Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Seslita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas UAB „Seslita“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 ir atmesti UAB „Finance group“ pateiktą tvirtinti nepasirašytą 2014-12-23 taikos sutartį. Prašymą grindė CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu, t.y. dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-11-24 nutartimi pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkino ir priteisė iš pareiškėjo UAB „Seslita“ suinteresuotam asmeniui UAB „Finance group“ 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl proceso atnaujinimo, be kita ko, nurodė, kad tik 2016-08-17 sužinojo aplinkybes, kurios lėmė prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-7766-433/2016 pateikimą. Teismas, įvertinęs viešojo intereso egzistavimą ir pareiškėjo nurodytas aplinkybes, sprendė, kad yra pagrindas konstatuoti išskirtinę teisinę situaciją, lemiančią pagrindą atnaujinti pareiškėjui praleistą terminą kreiptis į teismą prašant atnaujinti procesą byloje.Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-22 nutartimi patvirtino tarp UAB “Finance group” ir UAB “Seslita” sudarytą taikos sutartį. UAB “Seslita” nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų UAB “Finance group” kreipėsį į teismą dėl vykdomojo rašto pagal šią taikos sutartį išdavimo. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Pareiškėjo teigimu, teismui tvirtinti buvo pateikta šalių nepasirašyta ir neatspindinti šalių realiai sudarytų susitarimų taikos sutartis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.4 p. yra nurodyta sąlyga: „skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį”.Teismas pažymėjo, kad civilinė byla Nr. e2-7766-433/2015 buvo baigta šalims sudarius taikos sutartį, t.y. nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia aplinkybėmis, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, paaiškėjo esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui ir teismui bylos nagrinėjimo metu, t.y. aplinkybė dėl taikos sutarties 4.4 p. nurodytų sąlygų. Pareiškėjas siekia įrodyti, kad ginčijama sutarties nuostata „Skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintu visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį“, yra ta, dėl kurios šalys visiškai nesitarė ir neatitinka šalių suderintos valios, tačiau tokios savo pozicijos neįrodė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, patvirtinęs savo parašu, kad taikos sutarties 4.4 p. nustato jam pareigą visą skolos grąžinimo pagal šioje sutartyje numatytą grafiką laikotarpį ir ne mažiau kaip 4 metus po šio laikotarpio pabaigos pirkti visą skolininkui reikalingą kuro kiekį, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 15 tonų kuro per vieną kalendorinį mėnesį, iš kreditoriaus atstovaujamų kuro tiekėjų; šalys susitarė ir patvirtino, kad šiame sutarties punkte numatyti įsipareigojimai yra esminė šios sutarties sąlyga. Todėl teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi jokios įtakos teismo priimtos išvados dėl bylos baigties teisėtumui, kadangi taikos sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia, atitiko įstatymo reikalavimus, šalys patvirtino, jog joms yra suprantamos taikos sutarties sudarymo pasekmės ir pateikė teismui ją tvirtinti. Teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodytą aplinkybę dėl taikos sutarties atitikimo įstatymo reikalavimas (turinio ir formos) ir sutarties 4.4 p. tariamo neegzistavimo vertinti kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. nėra pagrindo. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma pasirašant taikos sutartį ir teikiant ją tvirtinti teismui aplinkybė, kad patvirtinus taikos sutartį ir jos nevykdant, suinteresuotas asmuo įgis teisę prašyti vykdomojo rašto išdavimo.Teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens prašymą paskirti baudą pareiškėjui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos skiriant UAB ,,Finance Group“, nurodė, kad asmens naudojimasis jam suteiktomis teisėmis teikiant atskirąjį skundą, nesudaro pagrindo per se spręsti, kad jis piktnaudžiauja jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju vien aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė nepagrįstą prašymą atnaujinti procesą, nereiškia, jog jį pareiškėjas padavė kitu tikslu, nei siekdamas apginti savo interesus ir tai nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl nėra pagrindo pareiškėjui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas UAB „Seslita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2016 ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl 2014-12-23 taikos sutarties, pasirašytos tarp šalių, patvirtinimo. Skundą grindžia šiais argumentais. Sutinka su skundžiamos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atnaujino pareiškėjui terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pažymi, kad tarp šalių nebuvo jokio teisminio ginčo, nes šalys sutartį sudarė nesant civilinės bylos, norėdamos ginčą išspręsti ne teisminiu būdu. Nurodo, kad prašymas buvo pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismui, nors abiejų šalių buveinės yra Kaune. Teismas, priimdamas nutartį civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2016, perrašė šalių nepasirašytos taikos sutarties sąlygas, kuri teismui buvo perduota „word“ formatu. Todėl teismo 2015-01-22 nutartimi patvirtinta tokia sutartis, kurios šalys nesudarė, su tokiomis sąlygomis nesutiko ir jos nepasirašė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog šalys nesitarė dėl patvirtintos taikos sutarties 4.4 p. formuluotės. Teismas galėjo patvirtini tik šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalių pasirašytoje taikos sutartyje 4.4. p. suformuluotas kitaip, o su teismo nurodytomis taikos sutarties sąlygomis (4.4. p.) pareiškėjas nesutiko ir tokios sąlygos nepasirašė.Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjui nebuvo žinoma ir negalėjo būti žinoma, kad teismas patvirtins taikos sutartį kitokiomis sąlygomis, negu pareiškėjas pasirašė. Pareiškėjui negalėjo būti žinoma, kad suinteresuoto asmens advokatas perduos teismui kitokį „word“ formato sutarties tekstą, kuris pareiškėjui nebuvo priimtinas, nes kreditoriaus negautas pelnas labai išplečia pareiškėjo atsakomybės ribas prieš kreditorių ir gali padaryti ateityje jam žalos. Ši aplinkybė turėjo būti žinoma teismui.Pažymi, kad abi sutarties šalys taikos sutarties 4.4 p. laikė esmine taikos sutarties sąlyga, todėl šio punkto formuluotė turi būti tokia, dėl kurios šalys susitarė. Todėl teismo patvirtinta taikos sutartis negali būti galiojanti, ir teismo 2015-01-22 nutartis turi būti panaikinta per proceso atnaujinimo institutą, ginant pažeistas pareiškėjo teises.

Suinteresuotas asmuo UAB „Finance group“ nesutinka su atskiruoju skundu. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.Pareiškėjas skundu siekia ne apginti savo tariamai pažeistas teises, tačiau išvengti arba vilkinti prievolių savo kreditoriui vykdymą. Pareiškėjas tiek iki taikos sutarties sudarymo, tiek po to, nevykdo didelės vertės įsipareigojimų savo kreditoriui. Pažymi, kad galutinė suderinta taikos sutarties versija buvo išsiųsta pareiškėjui ir jo pasirašyta 2015-01-19 buvo gauta Advokatų profesinėje bendrijoje Judickienė ir partneriai JUREX. Teismui jau kitą dieną buvo pateiktas prašymas patvirtinti taikos sutartį. Teismas 2015-01-22 patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, ir kitą dieną išsiuntė ją abiem šalims. Duomenų apie tai, kad išsiųsti teismo procesiniai dokumentai būtų nepasiekę pareiškėjo, byloje nėra. Pareiškėjui nevykdant savo įsipareigojimų pagal taikos sutartį, suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o 2015-06-17 teismas informavo šalis apie paskirtą teismo posėdį, kuriame žodinio proceso tvarka buvo nagrinėjamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo. Tačiau pareiškėjas ir šiame teismo posėdyje nedalyvavo, nors buvo tinkamai apie jį informuotas. Pareiškėjas 2016-08-16 kreipėsi į suinteresuotą asmenį su prašymu dėl taikos sutarties 4.4 p. pakeitimo, kuriuo siekė daugiau nei 10 kartų sumažinti įsipareigojimą dėl kuro pirkimo apimties, tačiau pareiškėjui buvo paaiškinta, kad toks taikos sutarties pakeitimas yra nepriimtinas. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nurodo, kad pareiškėjui nuo 2015 m. sausio mėn. pabaigos buvo žinomas teismo patvirtintos taikos sutarties turinys. Taikos sutarties 4.4 p. paskutinė nuostata „Skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintu visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį“ neturi įtakos pareiškėjo atsakomybės riboms, kadangi pareigą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties nevykdymo numato įstatymas (CK 6.258 str.) ir nei viena iš taikos sutarties versijų šios pareigos neapribojo. Pareiškėjas pažymi, kad taikos sutartis buvo patvirtinta nepažeidžiant teismingumo taisyklių. Pareiškėjas nesąžiningai siekia išvengti įsipareigojimų kreditoriui (suinteresuotam asmeniui) vykdymo. Taikos sutarties 4.4 p. paskutinės nuostatos klausimas gali būti išspręstas kitomis teisinėmis priemonėmis, tačiau nepanaikinant sudarytos taikos sutarties, kurios sąlygų teisėtumo pareiškėjas neginčija.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-11-24 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Seslita“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 ir atmesti UAB „Finance group“ pateiktą tvirtinti nepasirašytą 2014-12-23 Taikos sutartį. Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindė naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. nurodytu pagrindu, t.y. kad UAB „Finance group” atstovas pateikė teismui tvirtinti kitokio turinio taikos sutartį, negu šalys suderino ir pasirašė, bei teismo patvirtinta taikos sutartis neatitinka imperatyvių CK normų reikalavimų, t.y. šalių nepasirašyta. Tokius pačius argumentus pareiškėjas nurodė ir atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dažniausiai proceso atnaujinimo institutas yra taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Vadovaujantis CPK 365 str. 1 d., procesas gali būti atnaujintas tik bylose, užbaigtose nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi). Proceso atnaujinimo pagrindus nustato CPK 366 str. Taigi proceso atnaujinimas galimas ne dėl visų įsiteisėjusių sprendimų (nutarčių), o tik dėl tų, kuriais užbaigtos nagrinėti bylos dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), ir tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 str. 1 d. 2 p. aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad CPK 366 str. 1 d. 2 p. taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, jog paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Kasacinio teismo akcentuojama, kad tokiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t.y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Nagrinėjamu atveju civilinė byla Nr. e2-7766-433/2015 pagal pareiškėjo UAB „Finance group“ ir suinteresuoto asmens UAB „Seslita“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo buvo nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka ir buvo baigta Vilniaus miesto apylinkės teismui 2015-01-22 nutartimi patvirtinus UAB „Finance group“ ir UAB „Seslita“ 2014-12-23 sudarytą taikos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo argumentais, kad pareiškėjas nežinojo, jog suinteresuoto asmens UAB „Finance group“ atstovas M. T. teismui pateikė skirtingus „word“ formato ir pasirašytos 2014-12-23 sutarties variantus ir teismas patvirtino taikos sutartį, remdamasis „word“ formate išdėstytu taikos sutarties turiniu. Šias aplinkybes patvirtina Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, kad pareiškėjo (šioje byloje – suinteresuoto asmens) UAB „Finance group“ atstovas advokatas M. T. 2015-01-20 pateikė teismui civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 pareiškimą „Dėl taikos sutarties patvirtinimo ne teismo procese ypatingosios teisenos tvarka“ kartu su nuskenuota šalių pasirašyta 2014-12-23 taikos sutartimi ir nepasirašyta taikos sutartimi „word“ formatu. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-22 nutartimi patvirtino taikos sutarties variantą, remdamasis sutarties „word“ formatu, kurios 4.4 p. nurodytas papildoma nuostata „Skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį”, kurios nėra teismui į bylą pateiktoje šalių pasirašytoje ir nuskenuotoje sutartyje. Pažymėtina, kad šalys susitarė ir patvirtino pasirašytoje ir nuskenuotoje 2014-12-23 taikos sutarties 4.4. p., kad šiame sutarties punkte numatyti įsipareigojimai yra esminė šios sutarties sąlyga. Taigi nesutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi jokios įtakos teismo priimtos išvados dėl bylos baigties teisėtumui, taikos sutartis atitiko įstatymo reikalavimus, kadangi šiuo atveju akivaizdu, jog esant 4.4 p. nurodytiems įsipareigojimams kaip esminei sutarties sąlygai, buvo nepagrįstai papildomai įtrauktas punktas iš taikos sutarties „word“ formato dėl sankcijos pareiškėjui už patirtus kreditoriaus (suinteresuoto asmens) nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimą pirkti kurą laikotarpį. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės sudaro pagrindo atnaujinti proceso civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015. Todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas, jog pareiškėjos pateikti argumentai ir nurodomi pagrindai atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijaus, kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 atitinka visus įstatyme nustatytas privalomas proceso atnaujinimo sąlygas (CPK 365 str. 1 d., 366 str. 1 d.), t.y. nurodytos aplinkybės dėl pateiktų dviejų skirtingų taikos sutarčių variantų pateikimas teismui buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą, tačiau pareiškėjui jos nebuvo žinomos, kadangi prašymą patvirtinti taikos sutartį patiekė kitos šalies – suinteresuoto asmens UAB „Finance group“ atstovas M. T., ir šios aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos teismui 2015-01-22 priėmus nutartį, kuri buvo neskundžiama. Be to, nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę bylai, kadangi taikos sutarties 4.4. nustatyti įsipareigojimai yra esminės sutarties sąlygos bylos šalims, o papildomai nurodyta „word“ variante nuostata dėl kreditoriaus nuostolių kompensavimo išplečia pareiškėjo kaip skolininko atsakomybės ribas, su kuriomis jis nesutinka ir tokios nuostatos parašu nepatvirtino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo klausimus ir nepagrįstai atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015. Todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiama nutartis naikintina bylą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.