- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2S-1602-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-01057-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Manto statybos“
- Ieškovas
- D. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Manto statybos“ atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-6294-714/2022 pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Manto statybos“ dėl nekokybiškai atliktų statybos rangos darbų atsiradusios žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. K. kreipėsi į Marijampolės apylinkės teismą, prašydama priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Manto statybos“ ieškovės naudai 9 572,54 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones areštuojant atsakovės MB „Manto statybos“ pinigines lėšas ieškinio reikalavimų ribose, esančias banko ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, o, piniginių lėšų nesant arba jų esant nepakankamai, areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą tose pačiose reikalavimų ribose.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas skundžiama 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, t. y. areštavo skolininkei MB „Manto statybos“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o, jo nesant, pinigines lėšas banke ar kitose kredito įstaigose, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą, pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus 9 572,54 Eur sumai, pavedant šį turtą surasti ir aprašyti antstoliui. Teismas leido iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove nukreipiant visas turimas ir/ar iš trečiųjų asmenų gautinas lėšas atsiskaitymui su ieškove, taip pat leido atsakovei atsiskaityti su darbuotojais, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybine mokesčių inspekcija pagal privalomus mėnesio mokėjimus, kurių konkrečias sumas nustatytų antstolis, vykdantis šią nutartį.
4. Anot teismo, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas, kadangi MB „Manto statybos“ grynasis nuostolis 2021 metais sudarė 32 408,00 Eur, dėl ko šiuo atveju pareikšto ieškinio sumą (9 572,54 Eur) teismas laikė pakankamai didele.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Manto statybos“ Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir priteisti 605,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
1.1. pareikštu ieškiniu ginčo civilinėje byloje ieškovė siekia iš naujo vertinti aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakęs Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 5 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2A-909-657/2022;
1.2. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi, tariamai, didele atsakovei ieškinio suma, kaip pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones;
1.3. pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką, pagal kurią turto arešto taikymas galimas tik išimtinais atvejais, kai jo taikymo prašantis ieškovas pateikia įtikinamų argumentų ir konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo nesąžiningumą, atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo;
1.5. pati ieškovė, remiantis Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2A-909-657/2022, atsakovei privalo sumokėti 12 092,19 Eur skolą už statybos rangos darbus, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 983,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kurių atskirojo skundo parengimo dienai priverstinio išieškojimo procese buvo išieškota apie 680 Eur. Taigi, pačiai ieškovei sumokėjus atsakovės naudai priteistą sumą, atsakovė, teismui ginčo civilinėje byloje priėmus atsakovei nepalankų teismo sprendimą, būtų visiškai pajėgi sumokėti ieškovei priteistą sumą.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė D. K. apeliacinės instancijos teismo prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį galioti. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. nei civilinėje byloje Nr. e2-19-384/2022, kurią nagrinėjo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai, nei civilinėje byloje Nr. e2A-909-657/2022, kuri buvo nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žalos, atsiradusios dėl nekokybiškai atliktų MB „Manto statybos“ statybos rangos darbų, atlyginimo, t. y. ieškovė nesiekia iš naujo įvertinti jau įvertintų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, kuriame išdėstė argumentus, jiems pagrįsti pateikė įrodymus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar, kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., todėl pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga yra nustatyta;
2.2. atsakovės teiginiai, kad jos finansinė padėtis yra pakankama, neatitinka objektyvios tiesos, kadangi 2021 m. įmonė veikė nuostolingai, jos turimo turto likutinė vertė beveik atitinka ieškinio sumą, įsipareigojimų dydis viršija turimo turto vertę, įmonė periodiškai turi kintantį įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondui. Be to, atsakovė nesutiko su ieškovės prašymu civilinėje byloje Nr. e2-19-384/2022 priteistos sumos mokėjimą išdėstyti 36 mėn. laikotarpiui, nurodydama, kad jai yra reikalingos tiek apyvartinės lėšos, tiek ir lėšos atlikti einamiesiems mokėjimams bei atsiskaitymui su savo pačios kreditoriais;
2.3. atsakovė nepateikė duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad pareikšto ieškinio suma jai nėra didelė ir nėra grėsmės, kad ieškinio patenkinimo atveju, sprendimas gali būti neįvykdytas;
2.4. atsakovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad atsakovė į raginimą pašalinti trūkumus nereagavo, ignoravo ieškovę, taip pažeisdama kooperavimosi pareigą;
Šalies argumentai
2.5. apeliantė nurodydama, kad pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2022 m. liepos 8 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-19-384/2022 yra išieškota vos 680,00 Eur suma, nenurodė, kad šiuo metu vyksta teisminis procesas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir 2022 m. spalio 13 d. 14:00 val. Kauno apygardos teisme bus skelbiamas procesinis sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra, todėl apeliacijos objektą šiuo atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Prieš tai atlikdamas, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia procesinius klausimus.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
8. Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė turimo turto sąrašą, aktualų 2022 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė atsakovės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą už 2021 m. mokestinį laikotarpį. Ir, nors abi proceso šalys apeliacinės instancijos teismui pateiktuose savo procesiniuose dokumentuose nereiškia prašymo dėl minėtų dokumentų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pateiktais dokumentais šalys grindžia savo argumentus, sprendžia, jog šalys pageidauja jų priėmimo.
9. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kita vertus, draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: (i) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; (ii) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
10. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su šalių pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jų teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl byloje pareikšto reikalavimo, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui šalių pateikti įrodymai priimami.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. Pirmosios instancijos teismas pritaikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytas laikinąsias apsaugos priemones, būdamas įsitikinęs, kad šiuo atveju ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė tvirtina, kad teismas ginčo atveju nustatė itin formalius ir deklaratyvius pagrindus laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad ieškovė reikalavimus preliminariai pagrindė, tačiau sutinka su atskirojo skundo argumentais dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo.
12. Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, laikinosios apsaugos priemonės taikomos tuomet, jei jų nesiėmus būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tačiau ši sąlyga nėra vienintelė – sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmiausia turi būti nustatytas tikėtinas (prima facie) ieškinio pagrįstumas. Pasisakant dėl šios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tikėtino reikalavimo pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja reikalavimo pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Teismų praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
13. Teismo vertinimu, tiek ieškovės pateikto ieškinio forma, tiek turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, prie ieškinio pridėti jame išdėstytus reikalavimus pagrindžiantys rašytiniai įrodymai, todėl laikytina, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo reikalavimus. Ir, nors atsakovė tvirtina, kad pareikštu ieškiniu ieškovė siekia iš naujo vertinti aplinkybes, dėl kurių jau yra pasisakęs teismas kitoje civilinėje byloje, tai, ar ieškinys nėra tapatus, o taip pat ar yra pagrįstas, bus nustatyta tik teismui išnagrinėjus bylą iš esmės, nes būtent šios aplinkybės ir sudaro bylos įrodinėjimo dalyką. Vien tai, kad atsakovė turi kitą nuomonę dėl ieškinio pagrįstumo ir ieškovei, tikėtina, palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės, nesudaro pagrindo teigti, jog ieškinio reikalavimai nėra tikėtinai pagrįsti.
14. Antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga tiek ieškinio suma, tiek atsakovo turtinė padėtis, tiek jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, tiek ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į paminėtų aplinkybių visumą, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1711-516/2017 ir joje nurodytą teismų praktiką).
15. Ieškinio suma bei asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis, galimos šios padėties pokyčio perspektyvos, yra tos aplinkybės, kurias klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendžiantis teismas turėtų vertinti tik atsižvelgdamas į asmens atliktus, atliekamus ir galimus atlikti nesąžiningus veiksmus, t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai. Jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę, atsakovo turto bei piniginių lėšų areštas neturėtų būti taikomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1724-180/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-464/2018; 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1156-464/2018; 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2019; ir kt.). Pažymėtina, kad asmens nesąžiningumas, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio, nėra preziumuojamas, todėl jį įrodyti pareiga tenka tam asmeniui, kuris prašo tokių priemonių imtis prieš kitą asmenį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
16. Ieškovė tiek ieškinyje pirmosios instancijos teismui, tiek atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad atsakovė į raginimą pašalinti trūkumus nereagavo, ignoravo ieškovę, taip pažeisdama kooperavimosi pareigą, kas laikytina atsakovės nesąžiningu elgesiu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šis argumentas jokiu būdu neleidžia atsakovės elgesį laikyti nesąžiningu laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Kaip jau minėta šioje nutartyje, nesąžiningu elgesiu galima būtų laikyti tik tokį atsakovės elgesį, kuris rodytų jos atliktus, atliekamus ar realiai ketinamus atlikti veiksmus, susijusius su turto slėpimu, perleidimu, įkeitimu ar kitokiu apsunkinimu ir pan., t. y. atsakovės veiksmai turi būti siejami su sąmoningu jai priklausančio turto masės arba jo vertės mažinimu. Tuo tarpu ieškovė atsakovės nesąžiningų veiksmų, nukreiptų į jos turto masės sumažinimą, turto apsunkinimą ar jo vertės sumažėjimą (vertės pokyčius iki ginčijamos bylos pradėjimo arba ją pradėjus), nenurodė ir neįrodinėjo.
17. Tai, kad atsakovės turtinė padėtis galimai nėra gera ar kad ji turi kitų įsiskolinimų, taip pat savaime nepatvirtina jos nesąžiningo elgesio. Finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiškai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu būtų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobūdžio ribojimus iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikštas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų šio procesinio instituto paskirties bei jo taikymo išimtinumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-136-370/2019). Nagrinėjamu atveju byloje nesant konkrečių duomenų apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, nėra pagrindo spręsti apie atsakovės nesąžiningumą siekiant išvengti atsiskaitymo.
18. Be to, vien jau ta aplinkybė, kad ieškovė atsakovei yra skolinga didesnę sumą (14 076,09 Eur) nei šioje byloje pareikšto ieškinio suma (9 572,54 Eur), leidžia pagrįstai teigti, kad grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui neegzistuoja, nes ieškinio patenkinimo atveju būtų galima atlikti įskaitymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.131 straipsnio 1 dalis).
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir vyraujančią teismų praktiką, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nenurodęs jokių pagrįstų motyvų dėl atsakovės (ne)sąžiningumo, neturėjo pagrindo pripažinti esant antrajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai CPK 144 straipsnio 1 dalies prasme, nes, kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas atsakovės turtui, iš kurio ieškovė galėtų vėliau pasitenkinti reikalavimą, sukaupti. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė, jog egzistuoja realios ir pagrįstos prielaidos (grėsmės), kad atsakovė bet kokiomis priemonėmis gali siekti (vengti) jai nepalankaus teismo sprendimo šioje byloje neįvykdymo.
20. Apibendrinant išdėstytus motyvus, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, netinkamai įvertino faktinę situaciją, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Išties, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tačiau kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t, y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidų nėra pagrindo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018). Atsižvelgiant į tai, atsakovės patirtų išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas išnagrinėjus iš esmės civilinę bylą dėl žalos atlyginimo.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovės D. K. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.