- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2A-395-653/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02795-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andrius Ignotas, Alvydas Barkauskas, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“
- Atsakovas
- L. N.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Andriaus Ignoto ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dengista“ ieškinį atsakovei L. N. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrvė (toliau – UAB) „Dengista“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei L. N., prašydama priteisti 11 410,00 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad įmonės vadovu bei 50 proc. akcininku nuo įmonės įsteigimo buvo V. D., taip pat 50 proc. įmonės akcijų priklausė L. N.. L. N. buvo įmonės buhalterė, ja ilgą laiką buvo pasitikima, jai buvo patikėta tvarkyti visus įmonės dokumentus. Paaiškėjo, jog L. N. suklastojo dokumentus, t. y. ji 2018 m. gruodžio 27 d. neva įsigijo visas UAB „Dengista“ akcijas. Buvo sutarta, jog L. N. grąžins savavališkai paimtas pinigines lėšas įmonei, taip pat neteisėtai pasisavintas akcijas V. D.. L. N. grąžino neteisėtai pasisavintas akcijas V. D. sudarant ir pasirašant 2019 m. gegužės 9 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat 2019 m. gegužės 13 d. su L. N. buvo sudarytas susitarimas, kuriuo L. N. įsipareigojo grąžinti iš UAB „Dengista“ paimtas pinigines lėšas, kaip paskolą, 24 400 Eur sumai, per šešis mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos. 2019 m. lapkričio 13 d. L. N. į UAB „Dengista“ sąskaitą atliko pavedimą 12 990 Eur sumai, liko negrąžinta suma – 11 410 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovė L. N. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškinio reikalavimais nesutinka. Nurodė, jog 2019 m. vasario mėnesį atsakovė ir ieškovo direktorius V. D. nutraukė šeiminius santykius. UAB „Dengista“ didžiąją dalį pajamų gaudavo iš atsakovės vykdomos buhalterinės veiklos. 24 440 Eur sumai nebuvo sudaryta jokia paskolos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės. 2019 m. gegužės 13 d. susitarime 24 400 Eur sumą sudaro du dedamieji – 13 700 Eur atsakovės skola, o likusi dalis skirta padengti ieškovo patirtas išlaidas, mokant periodinius mokėjimus už automobilį Volkswagen Tiguan pagal lizingo sutartį. Kadangi 13 700 Eur suma yra sumokėta, o Volkswagen Tiguan automobilį ieškovas atsiėmė, teisių į jį atsakovei neperleido, todėl atsakovė nebeturi pareigos ir intereso dengti ieškovės sumokėtas sumas pagal lizingo sutartį. Prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės UAB „Dengista“ atsakovei L. N. 1 412,07 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad 2019 m. gegužės 13 d. šalių pasirašytas susitarimas (toliau - Susitarimas) nėra paskolos sutartis. Tačiau atsakovė nagrinėjamu atveju Susitarimo neginčija, pripažįsta, jog iš ieškovo UAB „Dengista“ buvo pasiskolinusi 13 700 Eur sumą. Šią sumą atsakovė grąžino ieškovui: 12 990 Eur sumą – 2019 m. lapkričio 13 d. pavedimu (mokėjimo paskirtis: „grąžinama paskola“); 50,00 Eur – 2019 m. kovo 29 d. mokėjimo pavedimu (mokėjimo paskirtis: „paskolos grąžinimas); 660,00 Eur sumą – 2019 m. vasario 18 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo paskirtis: „paskolos grąžinimas“). Teismas nustatė, jog Susitarimu šalys siekė ne tik išspręsti atsakovei ieškovės suteiktų piniginių lėšų grąžinimo klausimą, bet ir susitarti dėl automobilio Volkswagen Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)
6. Teismui nekilo abejonių, kad ieškovė, rengdama Susitarimo projektą, skaičiuodama dėl grąžintinų sumų, įvertino ir automobilio Volkswagen Tiguan vertę, sumokėtas ir mokėtinas iki Susitarimo termino (t. y. iki 2019 m. lapkričio 13 d.) įmokas už jį, ir tokiu būdu abipusių nuolaidų būdu susitarė dėl grąžintinos 24 400 Eur sumos. Teismas darė išvadą, kad Susitarimo 1 punkte nurodoma 24 400 Eur grąžintina suma susideda iš atsakovei suteiktos paskolos sumos dalies (13 700 Eur) ir kita dalis sumos (10 700 Eur) - už automobilio Volkswagen Tiguan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perleidimą. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog visą laiką nuo automobilio įsigijimo pagal ieškovės su SIA „UniCredit Leazing“ sudarytą Finansinio lizingo sutartį, o taip pat ir Susitarimo pasirašymo dieną, šiuo automobiliu naudojosi atsakovė; ieškovo direktorius V. D. su ieškove nesuderinęs 2019 m. spalio 23 d. automobilį, nesulaukęs Susitarimo termino pabaigos(2019 m. lapkričio 13 d.), iš atsakovės kiemo nuvarė. Atsakovė Susitarimu numatytu terminu dalį įsipareigojimo įvykdė, t. y. grąžino ieškovei 13 700 Eur paskolos dalį, tačiau likusios sumos – už automobilį – neįvykdė, nurodydama, jog ieškovas, nesilaikydamas Susitarime nustatyto termino, automobilį iš jos paėmė.
7. Teismas, įvertinęs, jog atsakovė Susitarime nustatytu terminu įvykdė prievolę dalyje dėl iš ieškovės pasiskolintų sumų grąžinimo, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog įmokos už automobilį sudaro apie 10 000 Eur, kad ieškovė neperleido atsakovei teisių ir pareigų į automobilį ir automobilį šiuo metu valdo ieškovė, vadovaudamasis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus, sprendė, jog ieškovės reikalavimas dėl 11 410 Eur sumos priteisimo yra nepagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) UAB „Dengista“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą –ieškinį tenkinti.
9. Nurodo, kad teismas sprendime iš esmės padarė teisingas išvadas dėl paties Susitarimo turinio, tačiau teismo sprendimo motyvai, dėl kurių ieškinys atmestas, nepagrįsti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. iš teismo motyvų neaišku, kokiomis įstatymo nuostatomis vadovaudamasis teismas nusprendė, kad Susitarimas, kuris pagal CK 6.189 straipsnio nuostatas šalims turi įstatymo galią, neturi būti vykdomas.
9.2. Susitarimu tarp šalių buvo suderintas prievolių įvykdymo eiliškumas: pirmiausia atsakovė įvykdo prievolę (per 6 mėnesius grąžina iš ieškovės paimtą 24 400 Eur paskolą), tada ieškovė įvykdo savo prievolę (perleidžia atsakovei visas teises ir pareigas, susijusias su automobilio Volkswagen Tiguan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Finansinio lizingo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta su SIA „UniCreditLeazing“ Lietuvos filialu). Todėl pateisinti savo prievolės nevykdymo tuo pagrindu, kad savo prievolės nevykdo ieškovė, atsakovė negalėjo nei pagal sutarties nuostatas, nei pagal įstatymo reikalavimus.
9.3. Iš tiesų, Susitarimu nebuvo konkrečiai sutarta, kuri iš šalių iki galutinio visų atsakovės prievolių įvykdymo naudosis automobiliu Volkswagen Tiguan, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) Iš pradžių automobiliu naudojosi atsakovė, tačiau jai atsisakant mokėti einamųjų mėnesių lizingo įmokas (kas yra logiška, nes atsakovė naudojosi šiuo automobiliu), automobilio valdymą perėmė ieškovė. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kas ieškovė nevykdys Susitarimo. Be to, ieškovės atstovas 2019 m. lapkričio 13 d. laišku atsakydamas į atsakovės paklausimą aiškiai nurodė, kad vykdys Susitarimą, tačiau tik po to, kai savo įsipareigojimus įvykdys atsakovė.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo trakų rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Apeliantės teiginiai, kad paskolos suma yra 24 400 Eur, o likusi nesumokėta suma yra 11 410 Eur nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Tuo tarpu, atsakovė pirmosios instancijos teismui pagrindė, kad paskolos suma buvo žymiai mažesnė, t.y. 13 700 Eur ir, kad atsakovės yra grąžinta.
10.2. 10 700 Eur suma buvo ne paskola, kaip dėstoma ieškinyje (ir atitinkamai apeliaciniame skunde) ir negali būti priteistina pagal ieškovės reikalavimą. Taip pat ši suma apskritai nepatenka į nagrinėjamos bylos dalyką. Ši suma buvo skirta už teisių į automobilį pagal lizingo sutartį perdavimą. Ieškovo atstovui atsiėmus automobilį, neturėdama duomenų apie automobilio būklę, ar teisės į automobilį atsakovei bus perduotos, atsakovė priėmė sprendimą įsigyti kitą automobilį, todėl atsakovė nebeturi intereso įsigyti minėtą automobilį. Ieškovė vengė vykti į lizingo bendrovę ir sutvarkyti automobilio dokumentus.
10.3 Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad automobilis buvo nuvarytas atsakovei atsisakius mokėti einamąsias lizingo įmokas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė būtų raginusi mokėti šias įmokas, kad dėl šių įmokų tarp šalių būtų vykusi kokia nors komunikacija. Be to, tokios įmokos nepateko į susitarimo dalyką.
10.4. Kadangi automobilis iki Susitarimo termino pabaigos nebuvo atsakovei perduotas, atsakovės prievolė pagal Susitarimą yra pasibaigusi. Atsakovės 2019 m. lapkričio 13 d. pranešimas vertintinas kaip CK 6.116 straipsnio 1 dalies pranešimas apie sutarties nutraukimą iki kreditoriaus sutikimo davimo, ieškovė atsakymo į minėtą pranešimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje kilo ginčas dėl fakto ar atsakovė turi prievolę pagal 2019-05-13 šalių susitarimą grąžinti ieškovui 11 410,00 Eur skolą. Ieškinį ieškovas grindė tuo, kad atsakovė privalo grąžinti iš įmonės pasiimtus pinigus.
13. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas šalių tikruosius ketinimus, konstatavo, kad pagal šalių susitarimą prašoma priteisti skolos dalis yra susijusi ne su pinigų pasiėmimu iš įmonės, o su ieškovo teisių ir pareigų į automobilį, turimų pagal lizingo sutartį, perleidimu atsakovei. Apeliantas neginčija, kad teismas padarė teisingas išvadas dėl susitarimo turinio, tačiau nesutinka, kad atsakovė turėjo teisę sustabdyti savo prievolių pagal susitarimą vykdymą arba atsisakyti sutarties.
14. Civilinis procesas grindžiamas dispozityvumo principu. Bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia ieškovo suformuluotas ieškinio pagrindas ir dalykas. Taigi, vien tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog atsakovė buvo pasiėmusi iš įmonės prašomas priteisti lėšas, sudarė pagrindą atmesti ieškinį ieškovo nurodytu pagrindu – kaip negrąžintos atsakovės paimtos kaip paskolą iš įmonės lėšos).
15. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertindamas įrodymų visumą, padarė teisingas išvadas, jog pagal šalių Susitarimą atsakovei nekilo prievolės sumokėti ieškovui likusią susitarime nurodytą sumą.
16. Susitarime šalys susitarė, jog L. N. įvykdžius savo įsipareigojimus, numatytus sutarties 1 punkte, UAB „Dengista“ įsipareigoja perleisti L. N. visas teises ir pareigas, susijusias su nurodyto automobilio Finansinio lizingo sutartimi. Priešingai, nei nurodo apeliantas, susitarime nebuvo numatyta prievolių įvykdymo eiliškumo (apelianto teigimu, pirmiausiai atsakovė grąžina paskolą , o po to ieškovas perleidžia atsakovei savo teises į automobilį). Aiškinant šios sąlygos turinį lingvistiškai ir sistemiškai darytina išvada, kad šiuo atveju šalys susitarė dėl ieškovo sąlyginės prievolės - perleisti teises į automobilį, jei atsakovė įvykdyti tam tikrus įsipareigojimus (CK 6.30-6.32 str.). Kadangi atsakovė susitarime nurodytos sumos nesumokėjo (minėta sąlyga neatsirado), ieškovui neatsirado prievolės perleisti atsakovei teises į automobilį. Atsižvelgus į tokį šalių susitarimą, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovė įvykdytų prievolę – sumokėtų už teisių į automobilį perleidimą.
17. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju, esant ypač konfliktiškiems šalių santykiams, automobilio paėmimas iš ieškovės be jos sutikimo, automobilio buvimas ieškovo dispozicijoje, sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog ieškovas nevykdys savo įsipareigojimo dėl teisių ir pareigų į automobilį perleidimo atsakovei, todėl likusios sumos, kurios paskirtis yra teisių į automobilį perleidimas atsakovei, sumokėjimas ieškovui būtų atliktas be pagrindo ir prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams. Pažymėtina, kad reikalavimas šioje byloje buvo pareikštas dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo, todėl aplinkybės apie ieškovo lizingo įmokų mokėjimą automobilio naudojimosi laikotarpiu šioje byloje nėra teisiškai reikšmingos.
18. Dėl išdėstytų motyvų pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė teisingą išvadą, kad tokioje situacijoje ieškovo reikalavimas dėl 11 410 sumos priteisimo yra nepagrįstas.
19. Kaip teisingai nurodė apeliantas, šioje byloje nebuvo pareikšti reikalavimai dėl susitarimo nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su šio susitarimo sudarymo aplinkybėmis, nėra susiję su susitarimo negaliojimu, tačiau šie motyvai yra reikšmingi ir pagrindžia teismo išvadas apie susitarimo sąlygų aiškinimą.
20. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė tiek procesines, tiek materialinės teisė normas, išsamiai ištyrė ir įvertino pateiktus į bylą įrodymus, nustatė esminius faktus ir priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
21. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl jų nepakartoja, o ieškovo apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
22. Pagal CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
23. Atsakovės patirtos apeliacinės instancijos teisme išlaidos advokato pagalbai apmokėti (1239 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, todėl šių išlaidų mažinti pagrindo nėra (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Dengista“ atsakovės L. N. naudai 1239 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo momento.