Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-4828-356/2022 pagal ieškovų M. Ž. ir N. Ž. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarė Dalia Malinauskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė Dalia Malinauskienė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jis yra ieškovų tėvas, tokį faktą patvirtina Utenos rajono CMS sudaryti gimimo įrašai: (duomenys neskelbtini) sudarytas M. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarytas N. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovų tėvų A. Ž. ir E. Ž. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini), įrašas Nr. (duomenys neskelbtini).

Taigi ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jie yra pirmosios eilės įstatyminiai palikėjo A. Ž. įpėdiniai.

Iš ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų, tame tarpe, ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad nuosavybės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), buvo įregistruotos ieškovų tėvui A. Ž. (duomenys neskelbtini) Buto pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, kurią jis sudarė po santuokos nutraukimo su E. Ž.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, ieškovai palikimą priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą ar paduoti notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Kadangi ieškovai yra pirmosios eilės (duomenys neskelbtini) mirusio A. Ž. įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1punktas), todėl pagal CK 5.50 straipsnio 2-3 dalių, 5.51 straipsnio nuostatas, palikimą jau minėtu būdu priimti privalėjo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šioje byloje nenustatyta, kad ieškovai būtų kreipęsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo nuo palikimo po A. Ž. mirties.

Liudytojos R. V. parodymai patvirtina ieškovų nurodytus faktus, kad nedelsiant nuo palikimo atsiradimo po A. Ž. mirties ieškovai faktiškai priėmė palikimą: ieškovai prašė sutvarkyti butą, po to, kai buvo išlaužtos buto durys, ji kartu su sutuoktiniu jas užkalė, kad bute nesilankytų pašaliniai asmenys, ieškovų prašymu mokėjo butui priklausančius mokesčius.

Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad po A. Ž. mirties ((duomenys neskelbtini)) už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2021-06-07 sumokėti mokesčiai UAB „Utenos šilumos tinklai“, UAB „Utenos butų ūkis“, UAB „Utenos vandenys“, taigi ieškovai įvykdė iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, susijusias su butu, šiuos veiksmus atliko nepraleidę trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos.

Ištyrus ir įvertinus ieškovų pateiktus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, atsakovei palikimo priėmimo fakto iš esmės neginčijant, yra pagrindas pripažinti, kad įrodymai yra pakankami ir patvirtina (CPK 12, 178 straipsniai), jog ieškovai palikimą po savo tėvo A. Ž. mirties (duomenys neskelbtini) per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui priimti priėmė, pradėję jį faktiškai valdyti. Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu ieškovų prašomas nustatyti turintis juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktas nustatytinas.

Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybės įmonės Turto bankas, (duomenys neskelbtini) gavo antstolės Nijolės Viešchnickienės (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl bešeimininkio turto perėmimo Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovei tapo žinoma, kad buvo vykdomas išieškojimas iš A. Ž., kuris mirė (duomenys neskelbtini), turto, kad liko nepaveldėtas butas. Palikėjo A. Ž. palikimą (duomenys neskelbtini)Palikimo perėjimo valstybei liudijimo pagrindu priėmė Lietuvos Respublika, tad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso valstybei.

Byloje nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovai M. Ž. ir N. Ž., kaip palikėjo A. Ž., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnūs, taigi, pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai, po jo mirties priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti paveldėtą turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), taigi tapo palikimą sudarančio turto savininkai ir prisiėmė atsakomybę už palikėjo prievoles.

Valstybė yra specifinė paveldėjimo teisinių santykių dalyvė. Jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

Valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Taigi valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikimo perėjimą valstybei patvirtinantis paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas valstybei atstovaujančiai institucijai pareiškimo, paduodamo palikimo atsiradimo vietos notarui, pagrindu (CK 5.66 straipsnis). Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį valstybei atstovaujanti institucija privalo kreiptis dėl palikimo perėjimo valstybei fakto įforminimo, išduodant jai paveldėjimo teisės liudijimą. Tuo atveju, kai įpėdinių nėra, valstybei atstovaujanti institucija gali kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nelaukdama, kol sueis aštuoniolika mėnesių nuo palikėjo mirties.

Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad kai nežinoma, ar yra įpėdinių, valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turi imtis priemonių, kad per protingą terminą tai išsiaiškintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Trečiojo asmens pateiktoje paveldėjimo byloje yra duomenys apie tai, kad iki (duomenys neskelbtini) išduodant palikimo parėjimo valstybei liudijimą į palikimą, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), buvo žinomi duomenys apie palikėjo pirmosios eilės įstatyminius įpėdinius – ieškovus ir apie tai, kad jie gyvena užsienio valstybėse. Taigi atsakovei buvo žinoma, kad yra palikėjo A. Ž. įpėdinių. Atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo, kokius veiksmus atliko, kad informuotų ieškovus, pastarieji neigia gavę kokius nors pranešimus apie tai, kad valstybė ketina perimti jų mirusio tėvo palikimą sudarantį turtą.

Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia turto savininkų ieškovų teises, todėl yra pagrindas ieškovų reikalavimą tenkinti ir pripažinti negaliojančiu Utenos rajono 1-ojo notarų biuro notarės Dalios Malinauskienės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo parėjimo valstybei liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) į palikimą, atsiradusį po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis, CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Ieškovai sumokėjo iš viso 250 EUR žyminio mokesčio (t. t. 50 EUR už laikinosios apsaugos priemonės taikymą), už advokatės teisines paslaugas turėjo 740 EUR išlaidų (už ieškinio parengimą, atstovavimą).

Ieškovų turėtų išlaidų už advokatės teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad ieškovų realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos – 740 EUR buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-359-969/2020 nutartimi, priimta 2020-12-22 suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: kai turtą paveldi valstybė CK 5.62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, o vėliau įpėdinis, priėmęs palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), šiuo pagrindu kreipiasi į teismą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir teismas pripažįsta palikimo perėjimo valstybei liudijimą negaliojančiu, tokioje civilinėje byloje įpėdinio patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus atvejus, kai nustatomi neteisėti valstybės institucijų veiksmai (neveikimas), nulėmę palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, arba valstybės įgaliotų institucijų netinkamas procesinis elgesys civilinėje byloje, kurioje ginčijamas palikimo perėjimas valstybei.

Pagal suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, sprendžiant dėl priežasčių, nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, nustatoma: 1) ar atsakovė pagrįstai inicijavo palikimo perėjimo valstybei procedūrą – ar buvo gautas atitinkamas valstybės (savivaldybės) institucijos atstovo (pareigūno) pranešimas apie tokį turtą; 2) ar atsakovei buvo (ar galėjo būti) žinoma apie tai, kad palikimą faktiniu valdymu yra priėmę įpėdiniai. Nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių, yra pagrindas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovų naudai.

Byloje nėra nustatytas valstybės įgaliotos institucijos – atsakovės, atstovaujamos Valstybės įmonės Turto bankas, netinkamas procesinis elgesys.

Valstybės įgaliotos institucijos veiksmų (neveikimo), nulėmusių palikimo perėjimo valstybei liudijimo išdavimą, teisėtumas vertintinas pirmiausia pagal jų atitiktį Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 nustatytose Taisyklėse reglamentuotai tvarkai. Minėtų Taisyklių 3.4 punkte nustatyta, kad valstybės paveldėtas turtas apskaitomas pagal notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo darbuotojai (pareigūnai), gavę paveldėjimo teisės liudijimą, turi nuvykti į turto buvimo vietą, jį patikrinti ir surašyti turto perėmimo dokumentą (Taisyklių 48 punktas). Iš paveldėjimo byloje esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje sudaryto Turto perdavimo – priėmimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jis sudarytas vienasmeniškai atsakovės darbuotojos, kuri atvykusi į turto buvimo vietą nebuvo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodinėjama, kad po palikimo priėmimo ieškovai gyveno bute.

Ieškovai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kreipėsi tik 2022-08-03, pažymėtina, kad pats mokesčių sumokėjimo per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo faktas, ieškovams nesikreipus į notarą, nesant priimto teismo sprendimo, nepakankamas padaryti išvadą, kad ieškovai priėmė palikimą, pradėję faktiškai valdyti paveldimą turtą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad ieškovai kaip nors buvo išviešinę palikimo faktinio valdymo faktą, paveldėtame bute negyveno, taigi ir nepatvirtina, jog valstybei atstovaujančiai Valstybės įmonei Turto bankui buvo žinoma, kad ieškovai faktiniu valdymu buvo priėmę savo tėvo palikimą. Toks juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tik šiuo sprendimu, ištyrus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Teismas daro išvadą, kad ieškovai nepatyrė daugiau bylinėjimosi išlaidų, nei būtų patyrę kreipdamiesi dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, nesant nustatyta atsakovę atlikus neteisėtus veiksmus, atmetamas.

Teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Nr. e2-4828-356/2022 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir panaikinti sprendimui įsiteisėjus (CPK 150 straipsnio 3 dalimi).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nesusidarė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 259 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovai M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdami jį faktiškai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu Utenos rajono 1-ojo notaro biuro notarės Dalios Malinauskienės (duomenys neskelbtini) išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą į palikimą, atsiradusį po A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo 2022 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi Nr. e2-4828-356/2022 taikytą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl draudimo VĮ „Turto bankas“ perleisti nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.