Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-05 · Civilinė byla Nr. e2A-790-855/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-05
Bylos Nr.
e2A-790-855/2020
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01063-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Verikas, Renata Volodko, Giedrė Čėsnienė
Atsakovas
R. M.
Ieškovas
Valstybinio studijų fondo
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-790-855/2020Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01063-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.1.5.; 2.6.29.1.; 2.6.29.4.; 3.3.1.20.; 3.2.4.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Andriaus Veriko ir Renatos Volodko (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui R. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Valstybinis studijų fondas (toliau - Fondas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. M., kuriuo prašė nutraukti šalių 2000 m. balandžio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo 401,49 Eur negrąžintos paskolos, 190,93 Eur palūkanų, 90,99 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio procesines palūkanas.

1.1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas ir atsakovas R. M. 2000 m. balandžio 17 d. sudarė paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis) 2 000,00 Lt (579,24 Eur) sumai. Atsakovas įsipareigojo jam perduotas pinigines lėšas grąžinti sutartyje nustatytomis sąlygomis ir terminais, pagal paskolos grąžinimo grafiką. Pagal sutarties 3.1 punktą, atsakovas pirmąją ketvirtinę įmoką turėjo sumokėti iki 2003 m. rugsėjo 10 d. ir toliau mokėti eilines ketvirtines įmokas kiekvieną ketvirtį pagal paskolos grąžinimo grafiką. Atsakovo paskolos grąžinimo grafikas buvo keistas, kadangi jis tęsė studijas aukštojoje mokykloje (paskolos grąžinimo pradžia nustatyta – 2006 metų 2 ketvirtis). Sutarties 3.2 punktas nustato, jog atsakovas turi pareigą mokėti nustatytą ir už ketvirtį paskaičiuotą palūkanų sumą. Atsakovas pagal sutartį yra atsiskaitęs su Fondu tik už laikotarpį nuo 2006 metų 2 ketvirčio iki 2009 metų 2 ketvirčio imtinai, tačiau toliau savo įsipareigojimų Fondui pagal Sutartį nevykdo ir įmokų nemoka. Vadovaujantis sutarties 3.4 punktu atsakovas įsipareigojo už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Šių įsipareigojimų atsakovas taip pat nevykdo. Fondas 2017 m. balandžio 13 d. ir 2017 m. birželio 8 d. siuntė atsakovui įspėjimus dėl sutarties su juo nutraukimo, tačiau įspėjimų įteikti nepavyko, todėl laiko, kad sutartis su atsakovu liko nenutraukta. Ieškovas, vadovaudamasis sutarties 2.2 punktu, įvykdė savo prievolę atsakovui: 2000 m. liepos 31 d., 2000 m. rugsėjo 4 d. ir 2000 m. lapkričio 8 d. atliko mokėjimus į paties atsakovo nurodytą asmeninę banko sąskaitą – mokėjimo kortelė „GLOBUS“, kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos žemės ūkio bankas, banko kodas 260101495. Tai, kad ši banko sąskaita priklauso atsakovui, patvirtina 2000 m. kovo 7 d. atsakovo prašymas išmokėti paskolą į jo paties nurodytą banko sąskaitą, paskolos gavėjo (atsakovo) Fondui pateikta anketa su nurodytais jo asmens duomenimis bei pati paskolos sutartis. Atsakovas, pripažindamas savo finansinius įsipareigojimus ieškovui, 2006 – 2010 metais 5 kartus mokėjo įmokas į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų Fondui ir nesumokėjo įmokos už 2009 m. III ketvirtį (įmoką turėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 10 d.). Reikalavimo teisę į atsakovą pagal šią prievolės dalį ieškovas įgijo tik po 2009 m. rugsėjo 10 d. Taigi, dešimties metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs.

2. Atsakovas R. M. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

2.1. Savo poziciją grindė tuo, kad negali patvirtinti, jog tai būtent jo parašas ant sutarties, kadangi yra praėję daugiau nei 19 metų, nepamena apie tokios sutarties sudarymą. Ant paskolos sutarties parašas akivaizdžiai kitoks, lyginant su tuo, kuriuo atsakovas pasirašo ant kitų dokumentų mažiausiai paskutinius 10 metų. Pasirašo itin daug įvairių dokumentų, todėl tokios sutarties pasirašymo neprisimena. Kita vertus, ieškovas prie ieškinio nepateikė jokių kitų dokumentų, kurie neabejotinai pagrįstų ir įrodytų paskolos sutarties pasirašymo faktą. Be kita ko, tariamos paskolos sutarties (originalo) ieškovas į civilinę bylą nepateikė, juolab, kad ankstesniu laikotarpiu teisinis reglamentavimas ir teismų praktika buvo priešinga dabartinei, ieškiniai griežtai buvo atmetami nesant originalių dokumentų, tad taikytinos ankstesnės (to laikotarpio) įstatymo nuostatos, tuo laikotarpiu elektroniniu būdu ar tinkamai nepatvirtintos dokumentų kopijos, nesant originalių dokumentų (tariamos paskolos sutarties (originalo)), iš esmės laikytinos negaliojančiomis. Ieškovo pateikta paskolos sutartis yra negaliojanti, niekinė ir netgi nesudaryta, pati paskolos sutartis nepatvirtina fakto, kad pinigai perduoti atsakovui. Atsakovo manymu, ieškiniui yra akivaizdžiai suėjęs senaties terminas, ieškinio senatis taikytina. Ieškovo pateikti tariami įrodymai yra iš esmės neaktualūs ir nėra reikšmingi, neįrodo ir nepatvirtina fakto, kad ieškovas perdavė ar pervedė pinigus atsakovui. Jis nėra tikras, kad ieškovo pateikti mokėjimai paskolai dengti yra tikrai jo. Galimai jis buvo suklaidintas. Jis, kaip sąžiningas pilietis, gavęs raginimą nepagalvojęs, gal ir sumokėjo per klaidą.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir nutraukti ieškovo Valstybinio studijų fondo ir atsakovo R. M. sudarytą 2000 m. balandžio 17 d. Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo R. M. ieškovui Valstybiniam studijų fondui 401,49 Eur negrąžintos paskolos, 190,93 Eur palūkanų, 90,99 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 683,41 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo iš atsakovo R. M. 15,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.

4. Teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad paskolos sutartis tarp šalių sudaryta buvo bei nurodė, kad atsakovas buvo sudaręs sutartį dėl „GLOBUS“ kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo asmeniškai, kas lėmė, jog į jo kortelę pateko 2000,00 Lt iš ieškovo pagal Paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

5. Teismas pažymėjo, kad ieškovas 2003 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu Nr. S-3 informavo atsakovą, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 2073 „Dėl valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtintos Valstybės paskolų aukštųjų mokyklų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos 38 punktu, ieškovo valdyba 2003 m. rugsėjo 26 d. nutarimu Nr. 9 patenkinto atsakovo prašymą dėl paskolos ir palūkanų grąžinimo laiko atidėjimo. Atsakovui su pranešimu pateiktas naujas paskolos grąžinimo grafikas su prašymu pasirašyti naujuosius grafikus ir vieną egzempliorių grąžinti ieškovui. Ieškovo į bylą pateiktame naujajame grafike yra nurodytas atsakovo parašas. Teismo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad atsakovas jau buvo gavęs pinigus ir minėtas prašymas surašytas su tiksliais atsakovo duomenimis jo naudai, tikslu atidėti paskolos gražinimo terminą.

6. Teismas taip pat atkreipė dėmesį ir į tai, kad (duomenys neskelbtini) dekano pasirašytoje 2003 rugpjūčio 21 d. pažymoje dėl studento statuso Nr. 665 nurodyta, kad atsakovas R. M. yra (duomenys neskelbtini) magistratūros studijų dieninio skyriaus II kurso studentas ir studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje (duomenys neskelbtini) programą, kodas (duomenys neskelbtini), studijų trukmė 2 metai ir šias studijas baigs 2004 m. birželio mėn., o studentas šiuo metu yra akademinėse atostogose. Atsižvelgdamas į nurodytą pažymą, taip pat į ieškovo byloje pateiktus fondo sąskaitos išrašus apie ginčo paskolos dalinius grąžinimus, teismas sprendė, jog šie įrodymai nekelia abejonių, kad atsakovas sąmoningai, o ne per klaidą pervedinėjo ieškovui iš savo asmeninės sąskaitos pinigus už ginčo paskolą.

7. Teismas nurodė, kad atsakovas laiku neįvykdė savo įsipareigojimų Fondui ir nesumokėjo įmokos už 2009 m. III ketvirtį (įmoką turėjo sumokėti iki 2009 m. rugsėjo 10 d.). Reikalavimo teisę į atsakovą pagal šią prievolės dalį ieškovas įgijo tik po 2009 m. rugsėjo 10 d., todėl laikė, jog pagrįstai teigiama, kad 10 metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs bei sprendė, kad šiuo pagrindu atmesti ieškinį nėra pagrindo.

8. Nors atsakovas teigė, kad delspinigiai nepriteistini dėl 6 mėnesių senaties termino, tačiau teismo vertinimu toks argumentas nėra pagrįstas, nes delspinigiai pagal sutartį skaičiuojami už kiekvieną ketvirtį ir ieškovo paskaičiuoti atitinkamai už kiekvieno ketvirčio 180 dienų.

9. Skundžiamame sprendime daroma išvada, kad bylos medžiaga nustatyta, kad sudarydamas sutartį su ieškovu – kreditoriumi atsakovas su sutarties sąlygomis sutiko, įsipareigojo laiku mokėti nustatytas įmokas, tačiau savo prievolės tinkamai neįvykdė, todėl sprendžiama, jog yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 401,49 Eur negrąžintos paskolos (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str.). CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, jeigu šalis sutartimi nesusitarė kitaip (CK 6.872 str. 2 d.), todėl teismas sprendė, kad ieškovui iš atsakovo priteistina 190,93 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jam suteikto kredito sutartu termino negrąžino, iš atsakovo priteisė ir 90,99 Eur delspinigių.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Apeliaciniu skundu apeliantas R. M. prašo panaikinti 2019 m. lapkričio 5 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį pareikštą atsakovui atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovas neįrodė, kad pinigus atsakovui perdavė, kad ieškovo pinigus atsakovui pervedė būtent Lietuvos Žemės ūkio bankas ar kitas trečiasis asmuo. Ieškovas tariamos 2000 m. balandžio 17 d. paskolos sutarties neįvykdė, tokio mokėjimo iš ieškovo sąskaitos į tariamą atsakovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ar tariamą „GLOBUS“ kortelę nėra. Pati sutartis nepatvirtina pinigų perdavimo fakto, o byloje įrodymų apie ieškovo pinigų perdavimą atsakovui nėra. Iš paskolos sutarties sąlygų matyti, kad mokėjimas – į asmeninę sąskaitą be jokių kitų išlygų.

10.2. Ieškovas nepasinaudojo jam suteikta teise kreiptis į pirmos instancijos teismą su prašymu dėl ekspertizės skyrimo CPK 212 str., siekiant nustatyti, kieno rašysena (raštu), atsakovo ar ne, patvirtinti ieškovo ieškinio priedai ir kt.

10.3. Ieškovas neįrodė, kad „GLOBUS“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas turėjo, todėl atitinkamai nepagrįstas teiginys apie tai, kad neva pervedė pinigus atsakovui. Ieškovas nėra nuoseklus, keitė poziciją, proceso eigoje pripažino aplinkybę, kad pinigus pervedė ne į atsakovo sąskaitą, bet į Lietuvos Žemės ūkio banko sąskaitą.

10.4. Teismas netyrė atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad 2000 m. kovo 7 d. prašymo atsakovas nepildė ir jo nepasirašė bei ieškovui neteikė. Ieškovui kilo pareiga įrodyti, kad šis prašymas pasirašytas atsakovo ir registruotas pas ieškovą bei šio prašymo atžvilgiu priimti vienokie ar kitokie sprendimai. Ieškovas nepasinaudojo jam suteikta teise kreiptis į pirmos instancijos teismą su prašymu dėl ekspertizės skyrimo ir dėl šio prašymo.

10.5. Nors keletą kartų pervedė ieškovui pinigines lėšas, tačiau įvyko nesusipratimas ir mokėjo per klaidą. Nėra praradęs teisės dėl per klaidą sumokėtų pinigų susigrąžinimo, todėl šia jam suteikta teise pasinaudos. Iš skundžiamo sprendimo atitinkamai kyla natūralūs klausimai ir neapibrėžtumas, ar bankas apskritai pervedė pinigines lėšas, pagal kokią sutartį, kam konkrečiai pervedė ar nepervedė, kada pervedė (neaiškus momentas pinigų perdavimo, neaiškus palūkanų skaičiavimo momentas ir pan.), atitinkamai skundžiamą sprendimą daro neapibrėžtą ir su prielaidomis, bei abstraktų.

Atsiliepimas

11. Ieškovas Valstybinis studijų fondas atsiliepime į apelianto R. M. apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmos instancijos teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:

11.1. R. M. savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų aplinkybių, nepateikia naujų įrodymų, patvirtinančių jo išdėstytus teiginius, o tik išsako tuos pačius argumentus, dėl kurių pirmos instancijos teismas jau yra pasisakęs, priimdamas skundžiamą sprendimą.

11.2. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų, jog parašai ant paskolos sutarties bei kitų byloje esančių dokumentų nėra R. M..

11.3. Civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Šiuo atveju pats atsakovas, kuris ginčija savo parašo tikrumą, turėjo kreiptis į teismą su prašymu skirti ekspertizę parašo autentiškumui nustatyti, tačiau tokio prašymo teismui jis nėra pateikęs.

11.4. 2000,00 Lt paskolos suma apeliantui buvo pervesta trimis mokėjimo pavedimais (2000 m. liepos 31 d., 2000 m. rugsėjo 4 d. bei 2000 m. lapkričio 8 d.). Teismui yra pateiktos nurodytų mokėjimo pavedimų kopijos. Pinigai pagal visus šiuos tris pavedimus pagal tuo laiku galiojusią tvarką buvo pervesti į tuo metu egzistavusį Žemės ūkio banką, o iš šio – užskaityti į banko kortelę „GLOBUS“ Nr. (duomenys neskelbtini), priklausiusią apeliantui R. M.. Tai, kad ši banko kortelė priklauso R. M., patvirtina 2000 m. kovo 7 d. atsakovo prašymas išmokėti suteiktą 2000,00 Lt paskolą į jo paties nurodytą banko kortelę, apelianto ieškovui pateikta anketa su nurodytais jo asmens duomenimis bei informacija apie turimą banko kortelę, bei pati 2000 m. balandžio 17 d. paskolos sutartis, kurioje taip pat yra nurodyti apelianto R. M. asmens duomenys bei turimos banko kortelės numeris.

11.5. Apeliantas iki ieškinio padavimo teismui savo finansinius įsipareigojimus Fondui pripažino. Laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 m. spalio 27 d. jis mokėjo įmokas pagal paskolos sutartį. Tik bylai pasiekus teismą, pakeitė savo poziciją ieškovo atžvilgiu bei ėmė teigti, kad paskolos sutarties apskritai nėra sudaręs, o įmokas 4 metus mokėjo dėl suklydimo.

11.6. Teismui yra pateiktas ir 2003 m. rugpjūčio 25 d. atsakovo R. M. prašymas atidėti paskolos Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo terminą dėl atsakovo tęsiamų studijų aukštojoje mokykloje. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tokio prašymo jis nėra pateikęs, tačiau byloje nėra duomenų, kurie paneigtų, jog atsakovas iš tiesų studijavo (duomenys neskelbtini) (byloje yra pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 665 ,,Dėl studento statuso”, kuria yra patvirtinama, kad atsakovas yra šios aukštosios mokyklos magistrantūros studijų dieninio skyriaus II kurso studentas). Šios aplinkybės nepaneigia ir pats atsakovas. Fondas 2003 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. S-3 (dokumentas – pateiktas teismui) informavo apeliantą, jog jo prašymas atidėti paskolos grąžinimo terminą yra patenkintas bei išsiuntė jam naują paskolos grąžinimo grafiką, kurį atsakovas grąžino Fondui pasirašytą. Taigi, paskolos grąžinimo atidėjimas buvo atliktas atsakovo tik naudai ir atsižvelgiant išimtinai į jo interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.

14. Paskolos sutartis įstatyme apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).

15. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šios įstatyme įtvirtintos nuostatos sudaro pagrindą teigti, kad tokio pobūdžio sutartys yra realinės, nes tam, kad atsirastų paskolos sutartiniai santykiai, yra būtina pinigus arba rūšies požymiais apibūdinamus suvartojamuosius daiktus perduoti paskolos gavėjui, todėl nors viena šalis išreiškia sutikimą kitai skolinti pinigus arba daiktą, o atitinkamai kita – sutinka priimti pinigus arba daiktą ir įsipareigoja nustatyta tvarka ir terminu grąžinti pinigus ar daiktą. Paskolos sutartis nebus pripažinta sudaryta, jeigu paskolos dalykas paskolos davėjo nebus perduotas ar paskolos gavėjo – priimtas. Kai paskolos gavėjas nevykdo sutartinės pareigos grąžinti paskolos dalyką, paskolos davėjas įgyja paskolos sutarties pagrindu reikalavimo teisę susigrąžinti paskolos dalyką ir atlygį už skolinimą, jeigu toks priklauso (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-684-313/2015).

16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl paskolos sutarties sudarymo fakto įrodinėjimo yra pakankamai gausi ir išplėtota. Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (CPK XIII skyrius) bei materialiojo šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyme nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento, todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-21-378/2018 22 punktą ir jame nurodytą praktiką).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas, grįsdamas savo ieškinio reikalavimus rašytiniais įrodymais, pateikė Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo ir paskolos gavėjo (R. M.) 2000 m. birželio 17 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią paskolos gavėjui suteikta 2000,00 Lt (579,24 Eur) paskola (1.1. punktas). Pagal sutarties 2.1. punktą paskolos suma turėjo būti pervesta į banko kortelę „GLOBUS“ Nr. (duomenys neskelbtini) (asmeninę paskolos gavėjo sąskaitą), esančią Lietuvos žemės ūkio banke. Pagal sutarties 3.1. punktą, paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą Fondui šioje sutartyje numatytomis sąlygomis. Paskolą pradėti grąžinti ne vėliau kaip po 24 mėnesių nuo studijų baigimo ar nutraukimo ir grąžinti paskolą per 15 metų, grąžinant kas ketvirtį lygiomis dalimis iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos pagal paskolos grąžinimo grafiką (priedas). Pažymima, jog paskola laikoma grąžinta, kai išmokama visa jos suma, palūkanos ir delspinigiai. Sutarties 3.2. punktas nustatė paskolos gavėjo pareigą mokėti Fondui sutartyje nustatytą ir už ketvirtį apskaičiuotą palūkanų sumą iki ketvirčio trečio mėnesio 10 dienos. Tuo tarpu sutarties 3.4. punktas numatė pareigą už laiku negrąžintą paskolą ir laiku nesumokėtas palūkanas mokėti Fondui 0,1 procento dydžio delspinigius nuo laiku negrąžintos paskolos ar palūkanų sumos už kiekvieną pavėluotą dieną. Aptariamoje paskolos sutartyje pasirašė paskolos gavėjas R. M..

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovas taip pat pateikė 2000 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) trečio kurso studento R. M. pasirašytą prašymą skirti 2000,00 Lt paskolą, nurodant pinigus pervesti būtent į banko kortelę „GLOBUS“ Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „AB LŽŪB“ (teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka Lietuvos žemės ūkio banką), R. M. pasirašytą paskolos gavėjo anketą, kurioje nurodomas atsakovo asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gimimo ir gyvenamoji vieta, banko kortelė „GLOBUS“ Nr. (duomenys neskelbtini), tėvų vardai bei pavardės ir gyvenamoji vieta etc. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra pateiktas ir 2003 m. rugpjūčio 25 d. paskolos gavėjo R. M. pasirašytas prašymas atidėti paskolos grąžinimo terminą dėl tęsiamų studijų, kuris buvo patenkintas 2003 rugpjūčio 29 d. raštu ir kurio pagrindu buvo sudarytas naujas paskolos grąžinimo grafikas, kuriame taip pat pasirašė R. M..

19. Nors apeliantas ir teigia, kad suteikti paskolos neprašė, aptariamuose dokumentuose pasirašė ne jis, paskolos negavo, todėl neturi pareigos nei grąžinti paskolos, nei mokėti delspinigių ar/ir palūkanų, tačiau nurodyta pozicija yra deklaratyvi, gynybinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien aukščiau aptarti dokumentai, pasirašyti R. M., apeliantui net ir neigiant šių dokumentų pasirašymo aplinkybę, parašo autentiškumą, dėl aukščiau jau išsakytų motyvų galėtų būti laikomi pakankamais įrodymais sprendžiant dėl 2000,00 Lt (579,24 Eur) paskolos suteikimo apeliantui ir atitinkamai darant išvadą dėl paskolos teisinių santykių tarp šalių egzistavimo.

20. Ieškovas, be kita ko, pateikė ir 2000 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimą Nr. 462 (1340,00 Lt sumai), 2000 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedimą Nr. 523 (76 950,00 Lt sumai), 2000 m. lapkričio 8 d. mokėjimo pavedimą Nr. 741 (75 020,00 Lt sumai), kuriais Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas nurodytas sumas pervedė Lietuvos žemės ūkio bankui. 2000 m. liepos 31 d. mokėjimo pavedimo Nr. 462 mokėjimo paskirtyje nurodoma „Paskola stud. LRV nut. 98 09 04 Nr. 1081, užskaityti į Globus kort. Nr. (duomenys neskelbtini) R. M. suma 670 lt.“. Tuo tarpu 2000 m. rugsėjo 4 d. mokėjimo pavedime Nr. 523 ir 2000 m. lapkričio 8 d. mokėjimo pavedime Nr. 741 mokėjimų paskirties grafose nurodoma „Paskola stud. LRV nut. 98 09 04 Nr. 1081, užskaityti į Globus kort. pagal sar. Nr. 1“ bei atitinkamai pridedami sąrašas pavedimui Nr. 523-1, kuriame nurodoma apelianto vardas, pavardė, sąskaitos numeris bei 670,00 Lt suma, bei sąrašas pavedimui Nr. 741-1, kuriame nurodoma apelianto vardas, pavardė, sąskaitos numeris bei 660,00 Lt suma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mokėjimo pavedimai yra antspauduoti, pasirašyti, t. y. turi visus privalomus rekvizitus, o byloje nėra jokių įrodymų, kad nurodyti pavedimai būtų neįvykdyti ar banko atmesti, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, jog pateikti dokumentai nėra autentiški, o nurodytos piniginės lėšos pervestos Lietuvos žemės ūkio bankui nebuvo.

21. Teisėjų kolegija sutinka, kad vien lėšų pervedimas Lietuvos žemės ūkio bankui nereiškia, kad pinigus faktiškai gavo ir pats apeliantas. Vis dėlto, ieškovo pateikti sąskaitos išrašai, kaip pagrįstai nustatė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, rodo, kad nuo 2006 m. rugpjūčio 16 d. iki 2010 spalio 27 d. R. M. atliko penkis mokėjimo pavedimus į ieškovo banko sąskaitą, nurodydamas, kad grąžina paskolą, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, neabejotinai patvirtina 2000,00 Lt (579,24 Eur) pinigų sumos pagal paskolos sutartį gavimą, kadangi vidutiniškai protingas ir apdairus žmogus pinigų pagal nesudarytą paskolos sutartį negrąžintų, mokėjimų be pagrindo neatliktų. Svarbu ir tai, kad dalyje R. M. atliktų mokėjimų, be kita ko, tiksliai nurodytas ir paskolos sutarties, pagal kurią atliekami mokėjimai, numeris. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. M. apeliacinio skundo argumentai, kad pinigus pervedė per klaidą, jog ketina kreiptis į teismą dėl be pagrindo pervestų pinigų priteisimo atmestini kaip deklaratyvūs, nepagrįsti ir neįrodyti, kadangi jokių reikalavimų dėl nurodytų sumų grąžinimo iki ieškovas pareiškė ieškinį apeliantas Fondui nereiškė ir į teismą nesikreipė, taip pat neginčijo ir pačios 2000 m. birželio 17 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. laikė, kad pinigai pervesti turtint tam teisinį pagrindą.

22. Kaip jau buvo minėta, paskolos suteikimo faktą, kaip pagrįstai sprendė ir bylą nagrinėjęs teismas, be kita ko, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, t. y. 2003 m. rugpjūčio 25 d. prašymas atidėti paskolos grąžinimo terminą dėl tęsiamų studijų, kuris buvo patenkintas 2003 rugpjūčio 29 d. raštu ir sudarytas naujas paskolos grąžinimo grafikas, kuriame taip pat pasirašė R. M.. Nors apeliantas teigia, jog ir šiuos dokumentus pasirašė ne jis, tačiau byloje yra pateikta 2003 m. rugpjūčio 21 d. (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. 665 ,,Dėl studento statuso” Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui, kuria yra patvirtinama, kad apeliantas yra šios aukštosios mokyklos magistrantūros studijų dieninio skyriaus II kurso studentas (esantis akademinėse atostogose). Teisėjų kolegijos vertinimu, šio dokumento buvimas nagrinėjamoje byloje patvirtina tiek apelianto studijavimą aukštojoje mokykloje, tiek pagrindžia ir 2003 m. rugpjūčio 25 d. prašymo atidėti paskolos grąžinimo terminą pateikimo būtinybę, prašymo pateikimas atitiko apelianto interesus, o tai leidžia daryti itin didelio tikėtinumo išvadą, kad prašymą pateikė ir jame pasirašė būtent apeliantas R. M., gavęs paskolą pagal 2000 m. birželio 17 d. sudarytą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).

24. Atsižvelgdamas į aptartas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos sprendžia, kad iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų visumos galima daryti daugiau nei pakankamą bei pagrįstą išvadą apie tai, kad Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondas 2000 m. birželio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų sudarė su apeliantu, o apeliantas suteiktą paskolą gavo, t. y. paskola buvo sudaryta ir pinigai R. M. buvo pervesti. Iš bylos duomenų matyti, kad pats apeliantas R. M. savo veiksmais patvirtino tiek 2000 m. birželio 17 d. paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sudarymą, akceptavimą, tiek ir dalinį įvykdymą, atliekant paskolos grąžinimo mokėjimus ieškovui.

25. Nors apeliantas tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde akcentavo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jis turėjo „GLOBUS“ kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos žemės ūkio banke, tačiau ieškovas, siekdamas pašalinti bet kokias abejones, kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio banko teisių perėmėją Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, kuris nurodė negalįs pateikti prašomos informacijos už tokį seną laikotarpį dėl techninių galimybių. Kita vertus, techninių galimybių pateikti ieškovo prašomą informaciją nebuvimas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliantas neturėjo ir nurodomos banko sąskaitos ir kortelės, kadangi būtent tokie asmeninės sąskaitos ir kortelės duomenys buvo nurodyti 2000 m. kovo 7 d. prašyme skirti paskolą, paskolos gavėjo anketoje, o aplinkybes, kad ieškovas tokią kortelę ir sąskaitą turėjo, pinigai apeliantui buvo pervesti, patvirtina ir anksčiau jau aptarti įrodymai.

26. Nėra jokio pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog būtent ieškovas, įrodinėdamas, kad teismui pateiktuose dokumentuose pasirašė R. M., nepasinaudojo jam suteikta prašyti teismo rašysenos ekspertizės skyrimo. CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgiant į šią, ir aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką akivaizdu, kad pareigą paneigti ieškovo pateiktuose dokumentuose esančių parašų autentiškumą turėjo pats apeliantas, tačiau teismo ekspertizės parašo autentiškumui nustatyti skirti jis neprašė, liudytojų parodymais nesirėmė, rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog jis negalėjo ieškovo nurodomų dokumentų pasirašyti, taip pat nepateikė.

27. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad apeliantui apskritai ginčijant paskolos teisinių santykių tarp šalių buvimą, byloje nėra jokių įrodymų, kad R. M. paskolą pagal 2000 m. birželio 17 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pilnai grąžino. Todėl, byloje esančių įrodymų visuma leido teismui daryti pagrįstą išvadą tiek dėl paskolos sutarties sudarymo fakto, tiek dėl esminio sutarties pažeidimo iš apelianto pusės, kaip pakankamo pagrindo sutarties nutraukimui.

28. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kasacinis teismas yra nurodęs, kad visų pirma vertintini du prievolės vykdymai: pažadėtasis ir faktiškai atliktas. Kuo didesnis atotrūkis tarp šių įvykdymų, tuo didesnė esminio sutarties pažeidimo tikimybė. Atotrūkis bus maksimalus visiško neįvykdymo atveju. Antra, sprendžiant, ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę, vertintina, ar konkrečios sutarties sąlygos neįvykdymas nulems kreditoriaus intereso prievolėje praradimą. Trečia, sprendžiant ar prievolė neįvykdyta tyčia, ar dėl didelio neatsargumo, būtina analizuoti pažeidėjo kaltės formą pagal bendrąsias civilinės atsakomybės nuostatas ir nuspręsti, ar pažeidėjo kaltė didelė ir, jei didelė, ar tyčia. Kuo kaltė didesnė, tuo nukentėjusios šalies pagrįstas interesas likti sutartinuose santykiuose yra mažesnis. Ketvirta, sprendžiant, ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje, būtina nustatyti, ar sutartį pažeidusi šalis elgiasi pasyviai dėl prisiimtų įsipareigojimų vykdymo, taip pat ar net ir su geriausiais ketinimais ji iš viso pajėgi sutartį įvykdyti. Galiausiai, penkta, vertintina, ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Šiuo atveju turimi omenyje ne įprastiniai, bet labai dideli, neproporcingi nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto R. M. veiksmai nagrinėjamoje byloje atitiko esminio sutarties pažeidimo sąvoką, jis ilgą laiką (nuo 2010 metų) nemokėjimo jokių įmokų pagal paskolos sutartį (paskolos grąžinimo grafiką), teisminio proceso metu apskritai neigė tokios sutarties sudarymą, deklaravo neketinąs vykdyti sutartį ateityje, o tai neleido ieškovui tikėtis tolesnio sutarties vykdymo bei rodo esminį sudarytos sutarties pažeidimą, kuris, kaip jau minėta, sudarė pagrindą nutraukti tarp šalių sudarytą sutartį.

29. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus dėl bendrojo dešimties metų ieškinio senaties termino taikymo nagrinėjamu atveju, kadangi paskutinę įmoką ieškovui apeliantas atliko 2010 m. spalio 27 d., mokėjimo nurodyme aiškiai nurodytas apelianto vardas, pavardė, asmens kodas, paskolos sutarties numeris, todėl darytina išvada, kad iki šios datos apeliantas prievolę ieškovui pripažino, sutartį vykdė, o ieškinio senaties terminas dėl skolos ir palūkanų priteisimo nėra praleistas. Taip pat nepagrįsti ir apelianto argumentai, kad nepriteistini ir delspinigiai, kadangi praleistas 6 mėnesių senaties terminas. Iš bylos duomenų matyti, kad delspinigiai pagal sutartį buvo skaičiuoti už 180 dienų, todėl ieškinio senaties terminas dėl delspinigių skaičiavimo taip pat nėra praleistas.

30. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

31. Kartu teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantui R. M. jo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas Valstybinis studijų fondas iki teismo posėdžio nepateikė duomenų apie apeliaciniame procese patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl tokios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu

nutaria:

Atsakovo R. M. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Giedrė ČėsnienėAndrius VerikasRenata Volodko