Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Danutė BurbulienėCivilinė byla Nr. 2A-585-267/2013Teisėja Jarūnė SedalienėTeisminio proceso Nr. 2-07-3-07603-2012-3Procesinio sprendimo kategorija 121.21.

NUTARTIS

2013 m. spalio 28 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Pasna“ ieškinį atsakovei Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijai dėl bendrijos susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė mano, kad ieškovė apskritai nėra DNSB Vilniaus g. 213 narė. Pagal LR Daugiabučio namų savininkų bendrijų įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2000-12-21, tam, kad taptų bendrijos nariu, asmuo, tuo pačiu ir juridinis asmuo, privalėjo pateikti prašymą. Ieškovė patalpų savininke tapo tik 2002-01-24, o tokio prašymo niekada nebuvo pateikusi. Todėl vien dėl šios priežasties ieškinys turėjo būti atmestas.Taip pat mano, kad ieškovė neginčijo 2012-09-26 DNSB Vilniaus g. 213 susirinkimo ir jo sušaukimo teisėtumo, todėl dėl šios susirinkimo sušaukimo tvarkos teismas sprendime apskritai negalėjo ir neturėjo pasisakyti, o teismo sprendime nurodyti motyvai dėl 2012-09-26 DNSB Vilniaus g. 213 susirinkimo sušaukimo yra visiškai nesusiję su byla.Teigia, kad teismas nenurodė kuo kiekvienas iš teismo sprendime nurodytų pažeidimų sukėlė neigiamas pasekmes bendrijai, bendrijos nariams ar viešajam interesui. Mano, kad ieškovė nėra asmuo, kuris turi kokius nors įgaliojimus ginti viešąjį interesą, teismas turėjo konkrečiu atveju vertinti ginčijamus sprendimus tik ieškovės teisių pažeidimo aspektu, o ne visų bendrijos narių atžvilgiu.Nurodo, kad 2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1967 patvirtintos naujos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. teismo sprendime nurodytos reglamentacijos nenumato. 2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1967 patvirtintos naujos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 str. neįgyvendinimas neturi jokios reikšmės šioje byloje, nes net tuo atveju, jei įstatai yra nepakeisti ir prieštarauja įstatymui, turi būti vadovaujamasi įstatymu.Pažymi, kad bendrijoje visada iki ginčijamo susirinkimo buvo pranešama raštu visiems bendrijos nariams apie visuotinius bendrijos narių susirinkimus skelbimų lentose, kurios yra kiekvienoje laiptinėje. Tai buvo nuolatinė pranešimų apie bendrijos narių susirinkimus praktika. Šią aplinkybę paliudijo apklausti liudytojai. Be to, atsakovės manymu, teismas dėl nesuprantamų priežasčių ignoruoja liudytojų R. U. ir J. M. bei atsakovės atstovo A. B. parodymus, kuriais jie patvirtino, kad ieškovės atstovas į abu bendrijos narių susirinkimus buvo atvykęs, tačiau nesiregistravo, tai pripažino ir pats ieškovės atstovas A. M..Atsakovė yra įsitikinusi, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d. bei 5 d. nuostatas, nes įstatymas nenumato, jog apie pakartotinį susirinkimą turi būti pranešta raštu bendrijos nariams ne vėliau kaip prieš 14 dienų, nes LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 str. 2 d. norma nėra imperatyvi pakartotinio susirinkimo atveju ir šis 14 dienų terminas pakartotinio susirinkimo atveju neturi būti taikomas.Mano, kad kadangi teismas pripažino aplinkybę, jog ieškovei apie 2012-10-18 pakartotinį bendrijos narių susirinkimą buvo pranešta raštu, ieškovės teisės nebuvo pažeistos net ir tuo atveju, jei teismas pripažintų, jog ieškovei turėjo būti pranešta raštu asmeniškai.Dėl juridinio asmens organų įgaliojimų pabaigos atsakovė nurodo, kad juridinių asmenų registre nei vieno iš valdybos narių registracija nebuvo panaikinta, o juridinių asmenų registro duomenų bazėje nebuvo nurodyta, jog valdybos, išrinktos 2009-08-17, įgaliojimai baigiasi 2011-08-17, bendrijos nariai, pasibaigus valdybos kadencijai, turėjo ir privalėjo sušaukti susirinkimą dėl naujos valdybos rinkimo, tačiau to niekada nedarė, todėl valdyba vykdė visas valdybos funkcijas toliau iki buvo išrinkta nauja valdyba. Taip pat mano, kad aplinkybė, jog bendrijos narių registravimo sąrašas nepasirašytas susirinkimo primininko ir sekretoriaus šioje byloje neturi jokios įrodomosios reikšmės, nes ieškovė neginčija aplinkybės, jog sąraše pasirašę asmenys dalyvavo tiek viename, tiek kitame visuotiniame bendrijos narių susirinkime. Be to, aplinkybė, kad nėra protokole užfiksuota balsavimo rezultatų dėl valdybos narių rinkimo, pati savaime nereiškia, jog toks balsavimas neįvyko, juo labiau kad ieškovė tokios aplinkybės teisme neįrodinėjo, o susirinkime dalyvavę asmenys pastabų protokolui nepareiškė.Pažymi, kad teismo akcentavimas, jog neva buvo padaryti grubūs LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijos įstatymo pažeidimai, pats savaime nesuponuoja aplinkybės, jog buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Teismas kiekvienu atveju turėjo pasisakyti dėl pažeistų įstatymo normų imperatyvumo arba teisingumo ir sąžiningumo principų pažeidimų.Taip pat pažymi, kad net ir tuo atveju, jei ieškovė būtų dalyvavusi bendrijos susirinkimuose, jos vienas balsas bendrijos priimtiems sprendimams įtakos neturėtų, nes visi priimti sprendimai sutapo su daugumos nuomone, o prieš balsavo 1-2 balsai. Ieškovės dalyvavimas 2012-10-18 bendrijos narių pakartotiniame visuotiname susirinkime, pareikšta nuomonė ir pasinaudojimas balsavimo teise priimtiems 2012-10-18 bendrijos narių sprendimams lemiamos reikšmės nebūtų turėję, todėl teismas taip pat turėjo atsižvelgti ir į šia aplinkybę. Mano, kad šiuo atveju galėtų būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų priimtų sprendimų nuginčijimo, pagal kurią vienokie ar kitokie pažeidimai galėtų būtų pripažinti formaliais ir nepakankamais priimtų sprendimų naikinimui tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad jie iš tikrųjų yra tik formalūs, taigi, tokie, kurie neturėjo įtakos (arba turėjo itin menką) vienokiai ar kitokiai dalyvių valiai susiformuoti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovė Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrija teismui pateiktame apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, mano, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas, pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir išvadomis, todėl jų detaliau nekartoja, juo labiau, kad šiuo aspektu naujų apylinkės teisme neišdėstytų esminių aplinkybių nėra nurodyta ir apeliaciniame skunde, tačiau privalo pasisakyti dėl atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų esminių argumentų, sugrupavusi juos į argumentus dėl ieškovės narystės bendrijoje ir į argumentus dėl bendrijos narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarkos.

Atmesdama pirmąjį apeliacinio skundo argumentą, susijusį su ieškovės naryste bendrijoje, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai, t. y. Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos įstatai, 2007 m. vasario 9 d. DNSB Vilniaus 213 valdybos posėdžio protokolas, kiti bendrijos narių susirinkimų protokolai, išrašai iš viešojo registro duomenų bazės, šalių paaiškinimai ir liudytojų parodymai, visiškai pagrindžia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinį pareiškusi UAB „Pasna“ yra bendrijos narė (34–44, 49–69, 96–97 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje sprendžiamo teisminio ginčo esmę sudaro aplinkybės, susijusios su 2012-10-18 įvykusio Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos narių susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju, organizuojant ir šaukiant 2012-10-18 susirinkimą buvo pažeista bendrijos narių visuotinio susirinkimo šaukimo ir organizavimo tvarka, reglamentuota Lietuvos Respublikos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnyje (2012-04-12 įstatymo Nr. XI-1967 redakcija) ir Daugiabučio namo Vilniaus g. 213, savininkų bendrijos įstatuose (63–67 b. l.), nes apie šaukiamus 2012-09-26 visuotinį susirinkimą ir 2012-10-18 pakartotinį visuotinį susirinkimą buvo pranešta netinkama forma, nesilaikant įstatyme nustatyto 14 dienų termino ir ne visiems bendrijos nariams. Bylai reikšmingas aplinkybes, kad ne visiems bendrijos nariams ir ne raštu buvo pranešta apie šaukiamus susirinkimus, teismo posėdyje pripažino ir bendrijos pirmininkas A. B. (155–161 b. l.). Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus, susijusius su tariamai nusistovėjusia Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 bendrijoje nuolatine pranešimų apie visuotinius susirinkimus įteikimo bendrijos nariams tvarka, paskelbiant apie susirinkimo sušaukimą daugiabučio namo kiekvienos laiptinės skelbimų lentoje, visiškai sutinka su ieškovės UAB „Pasna“ atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais atsikirtimais, kad tokia įstatymui prieštaraujanti „praktika“ negalima, nes ji prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

DNSB Įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reglamentuota pakartotinio visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka. Šioje teisės normoje įstatymų leidėjo vartojamas terminas „sušauktas“ reiškia, kad pakartotinio susirinkimo sušaukimui ir organizavimui taikomos Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos visuotinio susirinkimo šaukimą ir organizavimą reglamentuojančios nuostatos, todėl negalima sutikti su apelianto argumentais, kad Šiaulių apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė LR Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies nuostatas. Kadangi įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje reglamentuota pakartotinio visuotinio susirinkimo sušaukimo tvarka betarpiškai susijusi su šio straipsnio 1 dalyje nustatyta susirinkimų organizavimo ir šaukimo tvarka, Šiaulių apylinkės teismas, pasisakydamas dėl 2012-09-26 neįvykusio (nesant kvorumo) bendrijos narių susirinkimo sušaukimo tvarkos, neperžengė byloje pareikštų reikalavimų, o su tuo susiję apelianto argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad netinkamai organizavus bendrijos narių visuotinį susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta rinkti pirmininką, buvo grubiai pažeistos bendrijos nario – ieškovės UAB „Pasna“, teisės susipažinti su susirinkimo darbotvarke, pasiruošti ir tinkamai realizuoti kiekvienam bendrijos nariui įstatymo suteiktą teisę dalyvauti aukščiausiam bendrijos valdymo organui priimant sprendimus dėl juridinio asmens, kurio dalyvis jis yra, reikalų. Apelianto argumentai, susiję su UAB „Pasna“ vadovo A. M. atvykimu į bendrijos susirinkimą, apie kurio sušaukimą savalaikiai ir tinkamai jam nebuvo pranešta, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovės teisių pažeidimo.

Asmens teisė į teismą įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Ši asmens teisė Konstitucinio Teismo doktrinoje taip pat kildinama ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas UAB „Pasna“ nurodė ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 4 punktas), prašydamas panaikinti neteisėtai sušaukto 2012-10-18 įvykusio pakartotinio butų savininkų ataskaitinio susirinkimo sprendimus. Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, kurių, teisėjų kolegijos vertinimu, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, neperžengė (CPK 263 str., 265 str.).

Byloje procedūriniu aspektu konstatuotas ieškovės UAB „Pasna“ teisių – dalyvauti dalinės nuosavybės valdyme, reglamentuotų Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnyje, apribojimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, todėl ginčijami bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimai panaikinti nepažeidžiat CK 1.5 straipsnio, 2.82 straipsnio 4 dalies ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo nuostatų.

Sutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo grubiai pažeista visuotinių susirinkimų šaukimo tvarka, o tuo pačiu ir kiekvieno bendrijos nario teisė dalyvauti dalinės nuosavybės valdyme, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad juridinio asmens organų įgaliojimų pabaiga yra reglamentuota imperatyviomis įstatymo nuostatomis ir negali būti siejama su juridinių asmenų registre įregistruotų duomenų panaikinimu (DGNB 14 str., 15 str.). Be to, vieši teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys leidžia teisėjų kolegijai spręsti, kad Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 bendrija, įgyvendinant namo savininkų kaip bendraturčių teises ir pareigas, nėra tinkamai atstovaujama – neįteikiami pranešimai apie teismo posėdžius bendrijos valdymo organams, procesai vilkinami, todėl būtina nedelsiant spręsti šią problemą – įstatymo nustatyta tvarka sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą ir išrinkti pirmininką bei valdybą.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir, remdamasi bylos medžiaga bei CPK 320 str. 1 d. nuostata, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nustačiusi, kad nėra CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, apeliacinį skundą atmeta.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas – 600 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai (186–189 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmesdamas, bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius turėtas išlaidas už atsiliepimo surašymą, iš atsakovės priteisia ieškovės patirtas 600 Lt bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės Daugiabučio namo Vilniaus g. 213 savininkų bendrijos, įmonės kodas 145555413, buveinės adresas Vilniaus g. 213, Šiauliai, ieškovei UAB „Pasna“, įmonės kodas 145393947, buveinės adresas Vilniaus g. 213, Šiauliai 600 Lt (šešių šimtų litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.