Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, SB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Inventora“, VĮ „Registrų centras“, dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys notaras M. L., notarė I. J.,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės G. V. patikslintą ieškinį atsakovams J. Č., N. Č., A. Č., R. S., Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, SB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „Inventora“, VĮ „Registrų centras“, dėl nuosavybės teisės gynimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 6 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė; Dalyje dėl ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimų – pripažinti su Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriumi suderintą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adr. Kauno raj., (duomenys neskelbtini) (sklypo eilės numeris (duomenys neskelbtini)) priklausančio savininkui J. Č. 2010 m. vasario 26 d. geodezinių matavimų planą, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), sudarytą UAB „Inventora“, neteisėtu ir jį panaikinti bei įpareigoti SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybą atstatyti žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Smiltynų k., (duomenys neskelbtini) ir priklausančio G. V., plotą 630 kv. m. sutinkamai su UAB „TopoEra“ paruošta 2015 m. lapkričio 5 d. matininko A. P. schema su nustatytomis ribomis: žemės sklypo ilgis pagal kelio liniją 20,23 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,28 m; sklypo riba iš sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) pusės 31,04 m; žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) rytinės kraštinės ilgis ties grioviu 20,23 m ilgio ir pateikti Nacionalinei žemės tarnybai dokumentus 630 kv. m. sklypui privatizuoti, – bylą nutraukė; <...>. Kauno apylinkės teismui ieškovė 2018 m. kovo 22 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą dėl 2016 m. lapkričio 14 d. patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. 1, 3, 4, 5, 9 ir 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti G. V. pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (t. 11, b. l. 6-7). Teismas nurodė, kad ieškovė pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo reiškia dėl to, kad teismas neišsprendė visų ieškinio reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad visi ieškovės reikalavimai buvo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, t. y. dalyje – patikslintas ieškinys atmestas, dalyje – byla nutraukta. Todėl teismas atsisakė priimti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuris reiškiamas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau pasisakyta sprendime.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė G. V. prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (t. 11, b. l. 90-97).

teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kaip reiškiamą dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau pasisakyta sprendime, nors nenurodė, kad yra pareiškimo trūkumų, neskyrė termino jiems pašalinti. Teismo nurodyti motyvai, kad esą ,,visi ieškovės reikalavimai buvo išnagrinėti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. sprendimu, t. y. dalyje patikslintas ieškinys atmestas, dalyje – byla nutraukta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsisakytinas priimti ieškovės pareiškimas dėl papildomo sprendimo priėmimo <...>“ galėjo būti nebent pagrindu atmesti ieškovės pareiškimą, bet ne atsisakyti priimti, todėl teismas pažeidė CPK 277 str. Liko neišspręsti 1, 3, 4, 5, 9, 10 ieškinio reikalavimai. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškimą dėl papildymo sprendimo priėmimo ieškovė reiškia dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau pasisakyta sprendime. Ginčo situacijoje CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas buvo netinkamai taikytas sprendžiant pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimą. Teismas priimdamas 2018 m. balandžio 4 d. nutartį, netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso įstatymo nuostatas, todėl neteisėtai vadovavosi CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pažeidė CPK 277 straipsnį, dėl to neteisėtai ir nepagrįstai teismas atsisakė priimti pareiškimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Atskirasis skundas tenkintinas.

Nustatyta, kad ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodydama, kad teismas priimdamas 2018 m. kovo 6 d. sprendimą neišsprendė ieškovo 2016 m. lapkričio 14 d. patikslinto ieškinio reikalavimų Nr. 1, 3, 4, 5, 9 ir 10, todėl dėl jų prašo priimti papildomą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas šio pareiškimo nesprendė, o atsisakė jį priimti remiantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 5 punktu – pareiškimas reiškiamas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu, dėl ko jau pasisakyta sprendime.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas (CPK 137 str. 2 d. 5 p., 277 str.) ir nepagrįstai atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.Pažymėtina, kad CPK 277 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Šio straipsnio 4 ir 5 dalys numato, kad papildomas sprendimas gali būti apskųstas apeliacine tvarka per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos, o dėl teismo nutarties, kuria atmetamas pareiškimas papildomo sprendimo priėmimo klausimu, gali būti duodamas atskirasis skundas. Ši teisės norma leidžia daryti išvadą, jog papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu tuomet, kai teismas, esant šalies pareikštam prašymui (reikalavimui), neišsprendė tam tikro prašymo (reikalavimo).Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, vadovavosi civilinio proceso kodekso norma (CPK 137 str. 2 d. 5 p.), kuri reglamentuoja ieškinio priėmimo klausimą ir atsisakė priimti pareiškimą tuo pagrindu, jog teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, nagrinėjamu atveju byla yra išnagrinėta (priimtas teismo sprendimas) ir šioje byloje ieškovė teikia pareiškimą dėl jos manymu sprendime esančių trūkumų ištaisymo, t. y. nėra reiškiamas naujas analogiškas reikalavimas. Ieškovė naudojasi jai įstatymo (CPK 277 str.) suteikta galimybe gauti papildomą sprendimą, kuri yra aiškiai reglamentuota įstatymo (tiek pareiškimo padavimo tvarka, tiek nagrinėjimo tvarka, tiek apskundimo tvarka). Taigi, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vadovautis CPK 137 straipsnio nuostatomis ir nesivadovauti būtent tam skirta įstatymo nuostata (CPK 277 str.). CPK 137 straipsnis turi būti taikomas, kai sprendžiamas naujo ieškinio, pareiškimo priėmimo klausimas (naujos bylos atsiradimo klausimas). Šiuo konkrečiu atveju negali būti keliamas pareiškimo priėmimo/nepriėmimo klausimas, o turi būti išnagrinėtas ir išspręstas pareiškimo pagrįstumo klausimas nagrinėjamoje byloje, t. y. ar atmesti pareiškimą dėl papildomo sprendimo priėmimo, ar priimti papildomą sprendimą.Kadangi pirmosios instancijos teismas nesprendė ieškovės pareiškimo dėl papildomo sprendimo priėmimo klausimo, o nepagrįstai atsisakė jį priimti (nagrinėti), apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės išspręsti šį klausimą iš esmės (papildomo sprendimo priėmimo klausimą turi išspęsti teismas, priėmęs byloje sprendimą), todėl 2018 m. balandžio 4 d. nutartis naikintina ir klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 377 str. 1 d. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.