Utenos apylinkės teismo sprendimas

2014-04-02 · Civilinė byla Nr. 2-158-964/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
2-158-964/2014
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00029-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Šiškienė
Ieškovas
E. G.
Atsakovas
A. G.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Civilinė byla Nr. 2-158-964/2014Teisminio proceso Nr.2-30-3-00029-2014-6

Procesinių sprendimų kategorijos: 77.2; 77.4.2.; 78.2.1; 116.1; 116.4; 116.6.1

(S)MOLĖTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

MolėtaiMolėtų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė,sekretoriaujant Aušrai Pikelienei,dalyvaujant ieškovei E. G., jos atstovui advokatui Stasiui Kavaliūnui,atsakovui A. G., jos atstovei advokatei I. S.,

išvadą teikiančios institucijos Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi teismą su ieškiniu, prašydama padidinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutarimu priteisto išlaikymo T. G. dydį iki 500 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenant santuokoje su A. G., gimė sūnus T. G., kuriam, nutraukus šalių santuoką, Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. kovo 15 d. nutarimu buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo po 1/4 dydžio visų uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, nei 1 minimalaus gyvenimo lygio kas mėnesį nuo 2000-04-06 iki jo pilnametystės. Šiuo metu minimalus pragyvenimo lygis padidėjo, vaiko poreikiai pasikeitė, jis yra 7 klasės mokinys, aktyvus moksleivis, dalyvauja konkursuose, olimpiadose, todėl atsakovo teikiamas išlaikymas yra akivaizdžiai per mažas. Ieškovė nurodė laikanti nedidelį ūkį, prižiūrinti brolį A. M., kuriam Molėtų rajono apylinkės teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartimi nustatyta globa. Taip pat rūpinasi senyva motina. Molėtų rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius suteikė paramą rugpjūčio mėnesį mokinio prekėms įsigyti. Ieškovė pateikė vaiko poreikiams per mėnesį tenkančių išlaidų paskaičiavimą, kuriame nurodyta, kad įprastai sūnaus išlaikymui per mėnesį tenka išleisti apie 1 051 Lt. Taip pat nurodė, kad T. G. serga recidyvuojančia dilgėline, alerginiu rinitu.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutarimu priteisto išlaikymo dydį ir formą, t.y. jį padidinti, priteisiant iš A. G. 350 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus T. G. pilnametystės; įpareigoti ieškovę E. G. teikti A. G. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais; įpareigoti ieškovę E. G. nurodyti atsakovui jos banko sąskaitos, į kurią atsakovas galėtų pervesti sūnui A. G. teikiamą išlaikymą; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad E. G. turi ūkį, todėl vaiko išlaikymo išlaidos nėra tokios didelės, kaip būtų gyvenant mieste. Ieškovė ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pateikė siekdama ne užtikrinti sūnaus poreikius, nes toks išlaikymas 14 metų buvo tinkamas, o norėdama sudaryti kliūtis atsakovui bendrauti su sūnumi. Atsakovo turtinė padėtis yra prasta, nes jis gyvena kaime, kur nėra darbo pasirinkimo, jo gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 832 Lt. Iš šių pajamų dar išlaiko dukrą A. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri turi specialių poreikių, serga sunkia autoimunine liga psoriaze (žvyneline), dėl ko dukrai reikia naudoti imunitetą stiprinančius vitaminus, derinti mitybą, pirkti specialias higienos priemones. Be to, dukrai reikia nešioti stuburo įtvarą. Dėl šių priežasčių dukrai išlaikymui reikia skirti po 400 Lt per mėnesį. Prie dukters išlaikymo gali prisidėti tik jis, nes žmona turi prižiūrėti dukrą, kaimo vietovėje trūkstant darbų, dirba keturias valandas per darbo dieną ir gauna mažesnį, nei 500 Lt darbo užmokestį, atskaičius mokesčius. Ieškovė be nurodytų, gauna pajamų iš savo ūkio, be to, paramą mokinio reikmėms įsigyti. Jos išlaidos sūnaus poreikiams tikrai nesudaro 1 000 Lt per mėnesį.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pareiškė reikalavimą nustatyti T. G. gyvenamąją vietą su motina E. G.. Nurodė, kad berniukas nuo gimimo gyvena su motina, todėl su ja nustatytina jo gyvenamoji vieta.

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad jos pajamas sudaro likusi neišleista pinigų dalis nuo broliui ir motinai skiriamos tikslinės kompensacijos, sudarančios 1 530 Lt per mėnesį, bei atsitiktiniai darbai. Per mėnesį likusi dalis nuo tikslinių kompensacijų, pridėjus atsitiktinius darbus, sudaro vidutiniškai apie 1 100 Lt.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė ieškovės reikalavimui nustatyti T. G. gyvenamąją vietą su ieškove pritarė. Sutiko teikti išlaikymą po 350 Lt per mėnesį ir papildomai nurodė, kad jo vardu esantis nekilnojamasis turtas nėra rentabilus, be to žemės sklypai apsunkinti sudarius panaudos sutartis. Iš jų jis papildomų pajamų negauna, tiesiog jie naudojami jo tėvų ūkyje, kuriame dirba ir jis pats bei sesers šeima. Ieškovės paskaičiuotas išlaikymo dydis per mėnesį yra per didelis, nėra reikalinga pirkti tiek higienos priemonių, išlaikyti augintinį ir kt.

Liudytoja S. G. – V. paaiškino, kad yra A. G. sesuo. Jos šeima gyvena kartu su brolio A. G. ir tėvų šeimomis. Visos trys šeimos dirba tėvų ūkyje. Šiuo metu tėvų ūkis negali mokėti didesnių atlyginimų, nes yra paimti kreditai technikai ūkyje įsigyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad T. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. G. ir E. G. sūnus (b.l.5). Šalys yra nutraukę santuoką (b.l. 15). Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. nutarimu sūnaus T. G. išlaikymui iš atsakovo priteistas išlaikymas po 1/4 dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau, nei 1 minimalus gyvenimo lygis, kas mėnesį (b.l.6). T. G. gyvena su motina E. G. (b.l.8-9).

CK 3.169 str. 1 d. nustato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad T. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su kuriuo nors iš tėvų. Atsižvelgiant į tai, abiejų tėvų sutarimą dėl T. G. gyvenamosios vietos nustatymo su motina, faktinę situaciją - T. G. nuo gimimo gyvena su motina, jo gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove E. G..

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

T. G. iš jo tėvo A. G. prieš keturiolika metų buvo priteistas išlaikymas, kuris šiandien sudaro 125 Lt per mėnesį. Nuo to laiko pasikeitė vaiko poreikiai ir bendras pragyvenimo lygis šalyje. Todėl ir pats atsakovas pripažino, kad teikiamas išlaikymas sūnui yra akivaizdžiai per mažas. Spręsdamas dėl priteistino išlaikymo T. G. teismas atsižvelgia į teismų praktiką, kurioje orientaciniu kriterijumi priteisiant išlaikymą vaikui pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydis, kuris šiuo metu yra 1 000 Lt, taip pat turi įvertinti vaiko poreikius ir tėvų galimybes jį teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Ieškovė pateikė teismui vienam mėnesiui tenkančią išlaidų vaiko poreikiams paskaičiavimą (b.l. 69-70), kuris rodo, kad vidutiniškai mėnesiui išleidžiama ne mažiau, nei 1 000 Lt. Ši suma teismų praktikoje pripažįstama minimalia suma, skirtina būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti, todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad jo sūnui užtektų ir mažesnio dydžio išlaikymo. Pažymėtina, kad nors išlaidos maistui kaime ir gali būti mažesnės dėl turimo ūkio, tačiau dėl to ieškovė patiria didesnių kelionės išlaidų. Be to, savo ūkyje užauginamus produktus ieškovė sukuria savo darbu, kuris negali būti nevertinamas. Pažymėtina ir tai, kad be būtiniausių įprastų poreikių, berniukas turi ir specialių dėl savo sveikatos būklės. Be to, būdamas gabus, jis dalyvauja įvairiose olimpijadose, mokyklos ir šalies rengiamuose renginiuose, dėl ko patiriamos išlaidos tiek priemonėms, tiek transportui, tiek kitoms dalyvio išlaidoms. Pažymėtina, kad dėl gabumų ir pastangų juos tobulinti sūnus turi būti tėvų skatinamas, o ne mėginama apriboti galimybes jam juos realizuoti.

Bylos duomenys rodo, kad ieškovė nedirba, tačiau globoja brolį ir prižiūri motiną. Dėl to per mėnesį gauna 1 530 Lt, iš kurių, pridėjus pajamas iš atsitiktinių darbų, jai lieka apie 1 100 Lt. Atsakovas dirba savo tėvų ūkyje ir gauna minimalią algą per mėnesį (b.l. 32). Ieškovė turi vieną vaiką, atsakovas - du išlaikytinius, t.y. be T. G., dar turi dukrą A. G. (b.l.36), kuriai diagnozota žvynelinė, reikalaujanti šios ligos gydymui skirti papildomų išlaidų. Įvertinus šiuos duomenis, matyti, kad atsakovo pajamos mažesnės, nei ieškovės , ir jis turi daugiau išlaikomų asmenų. Visgi spręsdamas dėl išlaikymo dalies, kurią turėtų sūnui teikti kiekvienas iš tėvų, teismas nemano esant pagrindui nukrypti nuo lygių dalių principo, nes nors ieškovės pajamos yra didesnės, ji neturi jokių galimybių uždirbti daugiau, nei gauna šiuo metu, nes yra dviejų asmenų - brolio ir motinos globėja (rūpintoja). Dėl atsakovo byloje nėra jokių duomenų, kad jis turi tokių sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų ieškoti ir susirasti geriau apmokamo darbo, suteikiančio galimybę teikti išlaikymą, kuris užtikrintų bent minimalius abiejų vaikų poreikius. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog jo dukra turi specialių poreikių, negali lemti T. G. teiktino išlaikymo sumažinimo, nes sveiktos problemų turi ir atsakovo sūnus. Be to, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė dėl atsakovo žmonos darbo užmokesčio, nes sprendžiamas ne atsakovo dukters išlaikymo klausimas.

Spręsdamas dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo, teismas atkreipia dėmesį, kad nors atsakovo pajamos yra mažesnės, nei ieškovės, bet jo vardu yra registruota daug nekilnojamojo turto (b.l. 83-98). Nors dalis žemės sklypų atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su žmona, tai nepaneigia aplinkybės apie gerą jo turtinę padėtį. Dalis atsakovui priklausančių žemės sklypų yra naudojami pagal panaudos sutartis, tačiau nors panaudos sutartys ir yra neatlygintinės, atsakovo sprendimas dėl žemės sklypų perdavimo naudotis panaudos teise savo tėvų ūkiui vertintinas kaip siekis gauti pajamas ūkyje, kuriame dirba ir jis pats, t.y. siekis pagerinti savo turtinę padėtį. Priešingu atveju, jei atsakovui tai nėra naudinga, jis galėtų žemės sklypus parduoti, išnuomoti, o ne perduoti neatlygintinai naudotis. Sudarydamas panaudos sutartis, jis pats prisiima atsakomybę dėl pajamų gavimo/negavimo iš savo turto.

Aplinkybė, kad atsakovas su šeima, kaip ir jo sesers šeima, dirba jų tėvų ūkyje, rodo, kad visos trys šeimos plėtoja bendrą verslą, todėl gali tartis ir dėl mokamų atlyginimų. Nors tėvų ūkis yra paėmęs kreditus, tačiau jų paskirtis – ūkio plėtra, dėl ko ūkis turėtų patirti didesnes pajamas. Teismo vertinimu, vaiko interesai negali nukentėti dėl ūkio, kuriame dirba jo tėvas, paimtų paskolų siekiant įsigyti naują techniką ir plėtoti verslą, dėl ko apribotos ūkio galimybės didinti darbuotojams atlyginimus.

Remiantis bylos duomenimis, ieškovės vardu nėra registruota jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, ji gyvena savo tėvų name.

Teismas nevertina atsakovo argumentų dėl trukdymo jam bendrauti su vaiku ir galimai dėl jo noro bendrauti su sūnumi pareikšto ieškinio, nes sprendžiant dėl išlaikymo dydžio vertinamos ne šios aplinkybės, o įrodymai, susiję su vaiko poreikiais ir tėvų galimybėmis teikti išlaikymą.

Įvertinus visus bylos duomenis, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas priteisti T. G. išlaikymą po 500 Lt per mėnesį, yra pagrįstas, pagrindo priteisti iš atsakovo mažesnę išlaikymo sūnui dalį nėra, tam pritaria ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Todėl 500 Lt išlaikymas per mėnesį priteistinas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki T. G. pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė E. G. (CK 3.185 str. 1 d.). Kadangi ieškovė pateikė teismui savo banko sąskaitos numerį, priteisdamas T. G. išlaikymą, teismas įpareigoja atsakovą išlaikymą pervesti į ieškovės nurodytą sąskaitą. Teismas netenkina atsakovo reikalavimo įpareigoti ieškovę E. G. teikti A. G. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais, nes toks reikalavimas nėra pagrįstas. Iš atsakovo priteisiama minimali vaiko poreikius atitinkanti išlaikymo suma. Be to, ieškovei ir taip tenka didesnė rūpesčio vaiku dalis, kadangi jis pas ją gyvena, todėl nėra jokio pagrindo jai priskirti papildomas ir visiškai nereikalingas pareigas dėl čekių kaupimo ir ataskaitų atsakovui pateikimo kas mėnesį.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Ieškovė patyrė 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b.l. 75), todėl, ieškinį tenkinus, jos priteistinos iš atsakovo.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus ieškinį iš viso turėjo būti sumokėta 135 Lt ((500 Lt – 125 Lt) x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 6 p.) už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ši suma, kaip ir 144 Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, priteistina iš atsakovo A. G. valstybės naudai. Taip pat iš A. G. priteistina 21,01 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (CPK 93 str. 1 d., 98 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Nustatyti T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina E. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2000 m. balandžio 17 d. sprendimu T. G., a.k. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą ir priteisti iš A. G., a.k. (duomenys neskelbtini), po 500 (po penkis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2014-01-20, iki T. G., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, šia lėšas pervedant į ieškovės E. G. sąskaitą DnB banke Nr.(duomenys neskelbtini), pavedant išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko motinai E. G., a.k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Atsakovo A. G. reikalavimo įpareigoti ieškovę E. G. teikti A. G. kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. sūnui T. G. skiriamo išlaikymo panaudojimo ataskaitas kartu su išlaidas patvirtinančiais įrodymais netenkinti.

Priteisti iš A. G. a.k. (duomenys neskelbtini), 279 Lt žyminio mokesčio ir 21,01 Lt pašto išlaidų valstybės naudai, sumokant į surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank AB (įmokos kodas 5660), bei 600 Lt atstovavimo išlaidų ieškovei E. G..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Šiškienė