- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-25
- Bylos Nr.
- e2-2029-420/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-00243-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladimiras Kurasovas
- Atsakovas
- L. D.
- Trečiasis asmuo
- Zarasų rajono socialinių paslaugų centro
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Antanas Skrebutėnas
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovei L. D. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo Zarasų rajono socialinių paslaugų centras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba, ieškovė) ieškiniu prašo: 1) neterminuotai apriboti motinos L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), valdžią nepilnametės dukros E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) patenkinus ieškinį dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti globėjo Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centre, budinčio globotojo šeimoje; 3) priteisti iš motinos L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2023-10-02 Taryboje gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, t. y. per FleetComplete programą buvo gauta informacija, kad nepilnametė E. D. yra su neblaivia motina L. D.. Vaiko motinai nustatytas 3,71 prom., girtumas. Tarnyba, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą atliko E. D. situacijos vertinimą. Su vaiko motina L. D. buvo bendrauta 2023-10-03. Vaiko motina teigė, kad labai gailisi, kad savaitgalį vartojo alkoholį ir tinkamai neprižiūrėjo dukters. Nors L. D. stengėsi vykdyti pagalbos plane prisiimtus įsipareigojimus, tačiau pagalbos priemonės nebuvo efektyvios. L. D. nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, negeba tinkamai atliepti dukros emocinių poreikių, užtikrinti dukrai tinkamų gyvenimo sąlygų ir saugios aplinkos, siūlymo vykti į Respublikinį priklausomybės ligų centrą gydymuisi, atsisako. Nuo 2022-11-04 L. D. kartu su dukra E. D. apgyvendinta Zarasų socialinių paslaugų centre, šeimai taikoma laikinoji priežiūra krizių centre. Pranešimai dėl vaiko nepriežiūros, dėl vaiko motinos alkoholio vartojimo kartojasi: 2020-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini) 2021-12-28 Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-04-25 Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-09-30 Nr. (duomenys neskelbtini); 2022-10-26 Nr. (duomenys neskelbtini). Šeimai organizuojant pagalbą išnaudotos visos įmanomos galimybės, tačiau teigiami pokyčiai šeimoje trumpalaikiai. Ne kartą vaikui buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis bei organizuota vaiko laikinoji priežiūra: 2020-06-02 Nr. (duomenys neskelbtini) organizuota vaiko laikinoji priežiūra pas giminaitį (iki 2020-07-22); 2022-05-02 Nr. (duomenys neskelbtini) organizuota vaiko laikinoji priežiūra pas giminaitį (iki 2022-07-02); 2022-11-04 Nr. (duomenys neskelbtini) organizuota vaiko laikinoji priežiūra Zarasų rajono socialinių paslaugų centre (iki 2023-03-16). Tarnyba, įvertinusi situaciją L. D. šeimoje, ir nustačiusi, kad vaiko tėvas miręs, vaiko motina negeba tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu vaiku dėl priklausomybės alkoholiui, neužtikrina savo nepilnametei dukrai E. D. fiziškai, emociškai, psichologiškai, socialiai saugios aplinkos, nekeičia savo elgesio, kreipėsi į teismą su prašymu paimti E. D. iš jos atstovų pagal įstatymą, t. y. motinos L. D.. 2023-10-16 Utenos apylinkės teismas nutartimi, priimta civilinėje byloje (duomenys neskelbtini) leido paimti E. D. iš motinos. 2023-11-03 Zarasų rajono savivaldybės mero potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) E. D. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centras. Ieškovo atstovai, nustatę vaiko apsaugos poreikį, kreipėsi dėl mobiliosios komandos sudarymo (toliau – MK) darbui su nepilnametės E. D. mama ir pačiu vaiku, 2023-10-17 buvo sudarytas intensyvaus mobiliosios komandos darbo su šeima ir (ar) vaiku planas Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2023-11-06 MK rekomendacijų atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad su vaiko motina bendravimas buvo epizodinis, ne visada dalyvaudavo numatytuose susitikimuose, neatsiliepdavo į telefono skambučius, neperskambindavo, kartais atsiliepdavo galimai neblaivi, nes kalba būdavo nerišli. Kadangi L. D. alkoholio vartojimas kartojasi sistemiškai, motina dėl alkoholio vartojimo problemos negali užtikrinti dukrai saugios aplinkos, nėra užtikrinamas nuoseklus rūpinimasis, mama stokoja socialinių įgūdžių, polinkis vartoti alkoholį trikdo jos galimybę įsidarbinti, pagerinti finansinę situaciją. Nustačius E. D. laikinąją globą jos motinai buvo tęsiama atvejo vadyba. Po laikinosios globos nepilnametei E. D. nustatymo atsakovei L. D. buvo surengti trys atvejo vadybos posėdžiai: 2023-11-09, 2024-01-09 ir 2024-01-10. 2023-11-09 Atvejo vadybos posėdžio metu L. D. pripažino, kad MK specialistams su ja nepavyko susisiekti, nes ji vartojo alkoholį ir niekam telefonu neatsiliepdavo, dėl šios priežasties nepasiskambino ir neužsiregistravo gydymuisi į Respublikinį priklausomybių ligų centrą. Pripažino, kad pas priklausomybės konsultantę taip pat nenuvyko, nes buvo neblaivi. Atvejo vadybos posėdžio metu konstatuota, kad L. D. nesugeba savarankiškai funkcionuoti, moters priklausomybė alkoholiui neigiamai veikia jos gebėjimus patenkinti dukros poreikius, L. D. negeba atpažinti dukros emocinių poreikių, ignoruoja jų tenkinimą, neužtikrina dukrai saugios aplinkos. 2024-01-09 Atvejo vadybos posėdžio metu, socialinei darbuotojai su L. D. susisiekus telefonu, ši pripažino, kad vartojo alkoholį dėl ko neatvyks į atvejo vadybos posėdį. L. D. pasiūlius įstaigos transportu atvežti ją į posėdį, ši sutiko. Jai buvo nustatytas 1,16 promilių girtumas. 2024-01-10 Atvejo vadybos posėdžio metu Socialinė darbuotoja informavo, kad nuo paskutinio 2023-11-09 vykusio atvejo vadybos posėdžio lankantis šeimoje, L. D. nerasta namuose, skambinant telefonu neatsiliepė. Paskutinio atvejo vadybos pasėdžio metu, bendru posėdyje dalyvavusių specialistų sprendimu, buvo siūloma Tarnybai kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo ir neterminuotos motinos valdžios ribojimo. L. D. šeimoje alkoholio vartojimas kartojasi sistemiškai, šios problemos yra ilgalaikės ir įsisenėjusios, motina dėl alkoholio vartojimo problemos negali užtikrinti dukrai saugios aplinkos, nėra užtikrinamas nuoseklus rūpinimasis, mama stokoja socialinių įgūdžių, polinkis vartoti alkoholį trikdo jos galimybę įsidarbinti, pagerinti finansinę situaciją. Atsakovė iki šiol nesiėmė veiksmų sprendžiant alkoholio vartojimo problemą, ji nededa pastangų, kad dukra augtų jos šeimoje. Atsakovė savo neveikimu bei abejingumu daro žalą vaiko fizinei, protinei, dvasinei, dorovinei ir socialinei raidai. Ieškovo vertinimu, iš pateiktos informacijos yra akivaizdu, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kad situacija dėl atsakovės L. D. šeimose galėtų pasikeisti. Nepilnametės E. D. nuomonė buvo išklausyta 2023-11-20 ir užfiksuota globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) Vaikas pasakojo, kad mama paskambina jai telefonu. E. D. nurodė, kad mama geria, nenustoja, jai atsibodo, kad mama geria, su mama nebuvo susitikusi, norėtų susitikti, mamos pasiilgo, ją myli. Atsakovė neturi daugiau išlaikytinių nepilnamečių vaikų, NDNT informacinės sistemos duomenimis, atsakovė yra sveika, darbinga. Sodros sistemos duomenimis, atsakovė šiuo metu nedirba, nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės L. D. galimybės gauti pajamų vaiko išlaikymui objektyviai nėra ribotos, todėl iš atsakovės turėtų būti priteisiamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, šią išmoką indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Kaip minėta, 2023-11-03 Zarasų rajono savivaldybės mero potvarkiu E. D. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centras. Iš informacijos pateiktos 2023-11-20 globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko laikinasis globėjas tinkamai vykdo savo, kaip globotojo pareigas.
Atsakovė L. D. atsiliepimo į ieškinį, per teismo nustatytą terminą, nepateikė.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Zarasų rajono socialinių paslaugų centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad Zarasų rajono socialinių paslaugų centras sutinka su visais ieškovo ieškinio reikalavimais ir prašo teismo juos visiškai patenkinti, nes ieškovo reikalavimai pareikšti siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus. Trečiasis asmuo šioje civilinėje byloje nereiškia jokių savarankiškų reikalavimų, tačiau dalyvauja ieškovo pusėje. Trečiasis asmuo su šiuo atsiliepimu papildomų įrodymų, turinčių teisingam bylos išnagrinėjimui neteikia, nes jie visi kartu pateikti su ieškovo ieškiniu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad padėtis nėra pasikeitusi, atsakovė ir toliau nesirūpina vaiku, nededa jokių pastangų susigrąžinti vaiką į šeimą.
Atsakovė L. D. į teismo posėdį neatvyko, atidėti teismo posėdžio neprašė. Byla, neprieštaraujant ieškovės atstovui ir trečiajam asmeniui, išnagrinėta teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovei.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, prašė L. D. motinos valdžią apriboti laikinai ir sumažinti priteisiamo išlaikymo dydi iki 150 Eur per mėnesį.
Trečio asmens Zarasų rajono socialinių paslaugų centro atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad su L. D. šeima dirbo nuo 2023 m. birželio mėnesio. Tą vasarą L. D. su dukra daug laiko praleisdavo kaime pas močiutę. Prasidėjus mokslo metams iš mokyklos gavo informaciją, kad L. D. dažnai neišleidžia E. D. į mokyklą motyvuojant, kad dukra serga, tačiau pasidomėjus paaiškėdavo, kad L. D. pas gydytojus nesikreipia. Spalio mėnesį buvo bandyta susisiekti su L. D., tačiau jos telefonu atsiliepė E. D., kuri nurodė, kad ji šiuo metu yra kaime, o mama su močiute ir seneliu girtauja. Nuvykus su atvejo vadybininke į vietą, L. D. prisipažino, kad yra neblaivi. Buvo iškviesti pareigūnai, kurie L. D. nustatė 3,71 prom. girtumo laipsnį. Tą dieną vaikas buvo paimtas ir patalpintas į saugią aplinką. Nuo spalio 5 dienos E. D. laikinai buvo apgyvendinta pas močiutę, o nuo lapkričio 3 dienos E. D. buvo nustatyta laikinoji globa Zarasų paslaugų centre. Dažnai su L. D. susisiekti nepavykdavo, pavyzdžiui, nuo 2023 m. spalio 13 iki spalio 16 d., nuo spalio 23 d. iki lapkričio 5 d., nuo lapkričio 15 d. iki gruodžio 4 d. Gruodžio 18 d. prisipažino, kad girtavo kelias dienas, gruodžio 21 d. nenuvyko į Paramos skyrių ir nepateikė reikalingų dokumentų išmokai apskaičiuoti. 2024 m sausio 9 d. neatvyko į atvejo vadybos posėdį, apsilankius namuose jai buvo nustatytas 1,16 promilės girtumas. Nuo vasario 16 d. iki vasario 26 d., nuo kovo 5 d. iki kovo 13 d. vėl girtavo. Balandžio 19 d. į suplanuotą susitikimą su dukra L. atvyko būdama neblaivi, buvo nustatyta 1,50 promilės girtumas. Taip pat girtavo nuo balandžio 19 d. iki balandžio 24 d., nuo gegužės 4 d. iki gegužės 7 d. ir nuo gegužės 11 d. iki gegužės 15 d. Gegužės 15 d. neatvyko j atvejo vadybos posėdį į telefono skambučius neatsakė. L. D. bandė gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, tačiau nesėkmingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytas tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinys, t. y. tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Pagal CK 3.180 straipsnio 3 dalį neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pagal kasacinio teismo praktiką laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Taigi esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma, turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje yra numatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o CK 3.155 straipsnyje yra apibrėžtas tėvų valdžios turinys savo vaikų atžvilgiu. Tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Taigi, tėvai turi ne tik prigimtinę, bet ir konstitucinę pareigą rūpintis savo vaikais ir juos išlaikyti. Tėvų pareigų vykdymas yra neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, nuolatinio rūpinimosi vaiko materialine ir dvasine gerove. Jei tėvai nesirūpina savo vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, – reiškia, kad nevykdo savo prigimtinės ir konstitucinės pareigos, o tai jau yra pakankamas pagrindas taikyti jiems įstatymų numatytas sankcijas.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką savo vaikams amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką tėvų valdžia ribojama nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais.
Atsakovei L. D. pareikštas ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo tuo pagrindu, kad ji neįgyvendina motinos valdžios nepilnamečio vaiko atžvilgiu, yra nusišalinusi nuo motinos pareigų vykdymo, nesirūpina vaiku.
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, bandė gydytis, tačiau nesėkmingai. Atsakovei teikta pagalba nepadėjo išspręsti kylančių problemų, priežastys, dėl kurių nepilnamečiam vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, neišnyko ir laikinosios globos tikslas, jog vaikas grįžtų gyventi į šeimą, nebuvo pasiektas. Atsakovė iš esmės nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nekeičia savo elgesio ir gyvenimo būdo, nededa pastangų sprendžiant problemas. Atsakovė L. D. neįgyvendina motinos valdžios nepilnamečio vaiko E. D. atžvilgiu, yra nusišalinusi nuo savo, kaip motinos pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, vykdymo.
Atsakovė dėl abejingumo savo pareigoms neatlieka motinos pareigų, byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovės gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovės valios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Duomenų, kad situacija atsakovės šeimose galėtų pasikeisti ir vaikas galėtų grįžti į šeimą, nėra, nes atsakovė iš esmės nesiėmė jokių veiksmų įgyvendinti savo motinos valdžią, nedėjo pastangų dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese, sustiprinti tarpusavio ryšį, užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Teismo vertinimu, vaikas negali grįžti gyventi pas atsakovę, nes ji negeba užtikrinti saugios aplinkos vaikams ir patenkinti jų poreikių.
Pažymėtina, kad tėvystė (motinystė) visų pirma yra pareigos vaikui, o ne teisės į vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tėvai vaikus turi auginti, tenkindami jų fiziologinius, emocinius, ugdymo ir kitus svarbius poreikius. Tinkamas vaikų poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).
Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad atsakovė vengia rūpintis savo nepilnamete dukra dėl abejingumo savo pareigoms vaiko atžvilgiu, visiško nusišalinimo nuo šių pareigų vykdymo, nesant objektyvių aplinkybių, dėl kurių atsakovė negalėtų gyventi kartu su savo vaiku, jo auklėti bei juo rūpintis ir nesant duomenų, kad ši padėtis artimiausiu metu galėtų pasikeisti į teigiamą pusę, nustatytina atsakovės kaltė dėl motinos valdžios neįgyvendinimo savo vaiko atžvilgiu. Toks atsakovės elgesys yra žalingas jos vaikui bei kenkia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Konstatavus nurodytas aplinkybes yra pagrindas atsakovei taikyti neterminuotą motinos valdžios apribojimą jos nepilnametės dukros E. D. atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Pažymėtina, jog apribojus motinos valdžią motinai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaikais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaikų interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotai apribojus motinos valdžią, atsakovei išlieka pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis).
Taip pat pažymėtina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei bus įrodyta, kad atsakovai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti nepilnamečius vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus nepilnamečių vaikų interesams. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, atsakovė, pakeitusi požiūrį į nepilnamečio vaiko auklėjimą, turės teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo
Vadovaujantis CPK 496¹ straipsniu, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią teismas savo iniciatyva privalo pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, CPK 407 straipsnis).
2023-11-03 Zarasų rajono savivaldybės mero potvarkiu E. D. nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centras. Iš informacijos, pateiktos 2023-11-20 globojamo vaiko aplankymo akte Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad vaiko laikinasis globėjas tinkamai vykdo savo, kaip globotojo pareigas. Teismo posėdžio metu Zarasų rajono socialinių paslaugų centro atstovė nurodė, kad sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo būtų nustatyta Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centre, budinčio globotojo šeimoje.
Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, patenkinus ieškinį dėl motinos valdžios ribojimo, E. D. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centre, budinčio globotojo šeimoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia tiek iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis), tiek ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį sprendimu nustato teismas (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
Atsakovė L. D. yra nepilnametės dukros E. D. motina, ji turi motinos teises ir pareigas. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, apribojus tėvų valdžią, išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad teikia reguliarų išlaikymą vaikui (CPK 178 straipsnis), tokių įrodymų byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sumą, kuri yra minimali ir neįrodinėtina išlaikymo vaikams suma, ji šios sumos pagrįsti ir įrodyti neprivalo.
Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi ir vieno iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, kurio esmė yra ta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, pirmiausia privalo atsižvelgti į vaiko interesus; abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004).
Atsakovė bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė jokių įrodymų dėl jos turtinės padėties, gaunamų pajamų, santaupų, turimo turto (CPK 178 straipsnis). Šios aplinkybės bei atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos vaiko poreikiams išlaikymo teikimo. Pagal teismų praktiką nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie objektyvias priežastis, trukdančias jai dirbti ir teikti išlaikymą vaikui. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis atitinka nepilnamečio vaiko minimalius poreikius pagal jo amžių. Įvertinus nurodytas aplinkybes iš atsakovės nepilnametei dukrai E. D. priteistinas išlaikymas po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2024-02-12) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju – turto administratoriumi paskirtinas Zarasų rajono socialinių paslaugų centras, kuriam išaiškinama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis jo laikinasis globėjas disponuoja tik vaiko interesams tenkinti (CK 3.275 straipsnis, 3.185 straipsnis).
Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Šalims išaiškintina, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-04-03 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovei L. D. byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, ji visiškai atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų su bylos nagrinėjimu susijusių bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos byloje iš atsakovės nepriteistinos ir paliktinos valstybės sąskaita.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnametės dukros E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Nepilnamečio vaiko E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą iki teismo nutarties dėl vaiko nuolatinės globos nustatymo ir globėjo paskyrimo įsiteisėjimo, nustatyti laikino globėjo Zarasų rajono socialinių paslaugų centro Globos centre, juridinio asmens kodas 300137144, adresas Malūno g. 2, Zarasuose, budinčio globotojo šeimoje.
Priteisti iš motinos L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukros pilnametystės, šias išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Skirti nepilnametės E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšų tvarkytoju – turto administratoriumi laikiną globėją Zarasų rajono socialinių paslaugų centrą, juridinio asmens kodas 300137144.
Sprendimo dalį dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo skubiai vykdyti.
Bylinėjimosi išlaidas palikti valstybės sąskaita.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.