Kauno apylinkės teismo sprendimas, e2-1953-955/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-07-02
Bylos Nr.: e2-1953-955/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-24810-2016-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Imbrasienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“
Atsakovas: J. J., L. G., J. L., V. T., R. T., E. T., V. M., J. A. K., B. V., A. L., E. G., T. G., E. K., K. G.
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“
Advokatai: Zita Ragauskaitė, Valda Grigonytė, Aurelijus Gruodis, Eglė Janulė, Danguolė Kemežytė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-1953-955/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24810-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.5; 3.1.7.4; 3.2.6.1; 3.2.6.13 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė,sekretoriaujant Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei,

atsakovės J. J. atstovei advokatei Danguolei Kemežytei,atsakovų L. G. ir K. G. atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,

atsakovų J. L., V. T., R. T., E. T., V. M., J. A. K., B. V., A. L., E. K. atstovei advokatei Eglei Janulei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ patikslintą ieškinį atsakovams J. L., V. T., R. T., E. T., J. J., E. G., T. G., E. K., L. G., K. G., A. L., V. M., J. A. K., L. G., B. V. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Autosabina“ (toliau – ir ieškovė) patikslintu ieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vystymo grupė“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, ieškovei UAB „Autosabina“ naudotis paskirti žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą raide „A“ – 29200/72431 dalis žemės sklypo, o atsakovams J. L., V. T., R. T., E. T., J. J., A. G., E. K., L. G., K. G., A. L., V. M., J. A. K., L. G., B. V. – 43231/72431 dalis žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą raide „B“.

Ieškovės atstovė posėdžio metu nebepalaikė ieškinio, prašė teismo nuožiūra įvertinti atsakovų atstovų pateiktą prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ieškovei pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijus E. K. priklausantį žemės sklypą, buvo sumažintas bendraturčių skaičius. Be to, šiai dienai yra rengiami dar trijų pirkimo–pardavimo sutarčių projektai, todėl sumažinus žemės sklypo bendraturčių skaičių, padidės galimybė išspręsti atsidalinimą iš bendrosios nuosavybės, parengti atsidalinimo dokumentus.

Atsiliepimas

Atsakovų L. G. ir K. G. atstovas prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip neįrodytą ir nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovų L. G. ir K. G. naudai visas bylinėjimosi išlaidas pagal išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Nurodė, jog bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės, ieškovė byloje keitė ieškinio dalyką, atstovas rašė atsiliepimus į abu ieškinius, dalyvavo teismo posėdžiuose.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai K. G. ir L. G. nurodė, jog pageidauja atsidalinti jiems priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau dėl ieškovės piktnaudžiavimo to negali įgyvendinti jau kelis metus. Ieškovė yra pradėjusi rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau juo siekia atidalinti tik jai priklausančią dalį neatsižvelgdama į tai, jog ir kiti bendraturčiai pageidauja atsidalinti jiems tenkančias dalis, tuo būdu visiems kitiems bendraturčiams apribodama galimybę atsidalinti jiems tenkančias dalis. Būtent tokį pradinį ieškinį ir buvo pareiškusi ieškovė, tačiau nusprendė pakeisti ieškinio dalyką ir prašo ne atidalinti, bet nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri analogiškai būtų nustatyta tik palanki ieškovei. Bet, tuo pačiu ieškovė ir toliau rengdama tik jai naudingą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą riboja kitiems bendraturčiams galimybę atsidalinti jiems tenkančią dalį. Be to, ieškovė siūlydama nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką į sau priklausančią dalį iš Šakių pl. planuoja patekti per likusiems bendraturčiams tenkančią naudotis dalį, t. y. ieškovė norėdama patekti į sau tenkančią dalį nubraižo du servitutus, plane žymus S4 ir S2, tačiau tokia tvarka akivaizdžiai pažeistų kitų bendraturčių teises, nes jiems atitekusia naudotis žemės sklypo dalimi naudotis ir ieškovė. Pažymėjo, kad nors ieškovė ir teigia, kad pagal jos teikiamą naudojimosi tvarką jai priskirtina naudotis žemės sklypo dalis yra po jai nuosavybės teisėmis priklausančiais pastatais ir aplink juos (tariamai ieškovei prašoma skirti naudotis žemės sklypo dalis yra tapati su jos užstatyta žemės sklypo dalimi), tačiau tokios aplinkybės neatitinka tikrovės. Šiuo metu daug ieškovės vardu registruotų pastatų ir statinių faktiškai nebeegzistuoja. Jie buvo nugriauti ir pačios ieškovės, taip pat yra ir sunykę nes ilgą laiką nebuvo naudojami. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad žemę sau priskiria naudotis po iš tikrųjų faktiškai egzistuojančiais statiniais, todėl po nebeegzistuojančiais statiniais nėra poreikio turėti žemės dėl ko neturėtų būti skiriama žemė po jais. Be to, žemės sklypo vertė tiesiogiai priklauso nuo to, kam ji gali būti naudojama. Žemės, kurioje gali būti statomi statiniai, vertė yra gerokai didesnė nei žemės, kurioje dėl teisinių ir faktinių trikdžių, negali būti atliekami statinių statybos darbai. Kaip matyti iš ieškovės teikiamo plano, ieškovė siekia nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypu tvarką, jog iš esmės visas žemės sklypo plotas, kuriame gali būti statomi statiniai, atitektų tik ieškovei, o visa kita žemė, kuri netinkama statybai, atitektų kitiems bendrasavininkiams. Tačiau tokia naudojimosi žemė sklypu tvarka yra akivaizdžiai pažeidžianti šalių teises. Vien dėl to, jog ieškovei nuosavybės teise priklauso ir statiniai esantys žemės sklype, tai nereiškia, kad jai turi atitekti naudotis brangiausia ir geriausia žemė. Ieškovės kaip statinių savininkės teises užtikrina žemės įstatyme nustatytos teisės, t. y. vadovaujantis Žemės įstatymo 31 straipsnio 1 dalimi ieškovė turės pirmenybės teisę pirkti žemę po jai priklausančiais statiniais. Atsakovų nuomone ieškovei kaip ir kitiems atsakovams proporcingai pagal turimas dalis turi atitekti žemės, kurioje yra galima statyba ir kurioje statyba yra negalima dėl teisinių ir fizinių priežasčių (e. b. 4 t., l. 62–65).

Atsakovės J. J. atstovė prašė ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti iš ieškovės atsakovės J. J. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė siekia nustatyti tik jai naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovei priskiriant naudotis 29200/72431 dalis žemės sklypo, o atsakovams – žemės sklypo likusią dalį pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ parengtą sklypo schemą. Ieškovė ieškinyje teigia, kad nors žemės nuosavybę į žemės sklypo dalį įgijo dalimis nuo 2013 m., tačiau faktiškai žemės sklypo dalimi naudojasi nuo 1974 metų. Šiame žemės sklype nuosavybės teise ieškovei priklauso nekilnojamasis turtas – poilsio nameliai ir administracinės paskirties statiniai. Pagal parengtą planą ieškovei priskirtina naudotis žemės sklypo dalis yra po ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir aplink juos, t. y. prašoma skirti naudotis žemės sklypo dalis yra tapati su jos užstatyta žemės sklypo dalimi. Plane numatyti du įvažiavimai į žemės sklypą – iš šalia esančios Šakių gatvės, kurie susiformavo per ilgą ieškovės faktinį naudojimosi sklypu laiką. Ieškovė ieškinyje teigia, kad jos pateiktame plane siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra racionali ir optimali, atitinka žemės sklypo naudojimo nustatymo principus: faktinį naudojimą, racionalumą ir patogumą. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi konkrečia daikto dalimi nustatymą, tuo tarpu ieškovė prašo nustatyti naudojimosi tvarką tik ieškovei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Tokia ieškovės prašoma nustatyti naudojimosi tvarka gal ir yra racionali ir optimali ieškovės atžvilgiu, tačiau neracionali ir neoptimali atsakovų (bendraturčių) atžvilgiu. Ieškovė prašydama nustatyti atsakovams, naudotis paskirti žemės sklypo dalį, plane pažymėtą raide „B“, nepateikė naudojimosi tvarkos, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudotųsi kiekvienas atsakovas (bendratimis) atskirai, kokia valdoma žemės sklypo dalimi bendraturčiai naudotųsi bendrai, kaip būtų užtikrintas atsakovų (bendraturčių) patekimas (privažiavimas) prie jiems tenkančios žemės sklypo dalies. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pateiktas planas laikytinas siekiu maksimaliai patenkinti tik ieškovės interesus, ignoruojant atsakovus, kas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, žemės sklypas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, kurio plotas yra 7.2431 ha, iš kurio miško plotas sudaro – 2.8900 ha, užstatyta teritorija – 2.8900 ha, kitos žemės plotas – 1.6231 ha. Ieškovė savo reikalavimą grindžia argumentu, kad jai priskirtina naudotis žemės sklypo dalis yra po ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir aplink juos, t. y. prašoma skirti naudotis žemės sklypo dalis yra tapati su jos užstatyta žemės sklypo dalimi, kas reiškia, kad ieškovei atitektų vertingesnė dalis, kurioje galima statyba, o visa kita žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „B“, kuri netinkama statybai, atitektų atsakovams. Taigi ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina, jog visiems atsakovams (bendraturčiams) tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys, t. y. atsakovams siūloma priskirti žemės sklypo vertė yra mažiau vertinga. Be to, plane nėra išskirto bendram naudojimuisi žemės sklypo ploto, kurio turi būti paliekama tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams eksploatuoti, planas neužtikrina atsakovų realaus ir patogaus naudojimosi juo, nenumatytas atsakovų patekimas (privažiavimas) prie jiems tenkančios žemės sklypo dalies. Ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia proporcingumo principą ir atsakovės (bendraturtės) teises ir teisėtus interesus, sudaro prielaidas konfliktinei situacijai kilti. Ieškovės siūlomas naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas pareikalautų iš atsakovės papildomų investicijų į nuosavybės teise valdomą turtą, kad užtikrinti realų ir patogų patekimą į jį ir naudojimąsi juo, be to, nustačius tokią naudojimosi tvarką atsakovė iš karto negalėtų naudotis jai priklausančia žemės sklypo dalimi. Ieškovė teigia, kad nėra realios galimybės ginčą išspręsti ne teismo keliu, nes žemės sklypo bendraturčiai nuolat keičiasi, nėra žinoma nuomonė dėl ginčo dalyko. Toks ieškovės argumentas laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu, nes nei atsakovės velioniui tėvui A. G., nei po jo mirties teises perėmusiai atsakovei, nei karto nebuvo pateiktas joks pasiūlymas spręsti klausimą ne teismine tvarka. Nors atsakovei nuosavybės teise priklausanti 600/72431 žemės sklypo dalis, kurią asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje ji įgijo po velionio tėvo A. G. mirties, lyginant su ieškovės nuosavybės teise valdoma dalimi yra palyginti nedidelė, tačiau atsakovė, kaip ir visi kiti bendraturčiai suinteresuota atsidalinti savo dalį suformuojant atskirą žemės sklypą, pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo. Šioje byloje atsakovei rengti atskirą žemės sklypo planą ir siūlyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką nesuderinus visų bendraturčių interesų, būtų neracionalu, todėl atsakovė sutiktų, kad būtų rengiamas detalusis Žemės sklypo planas, kuris būtų derinamas su visais bendraturčiais, kurio pagrindu pasirašomas notarinis susitarimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo (e. b. 4 t., l. 49–54).

A. J. L., V. T., R. T., E. T., V. M., J. A. K., B. V., A. L., E. K. atstovei advokatė Eglė Janulė prašė pareikštą ieškinį atmesti.

Atsakovai V. M., J. A. K., A. L., E. G., T. G., J. J., K. G., L. G., B. V., L. G., J. L., V. T., R. T., E. T., tretieji asmenys Kauno rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“ į teismo posėdį neatvyko, jiems buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos.

Atsiliepimas

Atsakovas E. K. į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su patikslintu ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti. Posėdžio metu jį atstovavo advokatė Eglė Janulė.

Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atstovas į teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo nagrinėti bylą NŽT įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Minėtame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad NŽT yra valstybinės žemės patikėtinis pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kurios kompetencija apibrėžta Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje, o žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) sav., yra privatus žemės sklypas, todėl nagrinėjamos bylos išsprendimas nėra susijęs nei su NŽT teisėmis, nei pareigomis (e. b. 5 t., l. 98–100).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys atmetamas.

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Šalys plačiai naudojasi proceso įstatymo suteikiamomis procesinėmis galimybėmis: ieškovas nustato bylos nagrinėjimo dalyką, turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakyti ieškinio, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį ir kt. (CPK 42 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė bylos nagrinėjimo metu buvo pateikusi 2019 m. birželio 3 d. pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo (e. b. 5 t., l. 146–147), su kuriuo atsakovai nesutiko. Teisė atsiimi ieškinį nėra absoliuti ir priklauso nuo atsakovo sutikimo (CPK 139 straipsnis), o proceso įstatymo normos neįpareigoja ieškovą, kuris nebepalaiko savo ieškinio, atsisakyti ieškinio ar jo dalies. Šiuo atveju atsakovams nedavus sutikimo ieškovei atsiimti ieškinio, o ieškovei neatsisakius ieškinio ar jo dalies, teismas, įvykdęs išaiškinimo pareigą, turi bylą nagrinėti iš esmės ir ieškinį ar jo dalį atmesti (pvz.: Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1768-852/2017).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).

Ieškovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vystymo grupė“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, ieškovei UAB „Autosabina“ naudotis paskirti žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą raide „A“ – 29200/72431 dalis žemės sklypo, o atsakovams J. L., V. T., R. T., E. T., J. J., A. G., E. K., L. G., K. G., A. L., V. M., J. A. K., L. G., B. V. – 43231/72431 dalis žemės sklypo dalį, Plane pažymėtą raide „B“.

Nors byloje ginčo, kad pateiktame žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo projekte bendraturčiams priskirtinos naudoti žemės sklypo dalys atitinka jų turimo turto dydžio santykį, nėra, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog atsakovas E. K. pardavė ieškovei jam nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog ieškovės pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Projektų vystymo grupė“ parengtas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas nebeatitinka faktinės bendrasavininkių turimų žemės sklypo dalių situacijos. Kadangi ieškovė ieškinio nebepalaikė ir naujos naudojimosi žemės sklypu tvarkos schemos teismui nepateikė, teismas sprendžia, jog šis faktas yra savarankiškas pagrindas patikslintam ieškiniui atmesti.

Byloje ieškovė nenuginčijo atsakovų pateiktų argumentų, jog iš ieškovės pateikto plano nėra aišku kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalimis naudotųsi kiekvienas atsakovas (bendraturtis) atskirai, kokia valdoma žemės sklypo dalimi bendraturčiai naudotųsi bendrai, kaip būtų užtikrintas atsakovų (bendraturčių) patekimas (privažiavimas) prie jiems tenkančios žemės sklypo dalies. Kaip paaiškino atsakovai, ieškovė naudojimosi plane priskirdama sau naudotis sklypo dalį pažymėta „A“, elgiasi nesąžiningai, kadangi tik sklypo dalis „A“ yra sausumoje, tuo tarpu sklypo dalyje, pažymėtoje „B“, kurią ieškovė prašo priskirti naudotis atsakovams, yra pelkynai, užžėlę krūmynais ir žemaūgiais medžiais. Šių argumentų ieškovė neginčijo. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo, žemės sklypas yra komercinės paskirties objektų teritorijos, kurio plotas yra 7.2431 ha, iš kurio miško plotas sudaro – 2.8900 ha, užstatyta teritorija – 2.8900 ha, kitos žemės plotas – 1.6231 ha. Ieškovė savo reikalavimą grindžia argumentu, kad jai priskirtina naudotis žemės sklypo dalis yra po ieškovei nuosavybės teise priklausančiais pastatais ir aplink juos, t. y. prašoma skirti naudotis žemės sklypo dalis yra tapati su jos užstatyta žemės sklypo dalimi. Teismas visiškai pritaria atsakovų argumentams, jog teismui tenkinus patikslintą ieškinį, ieškovei atitektų vertingesnė dalis, kurioje galima statyba, o visa kita žemės sklypo dalis, plane pažymėta raide „B“, kuri netinkama statybai, atitektų atsakovams. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka neužtikrina, jog visiems atsakovams (bendraturčiams) tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo žemės sklypo dalys, t. y. atsakovams siūloma priskirti žemės sklypo vertė yra mažiau vertinga.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismas sprendžia, jog ieškovės UAB „Autosabina“ ieškinys dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo yra nepagrįstas ir neįrodytas, nes juo siekiama maksimaliai patenkinti tik ieškovės interesus, taip pat siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia kitų bendraturčių interesus. Be to, kadangi tarp šalių nebeliko ginčo, ieškinys yra atmetamas (CPK 176–179 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nors ši civilinė byla yra baigiama ieškovei nebepalaikant savo reikalavimų, tačiau visos bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus ir į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir turi būti įvertintos priežastys dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi iš visos civilinės bylos medžiagos matyti, jog bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės veiksmų, kai ši 4 kartus tikslino ieškinį (2017 m. lapkričio 6 d., 2017 m. lapkričio 14 d., 2018 m. rugpjūčio 9 d., 2018 m. rugsėjo 3 d.), o 2018 m. rugpjūčio 9 d. patikslintą ieškinį pateikė jau pakeitusi ieškinio dalyką, be to, du kartus buvo pratęsinėjamas laikas ieškinio trūkumams ištaisyti (2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. rugpjūčio 20 d.), kas lėmė atsakovų papildomas bylinėjimosi išlaidas, tai minėtos bylinėjimosi išlaidos yra priteisiamos iš ieškovės atsakovų naudai (CPK 88, 93–94 straipsniai).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas L. G. už teisines paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 30 d. Atstovavimo sutartį (e. b. 1 t., l. 111) advokatei Valdai Grigonytei 2017 m. sausio 12 d. Pinigų priėmimo kvitu LAT Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 131) sumokėjo 150,00 Eur sumą, o už teisines paslaugas pagal 2017 m. sausio 24 d. Atstovavimo sutartį (e. b. 1 t., l. 137) advokatui Aurelijui Gruodžiui 2018 m. kovo 6 d. pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) (e. b. 5 t., l. 171), 2019 m. kovo 29 d. pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) (e. b. 5 t., l. 171) sumokėjo 847,00 Eur (121,00 Eur + 726,00 Eur) sumą.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė J. J. už teisines paslaugas pagal 2018 m. sausio 22 d. Atstovavimo sutartį (e. b. 2 t., l. 188) advokatei Danguolei Kemežytei 2018 m. sausio 26 d. mokėjimu (e. b. 5 t., l. 155), 2018 m. gruodžio 4 d. mokėjimu (e. b. 5 t., l. 157), 2019 m. balandžio 14 d. mokėjimu (e. b. 5 t., l. 159) sumokėjo 570,00 Eur (120,00 Eur + 200,00 Eur + 250,00 Eur) sumą, į kurią įeina susipažinimas su ieškovės ieškiniu ir procesiniais dokumentais, atsiliepimo į ieškinį parengimas ir pateikimas teismui (e. b. 5 t., l. 154), susipažinimas su ieškovės patikslintu ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir parengtu planu, atsiliepimo į patikslintą ieškinį parengimas ir pateikimas teismui (e. b. 5 t., l. 156) ir pasirengimas teismo posėdžiams ir atsakovės atstovavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose bei teismo posėdyje (e. b. 5 t., l. 158).

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas K. G. už teisines paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 30 d. Atstovavimo sutartį (e. b. 1 t., l. 114, 128) advokatei Valdai Grigonytei 2017 m. sausio 12 d. Pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 131) sumokėjo 150,00 Eur sumą. Duomenų apie atsakovo K. G. išlaidas už teisines paslaugas pagal 2017 m. sausio 24 d. Atstovavimo sutartį (e. b. 1 t., l. 136) advokatui Aurelijui Gruodžiui byloje nepateikta.

Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas A. G., miręs (duomenys neskelbtini) už teisines paslaugas pagal 2016 m. gruodžio 29 d. Atstovavimo sutartį (e. b. 1 t., l. 102, 103) advokatei Valdai Grigonytei 2017 m. sausio 6 d. pinigų priėmimo kvitu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., l. 131) sumokėjo 100,00 Eur sumą. Palikimą, vadinasi kartu visas teises ir pareigas pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį, po A. G. mirties perėmė atsakovai T. G. ir E. G. (e. b. 2 t., l. 60).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktą medžiagą bei Rekomendacijose nurodyto maksimalaus užmokesčio dydį, sprendžia, kad išlaidos už advokatų darbą yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytą maksimalų dydį. Be to, teismas, įvertinęs, kad byloje buvo keliami sudėtingi teisės taikymo klausimai, kad atsakovų procesinių dokumentų parengimas šiuo atveju reikalauja specialių teisinių žinių, teisinės analizės, atidumo, darbo priemonių ir laiko sąnaudų, kad pačios bylos apimtis yra didelė (5 elektroninės bylos tomai), kad buvo reikalinga išanalizuoti eilę dokumentų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku, ir atsižvelgus į suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismas mano, kad atsakovų prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįsti, todėl tenkinami (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteisiamos 201,06 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr.1R-261/1K-355).

Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui įrodymus, kad už atskirąjį skundą yra sumokėjusi 75 Eur žyminį mokestį (e. b. 3 t., l. 156). Kadangi CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, o ieškovė Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (e. b. 3 t., l. 101–102) buvo įpareigota sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, paduodant patikslintą ieškinį, tai yra 44,00 Eur, tai ieškovei grąžinama permokėta 31,00 Eur (75,00 Eur – 44,00 Eur) žyminio mokesčio suma (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. gruodžio 4 d., 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi konstatavus, kad atsakovų L. G., E. G. ir T. G. gyvenamosios ar darbo vietos nežinomos, jiems priimtas sprendimas yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovai informuojami, kad sprendimas laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Papildomai apie sprendimo priėmimą atsakovas informuojamas išsiunčiant jam sprendimo paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ (įmonės kodas 133567436, buveinė Kaune, Veiverių g. 150) 997,00 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 00 ct) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti atsakovo L. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ (įmonės kodas 133567436, buveinė Kaune, Veiverių g. 150) 570,00 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt eurų 00 ct) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti atsakovės J. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ (įmonės kodas 133567436, buveinė Kaune, Veiverių g. 150) 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaidas teisinei pagalbai apmokėti atsakovo K. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ (įmonės kodas 133567436, buveinė Kaune, Veiverių g. 150) 100,00 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, tai yra po po 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) 2017 m. vasario 27 d. mirusio A. G. įpėdiniams atsakovams T. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autosabina“ (įmonės kodas 133567436, buveinė Kaune, Veiverių g. 150) 201,06 Eur (dviejų šimtų vieno euro 6 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autosabina“ (įmonės kodas 133567436, buveinė Kaune, Veiverių g. 150) 31,00 Eur (trisdešimt vieno euro 00 ct) žyminio mokesčio dalį (2018 m. rugsėjo 17 d. mokėjimas, mokėtojo kodas: 133567436, mokėtojas: uždaroji akcinė bendrovė „Autosabina“).

Sprendimo patvirtintą kopiją siųsti šalims.

Atsakovams L. G., E. G. ir T. G. sprendimą įteikti viešo paskelbimo būdu paskelbiant apie sprendimo už akių priėmimą viešai, specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Kristina Imbrasienė