Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-339-580/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-02-13
Bylos Nr.: e2A-339-580/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05763-2023-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Jūra Marija Strumskienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: UAB „Ergo Insurance SE“

Kategorijos

2.6.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.6pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.9pavadinimo nepavyko patikrinti
3.3.1.20pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-339-580/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05763-2023-7Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.4; 2.6.10.6; 2.6.10.8; 2.6.10.9;3.3.1.20 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūra Marija Strumskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Naujininkų ūkis“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas, A. S..

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ADB „Gjensidige“ prašė iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis” priteisti 537,64 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 21 Eur žyminį mokestį ir 447,70 Eur už advokato paslaugas. Nurodė, kad:

1.1. ieškovas ir draudėjas R.sam J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021-05-16 iki 2022-05-15 buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas). 2022-04-12 Butas buvo užlietas. Ieškovas 2022-04-12 įvykį pripažino draudžiamuoju ir išmokėjo 537,64 Eur draudimo išmoką. Ieškovas 2023-04-21 kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl šios žalos priteisimo iš A. S.. A. S. apie ieškinį informavo draudimo bendrovę UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialą. Ieškovas UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas išmokėtą sumą grąžino bendrovei, nes paaiškėjo, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas UAB „Naujininkų ūkis”, ir pakeitė byloje atsakovą;

1.2. pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas UAB „Naujininkų ūkis”, kuris privalėjo prižiūrėti administruojamo pastato bendro naudojimo objektus ir organizuoti jų remontą. Atsakovas nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastato konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė administratoriaus pareigų. Taip pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių per pastato konstrukcijas į vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo Butą;

1.3. Butas buvo užlietas dėl nesandaraus kanalizacijos stovo. Draudėjo paaiškinime nurodyta, jog apie pasikartojantį užliejimą buvo pranešta namo administratoriui UAB „Naujininkų ūkis“, kuris ieškojo vandens pratekėjimo, tik vėliau atsakovui pavyko nustatyti Buto užliejimo priežastį. Šias aplinkybes patvirtina atsakovo pažyma, kad butas 108 (kuris ribojasi su butu 96) buvo užlietas, užliejimo priežastis – kanalizacijos stovo trūkis šachtoje, esančioje bute 110. Butų 108, 110 sienos ribojasi ir su butais, esančiais 9 laiptinėje (93, 96, 98). Taigi užliejimas įvyko dėl nesandaraus kanalizacijos stovo, iš kurio lašant, buvo užlietas Butas.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Naujininkų ūkis“ prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės dėl žalos atlyginimo į atsakovą ir už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti ieškovui 300 Eur baudą, iš kurios 30 proc. skirti atsakovo naudai. Jeigu teismas vertintų, kad ieškovas turi galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą, tai prašė ieškinį atmesti, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalimi, ieškovo reikalavimas negalioja, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą. Jeigu teismas vertintų, kad ieškovo byloje pareikštas reikalavimas atsakovui galioja, tai prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. po to, kai trečiasis asmuo UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atlygino ieškovui žalą, iki tol egzistavusi prievolė laikytina pasibaigusia. Aplinkybė, kad ieškovas 2023-09-07 pervedė trečiajam asmeniui 537,64 Eur sumą neįrodo, jog ieškovas įgijo reikalavimo teisę. Ieškovas, nepagrįstai reiškia reikalavimą atsakovui, nes nesilaikė privalomos reikalavimo perleidimo sutarties formos ir tinkamai neinformavo atsakovo apie reikalavimo perleidimo faktą. Dėl to ieškovas neturi galiojančios reikalavimo teisės, kuri yra privalomas pagrindas kreipiantis teisminės gynybos;

2.2. po to, kai trečiasis asmuo UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas atlygino ieškovui žalą – prievolė laikytina pasibaigusia, kaip tinkamai įvykdyta. Trečiajam asmeniui UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas subrogacijos pagrindu pereina visos kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (atsakovu). Ieškovas neturi kreditoriaus teisių, kadangi visos kreditoriaus teisės, reikalauti atlyginti žalą subrogacijos pagrindu, yra perėjusios naujam kreditoriui – trečiajam asmeniui UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui. 2023-09-07 mokėjimo nurodymas, kuriuo trečiajam asmeniui UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui pervesta 537,64 Eur, negali būti kvalifikuojama tinkamu reikalavimo teisės perleidimu iš naujojo kreditoriaus UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo. Reikalavimo perleidimo sutartis tarp naujojo kreditoriaus UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialo ir ieškovo turėjo būti sudaryta rašytine forma (CK 6.103 straipsnis). UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas neišreiškė valios perleisti kreditorinį reikalavimą ieškovui, todėl toks ieškovo veiksmas negali sukelti reikalavimo perleidimo sandorio teisinių padarinių. Ieškovo 2023-09-07 atliktas vienašališkas pinigų pervedimas UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui nėra tinkamu teisiniu pagrindu ieškovui įgyti reikalavimo teisę. Atsakovas negavo reikalavimo perleidimo sutarties kopijos bei raštiško pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl ieškovo byloje pareikštas reikalavimas laikytinas negaliojančiu;

2.3. ieškovo procesinių veiksmų visuma: ieškinio tikslinimas ir bylos šalių keitimas po reikalavimo įvykdymo, patikslintų ieškinių pareiškimas atsakovui – leidžia teigti, kad ieškovas nesąžiningai naudojasi ir piktnaudžiauja jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis ir veikia prieš greitą (operatyvų) bylos išnagrinėjimą, siekia tęsti teisminius ginčus;

2.4. ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę, nepateikė nuoseklaus paaiškinimo, kodėl atsakovas atsakingas už draudėjui R. J. 2022-04-12 padarytą žalą. Draudžiamąjį įvykį ir kanalizacijos šachtos trūkį skiria 6 mėn. laikotarpis, tarp šių įvykių negali būti priežastinio ryšio. 110 butas yra kitoje vietoje nei 93 butas. Neįmanoma situacija, kad 110 bute trūkusi šachta užlietų Butą, tačiau nepadarytų didesnės žalos 108 butui, kurio savininkas neinformavo namo administratoriaus apie avariją 2022-04-12. 2022-04-12 namo administratorius gedimo bendruose namo inžinieriuose tinkluose nenustatė, avarijų likvidavimo darbų nevykdė. Nuotraukose matyti, kad užpylimas (palubėje susidariusi drėgmės / pelėsio dėmė) yra ilgalaikis, neaiškios kilmės, ir nebūdingas momentiniam užpylimui. Nuotraukose matomas palubėje susidaręs pelėsis patvirtina, kad tai senesni pėdsakai. Dažniausiai pelėsis susidaro, kai oras patalpoje yra per drėgnas, o vėdinimas nepakankamas, keleto mėnesių laikotarpyje, tai sukuria palankias sąlygas pelėsiui plisti.

3. Trečiasis asmuo A. S. atsiliepime paaiškino, kad:

3.1 įvykis registruotas 2022-04-12. A. S. skambino Buto gyventoja J. J. ir informavo apie sudrėkusią sieną. A. S. telefonu su jam skambinusia Buto gyventoja J. J. sutarė, dėl jo buto (duomenys neskelbtini), apžiūros, sutartu laiku. Apžiūra įvyko dalyvaujant A. S., Buto gyventojai J. J. ir namą administruojančios įmonės UAB „Naujininkų ūkis“ atstovams. Apžiūros metu, nenustatyta vandens nutekėjimų;

3.2 namą aptarnaujančioje UAB „ Naujininkų ūkis“ 2022-04-12 ir 2022-05-11 buvo registruoti įvykiai dėl Buto, tačiau gedimų neregistruota, darbai vykdomi nebuvo. 2022-10-07 buvo nustatyta priežastis – kanalizacijos stovo trūkis šachtoje (duomenys neskelbtini), ir gedimas buvo pašalintas. Apie tai buvo žinoma Buto gyventojai J. J.;

3.3 fiksuoti kanalizacijos vamzdyno ir vandentiekio gedimai 108 ir 110 butuose, kurie randasi virš Buto, tik kitoje laiptinėje. Šių butų sienos ribojasi 110b su 99b; 108b su 96b, t. y. nurodyti butai randasi virš Buto. Nuotekų vamzdynas eina sienoje, todėl jo gedimas nematomas, drėgmė gali kauptis ilgą laiko tarpą ir pasirodyti bet kur. Pateiktame paaiškinime 108 buto savininkas paaiškina, kad jo bute drėksta siena, bet viršutiniame aukšte pažeidimų nesurasta. Vėliau nustatyta, kad sienoje drėksta nuotekų vamzdis. Kaip informavo UAB „Naujininkų ūkis“ atstovas, vandens nutekėjimas buvo nustatytas ne iš A. S. buto, o iš kitos laiptinės, esančių butų 108 ir 110, kur eina bendras kanalizacijos vamzdis ir ten buvo gedimas pašalintas;

3.4 fiziškai A. S. neturėjo galimybės aplieti Buto toje vietoje, nes jo bute, toje vietoje, iš kur tariamai buvo užlieta, neina jokie vamzdžiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino ir ieškovui ADB „Gjensidige“ iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ priteisė 537,64 Eur žalos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (537,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 468,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė trečiajam asmeniui A. S. iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 580 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovo UAB „Naujininkų ūkis“ 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, kad:

4.1. žala Butui buvo padaryta dėl gedimo namo bendro naudojimo objekte, t. y. kanalizacijos stovo trūkio šachtoje (duomenys neskelbtini) ties 108 ir 110 butais. Nors Buto užliejimo įvykis nurodomas 2022-04-12, tačiau, kaip matyti iš sienų ir lubų nuolatinės drėgmės, problema egzistavo anksčiau, o nurodytą dieną (2022-04-12) Buto savininkai kreipėsi į draudimo bendrovę (ieškovą) dėl žalos kompensavimo;

4.2. UAB „Naujininkų ūkis”, būdamas administratoriumi, atsakingu už pastato, remontą ir priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastato konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė administratoriaus pareigų. Taip pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai (neveikimas), dėl kurių per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastatų vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo Butą. Ieškovo apdraustam turtui žala kilo dėl atsakovo veiksmų (neveikimo), tinkamai neprižiūrint pastato kanalizacijos stovo, dėl to jam kyla pareiga atlyginti patirtą žalą. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovui priteistina 537,64 Eur ieškovo išmokėta draudėjui žalos suma;

4.3. A. S. nėra skolininkas, nes buto užliejimo priežastis nebuvo jo bute. Nėra pagrindo sutikti dėl atsakovo argumentų dėl reikalavimo teisės perėjimo UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui. A. S. nėra skolininkas, už kurį kyla pareiga atlyginti nuostolius. Reikalavimas nebuvo perleistas nei sutartiniu, nei įstatyminiu pagrindais. Ieškovas, supratęs, kad skolininkas yra atsakovas, o ne A. S., grąžino UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas draudimo išmoką, kaip gautą nepagrįstai, ir pakeitė atsakovą;

4.4. nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas sąmoningai ir tikslingai veikė prieš greitą bylos nagrinėjimą ar kitaip piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad ieškovas, gavęs atsakovo atsiliepimus, kelis kartus tikslino ieškinį gali būti vertinama, kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas, ką vėliau ieškovas pakoregavo, atsižvelgęs į byloje pateiktus naujus duomenis;

4.5. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas UAB „Naujininkų ūkis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. 2023-06-05 rašytinis pranešimas paaiškina, kad 2022-04-12 sistemoje buvo registruotas pranešimas, jog Bute šlampa siena, nuvykus, joks gedimas nebuvo nustatytas. 2022-05-11 pakartotinai kreiptasi dėl šlampančios sienos. 2022-10-07 kreipėsi (duomenys neskelbtini) savininkas, kad užpilta iš viršaus, nustatyta užpylimo priežastis – kanalizacijos stovo trūkis šachtoje (duomenys neskelbtini), todėl buvo pakeistas kanalizacijos stovas 110 bute. Pranešime nurodyta, jog 2022-04-12 name atlikus patikrinimą, joks kanalizacijos stovo, esančio šachtoje, ar kitas gedimas namo bendro naudojimo objekte nebuvo nustatytas. 2022-04-12 draudiminį įvykį ir ieškovo minimą 2022-10-07 kanalizacijos stovo trūkio remontą skiria 6 mėnesių laikotarpis;

5.2. teismas nepagrįstai žalos faktą siejo ne su draudiminio įvykio metu (2022-04-12) buvusia situacija, kai joks gedimas bendrojo naudojimo objekte nebuvo nustatytas, bet su vėliau įvykusia aplinkybe – kanalizacijos stovo gedimu šachtoje, kuris įvyko po 6 mėn. Negalima pagrįsti šių įvykių tarpusavio ryšio;

5.3. liudytoja, gyvenanti Bute, paaiškino, jog su nagrinėjamu draudiminiu įvykiu susijusi drėgmės problema pasibaigė vėliausiai 2022 m. liepos mėnesį, kas paneigia sprendime daromą prielaidą, kad 2022-04-12 draudiminį įvykį nulėmė 2022-10-07 kanalizacijos stovo avarija. Buto siena nustojo drėkti 3 mėn. iki būsimos kanalizacijos stovo avarijos (2022-10-07). Liudytoja patvirtino, kad po to, kai 2022 m. birželio vidurio–liepos mėn. buto siena nustojo drėkti – daugiau Bute sienos nebešlapo iki dabar. Nepagrįsta ir nelogiška prielaida, kad draudiminį įvykį ir žalą Butui galėjo nulemti kanalizacijos stovo gedimas šachtoje, kuriam įvykus Butas nebuvo užlietas ir sienos pradėjo šlapti;

5.4. liudytojos rašytiniai paaiškinimai prieštarauja ne tik ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimams atsakovo atžvilgiu, bet ir liudytojos teismo posėdžio metu pateiktiems žodiniams paaiškinimams. Teismas šių netikslumų netyrė ir nevertino. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neįsigilino ir nevertino, kaip faktinės aplinkybės, kurias skiria 6 mėnesiai, yra tarpusavyje susijusios;

5.5. teismo apibendrinimai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad, jei nėra nustatytas aiškus užpylimo šaltinis, turi būti laikoma kad užpylimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų. Kasacinio teismo praktika reikalauja ištirti ir atsakyti, ar tikrai vandens prasiskverbimo židinys nebuvo kaimyniniame bute (pvz., bute 96, 99). Teismas šių aplinkybių nevertino ir nors aiškus užpylimo šaltinis nebuvo nustatytas, teismas vadovavosi priešinga prezumpcija, kad jeigu užpylimo šaltinis nenustatytas – turi būti laikoma, kad užpylimas įvyko iš bendro naudojimo objekto. Aplinkybė, kad draudiminį įvykį ir gedimą bendro naudojimo objekte, skiria 6 mėnesių laikotarpis – leidžia daryti išvadą, kad nėra nustatytas aiškus Buto užpylimo šaltinis;

5.6. sprendime nurodyta formuluotė „neabejotinai galėjo lemti“ yra lingvistiškai ydinga ir neaiški. Neaišku, ar sprendime nustatytas priežastinis ryšys tarp draudiminio įvykio ir gedimo bendrojo naudojimo objekto buvo tik teoriškai įmanomas (atlikus spėjimą) ar nekeliantis abejonių (patikrintas ir įrodytas);

5.7. nesutiktina su teismo vertinimu, kad apeliantas netinkamai vykdė savo pareigas. Apeliantas reagavo į situaciją name, siuntė subrangovus, ieškojo galimo drėgmės šaltinio. Nebuvo pagrindo draudiminio įvykio sieti su bendrojo naudojimo objekto gedimu – ką patvirtina liudininkė, kuri nurodė, jog užpylimo šaltinis buvo 99 bute. Šią aplinkybę laikė pagrįsta ir ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl draudiminiu įvykiu padarytos žalos atlyginimo 99 buto savininkui. Šią išvadą patvirtino ir A. S. atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė, sutikusi atlyginti ieškovui žalą;

5.8. nėra įrodymų, kad apeliantas tiesiogiai prisidėjo prie draudiminiu įvykiu padarytos žalos atsiradimo. Nesant įrodytiems neteisėtiems apelianto veiksmams, priežastinis ryšys negali būti preziumuojamas, kadangi jis neegzistuoja. Apelianto kaltė sprendime negalėjo būti preziumuojama nesant įrodytų ne tik neteisėtų veiksmų, bet priežastinio ryšio tarp žalos atsiradimo momento (draudiminio įvykio) ir po 6 mėn. gedimo namo bendro naudojimo objekte. Ieškovas neįrodinėjo ir nepaaiškino, kaip šie du įvykiai yra susiję tarpusavyje;

5.9. ieškovas neįvykdė Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Ieškovas neatliko savarankiško aplinkybių tyrimo;

5.10. sprendime buvo peržengtos ginčo ribos, teismas savarankiškai padarė išvadas dėl aplinkybių, kurios nebuvo ginčo dalykas ir nebuvo tirtos bylos nagrinėjimo metu. Teismas, darydamas objektyviais duomenimis nepagrįstą subjektyvų vertinimą, kad nuolatinės drėgmės problema bute egzistavo ir anksčiau – peržengė bylos ribas bei pažeidė rungimosi principą, apribodamas atsakovo teisę gintis nuo ieškinio. Iki draudiminio įvykio (2022-04-12) buvusi situacija nebuvo ginčo dalykas;

5.11. teismas nevertino, kad Buto nuotraukos rodo, jog Bute ant sienos buvo susiformavęs įsisenėjęs pelėsis, kuris nebūdingas momentiniam užpylimui. Žala Butui atsirado ne staiga, 2022-04-12 draudiminio įvykio metu, kaip to reikalauja Draudimo taisyklės. Drėgmės poveikis buvo juntamas mažiausiai 6 mėn. iki draudiminio įvykio bei 6 mėn. po jo. Draudėjui žala atlyginta nepagrįstai. Draudėjas pažeidė pareigą laiku pranešti apie draudiminį įvykį;

5.12. aplinkybės, susijusios su nuolatine drėgme, kuri tęsiasi mažiausiai 12 mėn. nebuvo ginčo dalykas, todėl argumentų, susijusių su nuolatine drėgme, atsakovas nevertino ir neatsikirto. Ieškovas draudžiamuoju įvykiu padarytą žalą įrodinėjo, nurodydamas konkrečią draudiminio įvykio datą (2022-04-12). Apeliantui teismo išvados, susijusios su nuolatine drėgme Bute, laikytinos siurprizinėmis ir tapo žinomos tik susipažinus su sprendimo motyvais;

5.13. atsakovas negavo reikalavimo perleidimo sutarties kopijos ar raštiško pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą, todėl reikalavimas yra negaliojantis. Patikslintas ieškinys buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl turėjo būti atmestas ir nenagrinėtas.

6. Ieškovas ADB „Gjensidige“ prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad:

6.1. teismas pagrįstai konstatavo, jog draudėjo ir kitų asmenų patalpos drėko ilgą laiką, užliejimas buvo ne staigus, o trunkantis ilgą laiką. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog 6 mėnesių tarpas paneigia, jog Butas buvo aplietas dėl kanalizacijos vamzdžio, kuris buvo pakeistas pertvaroje tarp 108 ir 110 butų. Atsakovas elgiasi nesąžiningai ir iškraipo įrodymus bei apeliaciniame skunde aptaria ne visus įrodymus;

6.2. kanalizacijos vamzdžio nuotraukoje matyti, jog vanduo pro vamzdį sunkėsi po truputį, nes įtrūkimas buvo nedidelis. Nuotrauka pagrindžia, jog sienų ir lubų nuolatinės drėgmės problema egzistavo ir anksčiau, tiesiog nurodytą dieną (2022-04-12) Buto savininkai kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos kompensavimo. Praėjo 6 mėnesių tarpas tarp draudėjo pranešimo (2022-04-12) ir 108 buto stipresnio apliejimo (2022-10-07);

6.3. kitų užliejimo šaltinių nebuvo nustatyta. Stipresnis 108 buto apliejimas įvyko 2022-10-07, po ko, buvo pakeistas kanalizacijos stovas 110 bute. Kanalizacijos vamzdis ribojosi su butais 99, 96, 93 ir 110, 108 ir 106. Bėgant vandeniui iš šio kanalizacijos stovo, vanduo patenka į 96 bei 93 butus. Apelianto darbuotojai 99 bute nenustatė vandens pratekėjimo, nebuvo nustatyta ir kitų pratekėjimo šaltinių, apart minėtą prakiurusį kanalizacijos vamzdį;

6.4. ieškinys buvo pareikštas trečiajam asmeniui A. S. (99 butas), tačiau gavus papildomus įrodymus, paaiškėjo, jog užliejimo šaltinis nebuvo jo bute ir šio asmens statusas pakeistas į trečiojo asmens. Ieškovas grąžino trečiojo asmens A. S. draudikui UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui 537,64 Eur. Nebuvo ieškinio ribų peržengimo, kadangi CPK 45 straipsnis nedraudžia ieškovui pakeisti atsakovą;

6.5. draudikas UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas, išmokėjęs draudimo išmoką, neįgauna reikalavimo teisės, kadangi iš pradžių buvo manoma, jog A. S. yra atsakingas už padarytą žalą. UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui neatsirado nei subrogacinis reikalavimas, nei reikalavimo teisės perleidimas. UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialas nebuvo kreditorius, kuris galėtų perleisti savo reikalavimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 2–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Bylos faktinės aplinkybės

9. Ieškovas draudikas ADB „Gjensidige“ ir draudėjas R. J. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021-05-16 iki 2022-05-15 buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovas 2022-04-12 įvykį dėl buto (duomenys neskelbtini), užliejimo pripažino draudžiamuoju ir dėl būsto užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo 537,64 Eur dydžio draudimo išmoką.

11. Ieškovas 2023-04-21 kreipėsi į Vilniaus apylinkės teismą su ieškiniu dėl žalos priteisimo iš A. S.. A. S. apie pareikštą ieškinį informavo savo draudimo bendrovę UAB „Ergo Insurance SE“, kuri ieškovo reikalavimą patenkino ir sumokėjo 537,64 Eur žalos atlyginimo. Ieškovas jam UAB „Ergo Insurance SE“ išmokėtą sumą grąžino, nusprendęs, kad dėl padarytos žalos yra atsakingas UAB „Naujininkų ūkis”, ir pakeitė byloje atsakovą.

Dėl atsakovo atsakomybės pagrindų

12. Nagrinėjamas ieškinys pareikštas draudiko ir yra grindžiamas CK 6.1015 straipsniu, kuriame nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas).

13. Aplinkybė, kad subrogacinį reikalavimą pareiškia draudikas, išmokėjęs turto draudimo išmoką nukentėjusiam draudėjui, nekeičia santykių, iš kurių toks reikalavimas kildinamas, prigimties. Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Dėl to sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, turi būti tiriamos aplinkybės, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį.

Dėl žalos atsiradimo priežasties nustatymo

14. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai žalos atsiradimo faktą siejo ne su draudiminio įvykio metu (2022-04-12) buvusia situacija, bet aplinkybe įvykusia vėliau, t. y. kanalizacijos stovo gedimu šachtoje, kuris įvyko po 6 mėnesių. Liudytojos J. I. rašytiniai paaiškinimai prieštarauja posėdžio metu pateiktiems žodiniams paaiškinimams. Teismas šių netikslumų nevertino. Teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neįsigilino ir nevertino, kaip faktinės aplinkybės, kurias skiria 6 mėnesiai, yra tarpusavyje susijusios.

15. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad kanalizacijos vamzdžio nuotraukose matyti, jog vanduo pro vamzdį sunkėsi po truputį, įtrūkimas buvo nedidelis. Tai pagrindžia, kad sienų ir lubų nuolatinės drėgmės problema egzistavo jau ir anksčiau. Šias aplinkybes patvirtina draudėjo pranešimas, atsakovo el. laiškas, jog „kažkur teka vamzdis sienoje“. 2023-10-19 teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino, jog žinojo apie ieškovo draudėjo sienų ir lubų nuolatinį drėkimą ir kad tai tęsėsi net 2 metus. Aplinkybę patvirtino trečiasis asmuo A. S., liudytoja J. I..

Žemesnės instancijos teismas

16. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad žala Butui padaryta dėl gedimo namo bendrojo naudojimo objekte – buitinių nuotekų stovo trūkio šachtoje ties 108 ir 110 butais. Pažymėjo, kad nors atsakovas Buto užliejimo įvykį sieja išimtinai su 2022-04-12 data, tačiau iš duomenų visumos matyti, kad sienų ir lubų nuolatinės drėgmės problema egzistavo jau ir anksčiau.

17. Apeliantui ginčijant žalos atsiradimo priežasčių vertinimą, aptartini byloje surinkti bei pirmosios instancijos teismo sprendime įvertinti įrodymai. Teismas rėmėsi UAB „Naujininkų ūkis“ 2023-06-05 pranešimu, 2022-11-08 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktu, butų išsidėstymo brėžiniais, rangos darbų sutartimi Nr. 2023-0127/13, 2022-10-20 atsakovo susirašinėjimu, Žalos įvertinimo pažyma, liudytojos J. I. paaiškinimais. Taigi apeliacinio skundo argumentai, jog teismas išvadas padarė vien pagal UAB „Naujininkų ūkis“ 2023-06-05 pranešimą bei liudytojos J. I. paaiškinimus, yra neteisingi.

18. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis matyti, kad UAB „Naujininkų ūkis“ 2023-06-05 pranešime nurodoma, kad 2022-04-12 sistemoje buvo registruotas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) šlampa siena. Nuvykus, gedimas nebuvo nustatytas. 2022-05-11 buvo pakartotinai kreiptasi dėl šlampančios sienos. 2022-10-07 kreipėsi (duomenys neskelbtini) savininkas, kad užpilta iš viršaus. Nustatyta priežastis kanalizacijos stovo trūkis šachtoje (duomenys neskelbtini) bute, buvo pakeistas kanalizacijos stovas 110 bute. Vamzdyno nesandarumą patvirtina 2022-10-11 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, kuriame nurodyta, kad nesandarus kanalizacijos vamzdis, teka vanduo į 108 butą, ir 2022-11-08 statinio numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas, kuriame nurodyta, kad 110 bute nesandarus šalto vandens vamzdis, laša vanduo, reikalingas vamzdyno keitimas. 2022-10-20 el. laiške namų priežiūros vadybininkas nurodo, kad 2022-09-30 dėl 108 buto pranešimo apie užpylimą, nurodyta galima priežastis – sienoje tekantis vamzdis. Rangos darbų sutartis Nr. 2023-0127/13 patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) buvo atlikti avariniai vamzdynų keitimo darbai bei buitinio stovo keitimas 108 bute.

19. Butų (duomenys neskelbtini) išsidėstymo brėžiniais pagrindžiamos trečiojo asmens A. S. ir liudytojos J. I. nurodytos aplinkybės, kad gretimoje laiptinėje kanalizacijos stovo trūkis šachtoje ties 108 ir 110 butu ir, kad su sugadinta siena besiribojančiuose 93 ir 96 butuose sudrėko siena ir lubos. Dėl 96 buto sienos drėkimo paliudijo liudytoja, taip pat šią aplinkybę liudytoja nurodė ir ieškovui teiktame 2022-04-12 pranešime, kuriame nurodė, kad prateka vanduo, tai gali būti iš (duomenys neskelbtini) buto, nes sienos drėgsta tik po juo esančiame bute ir liudytojos bute.

20. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo A. S. paaiškino, kad apie Buto užliejimą 2022-04-12 sužinojo iš teismo gavęs pranešimą. Nors trečiojo asmens butas yra trečiame aukšte, o Butas – pirmame. Jis iškvietė UAB „Naujininkų ūkis“ atstovus, atvyko du atstovai, visi apžiūrėjo 99 butą ir vandens pratekėjimo nerado. Jo bute remonto darbai nebuvo atliekami. Atsakovo atstovai apžiūrėjo rūsį, laiptinę, jiems kažkokie įtarimai kilo, tačiau, kad iš jo buto būtų pratekėjimas – nenustatė. Momentinio užpylimo nebuvo.

21. Teismo posėdžio metu liudytoja J. I. paaiškino, kad Bute buvo užlietos sienos, šlampanti siena buvo ilgalaikis procesas. Buvo patikrinta lietaus kanalizacija, galimas užliejimas iš trečio aukšto, vėliau namo administratoriaus samdomi rangovai nurodė, kad iš gretimos laiptinės butų antro-trečio aukšto stovas leidžia vandenį, dėl ko Bute šlampa sienos ir lubos. Sienos šlapo beveik metus laiko, administratorius nesiėmė veiksmų, nors ji skambino kas tris dienas į bendrą centrą, dispečerinę, į mobilųjį telefoną. Iš pradžių buvo nedaug sušlapę, po to vis labiau šlapo ir pelijo. Siena nebešlampa nuo 2022 m. birželio vidurio–liepos mėn. Draudimo ekspertas matavo sienos drėgmę ir nustatė, kad visa siena labai drėgna, tiesiog šlapia. Viršutiniame bute ta pati kapitalinė siena irgi buvo šlapia, dėl to ir kilo versija, kad bėga iš trečio aukšto. Šiuo metu sausa. Liudytojos I. paaiškinimų nėra pagrindo laikyti prieštaringais, kadangi vandens tiekimo ar nuotekų sistemų gedimų nustatymui yra reikalingos specialios žinios, kurių negalima reikalauti iš gyventojo. Liudytoja paaiškino, kodėl pasikeitė jos aiškinimas dėl užpylimo priežasčių.

22. Išanalizavus įrodymus bei įvertinus tai, kad: liudytoja J. I. nurodė, jog sienos šlapo ilgą laiką, nuolat informavo namo administratorių; patikrinus A. S. butą, nebuvo nustatytas pratekėjimas; 2022-10-20 įtarta 2022-09-30 vykusio užpylimo priežastis, sienoje tekantis vamzdis; 2022-10-11 nustatytas defektas – nesandarus kanalizacijos stovas; 2022-11-08 nustatytas defektas – nesandarus šalto vandens vamzdis 110 bute, reikalingas vamzdyno keitimas; buvo pakeistas buitinių nuotekų stovas 110 bute; kitų vamzdynų tvarkymo darbų neatlikta; sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismo išvada dėl vandens pratekėjimo priežasties yra pakankamai pagrįsta ir padaryta remiantis ištirtais įrodymais.

23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese reglamentuoja CPK 176–185 straipsniai. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-200-219/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju įrodymus būtų vertinęs netinkamai ir / ar priėjęs nepagrįstų išvadų.

25. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nevertino, kad Buto nuotraukose matyti, jog Bute ant sienos buvo susiformavęs įsisenėjęs pelėsis, kuris nebūdingas momentiniam užpylimui. Žala atsirado ne 2022-04-12 draudiminio įvykio metu, kaip to reikalauja Draudimo taisyklės, drėgmės poveikis buvo juntamas mažiausiai 6 mėnesius iki draudiminio įvykio bei 6 mėnesius po jo. Draudėjui žala buvo atlyginta nepagrįstai, o draudėjas pažeidė pareigą laiku pranešti apie draudiminį įvykį.

26. Šioje nutartyje aptartuose įrodymuose yra aiškiai nurodoma, kad Buto sugadinimas įvyko ne dėl staigaus užpylimo, o dėl ilgai trunkančios padėties. Tai pažymėta ir ieškovo pateiktoje Žalos įvertinimo pažymoje esančiame nuostolių aprašyme. Ieškovo veiksmų vertinimas pagal draudimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas nėra šios bylos dalykas, kaip tai buvo nurodyta anksčiau šioje nutartyje. Sprendžiant dėl draudiko subrogacijos teisės įgyvendinimo, turi būti tiriamos aplinkybės, kurios lemia žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę, jos apimtį.

27. Apeliantas taip pat teigia, kad teismo apibendrinimai prieštarauja kasacinio teismo praktikai, kurioje nurodoma, kad, jei nėra nustatytas aiškus užpylimo šaltinis, turi būti laikoma kad užpylimas įvyko iš aukščiau esančių patalpų. Kasacinio teismo praktika reikalauja ištirti ir atsakyti, ar tikrai vandens prasiskverbimo židinys nebuvo kaimyniniame bute (pvz., bute 96, 99). Teismas šių aplinkybių nevertino ir nors aiškus užpylimo šaltinis nebuvo nustatytas, teismas vadovavosi priešinga prezumpcija, kad jeigu užpylimo šaltinis nenustatytas – turi būti laikoma, kad užpylimas įvyko iš bendro naudojimo objekto.

28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patalpų užliejimo atvejais griežtoji deliktinė atsakomybė patalpų, kuriose įvyko vandentiekio avarija, savininkui gali kilti ir neįrodžius konkrečių trūkumų, lėmusių žalos atsiradimą, – ieškovui užtenka įrodyti, kad žala kilo iš atsakovo valdomų patalpų, nes ieškovas turi ribotas galimybes apžiūrėti atsakovui priklausančias patalpas (2018 m. gegužės 23 d. Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje (Teismų praktika Nr. 48)). Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008, 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).

29. Nagrinėjant kiekvieną civilinę bylą turi būti atsižvelgiama į toje byloje nustatytas faktines aplinkybes. Įvertinus surinktus įrodymus, yra pakankamai pagrįsta spręsti, jog Buto sugadinimas įvyko ne iš aukščiau esančio buto, nes trečiojo asmens butas buvo apžiūrėtas, pratekėjimo nenustatyta, buvo nustatyta, kad pratekėjimas baigėsi po buitinių atliekų stovo remonto, todėl nebuvo pagrindo spręsti dėl aukščiau esančio buto savininko atsakomybės. Duomenų apie 96 butą nepateikta, remiamasi liudytojos paaiškinimais, taigi ieškovui nurodžius ieškinio pagrindą, atsakovas savo atsikirtimų dėl pratekėjimo iš aukščiau esančio buto nepagrindė.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

30. Civilinei atsakomybei atsirasti būtina tenkinti keturias sąlygas: turi būti atlikti neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų kyla žala, tarp veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys, žalą padaręs asmuo yra kaltas. Nesant nors vienos privalomosios sąlygos civilinė atsakomybė negali kilti. Pagal Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, tačiau abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms ar teisei (pažeidžiama bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai). Neveikimas yra tada, kai asmeniui nustatyta pareiga ką nors atlikti, ką nors daryti, kokiu nors būdu elgtis ar dar kitoks nurodymas būti aktyviam, bet asmuo tos pareigos nevykdo.

31. Apeliantas nesutinka su teismo vertinimu, kad jis netinkamai vykdė savo pareigas, kadangi atsakovas reagavo į situaciją name, siuntė subrangovus, ieškojo galimo drėgmės šaltinio. Nurodo, kad neaišku, ar sprendime nustatytas priežastinis ryšys tarp draudiminio įvykio ir gedimo bendrojo naudojimo objekto buvo tik teoriškai įmanomas (atlikus spėjimą) ar nekeliantis abejonių (patikrintas ir įrodytas), sprendime nurodyta formuluotė „neabejotinai galėjo lemti“ yra lingvistiškai ydinga ir neaiški. Išvada, kad žala Butui buvo padaryta dėl gedimo namo bendro naudojimo objekte, yra prielaida, bet ne priežastinis ryšys. Nebuvo pagrindo draudžiamojo įvykio sieti su bendrojo naudojimo objekto gedimu – liudytoja nurodė, jog užpylimo šaltinis buvo 99 bute, ieškovas, reiškė ieškinį 99 buto savininkui, A. S. atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė UAB „Ergo Insurance SE“ atlygino žalą. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų prielaidą, kad apeliantas tiesiogiai prisidėjo prie draudžiamuoju įvykiu padarytos žalos atsiradimo. Nesant įrodytiems neteisėtiems apelianto veiksmams, priežastinis ryšys negali būti preziumuojamas, kadangi jis neegzistuoja.

32. Ieškovas nurodo, kad kitų užliejimo šaltinių nebuvo nustatyta. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovo (apelianto) atstovas 2023-10-19 teismo posėdžio metu. Iš atsakovo (apelianto) 2023-06-05 pranešimo matyti, jog stipresnis 108 buto apliejimas įvyko 2022-10-07. Liudytoja J. I. (93 butas) 2022-10-19 teismo posėdžio metu nurodė, jog laikotarpiu iki 2022-04-12, tiek po šios datos, drėko sienos ir lubos (jos 93 bute), o pas jos kaimyną (96 butas) drėko siena. Tuo tarpu iš A. S. buto (99 butas) vanduo nebėgo.

33. Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo šalių teisinius santykius ir nustatė, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirtas atsakovas UAB „Naujininkų ūkis”, todėl jis privalėjo prižiūrėti jo administruojamo pastato bendro naudojimo objektus, organizuoti jų remontą. Atsakovas yra atsakingas už pastatų bendrojo naudojimo objektų priežiūrą (eksploatavimą) ir turi pareigą atlikti daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinius darbus. Atsakovas, būdamas administratoriumi atsakingas už pastato, remontą / priežiūrą nesiėmė būtinų veiksmų, kad būtų sutvarkytos pastato konstrukcijos, nebuvo rūpestingas ar atidus, nevykdė, jam, kaip administratoriui, priskiriamų pareigų pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ patvirtinimo“ nuostatas. Taip pasireiškė neteisėti atsakovo veiksmai, dėl kurių per pastato, esančio (duomenys neskelbtini), konstrukcijas į pastatų vidų prasiskverbė vanduo ir apliejo draudėjo būstą.

34. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aiškiai nurodė argumentus, kuriais remdamasis sprendė, jog yra pagrindas konstatuoti atsakovo neveikimą, tinkamai neprižiūrint pastatą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu sutinka ir argumentų nekartoja. Nustačius, jog užliejimo priežastimi yra buitinio nuotekų stovo gedimas, reikalinga nustatyti už šio įrenginio priežiūrą atsakingą asmenį, kuriuo yra atsakovas. Atsakovas neneigė, jog jam buvo žinomi gyventojų pranešimai apie kylančias pasekmes, liudytoja J. I. tvirtino, jog sienos šlapo apie metus laiko, tačiau administratorius nesiėmė veiksmų, liudytoja skambino kas tris dienas. Tokios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo.

35. Apeliantas reikalauja jog priežastini ryšys būtų įrodytas neginčijamais įrodymais, tačiau nagrinėjamoje byloje nėra galimybės surinkti griežtai priežastinį ryšį nustatančius duomenis. Gedimas šiuo metu yra pašalintas, Butas nebedrėksta, nuo pranešimo apie įvykį praėję beveik dveji metai. Žalos suma yra nedidelė, todėl labai tikėtina, kad namo inžinerinių sistemų tyrimas esmingai viršytų pareikštą reikalavimą. Dėl to pagrįsta pripažinti, kad ieškovas pakankamai įrodė savo ieškinio pagrindą, o atsakovas nepateikė įrodymų, jog Buto sugadinimas atsirado dėl kitų priežasčių, nei nustatyta teismo sprendime.

Dėl reikalavimo teisės turėjimo

36. Apeliantas teigia, jog ieškinys buvo pareikštas reikalavimo teisės neturinčio asmens, todėl turėjo būti atmestas ir nenagrinėtas. Nesutinka su teismo išvada, kad nebuvo nustatytas reikalavimo teisės perleidimo faktas. UAB „Ergo Insurance“ atlyginus žalą, ieškovas atsisakė reikalavimo dėl žalos atlyginimo ir prievolė atlyginti žalą yra pasibaigusi, o reikalavimo teisės perėjo UAB „Ergo Insurance“. Vien pinigų pervedimo operacijos UAB „Ergo Insurance“ naudai pagrindu ieškovas neįgijo reikalavimo teisės. Turėjo būti laikomasi CK 6.103 straipsnio ir CK 6.109 straipsnio reikalavimų, t. y. sutartis sudaryta rašytine forma bei suderinta šalių valia. Atsakovas nėra gavęs nei reikalavimo perleidimo sutarties kopijos, raštiško pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą. Ieškovas su apeliantu nesutinka, nurodo, kad jo vertinimu, draudikas UAB „Ergo Insurance SE“, išmokėjęs draudimo išmoką, nebuvo kreditorius, kuris galėtų perleisti savo reikalavimą.

37. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas supratęs, kad skolininkas yra atsakovas, o ne A. S., grąžino UAB „Ergo Insurance SE“ Lietuvos filialui draudimo išmoką kaip nepagrįstai gautą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis), ir pakeitė byloje atsakovą (CPK 45 straipsnis). Nenustačius reikalavimo perleidimo fakto, kiti su reikalavimo teisių perleidimu susiję atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės.

38. Byloje nagrinėjamas teisinis santykis tarp ieškovo ir atsakovo yra deliktinės civilinės atsakomybės teisinis santykis. Šioje byloje nėra pagrindo taikyti draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės normų, taip pat ir dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarties formos reikalavimų. Nepriklausomai nuo to, kokie santykiai susiklostė tarp A. S. ir jo draudiko UAB „Ergo Insurance“, ieškovas, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis turi teisę pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo už žalą atsakingam asmeniui. Teisės normos neriboja asmens teisės reikšti reikalavimus pasirinktam atsakovui dėl to, kad ieškovas yra gavęs reikalavimo patenkinimą iš kito asmens. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad gaudamas išmoką iš UAB „Ergo Insurance“, ieškovas šiam asmeniui neperleido reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį. Šiuo atveju A. S. ir jo draudikas UAB „Ergo Insurance“, remiantis ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, nebuvo atsakingi už Butui padarytą žalą, taigi ir neturėjo pareigos šią žalą atlyginti. Prievolė buvo įvykdyta nesant faktinio ir teisinio pagrindo, dėl ko ieškovas UAB „Ergo Insurance“ sumokėtas lėšas grąžino kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Dėl siurprizinių sprendimo motyvų

39. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad aplinkybės, susijusios su nuolatine drėgme, kuri tęsiasi mažiausiai 12 mėnesių nebuvo ginčo dalykas, todėl argumentų susijusių su nuolatine drėgme atsakovas nevertino, neteikė paaiškinimų ir neatsikirto, kadangi ieškovas draudiminiu įvykiu padarytą žalą apibrėžė ir įrodinėjo nurodydama konkrečią draudiminio įvykio datą (2022-04-12), argumentuodamas, kad draudiminis įvykis įvyko momentiniu (vienkartiniu) įvykiu. Apeliantui teismo išvados, susijusios su nuolatine drėgme Bute, laikytinos siurprizinėmis ir tapo žinomos tik susipažinus su sprendimo motyvais.

40. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje pažymėta, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją, šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. EŽTT 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą).

41. Pažymėtina, kad 2023-09-25 atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas nurodė, kad nuotraukose matomas palubėje susidaręs pelėsis patvirtina, kad tai senesnio, nei vienadienės 2022-04-12 drėgmės pėdsakai. Taigi, negalima konstatuoti, kad teismo išvados, susijusios su nuolatine drėgme Bute, atsakovui buvo siurprizinės, kadangi pats atsakovas apie tai teikė paaiškinimus savo atsiliepime į patikslintą ieškinį.

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas, teikdama apeliacinį skundą, turėjo galimybę pateikti papildomus rašytinius įrodymus ir / ar paaiškinimus, siekiant paneigti ieškovo agumentus ir teismo išvadą, kad drėgmė Bute buvo nuolatinė, todėl nėra pagrindo išvadai, kad yra pažeistos atsakovo teisės į teisingą bylos nagrinėjimą.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo

43. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimu buvo peržengtos ginčo ribos, teismas ėmėsi savarankiškai daryti išvadas dėl aplinkybių, kurios ne tik nebuvo ginčo dalykas, bet ir nebuvo tirtos bylos nagrinėjimo metu. Teismas, darydamas objektyviais duomenimis nepagrįstą subjektyvų vertinimą, kad nuolatinės drėgmės problema Bute egzistavo ir anksčiau – peržengė nagrinėjamos bylos ribas bei pažeidė rungimosi principą, apribodamas atsakovo teisę tinkamai gintis nuo ieškinio. Iki draudžiamojo įvykio (2022-04-12) buvusi situacija name nebuvo ginčo dalykas. Ieškovas su argumentu nesutinka, nurodo, kad CPK 45 straipsnis nedraudžia pakeisti atsakovą. Gavęs papildomus įrodymus ieškovas suprato, jog ieškinys pareikštas ne tam atsakovui, todėl ieškinį patikslino.

44. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis); priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas (CPK 265 straipsnio 1 dalis). Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, pripažinęs ieškinio faktiniu pagrindu nurodytas aplinkybes įrodytomis, atlieka jų teisinį įvertinimą (nustato ir taiko ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas) ir sprendžia, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir, jei taip, kokia apimtimi. Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, tačiau kitoks, nei ieškovas nurodė, nustatytų aplinkybių teisinis įvertinimas nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu (ieškinio ribų peržengimu). Teismas, priimdamas sprendimą, negali jo grįsti faktais, kuriais pareiškėjas nesirėmė teikdamas reikalavimą, ir išplėsti reikalavimo ribų apimties bei priteisti daugiau nei ieškovas prašė. Pažeistų teisių gynimas mažesne nei pasirinktas ieškovo pažeistų teisių būdas apimtimi nereiškia reikalavimo ribų peržengimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).

45. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. Teisminiame nagrinėjime ieškovas turi teisę tikslinti savo poziciją ir teikti papildomus įrodymus pasirengimo bylos nagrinėjimui metu, o paaiškėjus, jog ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui – pasinaudoti teise pakeisti atsakovą.

46. Iš 2023-09-08 patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašė priteisti iš atsakovo žalą ir rėmėsi argumentu, kad apie pasikartojantį užliejimą buvo pranešta namo administratoriui UAB „Naujininkų ūkis“, kuris ieškojo iš kur prateka vanduo ir tik vėliau atsakovui pavyko nustatyti ieškovo draudėjos buto užliejimo priežastį.

47. Atsižvelgdamas į CPK normas bei suformuotus kasacinio teismo išaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neperžengė ieškinio ribų. Teismas, siekdamas išsamiai ir tinkamai motyvuoti sprendimą, vertino visus byloje pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, ir padarė išvadą dėl pateiktų įrodymų bei paaiškinimų įrodomosios galios. Pirmosios instancijos teismas neįvertinęs ir nepasisakęs dėl nurodytų aplinkybių, kad buto siena drėko jau kurį laiką, nebūtų turėjęs galimybės priimti teisingo ir teisėto sprendimo, ką teismą įpareigoja CPK 263 straipsnis. Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reguliavimą, bylos faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą dėl ieškinio nagrinėjimo ribų peržengimo, kaip nepagrįstą.

Dėl procesinės bylos baigties

48. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė esmines, nagrinėjamam klausimui išspręsti svarbias aplinkybes, nurodė šiam klausimui aktualias teisės normas bei pateikė teismo padarytų išvadų motyvus, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti, kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

49. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

51. Ieškovas pateikė prašymą dėl 387,20 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Atsakovas pateikė prašymą dėl 302,50 Eur išlaidų, advokato pagalbai apmokėti.

52. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo apeliaciniame procese patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis), o atsakovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovo akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Naujininkų ūkis“ 387,20 Eur (trys šimtai aštuoniasdešimt septyni eurai 20 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliaciniame procese.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė