Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. e2A-347-259/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e2A-347-259/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19764-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arvydas Žibas, Marius Bartninkas, Rūta Palubinskaitė
Ieškovas
M. J., N. J.
Atsakovas
G. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-347-259/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19764-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.6; 2.6.11.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.1. (S)
Kauno apygardos teismasSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Rūtos Palubinskaitės ir Arvydo Žibo (pranešėjo ir kolegijos pirmininko),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. J. ir N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų M. J. ir N. J. ieškinį atsakovei G. Z. dėl nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo kainos sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. M. J. ir N. J. ieškiniu prašė sumažinti 2020 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutartyje, kuri patvirtinta Kauno 25-ojo notarų biuro notarės, notarinio registro Nr. EJ-4640, nurodyto nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą 9 385,30 Eur, t. y. nuo 28 500,00 Eur iki 19 114,70 Eur; priteisti iš atsakovės G. Z. ieškovams sumažintą pirkimo kainos dalį – 9 385,30 Eur, taip pat priteisti ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad internetiniame portale www.skelbiu.lt buvo patalpintas skelbimas dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo. Paskambinus skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyriškis prisistatė nekilnojamojo turto agentu V. K. ir patvirtino skelbime nurodytą informaciją, kad žemės sklype yra visos miesto, arba kitaip tariant, centralizuotos komunikacijos – elektra, vanduo, lietaus ir ūkio-buities nuotėkų tinklai, dujos. Šalys susitarė, kad skelbime nurodytas žemės sklypas, su jame esančiais statiniais, parduodamas už 28 500 Eur. Kadangi tuo metu ieškovai dirbo Norvegijoje, 2 000 Eur avansą atsakovei perdavė ieškovės mama S. N.. Notarų biure atsakovei papildomai dar sumokėta 1 500 Eur grynais pinigais. Notarų biure prieš sutarties pasirašymą atsakovė bei V. K. dar kartą patvirtino, kad žemės sklype tikrai yra atvestos visos miesto (centralizuotos) komunikacijos, kaip ir buvo nurodyta skelbime. 2020 m. liepos 13 d. Kauno m. 25-ajame notarų biure, šalys sudarė nekilnojamojo turto (žemės sklypo, ūkio pastato, šiltnamio ir inžinerinių statinių) pirkimo– pardavimo sutartį. Atsakovei buvo sumokėta iš viso 28 500 Eur. Ieškovams 2020 m. rugsėjo 16 d. gavus iš UAB „Kauno vandenys“ prisijungimo sąlygas vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui, paaiškėjo, kad atsakovė, sudarydama ginčo pirkimo–pardavimo sutartį, ieškovus iš esmės apgavo, nuslėpdama esminius parduodamo nekilnojamojo daikto trūkumus – kad perkamame žemės sklype nėra nei centralizuotų (miesto) ūkio-buities nuotekų tinklų, nei lietaus nuotekų tinklų, tai yra visų miesto komunikacijų, kaip buvo nurodyta skelbime. Atsakovė atsisakė kompensuoti vietinių valymo įrenginių ir lietaus nuotekų įsirengimo kainą. Pagal UAB „Hans Group“ 2020 m. lapkričio 11 d. Nuosavų valymo įrenginių (NVĮ) ir jų montavimo sąmatą, nuosavi ūkio–buities nuotekų valymo įrenginiai, jų priedai, montavimas ir lietaus nuotekų tinklų įrengimas kainuotų 9 385,30 Eur. Aplinkybė, kad parduodamame žemes sklype ar šalia jo yra atvestos centralizuotos miesto komunikacijos yra neabejotinai esminė ir sudaranti didesnę parduodamo žemės sklypo, kainos dalį. Taigi, nurodyti nekilnojamojo daikto trūkumai yra esminis sutarties pažeidimas.

3. A. G. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad ieškovų teiginius vertina kaip neteisingus, nepagrįstus ir nesąžiningus, turinčius vienintelį tikslą – siekiant atsakovės lėšomis iš dalies finansuoti ieškovų namo statybas. Tarp šalių laisva valia sudarytos ginčo sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, aiškūs šalių sutartiniai įsipareigojimai, tiksliai identifikuotas kiekvienas parduodamas objektas, joje vandentiekio, ūkio–buities nuotėkų ar lietaus tinklų statiniai ir įrenginiai, nenurodyti juos identifikuojantys duomenys, kaina, taip pat nenurodytos tokių įrenginių apsaugos zonos. Taigi tokie įrenginiai nebuvo sandorio dalis. Be to, ieškovai pirko ne gyvenamąjį, bet 221 kub. m tūrio pagalbinio ūkio pastatą, kuris kaip negyvenamas ir neprivalėjo atitikti gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų. Ūkio paskirties pastatui eksploatuoti nereikalingi nei nuotekų, nei lietaus tinklai, todėl ieškovai negalėjo protingai tikėtis, kad tokie tinklai yra sklype. Be to, skelbime nebuvo nurodyta, jog sklype yra centralizuoti vandentiekio, ūkio–buities ir lietaus nuotekų tinklai. Ieškovai elgiasi nesąžiningai akcentuodami vienintelį skelbimo sakinį „visos miesto komunikacijos“, tačiau nuslėpdami tiesioginį susirašinėjimą, t. y. prieš sandorio sudarymą 2020 m. birželio 28 d. el. laiške M.J. V. K. nurodė, kad „komunikacijos pro sklypą nepraeina“. Ginčo sutarties kaina buvo nustatyta pinigais šalių susitarimu, ieškovai sutiko su sutarties 4.2 p. nuostata, kad sutarties kaina yra galutinė ir negali būti mažinama jokiais pagrindais. Atsakovės parduotas ieškovams turtas neturėjo jokių kokybės trūkumų, todėl negali būti taikoma CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkto norma bei mažinama sutarties šalių laisva valia sulygta daiktų pirkimo pardavimo kaina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovų po 765 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovei tenka pareiga atlyginti ieškovams jų nurodytų įsigyto nekilnojamojo turto – žemės sklypo su ūkio paskirties pastatu bei kitais inžineriniais statiniais, trūkumų šalinimo išlaidas – 9 385,30 Eur, kurias sudaro nuosavų ūkio–buities ir lietaus nuotekų tinklų įsirengimo išlaidos.

Šalies argumentai

7. Ieškovai ieškiniu prašo sumažinti dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainą, tačiau taip pat, prašo priteisti 9385,30 Eur už parduoto ginčo turto trūkumų šalinimą. Teismas, atsižvelgdamas, kad ginčo pirkimo–pardavimo sutartis yra įvykdyta, darė išvadą, kad ieškinio reikalavimas sumažinti sutarties kainą faktiškai reiškia pirkėjų, įgijusių netinkamos kokybės žemės sklypą, teisių gynimo būdą – priteisti iš atsakovės, kaip pardavėjos, trūkumų, susijusių su ūkio–buitinių ir lietaus nuotekų valymo įrenginių įrengimu 9 385,30 Eur dydžio šalinimo išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau pažymėjo, kad ieškovai siekia iš turto pardavėjos prisiteisti beveik pusę jai sumokėtos už turtą, kurį sudarė iš viso 5 nekilnojamieji objektai (tame tarpe ir jau ieškovų nugriautas ūkio paskirties pastatas), kainos, todėl turi būti vertinamos šalių susitarimo dėl turto pardavimo aplinkybės – kokios būklės turtą atsakovė siekė parduoti ir kokiomis sąlygomis būtent tokios būklės turtą sutiko pirkti ieškovai.

Žemesnės instancijos teismas

8. Teismas, įvertinęs atsakovės į internetinį tinklalapį patalpinto skelbimo apie ginčo žemės sklypo pardavimą turinį, nusprendė, kad skelbime yra nurodyta tik bendra informacija apie parduodamą turtą. Nors nurodyta, kad yra „Visos miesto komunikacijos, dujos“, tačiau toliau yra detalizuoti parduodamo turto ypatumai – nurodyta, kad yra „Elektra, dujos, asfaltuotas privažiavimas“. Todėl ieškovų nurodytą aplinkybę, kad iš skelbimo turinio jie suprato, jog parduodame sklype (ar šalia jo) yra centralizuoti buities ir lietaus nuotekų tinklai, laikė jų pačių supratimo klaida, o ne apgaulingos informacijos apie parduodamą turtą pateikimu. Taip pat ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su ketinamu pirkti nekilnojamuoju turtu bei pamatyti jį natūroje.

9. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, kad jie ginčo sklypą įsigijo ketindami jame statyti gyvenamąjį namą, apie tai informavo atsakovę, todėl nesant sklype centralizuotų nuotekų šalinimo tinklų, jie negali sklypo naudoti pagal paskirtį. Teismo vertinimu, ieškovai suprato, kad perka ne gyvenamąjį namą, bet pagalbinio ūkio pastatą, kuris, kaip negyvenamosios paskirties, neprivalėjo atitikti gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, neprivalėjo turėti jokios inžinerinės infrastruktūros. Be to, ieškovai yra gavę statybos leidimą ir ginčo sklype jau statosi gyvenamąjį namą, tad akivaizdu, kad jų įsigytas ginčo sklypas gali būti panaudotas ir yra naudojamas pagal paskirtį.

10. Teismas pažymėjo, kad ieškovai, gindami savo teises ir pareikšdami ieškinį, neprašo panaikinti šalių sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, tad spręstina, kad juos įsigytas nekilnojamasis turtas tenkina ir už tokią kainą kito analogiško nekilnojamojo turto jie negalėtų įsigyti. Argumentuodami dėl įsigyto turto per aukštos kainos, ieškovai pateikia nekilnojamojo turto pardavimo skelbimus. Tačiau ieškovų skelbimuose nurodytas parduodamas nekilnojamasis turtas nėra analogiškas ieškovų įsigytam ginčo turtui. Teismas nusprendė, kad ieškovų įsigyto ginčo nekilnojamojo turto kaina, už kurią jis buvo nupirktas, atitiko šio daikto kokybę ir buvo adekvati, atsižvelgiant į rinkoje egzistavusias kainas.

11. Teismas, įvertinęs ginčo žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes, jos turinį, taip pat šalių elgesį iki jos sudarymo ir ją vykdant, darė išvadą, kad labiau tikėtina, jog parduoto turto kokybė atitiko šalių susitarimą, ji pirkėjams buvo priimtina, žinoma, todėl nėra pagrindo spręsti apie ieškovų, kaip pirkėjų, teisių pažeidimą.

12. Ieškinį atmetus, teismas iš ieškovų priteisė atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas – po 765 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti, iš atsakovės priteisti visas ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Bylos įrodymai, tarp jų ir pačios atsakovės bei liudytojo V. K. paaiškinimai, patvirtina, jog informacija skelbime apie parduodamą nekilnojamąjį turtą, jog yra visos miesto komunikacijos, neatitiko tikrovės, atsakovė ieškovų ne tik neinformavo apie tai, bet dar klaidino aiškindama, kad jokių problemų ieškovams prisijungti prie buities ir lietaus nuotėkų tinklų nebus. Teismas netinkamai įvertino įrodymų visumą, todėl jo išvados nėra teisingos.

13.2. Teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teisminės praktikos šios kategorijos bylose ir padarė priešingą išvadą, jog ieškovai, kaip ginčo nekilnojamojo turto pirkėjai, elgdamiesi rūpestingai, turėjo ne teisę patikrinti parduodamo nekilnojamojo turto kokybę, nustatytą CK 6.328 straipsnio 1 dalyje, bet pareigą, kurią vykdydami patys turėjo išsiaiškinti, kad žemės sklype nėra nei vietinių, nei centralizuotų (miesto) buities ir lietaus nuotėkų tinklų, bei neįvertino, kad atsakovė vykdydama savo pareigą pateikti pirkėjams visą jos turimą informaciją elgėsi nesąžiningai.

13.3. Teismas neįvertino, kad ieškovai žemės sklypą pirko turėdami vienintelį tikslą – statytis jame naują gyvenamąjį namą ir jame gyventi, ir apie tai informavo atsakovę dar iki nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, kas reiškia, kad ieškovams nurodyto tikslo įgyvendinimui buvo būtini buities ir lietaus nuotėkų tinklai įsigyjamame žemės sklype ar šalia jo ir galimybė prie jų prisijungti, o atsakovė, vykdydama CK 6.333 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pareigą, privalėjo perduoti tokios kokybės žemės sklypą (daiktą), kuris tiktų ieškovams nurodytam konkrečiam tikslui. Teismo išvada, kad ieškovai pirko ūkio paskirties pastatą, kurį galima rekonstruoti į gyvenamąjį namą, ir apie savo ketinimus statytis naują gyvenamąjį namą atsakovės tariamai neinformavo, yra nepagrįsta.

13.4. Teismas padarė faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą, jog ieškovas buvo nuvykęs ketinamo pirkti žemės sklypo apžiūrėti į vietą, šalia kurio matė vietinės kanalizacijos šulinius, nes tokias aplinkybes nurodė liudytojas V. K. savo paaiškinimuose.

13.5. Teismas nepagrįstai nevertino ieškovų pateiktų kitų žemės sklypų pardavimo skelbimų, ir darydamas išvadą, kad ieškovų įsigytas žemės sklypas atitiko tuometinę jo rinkos kainą, rėmėsi atsakovės pateiktais 2021 m. kovo 23 d. skelbimais apie parduodamus žemės sklypus. Ieškovų pateikti skelbimai patvirtina parduodamų analogiškų žemės sklypų pardavimo kainą bylai aktualiu laikotarpiu, t. y. 2020 metų vasarą, o atsakovės pateiktuose skelbimuose nurodoma kaina yra 8 mėnesiais vėlesnė, kuri atsižvelgiant į ženklią nekilnojamojo turto brangimo tendenciją, neatitinka kainų, buvusių 2020 metų liepos mėnesį.

Atsiliepimas

14. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovų atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovai suprato, jog perka ne gyvenamąjį namą, bet pagalbinį ūkio pastatą, kuris, kaip negyvenamosios paskirties, neprivalėjo atitikti gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, neprivalėjo turėti jokios inžinerinės infrastruktūros, todėl ieškovai negalėjo tikėtis, kad tokie tinklai parduodame sklype turi būti privalomai. Faktas, kad ieškovai sklype statosi gyvenamąjį namą (šiuo metu namas jau pastatytas), taip pat leido teismui pagrįstai konstatuoti, kad ginčo sklypas gali būti ir yra naudojamas pagal paskirtį.

Šalies argumentai

14.2. Ieškovai teigia, kad renkantis įsigyti žemės sklypą esą prioritetas jo įsigijimui buvo visos miesto komunikacijos, nurodytos ginčo sklypo pardavimo skelbime. Ieškovai išplėtė skelbimo žodžių junginį „visos miesto komunikacijos“ į junginį „visos centralizuotos (miesto) komunikacijos“, kurias ieškovai ėmė aiškinti kaip visa apimančius inžinerinius tinklus. Skelbime nebuvo nurodyta, kad ginčo sklype yra centralizuoti buitinių ir lietaus nuotekų tinklai. Skelbime aiškiai nurodyta, kad sklype yra dujos, elektra, asfaltuotas privažiavimas.

14.3. Atsakovė visiškai sutinka su teismo motyvais bei išvadomis, kad ieškovui buvo sudarytos visos sąlygos susipažinti su ketinamu pirkti turtu, kad ieškovams manant, jog jų poreikių įgyvendinimui perkamame sklype yra būtini buities ir lietaus nuotekų tinklai, šie specialūs nekilnojamojo turto ypatumai turėjo būti atskirai aptarti šalių sudarytoje pirkimo – pardavimo sutartyje.

14.4. Teismas ginčui spręsti pagrįstai vadovavosi CK 6.193 straipsnio 5 dalies, 6.333 straipsnio, 6.334 straipsnio 1, 4 dalies normomis, tinkamai jas aiškino bei taikė pagal faktines bylos aplinkybes. Atsakovės nuomone, atmesdamas ieškinį pirmos instancijos teismas ginčą išsprendė teisingai. Teismas visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas reikšmingas bylai aplinkybes, tinkamai taikė tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos vieningos teismų praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas teisėjų kolegijos bus vertinamas pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Byloje sprendžiamas šalių ginčas dėl nekilnojamojo turto pardavėjo pareigos perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktą, kuris buvo ikisutartinių derybų objektas (CK 6.333 straipsnis), netinkamos (ne tos) kokybės daiktą nusipirkusio pirkėjo teisių gynimo būdo parinkimo (CK 6.334 straipsnis); įrodymų pakankamumo ir jų tinkamo vertinimo, teismui sprendžiant šalių ginčą (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

17. Atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo priimti bei prijungti prie bylos šiuos naujus įrodymus: 2020 m. vasario 28 d. susitarimą tarp atsakovės G. Z. ir ieškovės N. J. mamos S. N. dėl ginčo žemės sklypo su pastatu (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo, skelbimus apie nuo 2021 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) parduodamą žemės sklypą, ieškovų ginčo sklype (duomenys neskelbtini) pastatyto gyvenamojo namo foto nuotraukas.

18. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šios taisyklės aiškinimas reiškia, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remti savo poziciją apeliacinės instancijos teisme. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimo, nustatant, kad šis institutas taikomas paprastai išmintinais atvejai, privalomai užtikrinant priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-349-248/2019, 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija netenkina atsakovės prašymo prijungti pateiktus naujus rašytinius įrodymus byloje.

Nustatytos byloje faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas

19. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovai apie 2020 metų vasario mėnesį internetiniame portale www.skelbiu.lt pastebėjo patalpintą skelbimą Nr. 45863313, pavadinimu „8,2 arų sklypas su statiniu“, kuriame buvo nurodoma ši informacija „parduodamas 8,2 arų sklypas (netoli (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), su mūriniu statiniu, kurį galima rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Sklypas randasi jau susiformavusiame kvartale, ramioje vietoje. Visos miesto komunikacijos, dujos, asfaltuotas privažiavimas. Skelbime nurodyta sklypo su statiniu pardavimo kaina – 29 500 Eur“. Ieškovai parduodamu sklypu susidomėjo, surado skelbimą sukūrusį ir jį patalpinusį minėtame portale asmenį, nekilnojamojo turto pardavimo agentą V. K., kuris tiek ikisutartiniuose santykiuose, tiek sudarant pirkimo pardavimo sutartį atstovavo nekilnojamojo turto pardavėją, atsakovę šioje byloje, bendravo su pirkėjais. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad V. K. dešimt metų dirbo nekilnojamojo turto pardavimo agentu UAB „Vygenta“, kurios savininku jis ir buvo. Šios aplinkybės dėl atsakovės atstovo V. K. vertimosi nekilnojamojo turto pardavimo verslu ir jo kvalifikacijos šioje srityje byloje yra svarbios, sprendžiant šalių ginčą, bei šalių elgesį ikisutartiniuose santykiuose ir tolesniuose veiksmuose, parduodant ir įgyjant ginčo turtą.

20. Nustatyta, kad ieškovų tikslas buvo perkamame sklype pasistatyti sau gyvenamąjį namą. Ieškovai 2020 m. vasario 28 d. sumokėjo žemės sklypo savininkui 2 000 Eur avanso sumą per atsakovės atstovą V. K.. Minėto žemės sklypo su jame esančiu nebaigtu statyti statiniu pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovų ir atsakovės 2020 m. liepos 13 d., Kauno 25 –ajame notaro biure. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovai tuoj pat po žemės sklypo įsigijimo, 2020 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į UAB „Kauno vandenys, kad gauti sąlygas, pagal kurias galėtų prisijungti įgytą žemės sklypą prie esamų vandentiekio, buitinių ir kanalizacijos nuotekų tinklų (duomenys neskelbtini) ir gauti vykdomų darbų techninę priežiūrą. 2020 m. rugsėjo 18 d. iš UAB „Kauno vandenys“ ieškovai gavo raštą Nr. 54-3303, kur buvo nurodyta, jog jungti savo sklypo vandentiekio tinklus prie kvartale esančios vandentiekio linijos jie gali tik susitarę su kitais gatvės gyventojais (duomenys neskelbtini), ir gavę šią vandens tiekimo liniją savo lėšomis klojusių savininkų raštišką sutikimą. Iš rašto turinio matyti, kad vandens ir komunalinių nuotekų nuvedimo tinklai (duomenys neskelbtini) nėra įrengti, rašte pranešama, kad ateityje, kada bus vykdomi centralizuotų ūkio–buities nuotekų tinklų klojimo darbai gyvenamųjų namų kvartalui šiame miesto rajone, reikės papildomai gauti projektavimo sąlygas ir prisijungti prie miesto nuotekų tinklų. Kada tokio tinklo klojimo darbai nurodytame kvartale planuojami, bent jau preliminariai, pateiktose sąlygose nebuvo nurodyta. Sąlygose ieškovams taip pat buvo nurodyta, jog šiame kvartale UAB „Kauno vandenys“ turimų ir eksploatuojamų lietaus nuotekų tinklų nėra.

21. Tokiu būdu, tik 2020 m. rugsėjo 16 d., gavus nurodytas prisijungimo prie tinklų sąlygas iš UAB „Kauno vandenys“, sklypą įgijusiems asmenims t. y. ieškovams tapo žinoma, kad žemės sklypo pardavėjai, ruošdami ir teikdami skelbimą portale www.skelbiu.lt apie žemės sklypo pardavimą ir informaciją apie sklypą, nuslėpė tą aplinkybę, kad gatvėje nėra įrengti vandens nuotekų ir kanalizavimo tinklai. Teisėjų kolegija iš 2020 metų vasario mėnesį internetiniame portale www.skelbiu.lt patalpinto skelbimo Nr. 45863313, pavadinimu „8,2 arų sklypas su statiniu“ turinio sprendžia, kad jame yra informuojama, jog tame kvartale ir toje gatvėje, kur yra parduodamas atsakovės žemės sklypas, įrengtos visos miesto komunikacijos, t. y. dujos, vandentiekio ir kanalizacijos tinklai. Tokią kolegijos teisėjų išvadą patvirtina leksinė–gramatinė minėto skelbimo analizė, kur vartojamas žodžių junginys – visos miesto komunikacijos, kas reiškia ne ką kitą kaip vandens tiekimo, buitinių nuotekų kanalizacijos sistemas ir dujų tiekimo linijas. Teisėjų kolegija atmeta atsakovės teiginius, kad skelbime įrašyta formuluotė „įrengtos visos miesto komunikacijos“ reiškė tik sklypo artimą atstumą nuo miesto ir galimybę gatvės gyventojams greitai susisiekti su netoli miesto esančia transporto sistema.

22. Šiame teisėjų kolegijos sprendime jau yra minėta, kad žemės sklypo pardavėją nuo pat pradžių atstovavo profesionalus nekilnojamojo turto brokeris UAB „Vygenta“ savininkas V. K., o sklypo pirkėjai nuolat gyveno užsienyje ir atvyko į Lietuvą tik pasirašyti pirkimo–pardavimo sutartį pas notarą. Taigi ieškovai patirties nekilnojamojo turto įgijimo procedūrose ir toje rinkoje neturėjo. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus, bei jų tinkamą kokybę. Iš šių įstatymo leidėjo įtvirtintų nuostatų matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas, bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje detaliai neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie pagal pirkimo–pardavimo sutartį įgyjami ir toliau naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys).

23. Jau minėta, kad ieškovai ginčo žemės sklypą pirko tam tikslui, kad turėtų galimybę pasistatyti jame gyvenamąjį namą, jame gyventi ir naudotis name visais teikiamais patogumais –­ gauti centralizuotai tame kvartale tiekiamą vandenį, jį išleisti į įrengtus buitinių nuotekų tinklus. Dėl pirkėjo atidumo ir pardavėjo pareigos atskleisti informaciją apie parduodamą daiktą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad „dėl pirkimo–pardavimo sutartinių santykių specifikos pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę prioritetiškai yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės ir, vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą ir jo vertę.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi šio teismo sprendimo 21 – 23 pastraipose nurodomą teisinį ginčo santykio reglamentavimą, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, jog žemės sklypo pardavėja, veikdama per įgaliotą asmenį – turto pardavimo brokerį V. K., nuslėpė nuo pirkėjų tą aplinkybę, jog ūkio–buities vandens kanalizacijos ir nuotekų tinklai (duomenys neskelbtini), nebuvo įrengti, todėl nupirktas ieškovų žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ir jame esantys statiniai negalėjo būti prijungti prie buitinių nuotekų, kanalizacijos tinklo.

25. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, jog žemės sklypo pirkėjai iš sudarytos pas notarą 2020 m. liepos 13 d. pirkimo–pardavimo sutarties teksto turėjo suprati, jog nėra galimybės prisijungti prie kanalizacijos ir vandens nuotekų tinklų, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo išvardinti jokie vandentiekio, buitinio vandens surinkimo, kanalizacijos tinklai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vandentiekio, buitinio vandens surinkimo, kanalizacijos tinklai yra įrengiami už turimo ir perkamo žemės sklypo ribų, todėl jie nėra pirkimo–pardavimo sutarties objektas, todėl minimoje 2020 m. liepos 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartyje jie ir negalėjo būti paminėti.

26. Teisėjų kolegija anksčiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias pardavėjo prievoles pateikti visą objektyvią informaciją pirkėjui apie parduodamą turtą, prievolę būti sąžiningam ikisutartiniuose santykiuose, prievolę perduoti pirkėjui tokį turtą, kurį jis gali naudoti pagal tą paskirtį, kuriai turtas buvo įgytas (CK 6.317 straipsnio 1 dalis, 6.327, 6.333 straipsniai), netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko šalių ginčą išsprendė neteisingai, nes teismo sprendimo išvadų nepagrindžia byloje surinkti įrodymai ir to pagrindu nustatytos bylos faktinės aplinkybės. Tai sudaro pagrindą teisėjų kolegijai panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą (CPK 330 straipsnis). Kadangi byloje yra nustatytos visos svarbios faktinės aplinkybės, teisėjų kolegija byloje priima naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl pirkėjų pažeistų teisių gynimo būdo ir apimties nustatymo

27. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas pirkėjo teisių gynimo būdas – jei parduotas daiktas neatitinka deklaruotų pardavėjo kokybės reikalavimų, pirkėjas turi teisę reikalauti sumažinti jo pirkimo kainą. Byloje ieškovai pateikė įrodymus, kad užsakė ir įrengė uždarą vandens nuotekų surinkimo kanalizacijos ir valymo sistemą, kuri kainavo 5 696,03 Eur sumą (2020 m. lapkričio 11 d. montavimo sąmata, ieškinio priedas). Teisėjų kolegija sprendžia, jog šią buitinių nuotekų surinkimo ir valymo sistemą ieškovai turėjo įrengti, kitu atveju nebūtų galimybės naudotis turimu gyvenamuoju namu. Kadangi atsakovės pateiktame skelbime buvo nuslėpta informacija, kad gatvėje, kur ieškovai įsigijo žemės sklypą, nėra įrengti vandens nuotekų ir kanalizacijos tinklai, ieškovai pagrįstai reikalauja sumažinti žemės sklypo įgijimo kainą 5 696,03 Eur suma (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 178 straipsnis). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovai pinigus už žemės sklypą atsakovei jau yra sumokėję, teisėjų kolegija priteisia ieškovams iš atsakovės 5 696,03 Eur sumą.

28. Nustatyta, kad ieškovai nupirktame žemės sklype įrengė lietaus nuotekų surinkimo sistemą, kuri kainavo 3 689,27 Eur sumą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog lietaus nuotekų sistema įrengiama tik pilnai pastačius gyvenamuosius ir ūkinius pastatus, sutvarkius žemės sklypą. Tik tokiame statybos etape gali būti žinomi žemės sklypo nuolydžiai, reikalingi įrenginiai surinkti ir nuvesti paviršinį vandenį, žinomos vandens nuvedimo nuo pastatų latakų išdėstymas ir vandens nuvedimo vamzdžių išdėstymas. Byloje nustatyta, kad parduodant žemės sklypą, jis buvo nesutvarkytas, jame buvo nebaigtas statyti pastatas. Tokiame sklype atsakovė neturėjo pareigos įrengti ir pagrįstai neįrengė paviršinio vandens surinkimo ir nuvedimo sistemos. Todėl lietaus nuotekų įrengimu (kanalizacijos vamzdžiai, jų montavimo darbai, alkūnių įsigijimu, lietaus įlajomis, lietaus vandens nuotekų rezervuaru, jo montavimu, kas kainavo 3 689,27 Eur sumą) pagrįstai rūpinosi ieškovai jau po žemės sklypo įgijimo (2020 m. lapkričio 11 d. montavimo sąmata, ieškinio priedas). Nurodomais motyvais teisėjų kolegija ieškovų reikalavimą sumažinti pirkto žemės sklypo kainą 3 689,27 Eur suma, atmeta (CPK 178 straipsnis, CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

29. Nustatyta, kad ieškovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo viso 2390 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 212 Eur žyminis mokestis ir 2178 Eur atstovavimo išlaidos (242 Eur išlaidos už konsultacijas (2022-10-29 mokėjimas), 726 Eur išlaidos už ieškinio paruošimą (2020-11-27), 1210 Eur išlaidos už atstovavimą teisme (2121-06-14 mokėjimas).

30. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovai patyrė 1180 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 968 Eur atstovavimo išlaidos (apeliacinio skundo parengimas, 2021-12-23 mokėjimas) ir 212 Eur žyminis mokestis.

31. Nustatyta, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patyrė viso 1530 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė 630 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (2021-02-14 mokėjimas), 315 Eur už dubliko parengimą (2021-03-31 mokėjimas), 495 Eur už atstovavimą teisme (2021-07-07, 2021-10-28, 2021-11-04 mokėjimai) ir 90 Eur už teisines konsultacijas (2020-10-12 mokėjimas).

32. Nustatyta, kad atsakovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, turėjo 765 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą, 2022-01-21 mokėjimas).

33. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio.

34. CPK 93 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

35. Nagrinėjamu atveju ieškovų apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, panaikinus skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas ir ieškinį teisėjų kolegijos sprendimu patenkinus iš dalies, byloje perskirstomos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

36. Ieškovai suformulavo ieškinio reikalavimą priteisti 9 385,30 Eur sumą iš atsakovės. Teisėjų kolegijai ieškinį tenkinus iš dalies ir ieškovams iš atsakovės priteisus 5 696,03 Eur sumą, ieškinys patenkintas 60,69 procentų apimtimi, atitinkamai atmestas 39,31 procentų apimtimi. Todėl yra pagrindas ieškovams iš atsakovės priteisti 1450,49 Eur (2390 Eur x 60,69 proc./100 proc.) jų patirtų bylinėjimosi išlaidų, atitinkamai atsakovei iš ieškovų priteisti 601,44 Eur (1530 Eur x 39,31 proc./100 proc.) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

37. Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme, taip pat spęstina pagal CPK 93 straipsnio 2 dalies, 98 straipsnio nuostatas.

38. Apeliacinės instancijos teisme ieškovų ir atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl yra pagrindas ieškovams iš atsakovės priteisti 587,48 Eur (968 Eur x 60,69 proc./100 proc.), o atsakovei iš ieškovų – 300,72 Eur (765 Eur x 39,31 proc./100 proc.) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

39. Subendrinus bylinėjimosi išlaidas abiejų instancijų teismuose, iš atsakovės ieškovams priteistina 2037,97 Eur (1450,49 Eur + 587,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma, o iš ieškovų atsakovei – 902,16 Eur (601,44 Eur + 300,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma. Atlikus bylinėjimosi išlaidų užskaitą, iš atsakovės ieškovams priteistina 1135,81 Eur (2037,97 Eur – 302,16 Eur) bylinėjimosi išlaidų suma.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą panaikinti.

Byloje priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovams M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 696,03 Eur (penkių tūkstančių šešių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 3 ct) sumą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovams M. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Z. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1135,81 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto trisdešimt penkių eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidų sumą.

Šis teisėjų kolegijos sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Marius BartninkasRūta PalubinskaitėArvydas Žibas