- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-26
- Bylos Nr.
- 2A-491-227/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė (pran.)
- Atsakovas
- A. G.
- Ieškovas
- E. G.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A –491– 227 / 2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-964/2014 pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. G. kreipėsi teismą su ieškiniu prašydama padidinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutarimu priteisto išlaikymo sūnui T. G. dydį iki 500 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu A. G., 2000 m. kovo 15 d. gimė sūnus T. G., kurio išlaikymui buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 1/4 dydžio visų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, nei 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2000-04-06 iki jo pilnametystės. Šiuo metu minimalus pragyvenimo lygis padidėjo, vaiko poreikiai pasikeitė: jis yra 7 klasės mokinys, aktyvus moksleivis, dalyvauja konkursuose, olimpiadose, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas. Ieškovė ieškinyje nurodė laikanti nedidelį ūkį, prižiūrinti brolį A. M., kuriam Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartimi nustatyta globa, rūpinasi senyva motina. Molėtų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius suteikė paramą rugpjūčio mėnesį mokinio prekėms įsigyti. Ieškovė mano, kad vaiko būtiniems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga skirti minimalios mėnesinės algos dydžio sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Molėtų rajono apylinkės teismas 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino pilnai: pakeitė Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. sprendimu iš A. G. priteistą T. G. išlaikymo dydį iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2014-01-20, iki T. G. pilnametystės, įpareigojo šias lėšas pervesti į ieškovės E. G. sąskaitą, pavedė išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai E. G. ir šią sprendimo dalį nukreipė skubiam vykdymui. Nustatė T. G., gyvenamąją vietą su jo motina E. G., priteisė iš A. G. 279 Lt žyminio mokesčio ir 21,01 Lt pašto išlaidų valstybės naudai bei 600 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei E. G.. Atmetė atsakovo A. G. reikalavimą įpareigoti ieškovę E. G. teikti A. G. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais.
Teismas nustatė, kad, nutraukus šalių santuoką, Molėtų rajono apylinkės teismas 2000 m. balandžio 17 d. nutarimu iš atsakovo priteisė išlaikymą sūnaus T. G., gim. 2000-03-15, išlaikymui po 1/4 dydžio visų jo rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, nei 1 minimalus gyvenimo lygis, kas mėnesį (b.l5,6,15).Šalių sūnus gyvena su motina- ieškove E. G. (b.l.8-9). Dėl to, kad byloje nėra duomenų, jog T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kuriuo nors iš tėvų, teismas, atsižvelgdamas į abiejų tėvų sutarimą dėl T. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina (CK 3.169 str. 1 d.), faktinę situaciją - T. G. nuo gimimo gyvena su motina, nustatė vaiko gyvenamąją vietą su motina- ieškove E. G..
Teismas nustatė, kad prieš keturiolika metų priteistas išlaikymo dydis šiuo metu yra 125 Lt/mėn. Nuo priteisimo dienos pasikeitė vaiko poreikiai- išaugo ir bendras pragyvenimo lygis šalyje. Vertino tai, jog atsakovas pripažino, kad teikiamas išlaikymas sūnui yra akivaizdžiai per mažas. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo T. G. teismas atsižvelgė į teismų praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt, taip pat vertino vaiko poreikius ir tėvų galimybes jį teikti. Vertino, kad ieškovės pateiktas vienam mėnesiui tenkančią išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimas (b.l. 69-70) rodo, kad vidutiniškai mėnesiui išleidžiama ne mažiau, nei 1 000 Lt, kas teismų praktikoje pripažįstama minimalia suma, skirtina būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Todėl atmetė atsakovo argumentus, kad jo sūnui užtektų ir mažesnio dydžio išlaikymo. Pažymėjo, kad nors išlaidos maistui kaime ir gali būti mažesnės dėl turimo ūkio, tačiau dėl to ieškovė patiria didesnių kelionės išlaidų ir ūkyje užauginamus produktus ieškovė sukuria savo darbu, kuris negali būti nevertinamas. Atsižvelgė į tai, kad be būtiniausių įprastų poreikių, berniukas turi ir specialių dėl savo sveikatos būklės. Be to, būdamas gabus, jis dalyvauja įvairiose olimpiadose, mokyklos ir šalies rengiamuose renginiuose, dėl ko patiriamos išlaidos tiek priemonėms, tiek transportui, tiek kitoms dalyvio išlaidoms. Teismas, vertindamas šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovė nedirba, tačiau globoja brolį ir prižiūri motiną, per mėnesį gauna 1 530 Lt, iš kurių, pridėjus pajamas iš atsitiktinių darbų, jai lieka apie 1 100 Lt, turi vieną vaiką, o atsakovas dirba savo tėvų ūkyje ir gauna minimalią algą per mėnesį (b.l. 32), turi du išlaikytinius, t.y. be T. G., dar turi dukrą A. G. (b.l.36), kuriai diagnozuota žvynelinė, reikalaujanti šios ligos gydymui skirti papildomų išlaidų. Pripažino, kad atsakovo pajamos mažesnės nei ieškovės ir jis turi daugiau išlaikomų asmenų, tačiau sprendė, kad ieškovė neturi jokių galimybių uždirbti daugiau, nei gauna šiuo metu, nes yra dviejų asmenų - brolio ir motinos globėja (rūpintoja), tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas turi tokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų ieškoti ir susirasti geriau apmokamo darbo, suteikiančio galimybę teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius vaikų poreikius. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog atsakovo dukra turi specialių poreikių, negali lemti sūnui T. G. teiktino išlaikymo sumažinimo, nes ir atsakovo sūnus turi sveikatos problemų. Atkreipė dėmesį, kad nors atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, tačiau ji neturi jokio registruotino turto, o atsakovo vardu yra registruota daug nekilnojamojo turto (b.l. 83-98) ir nors dalis žemės sklypų atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su žmona, tai nepaneigia aplinkybės apie jo turtinę padėtį. Atsižvelgė į tai, kad dalis atsakovui priklausančių žemės sklypų yra naudojami pagal panaudos sutartis su savo tėvų ūkiu, kas vertinama kaip siekis gauti pajamas ūkyje, kuriame dirba ir jis pats, t.y. siekis pagerinti savo turtinę padėtį. Pripažino, kad atsakovas, sudarydamas panaudos sutartis, pats prisiima atsakomybę dėl pajamų gavimo/negavimo iš savo turto. Aplinkybę, kad atsakovas su šeima, kaip ir jo sesers šeima, dirba jų tėvų ūkyje, vertino kaip patvirtinančią, jog visos trys šeimos plėtoja bendrą verslą, gali tartis ir dėl mokamų atlyginimų. Sprendė, kad vaiko interesai negali nukentėti dėl ūkio, kuriame dirba jo tėvas, paimtų paskolų siekiant įsigyti naują techniką ir plėtoti verslą, dėl ko apribotos ūkio galimybės didinti darbuotojams atlyginimus. Pripažino, kad ieškovės reikalavimas priteisti T. G. išlaikymą po 500 Lt per mėnesį, yra pagrįstas, pagrindo priteisti iš atsakovo mažesnę išlaikymo sūnui dalį nėra, tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas laikė nepagrįstu ir atmetė atsakovo reikalavimą įpareigoti ieškovę E. G. teikti jam kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Nurodė, kad iš atsakovo priteisiama minimali vaiko poreikius atitinkanti išlaikymo suma, ieškovei ir taip tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, kadangi jis pas ją gyvena ir todėl nėra jokio pagrindo jai priskirti papildomas ir visiškai nereikalingas pareigas dėl čekių kaupimo ir ataskaitų atsakovui pateikimo kas mėnesį.
Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovo ieškovės patirtų 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 75) ir valstybei žyminį mokestį : 135 Lt (CPK už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, 144 Lt už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bei 21,01 Lt pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. G. prašo Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą pakeisti sumažinant priteistą išlaikymo sūnui dydį nuo 500 iki 350 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, įpareigoti ieškovę teikti A. G. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas už praėjusį mėnesį kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, dalyje dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas žyminis mokestis dėl reikalavimo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes tokio prašymo raštu E. G. byloje nebuvo suformulavusi ir tarp bylos šalių nėra ginčo dėl faktinės vaiko gyvenamosios vietos.
Nurodo, kad jam kyla pagrįstos abejonės, ar tikrai priteistas laikymas bus skiriamas T. G. išlaikyti, abejoja, ar ieškovės vedamas gyvenimo būdas yra normalus, atitinkantis augančio vaiko interesus, kitoje civilinėje byloje atsakovui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės uždraudžiant matytis su sūnumi, iš ieškovės pateiktų paskaičiavimų nėra aišku, kokie vaiko poreikiai. Todėl reikalinga įpareigoti ieškovę teikti atsakovui ataskaitas dėl išlaikymo panaudojimo vaiko interesams. Teigia, kad ieškovės nurodytos išlaidos per didelės ir nebūtinos. Ieškovė prie sūnaus poreikių priskiria išlaidas telefono papildymui po 40 Lt, išlaidas augintiniui, teigia vaiko megztiniams išleidžianti 120 Lt, nors pati gauna pajamų iš mezginių ir neaišku, kokias išlaidas patiria apmokėjimui už stomatologo, kirpėjo paslaugas, o teiginio, kad vaistams nuo alergijos, vitaminams ir kt. T. G. vasario mėnesį išleido 120 Lt, įrodymais nepagrindė. Nors ieškovė įrodinėja, kad sūnaus išlaikymui vasario mėnesį išleidusi 1307 litus ir į šią sumą neįskaičiavusi pramogų, laisvalaikio išlaidų, tokie paskaičiavimai visiškai neatitinka tikrovės, nes, gaudama 1100 Lt pajamų, ieškovė negalėtų skirti tokio dydžio išlaikymo sūnui, taip pat pervesti po 100 Lt kas mėnesį į sąskaitą vaikui universitetui. Pažymėjo, kad teismas neįvertino tai, jog, iš jo priteisus 500 litų išlaikymą T. G., t.y. didesnį nei pusę gaunamų pajamų išlaikymą, nukentėtų jo dukros A. G. interesai, nes ji turi specialių poreikių- dėl sveikatos problemų turi skirti daugiau nei 100 Lt per mėnesį. Liudytoja S. G. –V. patvirtino, kad kaimo vietovėje, kur auga tiek T. G. , tiek A. G., vaiko poreikiams tenka išleisti apie 500 litų per mėnesį, t.y. išlaidos yra žymiai mažesnės, nei auginant vaiką mieste. Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Jis (atsakovas) taip pat turi sveikatos problemų- pasislinkę stuburo slanksteliai, nustatyta stuburo osteochondrozė, degeneracinė stuburo tarpslankstelinių diskų liga, sukelianti radikulopatinius skausmus, serga psoriaze (žvyneline), 2013 m. gruodžio mėnesį jam atlikta kelio sąnario operacija, reikalingas fizioterapinis gydymas, nurodyta vengti drėgno ir dulkėto darbo. Todėl pripažintina, kad jis negalėtų susirasti kito, geriau apmokamo darbo. Šią aplinkybę įrodo prie skundo pridedamas 2014-04-18 išrašas iš VŠĮ Giedraičių ambulatorijos, kurį atsakovas prašo priimti. Teismas tik jo atžvilgiu darė išvadą, kad jis gali susirasti geriau apmokamą darbą, o nurodydamas, kad daugiau uždirbti ieškovė neturi galimybių dėl to, kad rūpinasi dviem asmenimis - broliu ir motina, neįvertino, jog šiais asmenimis ieškovė rūpinasi savo noru. Skunde teigia, kad jam priklausantys žemės sklypai nėra vertingi ir faktiškai priklauso jo (atsakovo) tėvams, kurie padalino žemės sklypus savo vaikams, dėl to jis sudarė panaudos sutartis, o sklypais naudojasi jo (atsakovo) tėvai ūkyje. Dauguma žemės sklypų priklauso jam ir sutuoktinei R. G., be kurios leidimo ir sutikimo šiais žemės sklypais jis taip pat disponuoti negalėtų. Šis nekilnojamasis turtas yra tiesiog darbo įrankis ūkyje, be kurio jis netektų darbo, o kito darbo dėl savo gyvenamosios vietos ir sveikatos būklės rasti tikrai negalėtų. Technika žemės ūkyje yra būtina, nes be jos ūkis negalėtų vykdyti jokios veiklos, tačiau ji savaime pati ūkio pajamų nepadidina, o prisiimti kreditai ūkiui neleidžia išmokėti darbuotojams didesnio nei dabar atlygio, todėl nėra pagrindo padaryti išvados, jog atsakovas galėtų gauti didesnes pajamas. Teigia, kad jo paaiškinimus patvirtino liudytoja S. G. – V.
Atsiliepimas
Ieškovė E. G. atsiliepimu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš jo bylinėjimosi išlaidas.
Apeliacinis skundas atmestinas, Molėtų rajono apylinkės teismo 2014-04-02 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, iš esmės tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta CK 3.192 straipsnyje. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme įtvirtinta galimybė pakeisti išlaikymo dydį (formą). Pažymėtina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais
Ieškovė ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo- padidinimo grindė tuo, kad sūnaus poreikiai po Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutarimo, kuriuo sūnaus T. G. išlaikymui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, nei 1 minimalus gyvenimo lygis, kas mėnesį (b.l.6), padidėjo ir ji nebeišgali vaiko išlaikyti atsakovui prisidedant prie vaiko išlaikymo tik po 125 Lt/mėn. Apeliantas sutinka, kad išlaikymas turi būti didesnis, sutinka mokėti po 350 Lt/mėn, tačiau teigia, kad ieškovė neįrodė, kokio dydžio išlaikymas reikalingas vaiko poreikiams tenkinti.
Sprendžiant klausimą ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, įstatymas įpareigoja teismą nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad bylos šalių nepilnametis sūnus yra 14 metų amžiaus ir, būdamas gabus, dalyvauja įvairiose olimpiadose, mokyklos ir šalies rengiamuose renginiuose, dėl ko patiriamos išlaidos tiek priemonėms, tiek transportui, tiek kitoms dalyvio išlaidoms, taip pat turi sveikatos problemų – jam diagnozuotas alerginis rinitas, recidyvuojanti dilgėlinė. Ieškovė pateikė teismui vienam mėnesiui tenkančią išlaidų vaiko poreikių tenkinimui paskaičiavimą (b.l. 72-73), kuris rodo, kad vidutiniškai mėnesiui išleidžiama ne mažiau, nei 1000 Lt. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas būtiną išlaikymo dydį, atsižvelgė į teismų praktiką siejamą išlaikymo dydį su minimalios mėnesinės algos dydžiu ir pagrįstai sprendė, kad T. G. iš jo tėvo A. G. prieš keturiolika metų priteistas išlaikymas, kuris šiandien sudaro 125 Lt per mėnesį, yra akivaizdžiai per mažas, todėl turėtų būti didinamas. Apeliantas nesutinka su ieškovės pateiktu paskaičiavimu ir teigia, kad išlaidos vaiko augintiniui, stomatologo, kirpėjo paslaugoms nepagrįstos įrodymais. Pastebėtina, kad tokių išlaidų ieškovė neįtraukė į pateiktą paskaičiavimą, o dokumentais (kvitais) įrodė, kad 2012 m. gegužės -liepos mėnesiais turėjo 180 Lt išlaidų odontologo paslaugoms (b.l. 74). Ieškovė, pateikdama mokėjimų kvitus už vasario mėnesį, nurodė, kad dauguma, o ne išimtinai visi pinigai iš 1544,02 Lt sumos yra išleisti vaiko poreikiams. Ieškovė paskaičiavime nurodė, jog mėnesiui reikalinga vaistams, vitaminams bei stuburo diržui skirti 90 Lt ir pateikė kvitus, patvirtinančius, kad vaistams vasario mėnesį išleido 34,34 Lt. Darant išvadą, kad nurodyta suma yra reali vertinama ne tik tai, jog vaikui stuburo diržas skiriamas vieną kartą per metus, o vaistai nuo alergijos skiriami priklausomai nuo sezoniškumo esant paūmėjimams, tačiau ir tai, jog nurodyto dydžio išlaidas ieškovė patiria dėl kitų sūnaus sveikatos sutrikimų: jam diagnozuotas alerginis rinitas, recidyvuojanti dilgėlinė, turi problemų su stuburu ir reikalingas gydymas, kuris, kaip nurodė ieškovė, yra nekompensuojamas , o atsakovas šio teiginio nepaneigė. Visuotinai žinoma, kad augančiam, bręstančiam, taip pat sveikatos problemų turinčiam vaikui reikalinga pirkti vitaminus, todėl akivaizdu, kad ieškovės nurodytos išlaidos sūnaus vaistams, vitaminams yra pagrįstos. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, teigdamas, jog jo dukrai vaistams reikalinga skirti apie 100 Lt per mėnesį, o iš viso dukters specialiems poreikiams reikalinga skirti apie 500 Lt (2014-03-21 teismo posėdžio metu), jis teismui pateikė kvitus, iš kurių matyti, jog vitaminams, specialiam kremui bei šampūnui 2014 m. vasarį išleista tik 143,74 Lt (b.l.76). Be to, jis, apeliaciniame skunde teigdamas, kad turi išlaidų, nes dukrai reikalinga nešioti stuburo įtvarą, pats 2014-03-21 teismo posėdžio metu pripažino, jog dukrai įtvaras kompensuojamas. Sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą, šioje byloje įvertinama tai, jog ieškovė kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio (125 Lt/mėn) padidinimo tik po 14 metų po išlaikymo priteisimo, šiuo metu šalių sūnus yra paauglys, fiziologiškai greitai auga ir dėl to dažnai reikia pirkti jam drabužius. Taip pat dėl jo visapusiško ugdymo, natūralaus domėjimosi naujais dalykais, dalyvavimo olimpiadose, konkursuose, jam reikia pirkti ugdymo priemones. Taip pat vaikui reikalingas visavertis maistas, būtinos tinkamos gyvenimo sąlygos, medicininė priežiūra. Dėl to išlaidos jo socialinių poreikių užtikrinimui neišlieka stabilios, o kaskart didėja. Kaip nurodė ieškovė 2014-03-21 teismo posėdžio metu, vaikas yra bendraujantis, ruošdamasis pamokoms, jų metu vyksiantiems pokalbiams, skambina bendraklasiams, taip pat kalba su krikšto tėvais, būdamas tokio amžiaus atsisiunčia įvairius žaidimus, kurie yra mokami, todėl 40 Lt telefono išlaidos pripažintinos pagrįstomis. Sutiktina su ieškovės teiginiu, kad 14 metų vaikas turi savo požiūrį, norus, jam svarbi bendraamžių, aplinkinių nuomonė, todėl jam reikalinga pirkti tokius drabužius, kad jis savo apranga neišsiskirtų iš bendraamžių. Be to, ieškovės paskaičiavime nurodytos drabužių kainos padalinamos 3 mėnesiams, t.y. visam sezonui ir dėl intensyvaus vaiko augimo jam tenka pirkti naujus drabužius. Teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktame paskaičiavime nurodytos išlaidos drabužiams yra protingos ir pagrįstos.
Aplinkybės, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kad ieškovė iki 2014 metų nesikreipė dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir iki tol neprašė iš atsakovo paramos, nesudaro pagrindo spręsti, jog vaiko poreikių tenkinimui nėra reikalinga 1000 Lt suma, kuri teismų praktikoje pripažįstama minimalia suma, skirtina būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors išlaidos maistui kaime yra mažesnės dėl turimo ūkio, tačiau ieškovė, gyvendama kaime, dėl to patiria kitų, didesnių išlaidų. Kaip ji nurodė 2014-03-21 teismo posėdžio metu, dėl vaiko sveikatos problemų ar dėl jo dalyvavimo parodose tenka važiuoti į Vilnių, prašyti pažįstamų, kad juos nuvežtų ir dėl to patiria apie 100 Lt išlaidų vienai kelionei. Pažymėtina, kad ūkyje užauginamus produktus ieškovė sukuria savo darbu, kuris negali būti nevertinamas. Nors liudytoja S. G.-V. teigė, kad 1000 Lt suma būtų pakankama jos dviejų vaikų išlaikymui, tačiau kiekvieno vaiko poreikiai nustatomi individualiai. Pabrėžtina, kad atsakovas pripažino, kad jo dukters, kuri yra jaunesnė 5 metais už šalių sūnų, išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 800 Lt, nors jo šeima taip pat gyvena kaime. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyto amžiaus (14 metų) vaikui jo svarbiausių ir būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga apie 1000 Lt suma mėnesiui ir šio fakto atsakovas nepaneigė. Nors ieškovė kas metai gauna po 156 Lt paramos mokinio reikmėms įsigyti, tačiau ši parama yra tikslinė, ją ieškovė panaudoja sūnui kuprinės, sportinių batelių, maišelio pirkimui ir ieškovė minėtų išlaidų neįtraukė į išlaidų paskaičiavimą. Todėl teikiama vienkartine parama nemažinamas išlaikymo dydis. Atsakovui paskaičiavus, kad jo 9 metų amžiaus dukters išlaikymui reikalinga skirti po 500 Lt/mėn ir nepaneigus reikalingumo ir būtinumo išlaidų sūnui, kurios sudaro 1000 Lt/mėn, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog šalių keturiolikamečio sūnaus būtinų poreikių tenkinimui reikalinga 1000 Lt/mėn pinigų suma.
Minėta, Lietuvos Respublikos įstatymai, reglamentuojantys išlaikymo dydį, įtvirtina proporcingumo principą. Tai reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis. Šio principo taip pat laikomasi, kai ieškovas kreipiasi į teismą dėl jau priteisto išlaikymo būdo (formos) pakeitimo. Tačiau tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kaip rodo teismų praktika, sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl šalių turtinės padėties ir nekartoja sprendime išvardintų įrodymų, bei nurodytų argumentų. Nors dalis žemės sklypų atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su žmona (9,33 ha bei 2,88 ha sklypai atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia geros atsakovo turtinės padėties. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą ir susilaukė dukters jau po išlaikymo sūnui priteisimo, kas duoda pagrindą spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis per 14 metų yra neženkliai pagerėjusi. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, jog atsakovas dėl dalies jam priklausančių žemės sklypų yra sudaręs panaudos sutartys su savo tėvo ūkiu ir pagrįstai pripažino tai, kaip siekį gauti pajamas ūkyje, kuriame jis pats dirba ir tokiu būdu pagerinti savo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad turimi žemės sklypai yra mažo našumo, juose sudėtinga dirbti su sunkia technika ir todėl sudėtinga būtų juos parduoti, kaip teigia atsakovas, nepaneigia fakto, kad iš jų yra gaunamos pajamos atsakovo tėvų ūkyje ir , kaip nurodo pats atsakovas, jos turi lemiamą reikšmę. Todėl pripažinti nekilnojamąjį turtą beverčiu nėra pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vaiko interesai negali nukentėti dėl ūkio, kuriame dirba jo tėvas, paimtų paskolų siekiant įsigyti naują techniką ir plėtoti verslą, bei dėl ko apribotų ūkio galimybių didinti darbuotojams atlyginimus.
Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Pripažintina, kad abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį ir pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku bei atsakyti už prisiimtą per didelę socialinę riziką. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atsakovo išgalėjimą teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą ir pripažinęs, kad atsakovo pajamos yra mažesnės nei ieškovės, vertino, jog atsakovas neturi tokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų ieškoti ir susirasti geriau apmokamo darbo, kuris užtikrintų bent minimalius abiejų vaikų poreikius. Minėta aplinkybė patvirtina, jog atsakovas galimai nededa visų pastangų uždirbti daugiau, nei gauna šiuo metu, todėl nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo. Apeliantas su skundu pateikė medicininę pažymą, patvirtinančią, kad jam nustatyta stuburo osteochondrozė, degeneracinė stuburo tarpslankstelinių diskų liga, sukelianti radikulopatinius skausmus, psoriazė (žvynelinė), jam atlikta kelio sąnario operacija, siūloma vengti drėgno ir dulkėto darbo. Tačiau apeliantui nenustatytas neįgalumas ir teisėjų kolegijos nuomone, pirmiau išvardinti sveikatos sutrikimai nepaneigia teismo išvados, kad jis ( atsakovas) gali dirbti geriau apmokamą darbą. Apelianto teiginiai, kad jis to negali padaryti dėl to, kad gyvena kaimo vietovėje, turi nuolatos dirbti ūkininko ūkyje bei prižiūrėti dukrą Austėja, vertintini kritiškai, kadangi pats atsakovas nurodė, jog ūkininko ūkis priklauso jo tėvui, ūkyje dirba samdomi darbininkai, dukra lanko mokyklą, jai nėra reikalinga nuolatinė tėvo priežiūra, be to, atsakovo sutuoktinė dirba tik pusę etato tame pačiame tėvo ūkyje. Priešingai apeliantui, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktą, kad ieškovė yra dviejų artimų jai žmonių: neįgalaus, neveiksnio brolio ir motinos, reikalingos paramos, globėja (rūpintoja) ir padarė pagrįstą išvadą, kad dėl to ji šiuo metu neturi jokių galimybių uždirbti daugiau. Pabrėžtina, kad ieškovė deda pastangas gauti papildomų pajamų iš mezginių, atsitiktinių, sezoninių darbų.
Šiuo atveju ieškovės gaunamos pajamos yra truputį didesnės nei atsakovo, tuo pačiu įvertintina, kad ieškovė 14 metų nesikreipė dėl išlaikymo vaikui padidinimo, nors atsakovas pripažįsta, jog jo teiktas po 125 Lt per mėnesį išlaikymas yra per mažas, tačiau jis nesiūlė ieškovei gera valia mokėti didesnę pinigų sumą vaiko poreikių tenkinimui, todėl tokiu būdu sutaupė, o ieškovės turtinė padėtis pablogėjo. Atsakovas turėjo įrodyti, kad yra pagrindas dėl objektyvių priežasčių nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo, tačiau to nepadarė. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Todėl nagrinėjamu atveju, priteisiant iš atsakovo tokio paties dydžio išlaikymą sūnui, kokį skirs ir ieškovė, laikytina, kad nėra pažeidžiamas CK 3.192 straipsnis.
Sutinkamai su CK 3.185 straipsnio 1 dalimi ir 3.186 straipsnio 1 dalimi ieškovė yra įstatyminė nepilnamečio sūnaus turto uzufruktorė ir turi pareigą tvarkyti jam priklausantį turtą išimtinai jo interesais. Tai reiškia, kad jo turtas (įskaitant atsakovo teikiamą išlaikymą) gali būti panaudojamas tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d). Vaiko turtą uzufrukto teise tvarko tas tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikas, o kitam tėvui suteikiama teisė ne tik kontroliuoti, kaip yra tvarkomas vaiko turtas, bet ir reikalauti, jog vaiko turto uzufruktoriumi esantis buvęs sutuoktinis tinkamai vykdytų savo pareigas, atitinkamai sudarytų sąlygas kitam vaiko tėvui kontroliuoti turto, įskaitant išlaikymui skiriamų sumų, panaudojimą.
Ieškovė pateikė savo bankinės sąskaitos numerį, į kurią teismas įpareigojo atsakovą pervedinėti priteistą išlaikymą. Todėl, iškilus ginčui, galima bus patikrinti panaudojimo tikslingumą. Byloje nėra duomenų ir tokių atsakovas nepateikė, kad ieškovė šalių nepilnamečio sūnaus gautą išlaikymą naudotojo savo, o ne išimtinai vaiko poreikių patenkinimui, taip pat nėra duomenų, kad ji turėtų skolų. Todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad ginčijamu sprendimu priteistą išlaikymą ji galėtų naudoti savo ar kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti, kaip nepagrįstai mano apeliantas, o ne išimtinai vaiko poreikių patenkinimui, juo labiau, kad apeliantas skunde išreiškia tik niekuo nepagrįstas savo abejones. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašomas nustatyti įpareigojimas ieškovei teikti jam kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais nepagrįstai suvaržytų ieškovės teises – užkraunant pastarajai papildomus įpareigojimus, susijusius su detalių ataskaitų rengimu.
Įstatymu įtvirtinta, kad tuo atveju, jei tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų sutarimu, o kilus ginčui –teismo sprendimu. Kadangi vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų privalo būti nustatyta sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo bei uzufruktoriaus skyrimo, o santuokos nutraukimo byloje šis klausimas nebuvo išspręstas, tai, esant ieškovės reikalavimui padidinti priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui, pirmosios instancijos teismas, sutinkamai su CPK 376 straipsnio 3 dalimi, pagrįstai nustatė šalių vaiko gyvenamąją vietą su mama, nors toks reikalavimas nebuvo pareikštas ir už šio reikalavimo patenkinimą pagrįstai priteisė iš atsakovo 144 Lt žyminį mokestį.
Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, vaikų poreikiams teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vėl gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK3.192 straipsnio 1 dalis).
Aptartais argumentais atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovės prašymu jai priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos- 400 Lt už išlaidų advokato pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) (CPK 98 str.1, 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti E. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.