Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Seslita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties, kuria pakeista tarp šalių sudaryta taikos sutartis, civilinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Finance Group“ ir UAB „Seslita“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 CPK XXXIX skyriaus tvarka buvo patvirtinta UAB „Finance Group“ ir UAB „Seslita“ 2014 m. gruodžio 23 d. sudaryta taikos sutartis.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartimi UAB „Finance Group“ buvo išduotas vykdomasis raštas dėl 168 779,80 EUR skolos bei 0,03 proc. dydžio palūkanų už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo negrąžintos skolos likučio, išieškojimo iš skolininko UAB „Seslita“.Suinteresuotas asmuo (skolininkas) UAB „Seslita“ 2016 m. spalio 5 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl taikos sutarties patvirtinimo. Prašyme nurodė, kad 2016 metais, susipažinus su civiline byla, paaiškėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartimi buvo patvirtinta UAB „Finance Group“ atstovo pateikta, bet šalių nepasirašyta 2014-12-23 taikos sutartis. Paaiškino, kad UAB „Seslita“ ir UAB „Finance Group“ iš tikrųjų 2014-12-23 sudarė taikos sutartį, kurios 5.2 punkte numatė, jog, įsigaliojus sutarčiai, kiekviena iš šalių turi teisę pateikti šią sutartį patvirtinti teismui. UAB „Seslita“, atsižvelgdama į abiejų sutarties šalių siekį išspręsti ginčą taikiai, patikėjo UAB „Finance Group“ pateikti pasirašytą taikos sutartį teismui, kad taikos sutartis būtų patvirtinta teisme pagal UAB „Finance Group“ pareiškimą. UAB „Seslita“ turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad UAB Finance Group“ sąžiningai pateiks teismui tvirtinimui tokią taikos sutartį, kurią pasirašė sutarties šalys. UAB „Seslita“ teigė, kad, susipažinus su elektronine byla Nr. e2-7766-433/2015, paaiškėjo, kad teismui tvirtinti buvo pateikta šalių nepasirašyta ir neatspindinti šalių realiai sudarytų susitarimų taikos sutartis. Be to taikos sutartis buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teisme, nors abiejų taikos sutarties šalių buveinės yra Kaune ir tokia taikos sutartis galėjo būti tvirtinama tik Kauno apylinkės teisme.Pareiškėjas tvirtino, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-22, išnagrinėjęs pareiškėjo UAB „Finance Group“ atstovo advokato M. T. pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo, patvirtino advokato M. T. pateiktą teismui šalių nepasirašytą taikos sutartį, kurios 4.4 punktas esminiai skiriasi nuo sutarties šalių 2014-12-23 pasirašytos taikos sutarties 4.4 punkto, o būtent: Vilniaus miesto apylinkės teismo patvirtintos taikos sutarties 4.4 punkte yra nurodyta sąlyga: „skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį“. Dėl tokios sąlygos taikos sutarties šalys 2014-12-23 nesusitarė ir į taikos sutartį, pateiktą teismui tvirtinti, tokia sąlyga buvo įrašyta per klaidą arba piktavališkai.Suinteresuotas asmuo (kreditorius) UAB „Finance Group“ su prašymu dėl proceso atnaujinimo nesutiko. Nurodė, kad buvo vedamos derybos dėl taikos sutarties pasirašymo. Sutarties papildymas ginčijamu 4.4 punktu buvo atliktas 2015-01-13, 13 val. 20 min., kas matyti iš pridedamo ekranvaizdžio. Sutartį išsiuntus UAB „Seslita“, kuri jokių pretenzijų ar prieštaravimų dėl šio punkto nenurodė, 2015-01-19 Advokatų profesinėje bendrijoje Judickienė ir partneriai JUREX buvo gauti 3 UAB „Seslita“ vadovo pasirašytos sutarties egzemplioriai, kuriuos persiuntė UAB „Finance Group“, nes UAB „Seslita“ sutartį pasirašinėjo tiek aplaidžiai, jog net nepasižiūrėjo, kad sutartį pasirašys UAB „Finance Group“ vardu advokatas M. T., todėl ją išsiuntė tiesiai UAB „Finance Group“, o ne jos įgaliotiems atstovams. UAB „Finance Group“ atstovui pasirašius sutartį, nebuvo nuosekliai peržiūrėtas jos turinys, nes UAB „Finance Group“ neturėjo pagrindo tikėtis, kad UAB „Seslitą“ sutartyje kažką piktavališkai pakeistų, todėl teismui jau kitą dieną buvo pateiktas prašymas patvirtinti taikos sutartį. Kartu su prašymu pateiktas nuskenuotas pasirašytas taikos sutarties egzempliorius ir, kaip manė UAB „Finance Group“ atstovai, analogiškas MS Word formato egzempliorius (teismo patogumui, kad teismui priimant nutartį dėl taikos sutarties nereikėtų perrašinėti skenuoto taikos sutarties egzemplioriaus). UAB „Finance Group“ nurodė, kad prašymas atnaujinti procesą neturėtų būti tenkinamas taip pat ir dėl to, kad neegzistuoja CPK 366 straipsnyje nustatyti pagrindai proceso atnaujinimui; suinteresuotas asmuo gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį ir jos neapskundė; prašymas proceso atnaujinimui buvo paduotas praleidus trijų mėnesių terminą (CPK 368 straipsnio 1 dalis); be to teismui buvo pridėta skanuota pasirašyta taikos sutartis, todėl suinteresuotas asmuo klaidina teismą, jog buvo pridėta nepasirašyta tarp šalių taikos sutartis; pareiškimu iš esmės siekiama vilkinti procesą ir vengiama prievolių įvykdymo. Suinteresuotas asmuo siekia ne rašymo apsirikimo ištaisymo, o teikiamas reikalavimas atmesti prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo iš esmės. Akivaizdu, jog tiek UAB „Finance Group“, tiek UAB „Seslita“ patvirtino ir nesiginčija, jog ši sutarties sąlyga yra esminė. Neabejotina, jog pareiškėjo atstovei yra žinoma, kad tokia nuostata sudaro sąlygas UAB „Finance Group“ reikalauti žalos iš UAB „Seslita“ tuo atveju, jei pastaroji tokios esminės sutarties sąlygos nevykdo. Be to tai numatyta ir įstatyme (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), todėl jos papildomai sutartyje nurodyti nebūtina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi prašymas atnaujinti procesą buvo atmestas, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartis buvo panaikinta ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nagrinėjant iš naujo, suinteresuotas asmuo UAB „Seslita“ pateikė rašytinius paaiškinimus ir papildomai nurodė, kad elektroninėje byloje nėra duomenų, jog 2015-01-22 nutartis UAB „Seslita“ buvo įteikta. Priešingai, apie priimtą nutartį UAB „Seslita“ sužinojo tik pateikusi prašymą prisijungti prie elektroninės bylos, todėl terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas. UAB „Finance Group“ buvo atstovaujama advokatų, kurie turėjo užtikrinti, kad pasirašytas sutarties tekstas ir pateiktas sutarties tekstas Word formatu, būtų vienodas. Kita vertus, teismas turėjo tvirtinti pasirašytą sutarties tekstą. Atsiliepime į suinteresuoto asmens UAB „Seslita“ rašytinius paaiškinimus UAB „Finance Group“ prašė pareiškėjo UAB „Seslita“ 2016-10-04 prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 atmesti; alternatyviai; tuo atveju, jei teismas manytų, jog 2015 m. sausio 22 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, neatitinka šalių pasirašytos taikos sutarties, priimti nutartį, kuria būtų ištaisyti 2015 m. sausio 22 d. teismo nutartyje esantys rašymo apsirikimai, t.y. pašalintas 4.4 punkte nurodytas sakinys „skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį“; arba patvirtinti šalių pasirašytą 2014-12-23 taikos sutartį toje dalyje, kurią abi šalys pripažįsta, t.y. visą sutarties tekstą, išskyrus 4.4 punkte nurodytą sakinį „skolininkui pažeidus šią sutarties sąlygą, kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas atlygintų visus dėl šios sąlygos nevykdymo patirtus kreditoriaus nuostolius, įskaitant ir negautą pelną už visą šiame punkte numatytą įsipareigojimo pirkti kurą laikotarpį“; paskirti pareiškėjui UAB „Seslita“ 5 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios sumos paskiriant suinteresuotam asmeniui UAB „Finance Group“; priteisti iš UAB „Seslita“ suinteresuotam asmeniui UAB „Finance Group“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad į teismo posėdį, kuriame buvo spręstas prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo klausimas, UAB „Seslita“ atstovai neatvyko, nors, kaip teismo posėdžio metu buvo nustatyta, apie teismo posėdį buvo informuoti tinkamai.Suinteresuotas asmuo UAB „Finance Group“ mano, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, pateiktas praleidus pareiškimo padavimo senaties terminą ir iš esmės yra tik pareiškėjo būdas, piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, išvengti prievolių vykdymo. Tačiau tuo atveju, jei teismas manytų, kad 2015 m. sausio 22 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp šalių, neatitinka šalių pasirašytos taikos sutarties, teismas galėtų pasinaudoti CPK 276 straipsnyje nustatytų rašymo apsirikimų ištaisymo sprendime (nutartyje) institutu ir priimti nutartį, kuria būtų ištaisyti 2015 m. sausio 22 d. teismo nutartyje esantys rašymo apsirikimai. Įvertinus esamą situaciją, jei teismas laikytų, kad taikos sutartis patvirtinta nepagrįstai, ginčą galima išspręsti ir kitu būdu. Nėra ginčo, jog pareiškėjas pasirašė, ir tuo pačiu patvirtino, taikos sutarties egzempliorių, kuris pateiktas teismui byloje su abiejų šalių parašais. Šioje apimtyje pareiškėjas yra išreiškęs savo valią, jos neginčija ir pripažįsta. Dėl šios aplinkybės būtų nesąžininga, žalinga ir prieštarautų principui pacta sund servanda, jei teismas atmestų suinteresuoto asmens UAB „Finance Group“ prašymą patvirtinti 2014-12-23 taikos sutartį. Dar daugiau, šios sutarties pagrindu teismas jau yra išdavęs vykdomąjį raštą, kuris yra įvykdytas ir negali būti atšauktas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartimi buvo tenkintas pareiškėjo UAB „Seslita“ prašymas dėl proceso atnaujinimo ir nutarta atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-7766-433/2015 pagal UAB „Finance Group“ ir UAB „Seslita“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo nagrinėjimą, skirta bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 17 d. nutartimi nutarė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 pagal UAB „Finance Group“ ir UAB „Seslita“ pareiškimą dėl taikos sutarties patvirtinimo dalį, kuria patvirtinta taikos sutartis, taikos sutarties 4.4 punktą išdėstant taip: „4.4. Skolininkas papildomai įsipareigoja visą skolos grąžinimo pagal šioje Sutartyje numatytą grafiką laikotarpį (t.y. laikotarpį iki visiško atsiskaitymo su Kreditoriumi) ir ne mažiau kaip 4 (keturis) metus po šio laikotarpio pabaigos pirkti visą Skolininkui reikalingą kuro kiekį, tačiau bet kuriuo atveju ne mažiau kaip 15 (penkiolika) tonų kuro per vieną kalendorinį mėnesį, iš Kreditoriaus (Kreditoriaus atstovaujamų kuro tiekėjų). Šalys susitaria ir patvirtina, kad šiame Sutarties punkte numatyti įsipareigojimai yra esminė šios Sutarties sąlyga.“ Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 dalį nutarė palikti nepakeistą. Teismas nagrinėjamu atveju vertino sutarties šalių valią taikos sutarties sudarymo metu, t. y. 2014 m. gruodžio 23 d., bet ne šalių valią po sutarties sudarymo, pasikeitus aplinkybėms. Teismas nustatė, kad šalys pateikė tinkamų šalių atstovų tinkamai pasirašytą 2014 m. gruodžio 23 d. taikos sutartį tvirtinti teismui ir teismas civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015, tvirtindamas šalių taikos sutartį įvertino jos turinį ir atitikimą imperatyvioms įstatymo normoms ir ją patvirtino, tačiau teismo patvirtintos taikos sutarties 4.4 punkte įsivėlė klaida. Tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo nagrinėjamoje byloje išvis netvirtinti taikos sutarties, nes taikos sutartį pasirašė tam įgalioti asmenys, šia sutartimi siekiama užkirsti kelią kilti teisminiam ginčui ateityje (CK 6.983 str. 1 d.), ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 str. 2 d.), byloje nėra duomenų, leidžiančių abejoti, kad šalių sudaryta taikos sutartis neatitiko jų tikrosios valios sutarties sudarymo metu.Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui pageidaujant pakeisti taikos sutarties nuostatas, tai gali būti įgyvendinama bendru šalių sutarimu arba teismine tvarka, kai viena iš šalių nepagrįstai nesutinka keisti sutarties, tačiau pareiškėjo nurodytos pasikeitusios aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujintoje civilinėje byloje iš viso netvirtinti taikos sutarties. Dėl to, vadovaudamasis CPK 276 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutarties rezoliucinę dalį atitinkamai patikslino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo UAB „Seslita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - UAB „Finance Group“ prašymą patvirtinti 2014-12-23 taikos sutartį atmesti. Apeliantas nurodo, kad, atnaujinus procesą dėl taikos sutarties tvirtinimo, UAB „Seslita“ prašė teismo netvirtinti 2014-12-23 šalių pasirašytos taikos sutarties, nes tarp šalių yra ginčas - šalys nesutaria dėl 4.4 punkto. Be to abi šalys pripažino, kad įsiskolinimas yra padengtas ir UAB „Seslita“ su UAB „Finance Group“ yra pilnai atsiskaičiusi. UAB „Finance Group“ prašė palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį arba ištaisyti rašymo apsirikimą, nes 2015-01-22 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 4.4 punkto redakcija skiriasi nuo šalių pasirašytos 2014-12-23 taikos sutarties 4.4 punkto formuluotės. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017-07-17 nutartimi, keisdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartį, vėl įrašė teiginius, dėl kurių šalys nesusitarė. Šalių pasirašytoje 2014-12-23 taikos sutartyje 4.4 punktas suformuluotas taip: „Skolininkas papildomai įsipareigoja visą skolos grąžinimo pagal šioje Sutartyje numatytą grafiką (t.y. laikotarpį iki visiško atsiskaitymo su Kreditoriumi), bet ne mažiau kaip 4 (keturis) metus nuo šios Taikos sutarties pasirašymo dienos pirkti visą Skolininkui reikalingą kuro kiekį, tačiau bet kuriuo atveju, ne mažiau kaip 15 (penkiolika) tonų kuro per vieną kalendorinį mėnesį iš Kreditoriaus (Kreditoriaus atstovaujamų kuro tiekėjų). Šalys susitaria ir patvirtina, kad šiame Sutarties punkte numatyti įsipareigojimai yra esminė šios Sutarties sąlyga“. Tokiu būdu UAB „Seslita“ įsipareigojimai pagal pasirašytos sutarties 4.4 punktą baigiasi 2018-12-23.Apelianto teigimu, skundžiama nutartis yra neteisėta ir tuo aspektu, kad negalėjo būti palikta galioti (su pakeitimu) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-22 nutartis. Teismas turėjo priimti naują sprendimą - UAB „Finance Group“ prašymą patvirtinti taikos sutartį atmesti, nes UAB „Seslita“ niekada neišreiškė valios, kad šalių pasirašyta sutartis būtų patvirtinta teisme - pareiškimo dėl taikos sutarties tvirtinimo nepateikė ir UAB „ Seslita“ valia patikrinta, 2015-01-22 teismui priimant nutartį, nebuvo, o, priimant 2017-07-17 nutartį žodinio proceso tvarka, UAB „Seslita“ prašė taikos sutarties netvirtinti. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl tos priežasties, kad UAB „Seslita“ neturi jokių skolinių įsipareigojimų UAB „Finance Group“, o dėl 4.4 punkto – vyksta ginčas. Teismo motyvai, kad yra nesvarbi UAB „Seslita“ valia šiandien, o svarbi jos valia 2015-01-22, yra nepagrįsti, nes 2015-01-22 UAB „Seslita“ valia nebuvo patikrinta. Apelianto teigimu, sutarties 4.4 punktas yra neįvykdomas, nes UAB „Finance Group“ kuro kolonėlės išdėstytos visiškai kitose vietose negu UAB „Seslita“ vykdomi krovinių pervežimo maršrutai. Be to UAB „Finance Group“ bendrovei „Seslita“ išduotų Texaco kuro kortelių galiojimas yra jau pasibaigęs. UAB „Seslita“ pardavė dalį transporto priemonių, kad galėtų atsiskaityti su UAB „Finance Group“, todėl įpareigojimas pirkti 15 tonų kuro į mėnesį visiškai neatitinka UAB „Seslita“ poreikių ir finansinių galimybių. Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Finance Group“ prašo apelianto UAB „Seslita“ 2017-07-21 atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-17 nutartį palikti nepakeistą.Nurodo, kad toje dalyje, kiek apeliantas ginčija skundžiamą nutartį tuo pagrindu, jog teismas skundžiamoje nutartyje nustatė ilgesnį nei numatyta taikos sutartyje įsipareigojimų terminą, apeliacinis procesas nutrauktinas. Pirmosios instancijos teismas 2017-07-24 priėmė nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimus, kuriuos teismui nurodė apeliantas. Ši nutartis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo yra neapskųsta ir įsiteisėjusi, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis turi būti skaitoma, atsižvelgiant į 2017-07-24 nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai rezoliucinę dalį.Apeliantas klaidina teismą, nurodydamas, kad „UAB „Seslita“ niekada neišreiškė valios dėl šalių pasirašytos sutarties patvirtinimo teisme, nes tokia valia nurodyta taikos sutarties 5.2 punkte. Taikos sutarties vykdymo metu pasikeitusi apelianto valia nėra ir negali būti pagrindu teigti, esą patvirtinta taikos sutartis jos sudarymo dieną, ar jos patvirtinimo dieną, neatitiko šalių valios. Priešingai, tas faktas, kad gavęs teismo patvirtintą taikos sutartį apeliantas jos neginčijo, nesikreipė į teismą dėl jos panaikino, patvirtina apelianto valią.Be to ginčo kontekste svarbu paminėti ir tai, jog apeliantas pagal taikos sutartį papildomas prievoles prisiėmė ne be naudos sau. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog, sudarant taikos sutartį, mainais į įsipareigojimą pirkti kurą iš UAB „Finance Group“ atstovaujamų kuro tiekėjų, UAB „Finance Group“ atsisakė reikalavimų į apeliantą dėl netesybų, kurių suma sudarė bendrą 33 826,38 EUR sumą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę nauji įrodymai gali būti pateikiami: kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2016-10-10 Kauno apylinkės teismo nutartį dėl atsisakymo priimti ieškinį dėl sutarties pakeitimo, 2016-11-29 Kauno apygardos teismo nutartį, elektroninį susirašinėjimą, kuris, kaip teigia apeliantas, patvirtina, kad tarp šalių yra ginčas dėl kuro pylimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad šie įrodymai teismui pateikti kartu su atskiruoju skundu, su jais turėjo galimybę susipažinti ir susipažino suinteresuotas asmuo UAB „Finance Group“, kuris galėjo pasinaudoti ir pasinaudojo galimybe teikti paaiškinimus dėl jų savo atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, atskirojo skundo argumentai ir motyvai nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Bylos, kuriose paprastai nėra ginčo dėl teisės, nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Tokiose bylose teismas padeda įgyvendinti subjektines teises, kurios nėra pažeistos. Taip teismas, be savo pagrindinės funkcijos – ginčų sprendimo, atlieka ir apsaugines funkcijas, nesusijusias su ginčų sprendimu, tačiau reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Tokios bylos nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka, nustatyta CPK XXXIX skyriuje. Viena tokių apsauginių (kontrolės) funkcijų – taikos sutarčių tvirtinimas, nesant nagrinėjamo ginčo teisme. Nors CPK XXXIX skyriuje taikos sutarčių tvirtinimas atskirai neaptartas, tačiau pagal savo teisinę prigimtį ir teismo atliekamos apsauginės funkcijos pobūdį taikos sutarčių tvirtinimas priskirtinas byloms dėl faktų tvirtinimo. Teismas tvirtina tik teisiškai reikšmingus faktus, su kuriais teisės normos sieja civilinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pabaigą. Prie tokių teisiškai reikšmingų faktų (veiksmų) priskiriami ir sandoriai. Todėl ir sutartys, kurios yra dvišaliai (daugiašaliai) sandoriai, laikomos juridiniais faktais, lemiančiais asmenų teisių ir pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Taikos sutartys yra viena sutarčių rūšių, todėl jos priskirtinos faktams, kurie gali būti tvirtinami teismo CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CK 6.983 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Taigi teismas gali taikos sutartį patvirtinti (atsisakyti taikos sutartį tvirtinti) tiek byloje, kurioje sprendžiamas šalių ginčas, tiek ir tada, kai procesas teisme nepradėtas. Pastaruoju atveju dėl taikos sutarties patvirtinimo šalys su prašymu gali kreiptis į teismą CPK XXXIX skyriuje (CPK 579–582 straipsniuose) nustatyta supaprastinto proceso tvarka. Teismas supaprastinto proceso tvarka taikos sutartis tvirtina tik tokiais atvejais, kai materialiųjų teisinių santykių subjektai tarpusavio nuolaidų būdu ir esant jų suderintai valiai išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi teismas tokiu atveju jokio šalių ginčo iš esmės nesprendžia, taikos sutarties sąlygų savo nuožiūra nekeičia, o tik patvirtina ar atsisako tvirtinti pačių šalių suderintą ginčo išsprendimo variantą. Teismas supaprastinto proceso tvarka atsisako tvirtinti taikos sutartį, jei ji savo esme neatitinka pirmiau nurodytų kriterijų, taip pat remdamasis bendraisiais CPK nustatytais atsisakymo tvirtinti taikos sutartis pagrindais – jei ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 443 straipsnio 1 dalis). Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas įvardija tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė ilgesnį nei numatyta taikos sutartyje įsipareigojimų terminą. Tačiau, kaip iš esmės teisingai nurodoma atsiliepime į atskirąjį skundą, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-07-24 priėmė nutartį, kuria ištaisė rašymo apsirikimus skundžiamoje 2017-07-17 nutartyje, ši nutartis dėl rašymo apsirikimų ištaisymo yra neapskųsta ir įsiteisėjusi, todėl skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis turi būti skaitoma atsižvelgiant į 2017-07-24 nutarties, kuria ištaisyti rašymo apsirikimai, rezoliucinę dalį.Taigi, pirmosios instancijos teismui ištaisius rašymo apsirikimus, nebeliko atskirojo skundo esminio motyvo, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nustatė ilgesnį nei numatyta taikos sutartyje įsipareigojimų terminą, kadangi skundžiamos nutarties formuluotė dabar jau visiškai atitinka apelianto atskirajame skunde nurodomas aplinkybes ir yra pažodžiui perkelta iš tarp šalių pasirašytos taikos sutarties.Apeliacinės instancijos teismas laiko esant reikšminga aplinkybę, kad UAB „Seslita“ 2016 m. spalio 5 d. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-7766-433/2015 iš esmės buvo grindžiamas vien tik aplinkybe, kad teismas patvirtino ne tokią taikos sutartį, kurią šalys pasirašė. Taigi, tikėtina, pirmosios instancijos teismui 2015-01-22 nutartimi patvirtinus taikos sutarties tekstą, kurį šalys būtų pasirašiusios, nagrinėjamas ginčas iš viso nebūtų kilęs, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad tarp šalių nėra (nebuvo) suderintos valios, todėl taikos sutartis negalėjo būti tvirtinama.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ar buvo tarp šalių suderinta valia, sprendžiama pagal aplinkybes, buvusias taikos sutarties pasirašymo metu. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas UAB „Finance Group“ pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui tvirtinti taikos sutartį, kuri buvo pasirašyta abiejų šalių, ir tokiu būdu, kaip tai numatė taikos sutarties nuostatos. Atskirajame skunde apeliantas neteisingai nurodo, kad jis - „UAB „Seslita“ niekada neišreiškė valios, kad šalių pasirašyta taikos sutartis būtų patvirtinta teisme, nes tai neatitinka faktinių aplinkybių. Šalių pasirašytos taikos sutarties 5.2 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad, sutarčiai įsigaliojus, kiekviena iš šalių turi teisę pateikti šią sutartį tvirtinti teismui. Pasirašydama šią sutartį, šalis tuo pačiu paveda kitai šaliai pateikti šią sutartį tvirtinti Vilniaus miesto apylinkės teismui įstatymų nustatyta tvarka ir išreiškia savo valią, kad sutartis būtų patvirtinta teismo pagal kitos šalies prašymą. Taigi apeliantas aiškiai ir nedviprasmiškai išreiškė sutikimą, kad taikos sutartis būtų patvirtinta teisme, nurodant ir konkretų taikos sutartį tvirtinantį teismą – Vilniaus miesto apylinkės teismą, t.y. šalys susitarė dėl sutartinio teismingumo. Dėl to konstatuotina, kad apelianto mėginimai neigti šiuos objektyviai egzistuojančius faktus, gali būti vertinami tik kaip siekis išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Pažymėtina, kad taikos sutartis paprastai sudaroma abipusių nuolaidų būdu. Nagrinėjamu atveju UAB „Finance Group“ atsisakė reikalavimų į apeliantą dėl netesybų, kurių suma sudarė bendrą 33 826,38 EUR sumą, manais į ilgalaikę naudą, gautiną parduodant kurą apeliantui. Sutarties nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai. Tuo tarpu, atnaujinus bylos nagrinėjimą, 2017-07-21 ir 2017-07-24 nutartimis Vilniaus miesto apylinkės teismas faktiškai ištaisė susiklosčiusią situaciją ir galutinai patvirtino tokį taikos sutarties tekstą, kokį nurodė prašyme apeliantas ir kurį šalys pasirašė.Apeliantas taip pat nurodo, kad dėl taikos sutarties 4.4 punkto tarp šalių yra ginčas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka, kadangi UAB „Finance Group“ neprieštarauja ir sutinka, kad skundžiama nutartimi patvirtintas taikos sutarties tekstas atitinka tiek šalių interesus, tiek teisingumo ir protingumo principus. Akivaizdu, jog apeliantui ši nuostata taip pat turi būti tinkama, nes ją apeliantas patvirtino savo parašu jo paties nurodytame taikos sutarties egzemplioriuje, todėl yra visiškai neaišku ir nesupranta, kaip tarp šalių dar gali būti ginčas dėl šios taikos sutarties nuostatos, kurios įtvirtinimo per proceso atnaujinimo institutą ir siekė apeliantas. Tuo tarpu taikos sutarties vykdymo metu pasikeitusi apelianto valia nėra ir negali būti pagrindu išvadai, kad patvirtinta taikos sutartis jos sudarymo dieną ar jos patvirtinimo dieną, neatitiko šalių valios.Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai ir su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu klausimu ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Atmetus atskirąjį skundą, iš apelianto priteistinos UAB „Finance Group“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias pagal pateiktus į bylą dokumentus sudaro 754,29 EUR (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš UAB „Seslita“ (įmonės kodas 235622590) 754,29 EUR (septynis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 29 euro centus) bylinėjimosi išlaidų UAB „Finance Group“ (įmonės kodas 300517591) naudai.