- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-23
- Bylos Nr.
- e2S-130-866/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15239-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties, kuria išnagrinėtas pareiškėjos D. P. skundas dėl Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Kauno apygardos prokuratūra.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja D. P. kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 ir įpareigoti prokurorą ginti viešąjį interesą.
2. Nurodė, kad pareiškėja yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo senelio N. K. prieš nacionalizaciją valdytą žemę Druskininkų miestui iki 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje, išreiškusi valią laisvą (neužstatytą) žemę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2019 m. rugsėjo 5 d. įsakymu „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo“ Nr. V35-801 pradėjo formuoti naują sklypą laisvoje žemėje (kurią prieš nacionalizaciją valdė pareiškėjos senelis N. K.).
3. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-38 paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 3VI-37, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamą nutarimą priėmęs prokuroras neatskleidė ginčo esmės, nepritaikė ginčui taikytinų teisės normų, todėl priėmė nepagrįstą, neteisėtą nutarimą.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjos teigimu, žemė, kuri buvo neteisėtai nacionalizuota ir į kurią nėra atkurtos nuosavybės teisės konkrečiam subjektui, nuosavybės teise nepriklauso nei valstybei, nei konkrečiam piliečiui. Iki nacionalizavimo piliečiams priklausiusi žemė įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis gali tapti ne tik piliečių, bet ir valstybės nuosavybe, jei valstybė išperka žemę, kai nuosavybės teisės į ją negali būti atkuriamos natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnį, arba jei piliečiai nepageidauja jos susigrąžinti natūra. Kadangi pareiškėja yra išreiškusi valią susigrąžinti okupacinės valdžios neteisėtai nusavintą žemę natūra turėtoje vietoje, prokuroras turėjo nustatyti, ar UAB „LIDL Lietuva“ parduotas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas buvo valstybės išperkama žemė pagal Atkūrimo įstatymą.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė D. P. skundą atmesti. Nurodė, kad įsiterpęs žemės sklypas neatitiko atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams nustatyto vienintelio reikalavimo, t. y. nebuvo tinkamas naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Teigė, kad šio sklypo paskirtis – kita, o naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos. Kaip akivaizdų faktą nurodė, kad įsiterpusiame 6 m pločio sklype objektyviai nėra jokios galimybės pastatyti statinius, kurių statyba galima komercinės paskirties objektų teritorijose.
6. Suinteresuoto asmens tvirtinimu, pareiškėja nenurodė prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, nenurodė ir jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai. Pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia prokurorų išvadų, kad ginčo teisiniame santykyje nenustatyta viešojo intereso pažeidimo.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūra pateikė atsiliepimą, kuriame prašė skundą atmesti, kadangi yra skundžiamas aukštesniojo prokuroro sprendimas, todėl laikantis subordinacijos Kauno apygardos prokuratūra skundžiamo nutarimo nurodė nevertinanti ir neargumentuojanti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi nutarė pareiškėjos skundą atmesti.
9. Teismas nurodė, kad tai jog, prokuroras pagal savo kompetenciją nenustatė viešojo intereso pažeidimo ir nesikreipė į teismą dėl jo gynimo, teismui nesuponuoja galimybės spręsti dėl viešojo intereso gynimo ar pažeidimo. Teismas prokuroro veiksmų teisėtumą tikrina tik proceso normų pažeidimo aspektu.
10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja nenurodė prokurorų veiksmų (neveikimo) ar konkrečių padarytų procesinių pažeidimų, nenurodė ir jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę pareiškėjos skundą nagrinėję prokurorai.
11. Teismas sprendė, kad prokurorai, tirdami pareiškėjos skundo pagrįstumą, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas yra argumentuotas, priimtas išsamiai įvertinus faktines aplinkybes, išanalizavus surinktą medžiagą, o prokurorai atliko visus būtinus veiksmus – rinko ir analizavo faktinius duomenis dėl pareiškėjų skunde nurodytų aplinkybių, vertino ir tinkamai argumentavo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo.
12. Teismas cituodamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartį pažymėjo, kad apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo teikiant teismui atitinkamą ieškinį yra ne prokuroro pareiga, bet jo teisė, ir vien tai, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų padarytomis išvadomis, neturi įtakos priimtų nutarimų teisėtumui.
13. Teismas, įvertinęs Generalinės prokuratūros procesinius dokumentus, sprendė, kad egzistuoja pakankamai argumentų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog pareiškėjos kreipimaisi dėl viešojo intereso gynimo išnagrinėti tinkamai ir dėl jų priimti motyvuoti procesiniai sprendimai. Pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, kad pareiškėja turi kitokią nuomonę dėl jos kreipimosi nagrinėjimo tvarkos, įrodymų rinkimo, jų analizavimo, aplinkybių vertinimo ir (ar) prašymo bei skundo išnagrinėjimo rezultatų, negali būti pakankamas pagrindas panaikinti skundžiamą nutarimą.
14. Teismas konstatavo, kad priimant pareiškėjos skundžiamą Generalinės prokuratūros nutarimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 49 straipsnio 1 dalies ir Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeistos, todėl panaikinti Generalinė prokuratūros priimtą nutarimą nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
15. Pareiškėja (apeliantė) D. P. pateikė atskirąjį skundą ir prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-23342-1040/2024; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2024 m. liepos 25 d. nutarimą Nr. 13.12.-38 ir įpareigoti prokurorą ginti viešąjį interesą. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
15.1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pardavė buvusio savininko N. K. okupacinės valdžios neteisėtai nusavintos žemės dalį UAB „Fimitas“ pažeisdama viešąjį interesą, kadangi NŽT sudarė su statytine UAB „Fimitas“ apsimestinį sandorį bei pardavė UAB „Fimitas“ neprivatizuojamos funkcionavimui reikalingos socialinės ir inžinerinės infrastruktūros – viešojo naudojimo pėsčiųjų ir dviračių tako užimtą žemę.
15.2. 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. D2-850 0,0605 ha įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo (toliau – ir laisvos valstybinės žemės sklypas) pirkėja UAB „Fimitas“ sudarė apsimestinį sandorį, dėl to laikytina statytine, nes: 1) UAB „LIDL LIETUVA“ inicijavo įsiterpusio laisvos žemės sklypo formavimą, jo prijungimą prie UAB „Fimitas“ žemės sklypo; 2) UAB „Fimitas“ 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. D2-850 nupirkusi iš valstybės 0,0605 ha įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą tuoj pat – 2020 m. gegužės 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. MK-4598 pardavė jį UAB „LIDL Lietuva“; 3) tikrasis UAB „LIDL LIETUVA“ ketinimas ir valia buvo įsigyti suformuotą įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, UAB „Fimitas“ žemės sklypą, L. Z. žemės sklypą ir juos sujungus gautame 0,5177 ha žemės sklype pastatyti UAB „LIDL Lietuva“ priklausančią parduotuvę; 4) UAB „LIDL Lietuva“ yra užsienio subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 5 straipsnis draudžia įsigyti žemę Lietuvos Respublikoje, kol į ją neatkurtos nuosavybės teisės Lietuvos Respublikos piliečiams.
15.3. NŽT pardavė laisvos valstybinės žemės sklypą kuriame buvo pėsčiųjų ir dviračių takas, kuris yra neprivatizuojama žemė, vadovaujantis Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kurioje nustatyta, kad pėsčiųjų ir dviračių takai yra kelio elementai, o Žemės reformos įstatymo 13 straipsnis draudžia privatizuoti žemę, jeigu ji užimta valstybės ir savivaldybės kelių (1 punktas), taip pat – jeigu ji užimta bendroms gyventojų ar kitoms visuomenės reikmėms naudojamų teritorijų – gatvių, aikščių, skverų ir kt. (2 punktas).
15.4. Pirmosios instancijos teismas ir prokuroras nesurinko ir neįvertino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano duomenų, kurie paneigia prokuroro įvardintą aplinkybę, kad neteisėtai nusavintoje žemės dalyje suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui būtų netinkamas (netinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą).
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius pateikė atsiliepimą ir prašo D. P. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Kauno apygardos prokuratūros vertinimu teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas. Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad teismas vertino Generalinės prokuratūros sprendimą, taigi laikantis subordinacijos Kauno apygardos prokuratūra jo nevertina ir neargumentuoja.
17. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą ir prašo pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-23342-1040/2024 panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad teismas konstatavo, kad nebuvo pažeistos proceso normos, nustatančios skundo tyrimo procedūras, kadangi buvo rinkti faktiniai duomenys dėl skunde nurodytų aplinkybių, jie analizuoti bei vertinti ir pateiktos argumentuotos išvados dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo, todėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2024 m. liepos 25 d. nutarimas Nr. 13.12.-38, palikęs galioti Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 3VI-37, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, yra pagrįstas bei teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjos skundą atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
21. Byloje nustatyta, kad UAB „LIDL Lietuva“, įgaliota L. Z. ir UAB „Fimitas“, 2019 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) su prašymu organizuoti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio vienas iš tikslų – suformuoti įsiterpusios laisvos valstybinės žemės sklypą tarp žemės sklypų, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius 2020 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. V35-95 „Dėl žemės sklypų Druskininkuose, formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino Žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Druskininkuose, bei įsiterpusio valstybinio žemės ploto, formavimo ir pertvarkymo projektą ir juo suformuoto žemės sklypo ribas, plotą, pagrindinę žemės naudojimo paskirtį bei būdą, specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, servitutus.
23. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjas 2020 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 50SK-87-(14.50.98 E.) patvirtino 0,0605 ha įsiterpusio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastro duomenis, suformavo žemės sklypą unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir įregistravo jį Lietuvos Respublikos nuosavybe. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2020 m. balandžio 14 d. sutartimi Nr. D2-850 0,0605 ha įsiterpusį žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) įsigijo UAB „Fimitas“.
24. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjas 2020 m. balandžio 27 d. sprendimu Nr. 5OSK-150- (14.50.98 E.) suformavo vieną 0,5177 ha žemės sklypą, sujungdamas tris žemės sklypus: 0,0605 ha UAB „Fimitas“ įsigytą įsiterpusį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1832 ha UAB „Fimitas“ 2019 m. spalio 9 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. D2-3831 įsigytą žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo statinys – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,2740 ha L. Z. priklausantį žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Sujungimo būdu suformuotam 0,5177 ha žemės sklypui suteiktas naujas identifikavimo kodas – unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) ir šis naujai suformuotas nekilnojamasis daiktas tapo bendru UAB „Fimitas“ ir L. Z. nuosavybės teisės objektu.
25. UAB „LIDL LIETUVA“ 2020 m. gegužės 14 d. perdavimo-priėmimo aktu Nr. MK- 4592 priėmė iš L. Z. 2019 m. kovo 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-2521 nupirktą 0,2740 ha žemės sklypą bei jame esantį pastatą; pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. MK-4598 nupirko iš UAB „Fimitas“ į vieną žemės sklypą sujungtus 0,0605 ha ir 0,1832 ha žemės sklypus ir tapo viso 0,5177 ha žemės sklypo (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke. Naujai suformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2020 metais buvo pradėta ir 2021 metais buvo baigta naujo pastato parduotuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) statyba (2021 m. liepos 26 d. statybos užbaigimo aktas Nr. ACCA-20-210726-00195).
26. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja D. P. tikslu atkurti nuosavybės teises į savo senelio N. K. prieš nacionalizaciją valdytą žemę kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu taikyti viešojo intereso gynimo priemones dėl įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pardavimo UAB „LIDL Lietuva“.
27. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo prokurorė 2024 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 3VI-37 išnagrinėjusi D. P. prašymą atsisakė jį tenkinti nesant tam pagrindo.
28. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-38 paliko galioti Kauno apygardos prokuratūros prokurorės 2024 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 3VI-37 atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.
Dėl atskirojo skundo (ne)pagrįstumo
29. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, patikrina, ar prokuroras, gavęs skundą dėl viešojo intereso pažeidimo, rinko įrodymus, juos analizavo ir vertino bei motyvavo savo išvadą. Įstatyme nenustatyta ir teismas negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
30. Spręsdamas, ar yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, prokuroras turi vertinti kelių rūšių aplinkybes: 1) ar ginčas kilo iš teisinių santykių, kuriuose egzistuoja viešojo intereso požymiai; 2) ar tuose teisiniuose santykiuose buvo pažeistos teisės normos; 3) ar teisės normų pažeidimas yra tokio pobūdžio (pažeidimo svarumas), kad juo kartu pažeistas ir viešasis interesas. Bet kokiu atveju prokuroras turi pareigą vertinti, ar paduoti pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo, net jei egzistuoja visos trys nurodytos sąlygos ieškiniui paduoti. Taigi Konstitucijoje nustatytas prokuratūros teisinis statusas reiškia, kad prokuroras, kaip nepriklausomas, specifinius valdingus įgaliojimus turintis valstybės pareigūnas negali netirti gautos informacijos, bet turi diskreciją priimdamas sprendimus jam pavestais klausimais, todėl prokuroro veiksmų teisėtumas gali būti tikrinamas tik tokia apimtimi, kokia tiesiogiai nustatyta įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014).
31. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2024 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 13.12.-38 padaryta išvada, kad tarp žemės sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) bei inžinerinių statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), suformuotas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės sklypas atitiko teisės aktuose nustatytą kitos paskirties įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto sąvoką.
32. Apeliantė analizuodama susiklosčiusią faktinę situaciją, nesutikdama su skundžiama nutartimi iš esmės apeliuoja į tai, kad prokuroras nesurinko ir neįvertino Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano duomenų, kurie paneigia prokuroro įvardintą aplinkybę, kad neteisėtai nusavintoje žemės dalyje suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui būtų netinkamas (netinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą). Tačiau, apeliantės argumentai prieštarauja tiek skundžiamo nutarimo, tiek skundžiamos nutarties turiniui.
33. Prokuroras vertino pareiškėjos teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106¹ punktą (nuo 2019 m. vasario 7 d. iki 2022 m. rugsėjo 9 d. galiojusią redakciją), kuris numatė, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 6 dalimi, prokuroras atsiliepime nurodė, kad žemės reformos žemėtvarkos projektuose numatomi grąžinti, perduoti arba suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip įsigyti naudojimuisi žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų ir turi sudaryti palankias sąlygas žemės sklypo naudojimui pagal paskirtį. Nekilnojamojo turto registro duomenimis prokuroras nustatė įsiterpusio žemės klypo paskirtį ir naudojimo būdą, bei atsižvelgdamas į sklypo matmenis (6 metrų plotį), vertino, kad jis neatitiko atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams nustatyto reikalavimo būti tinkamam naudoti pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
34. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nesutinka su prokurorų nutarimuose padarytomis išvadomis, tačiau šios aplinkybės nesuponuoja jų nepagrįstumo ir neteisėtumo; pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia prokurorų išvadų, kad ginčo teisiniame santykyje nenustatyta viešojo intereso pažeidimo; iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos skunde nurodyti argumentai, dėl, jos vertinimu, būtinybės ginti viešąjį interesą, buvo detaliai aptarti ir pripažinti nepagrįstais Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro Vytenio Kasparavičiaus 2024 m. liepos 25 d. nutarime Nr. 13.12.-38.
35. Apeliantės pateikiamas subjektyvus situacijos vertinimas, nepaneigia skundžiamame nutarime padarytų išvadų, dėl ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų nepažeidimo ir objektyviai pagrįsto pagrindo ginti viešąjį interesą nebuvimo. Vien tai, kad apeliantė turi kitokią nuomonę nei prokuroras ir/ar teismas, savaime nelemia išvados, kad ginčo atveju buvo akivaizdus pagrindas ginti viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įstatymuose nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009).
36. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualų teisinį reguliavimą bei kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti – apeliantės atskirasis skundas nutenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos D. P. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.