Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio (toliau – prokuroras) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 300 straipsnio 1 dalis).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Įsakymas dėl leidimo naudotis valstybine žeme 2012-05-25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir dvi schemos Nr. 1 ir Nr. 2, prie bylos laikomos voke Nr. 1, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. K. buvo kaltinama tuo, kad ji laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. liepos 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, sudarydama leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko numeris (duomenys neskelbtini), numeris laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės bendro ploto 2,50 ha minėtus duomenis įrašydama į lentelę, į schemą įkeldama iš laisvosios žemės fondo plano ploto iškarpą, ją atspausdindama ir įrašydama rankraštinį įrašą "25" į datą 2012 m. gegužės 25 d., įrašydama rankraštinį įrašą "768" į įsakymo Nr. numerį (duomenys neskelbtini), grafoje data įrašydama rankraštinį įrašą "2012-05-25" ir pasirašydama E. K. vardu grafoje "parašas", sudarydama leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko numeris (duomenys neskelbtini), numeris laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės bendro ploto 1,20 ha, minėtus duomenis įrašydama į lentelę, į schemą įkeldama iš laisvosios žemės fondo plano ploto iškarpą, ją atspausdindama ir įrašydama rankraštinį įrašą "25" į datą 2012 m. gegužės 25 d., įrašydama rankraštinį įrašą "768" įsakymo numeryje (duomenys neskelbtini), grafoje data įrašydama rankraštinį įrašą "2012-05-25" ir pasirašydama E. K. vardu grafoje "parašas, surašydama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo A. Š. vardu (duomenys neskelbtini), ant jo uždėdama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus antspaudą, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus duomenų valdymo sistemoje yra užregistruotas įsakymas (duomenys neskelbtini), leidžiantis A. Š. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Rokiškio rajono savivaldybėje, kurio ribos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus: leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bloko numeris (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), 2,50 ha ploto sklypą ir leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bloko numeris (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), 1,20 ha ploto sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus įsakymą (duomenys neskelbtini) ir šiuos netikrus dokumentus laikė bei realizavo juos atiduodama S. S., kuris šioje baudžiamojoje byloje apklaustas kaip liudytojas, ir šiais veiksmais padariusi nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokuroras prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: E. K. pripažinti kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą, nustatant laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. K. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir tai sąlygojo nepagrįstą E. K. išteisinimą. Nurodo, kad liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje davė nuoseklius parodymus apie tai, kad 2012 m. jis kreipėsi į E. K. dėl leidimo naudotis valstybine žeme ir, kad tais pačiais metais, pati E. K. jam paskambino ir padavė dokumentus, kurių, kaip jis suprato, pagrindu jam buvo leista naudotis prašoma valstybine žeme. Faktinių duomenų, rodančių, kad liudytojas S. S. gali būti suinteresuotas neigiamu poveikiu E. K., byloje nėra pateikta. Ir nors 2012-05-25 leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemos Nr. 1 ir Nr. 2 neatitinka tikrovės, nes jos galėjo būti parengtos tik po 2014-08-29, nuo kada įsigaliojo tokių schemų parengimo forma, tačiau prokuroro vertinimu, tai nepaneigia liudytojo S. S. parodymų apie jo kreipimąsi į E. K. su prašymu naudotis valstybine žeme ir dokumentų gavimo iš jos. Šie liudytojo parodymai kartu su specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog 2012-05-25 leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemose Nr. 1 ir Nr. 2 rankraštinius įrašus – „25“, „768“, „2012-05-25“, parašė ir E. K. vardu pasirašė pati E. K. vertintini kaip įrodymai, pakankami E. K. kaltei, padarius kaltinime nurodytą nusikaltimą, įrodyti. E. K. tiesioginė tyčia pasireiškė tuo, kad E. K. vykdydama liudytojo S. S. prašymą leisti jam naudotis valstybine žeme ir žinodama, kad neturi teisės pagaminti tikrus dokumentus, suteikiančius S. S. teisę naudotis jo prašoma valstybine žeme, nes negavo vadovo tokio nurodymo suteikiantį S. S. naudotis prašoma valstybine žeme, tam, kad padėtų S. S. pridengti neteisėtą naudojimąsi žeme (byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad S. S. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui teikti 2018-03-27 ir 2018-05-17 prašymai dėl leidimo laikinai naudotis Ginčo žemės sklypu buvo atmesti) sąmoningai pasiryžo pagaminti netikrus dokumentus ir juos realizuoti.

4. Taipogi prokuroras nurodo, kad E. K. kaltę dėl netikrų dokumentų pagaminimo netiesiogiai patvirtina ir liudytojo J. S. parodymai, jog leidimo naudotis žeme dokumentus jis gavo iš savo sūnaus S. S. ir žemės patikrinimo vietoje metu juos pateikė skyriaus vedėjui A. Š.. Kad J. S. minėtus dokumentus gavo iš sūnaus S. S. ir, kad šiuos dokumentus jis pateikė žemės patikrinimo vietoje metu, patvirtina ne tik S. S., bet ir liudytojai L. J. bei A. T.. Vėliau tie patys dokumentai, buvo iš liudytojo S. S. paimti policijos pareigūnų.

5. Prokuroras taip pat nurodo, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad neatmestina tikimybė, jog kitas darbuotojas galėjo pasinaudojęs E. K. rengtų schemų pavyzdžiais, parengęs ginčo dokumentus, pateikti E. K. pasirašyti jos mokymosi ar atostogų metu, nes liudytojai A. Š., I. B., E. G., A. T., K. K. parodė, kad jokių dokumentų E. K. pasirašyti nedavė, o kitų duomenų, jog E. K. ant aptariamų schemų padarė rankraštinius įrašus, kai tas schemas jai pasirašymui pateikė kiti asmenys, byloje nėra. Prokuroro įsitikinimu, E. K. versiją, kad ant netikrų dokumentų - dviejų schemų ji padarė rankraštinius įrašus, kai tas schemas jai pasirašymui pateikė kiti asmenys, o ji nežiūrėjo, kokios tai schemos, paneigia ir byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog dvejos 2012-05-25 leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemos objektyviai galėjo būti parengtos tik po 2014-08-29, kai įsigaliojo tokių schemų parengimo tvarka ir forma naudojant 2014 m. projekto plano pagrindu, nes projektinių sprendinių planai buvo patvirtinti 2014-08-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) (2019-05-09 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos direktoriaus L. Č. raštas), todėl E. K. negalėjo į 2014 metais parengtas netgi dvi schemas įrašyti žymiai ankstesnių datų ir įsakymo numerio, t. y. padaryti rankraštinius įrašus „25“, „768“ „2012-05-25“ ir pasirašyti prie savo vardo ir pavardės, nežinodama, kokiuose dokumentuose daro rankraštinius įrašus.

6. Prokuroro teigimu, nors tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad E. K. pagamino netikrą dokumentą (Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus įsakymą į (duomenys neskelbtini)) nėra, tačiau atsižvelgiant į specialisto išvadą, kurioje nustatyta, jog E. K. padarė rankraštinius įrašus prie šio įsakymo pridėtose schemose ir šias schemas sudarė bei, kad ant šio įsakymo yra antspaudas "Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius“, kuris buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini), kuriame dirba E. K., bei į tai, kad liudytojo S. S. prašymu E. K. jam pateikė minėtą įsakymą su schemomis, darytina išvada, kad niekas kitas, o būtent kaltinamoji E. K. pagamino aukščiau minėtą netikrą dokumentą t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., todėl jos atžvilgiu turi būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

7. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus E. K. kalta pagal BK 300 str. 1 d. ir skiriant jai bausmę, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė vieną tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą, nusikaltimą padarė būdama neteista, kas rodo, jog bausmės tikslai, šiuo atveju, gali būti pasiekti kaltinamajai skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą. Atsižvelgiant į tai, kad jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusikaltimu sunkių pasekmių nesukelta, kas šiuo atveju rodo mažesnį veikos pavojingumą, taip pat jos asmenybę - administracine tvarka nebausta, neigiamai necharakterizuojama, E. K. skirtinas bausmės dydis mažesnis už jos vidurkį.

8. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji E. K. ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroro apeliaciniame skunde iš esmės nesutinkama su atliktu įrodymų vertinimu bei prašoma skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

10. Pažymėtina, kad kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, jis turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų – turi būti vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Vertindami įrodymus, teisėjai turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais, pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas.

11. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu išteisino E. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nenustačius jos veiksmuose visų šio nusikaltimo sudėties požymių, t. y. teismas neįžvelgė E. K. tiesioginės tyčios. Prokuroras mano, kad tokia išvada yra nepagrįsta, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. spalio 2 d. nuosprendžiu, kuriuo E. K. išteisinta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nenustatyti visi šio nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nepagrįstai, įrodymus įvertinus pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų ir nustatytų bylos aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktą įrodymų vertinimą ir įvertinęs ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje esantys įrodymai patvirtina E. K. tyčią padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, dėl to neteisingai išsprendė E. K. kaltės klausimą.

13. E. K. pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. liepos 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, sudarydama leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko numeris (duomenys neskelbtini), numeris laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės bendro ploto 2,50 ha minėtus duomenis įrašydama į lentelę, į schemą įkeldama iš laisvosios žemės fondo plano ploto iškarpą, ją atspausdindama ir įrašydama rankraštinį įrašą "25" į datą 2012 m. gegužės 25 d., įrašydama rankraštinį įrašą "768" į įsakymo Nr. numerį (duomenys neskelbtini), grafoje data įrašydama rankraštinį įrašą "2012-05-25" ir pasirašydama E. K. vardu grafoje "parašas", sudarydama leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, bloko numeris (duomenys neskelbtini), numeris laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės bendro ploto 1,20 ha, minėtus duomenis įrašydama į lentelę, į schemą įkeldama iš laisvosios žemės fondo plano ploto iškarpą, ją atspausdindama ir įrašydama rankraštinį įrašą "25" į datą 2012 m. gegužės 25 d., įrašydama rankraštinį įrašą "768" įsakymo numeryje (duomenys neskelbtini), grafoje data įrašydama rankraštinį įrašą "2012-05-25" ir pasirašydama E. K. vardu grafoje "parašas, surašydama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo A. Š. vardu (duomenys neskelbtini), ant jo uždėdama Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus antspaudą, kai Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus duomenų valdymo sistemoje yra užregistruotas įsakymas 2012 m. gegužės 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini), leidžiantis A. Š. laikinai naudotis valstybinės žemės plotu, esančiu (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Rokiškio rajono savivaldybėje, kurio ribos leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemoje, tokiu būdu pagamino netikrus dokumentus: leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bloko numeris (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), 2,50 ha ploto sklypą ir leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bloko numeris (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), 1,20 ha ploto sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus įsakymą 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiuos netikrus dokumentus laikė bei realizavo juos atiduodama S. S..

14. E. K. tvirtino, kad šių dokumentų ji nerengė ir nedarė, o pasirašyti ir įrašyti duomenis schemose galėjo per skubėjimą, neįsigilinus ant ko pasirašo, jos mokymosi ar atostogų metu, nes minėtais laikotarpiais būdavo kviečiama į skyrių pasirašyti dokumentų. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad yra objektyvieji šio nusikaltimo požymiai, nėra. Ginčas kyla dėl subjektyviosios šio nusikaltimo pusės egzistavimo.

15. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja netikru, suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Nors nagrinėjamu atveju, E. K. tvirtina nesupratusi ant ko pasirašė, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, jos tiesioginę tyčią, t. y. kad ji suvokė, jog disponuoja (gamina, laiko ir realizuoja) netikrą dokumentą ir norėjo taip veikti, įrodo byloje surinktų įrodymų visetas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, padarydamas priešingą išvadą, išimtinai rėmėsi E. K. teisinančiais įrodymais. Išteisintosios E. K. versiją, jog kitas darbuotojas galėjo pateikti jai pasirašyti kaltinime nurodytus dokumentus jos mokymosi ar atostogų metu, paneigia byloje esanti medžiaga.

16. Iš bylos medžiagos matyti, kad E. K. (duomenys neskelbtini) (toliau – žemėtvarkos skyrius) dirba labai senai ir nuo 2009 m. kuruoja (duomenys neskelbtini) teritoriją, kurioje ir yra nagrinėjamas valstybinės žemės sklypas. Taipogi byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. K. (duomenys neskelbtini) m. įstojo į (duomenys neskelbtini) ištęstinių studijų programos, kurios pagrindu (duomenys neskelbtini) buvo sudarytas sesijų, baigiamojo darbo rengimo bei gynimosi tvarkaraštis (4 t., b. l. 62). Liudytojas A. Š. parodė, kad darbuotojui nesant darbe, vieni jo darbai atidedami, kol asmuo sugrįžta, o kiti darbai perduodami pavaduojančiam asmeniui, kuris darbus atlieka savo vardu. Nėra tokios tvarkos, kad rengtų dokumentus vienas darbuotojas, o pasirašytų kitas. Tvirtino, kad jis niekada nekvietė E. K. atostogų metu atvykti ir pasirašyti ant schemos kito vardu. Liudytojas A. Š. neneigė, kad gal ir galėjo būti atvejis, kai E. K. atostogų metu užėjo pasirašyti dokumentų, bet tai galėjo būti tik tuo atveju, jei E. K. suruošusi žemėtvarkos projektą, kuris yra pirmos svarbos dokumentas ir jų pateikimo terminai yra gana trumpi, jo nepasirašė. Kitu atveju, tikrai nekviestų, nes laikino naudojimo schemos, nėra pirmos svarbos dokumentas ir jam parengti įstatytai numato gana ilgą terminą (3 t., b. l. 186-190). Nors liudytojas A. Š. taip pat parodė, jog neatmeta galimybės, kad darbuotojai pasirašydavo ir kito darbuotojo parengtą dokumentą tarpusavio susitarimu, tačiau tokių aplinkybių nepatvirtino nei vienas darbuotojas.

17. Liudytoja I. B. parodė, kad ji niekada neliepė E. K. pasirašyti ne jos rengtų dokumentų ir tikrai nepamena tokių atvejų, kad atostogų metu ji, ar kiti darbuotojai E. K. atostogų metu kviestų ją pasirašyti (3 t., b. l. 190-191). Liudytoja E. G. taipogi parodė, kad ji nėra prašiusi E. K. pasirašyti ant jos suruoštų dokumentų. Nėra tokios praktikos, kad kolegos rengtų dokumentus darbe nesančio asmens vardu ir pateiktų juos jam pasirašyti. Liudytoja E. G. neneigė, kad ji pavaduodavo E. K. jos nebuvimo metu (mokslų ar atostogų), tačiau nurodė, kad jos pavadavimas pasireiškė tik dokumentų priėmimu ir išdavimu. Jei būdavo tokių atveju, kai kolegai nesant darbe baigiasi jo dokumentų suruošimo terminai, tai tuomet kitas darbuotojas parengia dokumentus savo vardu ir pats juos pasirašo (3 t., b. l. 191-192). Liudytoja A. T. parodė, kad savo rengtų dokumentų ji nėra padavusi E. K. pasirašyti ir nežino tokių atvejų, jog kiti darbuotojai taip darytų (3 t., b. l. 192). Tai, kad dokumentai ruošiami ir pasirašomi tik to paties darbuotojo, patvirtino ir liudytojas K. K., parodydamas, kad kas rengia dokumentus, tas ir pasirašo. Jis nėra parengęs dokumentų ir padavęs E. K. pasirašyti. Taip pat liudytojas K. K. parodė, kad pagal rekomendacijas darbuotojai nebūdavo išleidžiami atostogų ilgiau nei 3 savaitėms, o užduočiai įvykdyti (dokumentams paruošti) buvo skiriamas 1 mėnesis, todėl patys darbuotojai grįžę po atostogų paprastai ir pasidarydavo savo darbus (4 t., b. l. 51).

18. Jokių duomenų, kad aukščiau minėti liudytojai turėtų interesuotumą bylos baigtimi ar norėtų E. K. apkalbėti nėra, todėl netikėti šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo. Ir nors byloje esantys dokumentai patvirtina, kad E. K. mokymosi ir sesijų metu atliko darbines funkcijas ir jos vardu buvo registruojami parengti dokumentai (4 t., b. l.63-74 ), tačiau tai nepaneigia liudytojų A. Š., I. B., E. G., A. T. bei K. K. parodymų, kad dokumentus darbuotojai rengia savo vardu ir juos patys pasirašo, juolab, kad ir pati E. K. patvirtino, jog mokymosi metu darbus susikeldavo į USB laikmeną ir dirbdavo namuose, o važiuojant į studijas, užvažiuodavo į darbą susitvarkyti reikalingos dokumentacijos (3 t., b. l. 182-185). Esant aukščiau išanalizuotoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo manyti, jog kitas darbuotojas parengęs ginčo dokumentus galėjo pateikti E. K. pasirašyti jos mokymosi ar atostogų metu. Šią išvadą sustiprina ir tai, jog nepaisant to, kad ant schemų yra nurodyta 2012 m. data, tačiau byloje nustatyta, jog schemos sudarytos 2014 m. plano pagrindu, patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus vedėjo (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės pretendentų, kuriems suprojektuoti žemės sklypai projektui prilyginamame plane, sąrašo bei projektinių sprendinių planų patvirtinimo“, o tai patvirtina faktą, kad schemos padarytos jau pasibaigus E. K. studijoms. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad kaip jau minėta anksčiau, E. K. žemėtvarkos skyriuje dirba jau daugiau nei dvylika metų, o tai rodo, kad ji suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir atsakomybę, todėl visiškai neįtikinama, kad E. K. šioje srityje dirbdama ne vienerius metus, elgtųsi neapdairiai ir visiškai nesidomėtų kokius dokumentus pasirašo bei nesuprastų jų reikšmės ir galinčios kilti atsakomybės už netinkamą pareigų atlikimą.

19. Pirmosios instancijos teismas taipogi nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) surašė ir antspaudą uždėjo būtent E. K.. Kaip matyti, liudytojas S. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad dėl leidimo naudotis minėta valstybine žeme jis kreipėsi į E. K. ir, kad būtent E. K. padavė dokumentus (2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) su pridėtomis schemomis), kurių, kaip jis suprato, pagrindu, jam buvo leista naudotis šia valstybine žeme. Liudytojas S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad iš E. K. jis gavo įmautėje įdėtą vieną originalų įsakymo egzempliorių su E. K. parašais, patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nors liudytojas S. S. parodė, kad dėl leidimo naudotis minėta valstybine žeme į E. K. jis kreipėsi būtent 2012 m. ir, kad po kelių savaičių E. K. perdavė jam šiuos dokumentus, tačiau pažymėtina, jog liudytojas nurodė, jog senas laikas ir tiksliai nepamena metų. Tuo pačiu pastebėtina, kad 2012 metais S. šeimai buvo palanku pagrįsti savo naudojimąsi šia žeme. Šią liudytojo S. S. parodymų dalį (dėl 2012 metų) paneigia kiti byloje esantys įrodymai, o būtent: kaip jau minėta byloje nustatyta, jog schemos paruoštos 2014 m. plano pagrindu, todėl jos negalėjo būti parengtos anksčiau nei 2014 m. rugpjūčio 24 d. bei liudytojos I. B. parodymai, kuriuose nurodoma, jog ginčo dokumentai parengti pagal paruoštą trafaretą, kurį darbuotojai pradėjo naudoti 2018 m. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo S. S. parodymų dalis, kurioje jis teigė kreipęsis į E. K. ir, kad E. K. perdavė jam dokumentus, išliko nuosekli viso baudžiamojo proceso metu, šias aplinkybes iš dalies patvirtina ir kitų liudytojų parodymai.

20. Liudytojas J. S. parodė, kad dėl žemės dokumentų tvarkymo, tiek jis, tiek ir jo sūnus S. S. visada kreipdavosi į E. K., ir, kad žemės patikrinimo vietoje metu, jis pateikė sūnaus (S. S.) jam perduotus leidimo naudotis žeme dokumentus (4 t., b. l. 54-56). Kad šiuos dokumentus J. S. gavo iš sūnaus S. S. ir, kad šiuos dokumentus jis pateikė žemės patikrinimo vietoje metu, patvirtino ir liudytojai L. J. bei A. T. (3 t., b. l. 192), (4 t., b. l. 50). Aplinkybę, kad liudytojai J. S. ir S. S. visada kreipdavosi į E. K., iš dalies patvirtina ir liudytojos I. B. parodymai, kad paprastai interesantai dėl konkrečios valstybinės žemės (projektavimo, nuomos, pardavimo) kreipiasi į tuos specialistus, kuriems priskirta tą vietovę kuruoti, o šiuo atveju E. K. nuo seno kuruoja (duomenys neskelbtini) teritoriją, kuriai ir priklauso ginčo sklypas. Be to, liudytoja I. B. parodė, kad 2018 m. trafaretais buvo nustatyta, kaip turi atrodyti schemos, tačiau jų išdėstymas – lentelių pastumdymas yra savitas ir individualus kiekvienam darbuotojui. Ji patvirtino, kad minėtų schemų sudarymas atitinka E. K. braižą ir jos yra identiškos schemoms, kurias E. K. rengdavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėms (3 t., b. l. 190). Jokių duomenų, kad S. S. būtų kreipęsis į kitus darbuotojus, byloje nėra pateikta. Netgi priešingai, byloje esantys S. S. 2011 m., 2012 m. prašymai pratęsti valstybinės žemės nuomą, patvirtina, kad S. S. ilgalaikiai kreipdavosi tik į E. K. (1 t., b. l. 120, 121). Ir nepaisant to, kad žemės nuomos prašymai neatitikdavo prašymams nustatytos formos, t. y. nenurodyti konkretūs žemės sklypai, apsiribojant tik vietovių pavadinimų išvardinimu, tačiau E. K. tokius prašymus registravo, nagrinėjo ir nuomos sutartis pratęsdavo. Tai leidžia manyti, kad E. K. su S. S. bendravo ne tik oficialiai, tarnybiniu pagrindu, bet ir kontaktuodavo tiesiogiai, tokiu būdu suderindama iškilusius neaiškumus – išsiaiškindavo kokių konkrečiai žemės sklypų nuoma, pratęsimas jį domina. Ir nors liudytojas S. S. tvirtino, kad ginčo sklypu jis naudojasi 14-15 m., tačiau iš byloje esančių duomenų, matyti, kad (duomenys neskelbtini) įsakymu leidimas naudotis šia žeme buvo suteiktas A. Č., o (duomenys neskelbtini) įsakymu - A. Š. ir šis įsakymas nėra panaikintas, todėl S. S. Nacionalinės žemės tarnybos Rokiškio skyriui teikti 2018-03-27 ir 2018-05-17 prašymai dėl leidimo laikinai naudotis ginčo žemės sklypu buvo atmesti, o E. K. neturėjo teisės paruošti leidimo laikinai naudotis S. S. norimu žemės sklypu.

21. Nors E. K. viso proceso metu neigė ruošusi šiuos dokumentus, tačiau įvertinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo tikėti tokiais E. K. paaiškinimais. Atsižvelgiant į liudytojo S. S. parodymus, jog jis kreipėsi į E. K. ir ji perdavė dokumentus, į byloje esančią specialisto išvadą, kurioje nustatyta, jog rankraštinius įrašus prie šio įsakymo pridėtose schemose padarė ir E. K. vardu pasirašė pati E. K., kad ant šio įsakymo yra tikras antspaudas "Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyrius“, kuris buvo paimtas iš (duomenys neskelbtini), kuriame dirba E. K., į liudytojos I. B. parodymus, jog schemų sudarymo braižas atitinka E. K., bei liudytojų A. Š., I. B., E. G., A. T. bei K. K. parodymus, kad dokumentus darbuotojai rengia savo vardu ir juos patys pasirašo, nei vienas darbuotojas neprašė E. K. pasirašyti ne jos rengtų schemų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad niekas kitas, o būtent E. K. pagamino kaltinime nurodytus dokumentus – parengė schemas, padarė įrašus ir pasirašė, o kadangi įsakymas yra neatsiejama schemų dalis, tai surašė ir įsakymą vedėjo vardu ir uždėjo antspaudą.

22. Teisėjų kolegijos vertinimu, E. K. vykdydama liudytojo S. S. prašymą leisti jam naudotis ginčo žemės sklypu ir žinodama, kad neturi teisės išduoti tokių dokumentų, nes negavo vadovo nurodymo parengti dokumentų, kurių pagrindu S. S. būtų leista naudotis ginčo sklypu, suprato savo veiksmų esmę ir jos atliktų veiksmų eigą: įsakymo su schemomis sudarymas, datų ir įsakymo numerių įrašymas, pasirašymas, tikro antspaudo uždėjimas, šių dokumentų perdavimas S. S., rodo, kad E. K. suvokė, jog disponuoja netikru dokumentu ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

23. Atmetant apylinkės teismo argumentus, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad S. S. būtų teikęs prašymą dėl leidimo naudotis ginčo žemės sklypu, nurodytina, kad šiuo atveju buvo pagamintas netikras dokumentas – įsakymas su schemomis, kurie buvo parengti, surašyti ir patvirtinti E. K. parašais, todėl akivaizdu, kad originalaus S. S. prašymo žemėtvarkos tarnybai ir negalėjo būti. O vien tai, kad minimos schemos parengtos su netikslumais, klaidomis - E. K. kaltės nemažina.

24.Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka nustatyti visas svarbias dėl pareikšto kaltinimo pagrįstumo faktines aplinkybes ir padaryti abejonių nekeliančią išvadą, jog E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, tai yra ji laikotarpyje nuo 2014 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. liepos 12 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje pagamino netikrus dokumentus: leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bloko numeris (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), 2,50 ha ploto sklypą ir leidžiamos laikinai naudotis valstybinės žemės schemą (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje bloko numeris (duomenys neskelbtini), laisvos žemės fondo ar žemės valdos projekto plane Nr. (duomenys neskelbtini), 1,20 ha ploto sklypą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Rokiškio skyriaus įsakymą (duomenys neskelbtini) ir šiuos netikrus dokumentus laikė bei realizavo juos atiduodama S. S.. Todėl pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, neatitinkantis bylos nustatytų faktinių aplinkybių ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis ( BPK 329 straipsnio 2 punktas).

25.Pripažinus E. K. kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, sprendžiamas bausmės skyrimo klausimas. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę E. K., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, jos baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, į jos asmenybę, taip pat ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus.

26.Už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, baudžiamasis įstatymas numato tris alternatyvias bausmes – arba baudą (pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio), arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Atsižvelgiant į tai, kad E. K. anksčiau neteista, teisiama pirmą kartą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teisinga ir pagrįsta bausmė yra bauda. Įvertinus tai, kad E. K. padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą, jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, sunkių pasekmių nebuvo sukelta, E. K. dirba, administracine tvarka nebausta, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų priežiūros grupėse nėra įrašyta (3 t., b. l. 85, 88-89) parenkamas baudos dydis mažesnis nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti E. K.pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskyrus 80 MGL (4000 Eur) baudą bei nustatant laisvanorišką baudos sumokėjimo terminą - 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27.Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Šiaulių skyrius) 2020 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad E. K. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 131,94 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai (4 t., b. l. 105-106).

28.Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybė garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokuroro apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas, kad E. K. dirba ir jokių duomenų, patvirtinančių jos sunkią finansinę padėtį, nėra, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinė pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis ir iš nuteistosios E. K. valstybės naudai priteisia 131,94 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. spalio 2 d. išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

E. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 80 MGL (4000 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad paskirta bauda laisvanoriškai turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę E. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti –panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - Įsakymą dėl leidimo naudotis valstybine žeme (duomenys neskelbtini) ir dvi schemos Nr. 1 ir Nr. 2, prie bylos laikomus voke Nr. 1, palikti prie baudžiamosios bylos.

Iš E. K.valstybės naudai priteisti 131,94 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą ir devyniasdešimt keturis ct) už jai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.