Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo E. L. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. L. ieškinį ir atsakovės D. L. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos bei bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei santuokoje įgyto turto padalijimo, išvada byloje, teikianti institucija, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Teigia, jog su ieškovo 2022 m. sausio 20 d. pareiškimu buvo pateiktas banko sąskaitos išrašas, iš kurio matoma, kad ieškovas kurį laiką išlaikymą sūnui teikė tiek pervesdamas lėšas tiesiogiai vaikui, tiek mokėdamas lėšas į atsakovės banko sąskaitą. Mano, kad skundžiamos nutarties priėmimo momentu pirmos instancijos teismas turėjo byloje duomenis, jog vaikas yra visiškai ir tinkamai išlaikomas (bent jau iš tėvo pusės) ir nėra jokio pagrindo teigti, jog vaikui teikiamas išlaikymas (bent jau teikiamas iš ieškovo pusės) yra iš esmės netinkamas arba apskritai nėra teikiamas, kad apskritai būtų poreikis byloje spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

7.2. Pažymi, jog be jo sūnui į sąskaitą pervedamų lėšų, jis sūnui išlaikymą teikia ir kitokia forma – tiek tiesiogiai pirkdamas sūnui reikalingus daiktus, apmokėdamas kitokias sūnaus išlaidas ir kitus poreikius, tiek skirdamas papildomų lėšų sūnui įsigyti jam reikalingų dalykų, kurios yra pervedamos į nepilnamečio sūnaus sąskaitą.

7.3. Nurodė, kad šiuo konkrečiu ginčo atveju šalių sūnus M. iš esmės gyvena visiškai savarankišką gyvenimą, atsakovė negali rūpintis ir faktiškai nesirūpina sūnaus kasdienių poreikių tenkinimu, ir atsakovės reikalavimas toliau būti „tarpininke“ tarp sūnaus ir tėvo, kontroliuoti vaikui kasdieniam pragyvenimui reikalingų lėšų naudojimą ir tokias lėšas valdyti yra nesąžiningas, tačiau gan dėsningas atsakovės elgesys.

7.4. Ieškovo nuomone, staiga keičiama per ilgą laiką nusistovėjusi tvarka, pagal kurią tėvas teikdavo lėšas tiesiogiai sūnui, dabar įtraukiant kaip tarpininką atsakovę, apsunkina paties vaiko gyvenimą. kurį jis gyvena savarankiškai ir atskirai nuo tėvų. tokie pakeitimai nebuvo ir nėra reikalingi, stato vaiką į prašytojo poziciją, kai siekdamas gauti tėvo jam mokamus pinigus, jis bus priverstas kaskart to prašyti motinos.

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas atsakovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo.

11. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Šeimos teisinių santykių bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nustatytas Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.65 straipsnyje. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio reikalavimų ar kitų procesinių dokumentų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, o tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

12. Nepilnamečio vaiko tėvams gyvenant skyrium, vykstant skyrybų procesui, laikinosios apsaugos priemonės geriausiai užtikrina prioritetiniais laikomus nepilnamečio vaiko interesus, todėl net ir esant apelianto nurodytoms aplinkybėms dėl nepilnamečiui sūnui teikiamo išlaikymo, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog nėra poreikio byloje spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

13. Iš atskirojo skundo turinio matyti, jog byloje iš esmės kyla ginčas dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalies, kuria išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta atsakovė D. L. Apeliantas neginčija aplinkybių susijusių su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikinu išlaikymo dydžiu, atskiruoju skundu nenurodo jokių argumentų, kodėl nustatytas laikinas nepilnamečio sūnaus išlaikymo dydis yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl darytina išvada, jog ginčas šioje dalyje yra išspręstas.

14. Sprendžiant klausimą dėl uzufrukto nustatymo pažymėtina, kad teismo sprendimu ar teismo įsakymu dėl išlaikymo priteisimo teismas turi paskirti tėvą (motiną) ar globėją (rūpintoją), tvarkysiantį vaikui išlaikyti skirtas lėšas. Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytojas (uzufruktorius, turto administratorius) turi būti nurodomas ir tada, kai vaiko išlaikymo klausimas išsprendžiamas tėvų susitarimu (CK 3.190 straipsnis). Tėvas (motina) priteistą vaikui išlaikymą tvarko uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis). Nutraukus santuoką ar patvirtinus gyvenimą skyrium, išlaikymui priteistą turtą tvarko uzufrukto teise tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Kai gyvenant santuokoje priteisiamas išlaikymas iš tėvo (motinos), kuris neteikia išlaikymo vaikui, uzufrukto teisė nustatoma kitam iš tėvų. Tėvo (motinos) uzufrukto teisės į vaikų turtą, tarp jų - ir į išlaikymą, yra specifinė, todėl CK 4.141-4.159 straipsniai, reglamentuojantys uzufruktą kaip daiktinę teisę, taikomi tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja CK trečiosios knygos nuostatos (CK 3.1, 3.185, 3.186, 3.203 ir kiti straipsniai). Tėvai uzufrukto teisę privalo naudoti ne savo asmeniniams poreikiams tenkinti, o išimtinai vaikų interesams (CK 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad vaikų turtinių teisių (tarp jų ir teisės į išlaikymą) savarankiškumo principas reiškia, kad vaiko turtas ir turtinės teisės yra atskirtos nuo tėvų ir kitų asmenų turto ir turtinių teisių. Vaikas yra savarankiškas teisės subjektas, jo teisė į išlaikymą yra jo prigimtinė konstitucinė asmeninė turtinė teisė (Konstitucijos 18 straipsnis, 38 straipsnio 5 dalis, CK 3.161 straipsnis, 3.185 straipsnis). Vaiko, kaip savarankiško teisės subjekto, statusas yra pabrėžiamas ir CK trečiosios knygos Šeimos teisė XI skyriuje įtvirtinant atskirą antrąjį skirsnį Vaikų teisės ir pareigos. CK 3.161 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai – į vaikų turtą. Teismas, aiškindamas ir taikydamas teisės normas dėl vaikų išlaikymo, taip pat turi vadovautis sisteminiu teisės aiškinimo metodu, įtvirtintu CK 1.9 straipsnio 1 dalyje ir reikalaujančiu aiškintis taikomos teisės normos sisteminius ryšius su Konstitucija, bendraisiais teisės principais, tarptautine teise, kitomis to paties įstatymo teisės normomis ir panašiai.

16. Taip pat akcentuotina, jog nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, be CK 2.7 straipsnio 3 dalyje numatytų teisių, turi teisę savarankiškai disponuoti savo pajamomis bei turtu, įgytu už šias pajamas, įgyvendinti autorių teises į savo kūrinius, išradimus, pramoninį dizainą, taip pat sudaryti smulkius buitinius sandorius, padėti į kredito įstaigas indėlius ir jais disponuoti teisės aktų nustatyta tvarka, patys atsakovo pagal sutartines prievoles (CK 2.8 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis).

17. Vertinant nurodytas teisės normas sistemiškai, konstatuotina, jog vaikui, kaip išlaikymas teikiamos piniginės lėšos turi būti atskirtos nuo tėvų turto, kadangi vaikas yra savarankiškas teisės subjektas. Tai reiškia, jog tėvų vaikui teikiamas išlaikymas yra jo asmeninės pajamos, kuriomis nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų turi teisę savarankiškai disponuoti.

18. Nors apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog už vaiko poreikių tenkinimą atsakingi tėvai, ir ši našta negali būti perkeliama pačiam nepilnamečiui vaikui, tačiau šioje byloje susiklosčiusi faktinė padėtis sudaro pagrindą nenustatyti išlaikymui skirtų lėšų tvarkytojo.

19. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog šalių nepilnametis sūnus gimė 2005 m. vasario 26 d., kas reiškia, jog šios nutarties priėmimo metu nepilnametis Mantas Leonardas Lizzi yra 17 metų amžiaus. Ieškovas nurodė, jog šalių nepilnametis sūnus nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradėjo gyventi savarankiškai, atskirai nuo abiejų savo tėvų, kadangi muzikai gabus vaikinas pradėjo mokytis Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Atsakovė šių aplinkybių nepaneigė. Byloje esantys duomenys be kita ko patvirtina, jog bylos šalys gyvena Palangos mieste. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog šalių sūnus iš esmės gyvena savarankišką gyvenimą, todėl akivaizdu, jog jam pačiam tenka rūpintis įprastiniais buitiniais reikalais, tokiais kaip maisto įsigijimu, vykimo į ir iš mokymosi įstaigos, pramogomis ir pan., o atsakovės galimybės rūpintis minėtais nepilnamečio sūnaus poreikiais yra apsunkintos, kadangi ji gyvena kitame nei sūnus mieste. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog ieškovo skiriamos lėšos vaiko išlaikymui bei tiesioginis šių lėšų pervedimas nepilnamečiui sūnui iš esmės nepažeidžia vaiko teisių į išlaikymą, todėl toks ieškovo išlaikymo teikimo būdas šiuo konkrečiu atveju laikytinas teisėtu.

20. Dar daugiau, byloje pateikti duomenys patvirtina, jog toks išlaikymo teikimo modelis, kai vaikui teikiamas išlaikymas tiesiogiai pervedant pinigines lėšas į nepilnamečio sūnaus sąskaitą nagrinėjamu atveju yra nusistovėjęs, o aplinkybių sudarančių pagrindą tokią tvarką keisti byloje nepateikta. Iš byloje esančio ieškovo sąskaitos išrašo matyti, kad išlaikymas, pinigines lėšas pervedant tiesiogiai nepilnamečiui sūnui, teikiamas mažiausiai 7 mėnesius (nuo 2021 metų lapkričio 1 d.), tačiau jokių ginčų dėl tokio ieškovo išlaikymo teikimo būdo pretenzijų niekas nereiškė iki atsakovė 2022 m. balandžio 25 d. byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog staiga keičiama per ilgą laiką nusistovėjusi tvarka, pagal kurią tėvas teikdavo lėšas tiesiogiai sūnui, dabar įtraukiant kaip tarpininką atsakovę, gali apsunkinti paties vaiko gyvenimą.

21. Be to, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pasikeitus aplinkybėms, atsakovė, gindama savo nepilnamečio vaiko interesus, taip pat turi teisę iš naujo kreiptis į teismą su prašymų pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl darytina išvada, jog šiuo atveju prioritetiniai vaiko interesai nebus pažeisti.

22. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

23. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri dalyje, kuria atsakovė paskirta išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Plungės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutarties dalį, kuria atsakovė D. L. paskirta išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.