Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-07-19 · Administracinė byla Nr. I-2245-171/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-07-19Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-07-19
Bylos Nr.
I-2245-171/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00868-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
G. A.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2245-171/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00868-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. A. 2018 m. kovo 6 d. (žyma ant voko) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas įvairiose kamerose nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gegužės 29 d., neatitinkančiose teisės aktų reikalavimų: trūko ploto, pro langus pūtė skersvėjis, kamerose buvo drėgna, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nuo lubų krito kalkės, sanitariniame mazge nebuvo užtikrintas privatumas.

Higienos normos HN 76:1999 6.15 papunktyje nustatyta, kad vienam asmeniui laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 m² kameros ploto. Mano, kad minimalaus gyvenamojo ploto sumažinimas iki 3,6 m² yra jo bausmės griežtinimas.

Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, sukrėtimų, depresiją, pažeminimą, galimybių sumenkinimą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–17).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. gruodžio 2 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 121 (plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo 2016 m. gruodžio 3–4 d. (2 asmenys kameroje), 2016 m. gruodžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 170 (plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje), kurioje buvo iki 2016 m. gruodžio 7 d. (2 asmenys kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2016 m. gruodžio 8–9 d. (1 asmuo kameroje), 2016 m. gruodžio 10 d.–2017 m. sausio 11 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. sausio 12 d. buvo išvežtas į Alytaus apskrities areštinę, 2017 m. sausio 16 d. buvo parvežtas iš Alytaus apskrities areštinės ir uždarytas į kamerą N r. 109 (plotas - 7.31 m² (1 asmuo kameroje), vėliau perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas 7,45 m² (1 asmuo kameroje)), 2017 m. sausio 17 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas - 7,86 m² (2 asmenys kameroje)), kurioje buvo iki 2017 m. sausio 29 d., 2017 m. sausio 30 d. (1 asmuo kameroje), toje pačioje kameroje buvo 2017 m. sausio 31 d.–2017 m. vasario 27 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. vasario 28 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 1 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 186 (plotas - 7,94 m² (1 asmuo kameroje)), kurioje buvo iki 2017 m. kovo 3 d., toje pačioje kameroje buvo 2017 m. kovo 4–23 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. kovo 24 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 25 d.–2017 m. balandžio 3 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 4 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. balandžio 5–12 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 13 d. (1 asmuo kameroje), 2017 m. balandžio 14–26 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 27 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas -34,71 m² (8 asmenys kameroje), kurioje buvo 2017 m. balandžio 28 d.–2017 m. gegužės 1 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 2–3 d. (8 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 4–5 d. (7 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 6–10 d. (8 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 11–16 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 17–18 d. (7 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 19–24 d. (9 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 25 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus.

Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose yra 2–4 lovos, yra įrengti stalai kartu su dviem pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti, pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio. Lovos matmenys yra apie 1,9 m² x 0,7 (1,33 m²). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m²) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), suolai atitinkantys stalo dydį. Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 x 0,7 (0,56 m²). Teigia, kad, skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį minimalų gyvenamąjį plotą, į kamerų užstatymą baldais neatsižvelgiama.

Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Sanitarinio mazgo patalpos matmenys apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²), joje įrengtas klozetas (apie 0,16 m²) ir praustuvas (apie 0,2 m²). Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos šiose kamerose: nuo Nr. 1 iki 75, nuo Nr. 226A iki 244, nuo Nr. 104 iki 200, nuo Nr. 202 iki 227, nuo Nr. 356 iki 370, nuo Nr. 371 iki 385, nuo Nr. 309 iki 323, nuo Nr. 324 iki 338, nuo Nr. 340 iki 352. Pažymi, kad Lukiškių TI-K sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis kamerose nuo Nr. 252 iki 257, nuo Nr. 386 iki 395, nuo Nr. 406 iki 417, nuo Nr. 418 iki 426.

Nurodo, kad Lukiškių TI–K kameros vėdinamos per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pažymi, kad asmenys, kurie nuolat vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Apšvietimas gyvenamosiose kamerose įrengtas, vadovaujantis Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Eksploatavimo taisyklės), 16.7 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad gyvenamosiose kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, o pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K galimai netinkamomis sąlygomis ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Pareiškėjas prašo atlyginti neturtinę žalą, kurią teigia patyręs 2016 m. gruodžio 1 d–2017 m. gegužės 29 d.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11–17) nurodytų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo atvežtas 2016 m. gruodžio 2 d. ir su pertrauka buvo iki 2017 m. gegužės 24 d., 2017 m. gegužės 25 d. buvo išvežtas į Alytaus pataisos namus ir į Lukiškių TI-K negrįžo. Tai, be kita ko, patvirtina ir byloje esanti pareiškėjo asmens įskaitos kortelė (b. l. 18–19).

Taigi, ginčo laikotarpis nagrinėjamoje byloje laikytinas 2016 m. gruodžio 2 d.–2017 m. gegužės 24 d.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 11–17) pateiktų duomenų, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 2016 m. gruodžio 3–4 d., t. y. 2 dienas, buvo laikomas kameroje Nr. 121, kurioje tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus, o 2017 m. sausio 12–15 d. pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo laikomas, nes buvo išvežtas į Alytaus apskrities areštinę.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016). Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. LVAT 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs, kad pareiškėjui kameroje Nr. 121 tenkantį plotą papildomai mažino ne tik sanitarinio mazgo plotas, bet taip pat įrengtos lovos ir kiti baldai, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas 2 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Pareiškėjas remiasi Higienos normos HN 76:1999 6.15 papunkčiu, kuriame nustatyta 1 asmeniui 5 m² minimalaus ploto norma laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigų patalpose esančiose kamerose. Teismas pažymi, kad ši higienos norma neteko galios 2010 m. balandžio 11 d., o pareiškėjas Lukiškių TI-K, kaip nurodo atsakovės atstovas, buvo laikomas su pertrauka 2016 m. gruodžio 2 d.–2017 m. gegužės 24 d. Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu galiojo Įsakymas Nr. V-124, kuriame vienam asmeniui nustatytas 3,6 m² minimalus plotas kameroje. Kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėjo nurodoma higienos norma negaliojo, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad Lukiškių TI-K atliko kokius nors neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu dėl ploto sumažinimo iki 3,6 m².

Dėl sanitarinio mazgo įrengimo

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015, įsigaliojo nuo 2015 m. lapkričio 1 d.) nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. Ši higienos norma nustato bendrus higienos reikalavimus, taikomus laisvės atėmimo vietų gyvenamosioms patalpoms, dušinėms, sanitarinei švaryklai, kurie nesusiję su jų įrengimu.

Eksploatavimo taisyklių (redakcija, galiojusi 2016 m. sausio 28 d. – 2017 m. gruodžio 20 d.) 16.5 papunktyje nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga

Pažymėtina, kad šios taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Taigi, teisės aktai nenustato imperatyvaus reikalavimo visiškai atitverti sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios patalpos. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra iki galo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, jis yra matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje. Pažymėtina, kad byloje A. M. prieš Rusiją priimtame 2009 m. kovo 12 d. sprendime (pareiškimo Nr. 15210/07) EŽTT konstatavo, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Pozicijos, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas, laikosi ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2016 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-257-442/2016).

Iš atsakovės pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose kamerose: 109, 115, 121, 170, 186, 189, 258.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. kovo 21 d. pranešime Nr. 24-2222 „Dėl G. A. skundo“ nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nėra techninių galimybių įrengti sanitarinio mazgo kabinų, nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse (b. l. 21–22).

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų teismas nenustatė, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, sanitarinio mazgo patalpa būtų įrengta kaip atskira kabina.

Kadangi kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, įrengtos tik užuolaidos, kurios, teismo nuomone, nėra pakankamas privatumo užtikrinimas tiek nuo kartu kameroje esančių kitų nuteistųjų tiek nuo apsaugos priežiūros darbuotojų, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniu mazgu objektyviai galėjo būti pažeista šiomis dienomis: 2016 m. gruodžio 2 d.–2017 m. sausio 11 d., 2017 m. sausio 16 d.–2017 m. gegužės 24 d., iš viso 170 dienų.

Dėl kitų sąlygų kamerose

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose buvo drėgna, pro langus pūtė skersvėjis, nebuvo užtikrintas tinkamas apšvietimas, nuo lubų krito kalkės.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Pagal 14 punktą gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. 17 punkte nustatyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai, Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos protokolai (b. l. 23–50), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.

Per 2016 m. vasario 25–2016 m. kovo 3 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 121, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. gruodžio 2–3 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 23–24).

Per 2016 m. vasario 29 d.–2016 m. kovo 17 d. atliktus patikrinimus kamerose Nr. 115 (pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 16 d. dalį dienos), Nr. 258 (pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. balandžio 27 d.–2017 m. gegužės 24 d.) Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 25–28). Per 2017 m. gegužės 4–16 d. atliktą patikrinimą ir 2017 m. rugsėjo 21 d.–2017 m. spalio 2 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 115 minėtos higienos normos pažeidimų taip pat nenustatyta (b. l. 35–36, 47–49).

Per 2016 m. vasario 25 d.–2016 m. kovo 3 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 109, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. sausio 16 d. dalį dienos, Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta (b. l. 29–30). Šioje kameroje patikrinimas atliktas ir 2017 m. kovo 31 d.–2017 m. balandžio 6 d. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalyje lango buvo sudužęs stiklas, o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 12 punkto reikalavimo, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. (b. l. 41–42). Iš 2017 m. gegužės 29 d. patikrinimo akto Nr. PA.10-849 (16.16.8.10.12) matyti, kad grįžtamosios visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu (2017 m. gegužės 23–26 d.) kameroje Nr. 109 lango stiklai buvo nesudužę (b. l. 45–46).

Kitose kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, nebuvo atlikti patikrinimai.

Taigi, iš pateiktų patikrinimų aktų matyti, kad kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ir kuriose buvo atlikti patikrinimai, pareiškėjo skunde nurodytų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta, o kameroje Nr. 109 nustatytas pažeidimas buvo pašalintas. Be to, pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas 2017 m. sausio 16 d. dalį dienos, o patikrinimas, kurio metu nustatytas pažeidimas, joje atliktas 2017 m. kovo 31 d.–2017 m. balandžio 6 d., todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas buvo laikomas šioje kameroje netinkamomis sąlygomis.

Be to, byloje esantis Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. kovo 22 d. tarnybinis pranešimas „Apie G. A. korespondenciją“ patvirtina, kad pareiškėjas skundų ar prašymų dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K 2017–2018 m. neteikė (b. l. 20).

Taigi, byloje pateikti patikrinimų aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K laikėsi teisės aktų reikalavimų, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių įrodymų, todėl jo argumentai dėl kamerose esamos drėgmės, skersvėjo pro langus, apšvietimo neužtikrinimo ir kalkių, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 2 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124 (3,6 m² vienam asmeniui), o privatumas naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeistas 170 dienų. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Įvertinęs kitas pareiškėjo nurodytas kalinimo sąlygas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo trukmę, t. y. į tai, kad perpildytoje kameroje Nr. 121 pareiškėjas buvo laikomas tik 2 dienas, tam tikrais laikotarpiais kitose kamerose buvo laikomas vienas, o 2017 m. sausio 12–15 d. buvo išvežtas į kitą įstaigą (Alytaus apskrities areštinę). Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) ar privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 10 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-777-520/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1816-575/2018 ir kt.), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu neužtikrinimą, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 510 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti G. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 510 (penkis šimtus dešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė