Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Nonfera“ direktoriaus bei kreditoriaus L. Š. ir kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Vakarų krova“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutarties, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla, o prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktas nenagrinėtas, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Nonfera“ restruktūrizavimo byloje Nr. B2-3387-661/2013, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Teisme buvo gautas restruktūrizavimo administratorės O. P. pranešimas, kuriame nurodyta, kad RUAB „Nonfera“ kreditorių susirinkimas, įvykęs 2012 m. gegužės 18 d., nepritarė įmonės restruktūrizavimo planui, todėl šio plano administratorius negali pateikti ir teismui. Dėl nurodytų priežasčių administratorė prašė UAB „Nonfera“ restruktūrizavimo byla nutraukti.

Teisme taip pat gautas RUAB „Nonfera“ kreditoriaus UAB „Vakarų krova“ prašymas nutraukti UAB „Nonfera“ restruktūrizavimo bylą, iškelti UAB „Nonfera“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Bankrovita“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas kreditoriaus UAB „Vakarų krova“ prašymas priteisti iš apelianto L. Š. 605 Lt bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Atskirieji skundai atmestini.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria nutraukta restruktūrizavimo byla ir prašymas dėl bankroto bylos iškėlimo paliktas nenagrinėtas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

UAB „Nonfera“ restruktūrizavimo byla iškelta 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, galiojant 2010 m. spalio 1 d. – 2011 m. spalio 1 d. galiojusiai Įmonių restruktūrizavimo įstatymo redakcijai, todėl bylos nagrinėjimui taikytinos šios redakcijos ĮRĮ nuostatos.

Dėl kreditoriaus ir restruktūrizuojamos įmonės vadovo L. Š. atskirojo skundo

CPK straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal CPK nustatytas taisykles, išskyrus išimtis, kurias numato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Specialusis įstatymas, reglamentuojantis įmonių restruktūrizavimo procesą yra Įmonių restruktūrizavimo įstatymas. Restruktūrizavimo proceso paskirtis yra įstatyme įtvirtintomis priemonėmis išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą. Siekiant tinkamai įgyvendinti restruktūrizavimo procesui keliamus tikslus ĮRĮ procesinėse normose aiškiai ir imperatyviai reglamentuoti atskiri procesiniai veiksmai, jų atlikimo tvarka, nustatyti konkretūs tokių veiksmų atlikimo terminai ir kt.

Pagal ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalį restruktūrizavimo plano projekto pateikimo tvirtinti teismui terminas nustatytas iki šešių mėnesių nuo teismo nutarties iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos bei numatyta galimybė teismui pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Pagal IRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą nustatytais terminais nepateikus teismui įmonės restruktūrizavimo plano, teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia.

Restruktūrizavimo byla UAB „Nonfera“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, kuria nustatytas 6 mėnesių nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminas parengti ir pateikti teismui UAB „Nonfera“ restruktūrizavimo planą ir kitus restruktūrizavimo bylai nagrinėti reikalingus dokumentus. Minėta teismo nutartis įsiteisėjo 2011 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui išnagrinėjus atskirąjį skundą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartį palikus nepakeistą (130-134 b. l., t. 4). Taigi terminas restruktūrizavimo plano pateikimui turėjo pasibaigti 2012 m. balandžio 20 d., tačiau teisėjo rezoliucija (114-115 b. l., t. 5) buvo tenkintas RUAB „Nonfera“ direktoriaus L. Š. prašymas ir terminas restruktūrizavimo plano pateikimui pratęstas vienam mėnesiui, t. y. iki 2012 m. gegužės 20 d.

Bylos duomenys patvirtina, kad iki klausimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nagrinėjimo RUAB „Nonfera“ restruktūrizavimo planas nebuvo teismui pateiktas. Kadangi per teismo nustatytą ir pratęstą terminą restruktūrizavimo planas bei prašymas atnaujinti terminą restruktūrizavimo planui pateikti nebuvo pateikti, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pagal minėtos redakcijos ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 1 punktą nutraukti UAB „Nonfera“ restruktūrizavimo bylą. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.

Įstatymo leidėjas neįpareigojo teismo sprendžiant dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo tuo pagrindu, kad nustatytais terminais nebuvo pateiktas restruktūrizavimo planas, vertinti pačias restruktūrizavimo plano nepateikimo priežastis. Šios priežastys galėtų būti vertinamos, sprendžiant klausimą dėl termino restruktūrizavimo planui pateikti pratęsimo arba atnaujinimo, tačiau, kaip minėta, tokio pobūdžio prašymas teismui nebuvo pateiktas. Todėl, vertinant skundžiamos nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą, atmestini kaip nepagrįsti ir teisiškai nereikšmingi apelianto argumentai, kuriais įrodinėjamas kreditorių susirinkimo nutarimų nepritarti restruktūrizavimo plano projektui priėmimas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, argumentai dėl bendradarbiavimo su administratore, stambiausiu kreditoriumi, veiklos vykdymu ir restruktūrizavimo prioritetu prieš bankrotą.

Teisiškai nereikšmingas ir apelianto argumentas, kad administratorė kreipėsi į teismą nesulaukusi galutinio teismo sprendimo 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimu. Kaip minėta, terminas restruktūrizavimo plano pateikimui suėjo 2012 m. gegužės 20 d., todėl restruktūrizavimo administratorė, kreditoriams nepritarus restruktūrizavimo plano projektui, t. y. faktiškai nustatytu terminu nepateikus restruktūrizavimo plano, pagrįstai pateikė teismui prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo klausimas buvo nagrinėjamas teismine tvarka, ir skundžiamą nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo priėmė tik apeliacine tvarka išnagrinėjus ir atmetus L. Š. atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria skundas dėl RUAB „Nonfera“ 2012 m. gegužės 18 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia atmestas.

Dėl kreditoriaus UAB „Vakarų krova“ atskirojo skundo

Apeliantas UAB „Vakarų krova“ nesutinka su nutarties dalimi, kuria prašymas iškelti UAB „Nonfera“ bankroto bylą paliktas nenagrinėtas. Savo argumentams dėl klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo išnagrinėjimo ta pačia nutartimi, kuria sprendžiama dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų taikymo bei kreditorių interesų apsaugos pagrįsti, apeliantas remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-793/2010. Apelianto nurodytoje apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje restruktūrizavimo byla bendrovei „Pamario būstas“ iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. liepos 13 d. nutartimi, taikant 2008 m. kovo 1 d. – 2009 m. gruodžio 28 d. galiojusios redakcijos ĮRĮ normas, todėl tos bylos nagrinėjimui apeliacine tvarka taip pat buvo taikytos šios redakcijos ĮRĮ nuostatos. Minėtos redakcijos ĮRĮ 24 straipsnio 3 dalis numatė, kad jeigu restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metu atsiranda pagrindas kelti įmonei bankroto bylą ir teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, teismas priima nutartį nutraukti restruktūrizavimo bylą ir iškelti įmonei bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje taikomas 2010 m. spalio 1 d – 2011 m. spalio 1 d. galiojusios redakcijos ĮRĮ, kurio 28 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 1, 4 arba 5 punkte nurodytais pagrindais ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Taigi darytina išvada, kad po nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, esant Įmonių bankroto įstatyme nurodytiems faktiniams bei teisiniams pagrindams bankroto bylai iškelti teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl tokios bylos iškėlimo (ĮRĮ 28 str. 2 d.). Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo atsakomybė už žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad bendrovė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nesutiktina su apelianto argumentais dėl galimo kreditorių interesų pažeidimo restruktūrizavimo byloje pateiktą pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą palikus nenagrinėtą.

Apeliacinės instancijos teismas vykdo pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkciją (CPK 301 str.). Tuo tarpu kompetencija iškelti įmonei bankroto bylą, spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių skolininkui taikymo priklauso apygardos teismui, kaip pirmosios instancijos teismui (ĮBĮ 10 str. 1, 2 d.; CPK 27 str. 4 p.). Išdėstyti argumentai lemia pagrindo tenkinti apelianto prašymą apeliacinės instancijos teisme spręsti bankroto bylos UAB „Nonfera“ iškėlimo klausimą nebuvimą.

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti ją atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

Atsiliepime į L. Š. atskirąjį skundą kreditorius UAB „Vakarų krova“ prašo skirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, nes apeliantas be reikšmingų ir pagrįstų įrodymų, nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ir klaidinantį atskirąjį skundą, tokiu būdu siekdamas vilkinti bylos išsprendimą. Teismas pažymi, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005). Teismo nuomone, kreditoriaus UAB „Vakarų krova“ atsiliepime nurodytos aplinkybės negali būti vienareikšmiškai vertinamos kaip akivaizdus apelianto piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Naudojimasis įstatyme numatyta teise paduoti atskirąjį skundą nesudaro pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo įstatymų suteiktomis procesinėmis teisėmis, kadangi apeliantas siekė apginti, jo nuomone, pažeistą subjektinę teisę. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirti baudą apeliantui L. Š. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsisakytina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kreditoriaus L. Š. atskirąjį skundą, su skundu nesutikusio kreditoriaus UAB „Vakarų krova“ naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijose nustatyti priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas civilinėse bylose maksimalūs dydžiai ir kriterijai. UAB „Vakarų krova“ apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą priteisti 605 Lt bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai rengiant atsiliepimą į L. Š. atskirąjį skundą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.15 punkto nuostatomis, maksimali priteistina suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą yra 500 Lt. Nagrinėjamoje byloje nedidelės apimties atskiruoju skundu apskųstas ne itin sudėtingas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas, į kurį pateiktas taip pat nedidelės apimties atsiliepimas. Įvertinus procesinių dokumentų turinį, nėra pagrindo spręsti, kad atsiliepimo į tokį skundą surašymas pareikalavo specialių žinių ar itin daug advokato darbo bei laiko sąnaudų, spręstina, jog yra pagrindas kreditoriui UAB „Vakarų krova“ priteisti tik dalį jo prašomų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš apelianto L. Š. UAB „Vakarų krova“ priteistina 250 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš L. Š. uždarajai akcinei bendrovei „Vakarų krova“ 250 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.