Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-03-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-7938-1159/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-03-22
Bylos Nr.
e2YT-7938-1159/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03603-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Pareiškėjas
N. N.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas, M. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-7938-1159/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03603-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2; 3.4.5.15.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir M. K..

I. Teismas nustatė, kad:

1. Pareiškėja kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog velionis A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą – jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusią ½ buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), šį palikimą po jo atsiradimo pradėdamas faktiškai jį valdyti, juo naudotis ir rūpintis kaip savo turtu.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra savo mirusio senelio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris mirė (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat – Velionis) turto paveldėtoja pagal Velionio sudarytą testamentą. Pareiškėja paveldėjo Velionio vardu registruotą ½ buto dalį su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau taip pat – butas). Butas iki šiol yra registruotas Velionio ir jo mirusios motinos A. D. vardu, kiekvienam priklausant po ½. Velionio motina A. D. mirė (duomenys neskelbtini), išsituokusi, turėdama vienintelį paveldėtoją – vienintelį savo šeimos narį – sūnų Velionį. Tačiau Velionis iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini) neįregistravo iš savo motinos A. D. paveldėtos ½ jai priklausiusios buto dalies, nors šiame bute nuolatos gyveno iki pat savo mirties. Pareiškėja N. N., priėmusi savo senelio, palikimą, iki šiol negali įsiregistruoti ir pilnavertiškai priimti dalies Velionio turto – ½ buto, įregistruoto Velionio motinos, A. D. vardu. Dėl minėtų priežasčių, norėdama tinkamai priimti visą Velioniui priklausiusį butą, Pareiškėja privalo kreiptis į teismą.

3. Teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto bankas atsiliepimas (DOK-36495) į pareiškimą, kuriame suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti iš esmės teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo M. K. pateikė atsiliepimą (DOK-39614), kuriame nurodė, kad sutinka su gautu pareiškimu ir jame nurodytomis aplinkybėmis.

II. Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas, nes A. D. po motinos A. D. mirties faktiniais veiksmais priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

5. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad:

5.1. pareiškėja N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) yra senelio A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), turto – ½ 29,25 kv. m. bendro (naudingo) ploto buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėtoja pagal testamentą (5 priedas prie pareiškimo). Pareiškėjos senelis A. D. yra A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus (5 priedas prie pareiškimo). A. D. motina A. D. mirė išsituokusi, testamento sudariusi nebuvo (5 priedas prie pareiškimo). Butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. D. ir A. D. po ½ dalį pagal 1992 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-4365 (7 priedas prie pareiškimo). Pareiškėjos senelis A. D. (duomenys neskelbtini) buvo sudaręs santuoką su A. D., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (13 priedas prie pareiškimo). Mirus A. D. motinai A. D., pareiškėjos senelis per įstatyme numatytą trijų mėnesiu terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. A. D. ir A. D. dukra M. K. į palikėjo A. D. turtą nepretenduoja (DOK-39614).

5.2. Pareiškėja, priėmusi savo senelio palikimą, negali įsiregistruoti ir priimti kitos ½ buto dalies, esančios (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotos senelio motinos A. D. vardu, nenustačius juridinę reikšmę turinčio fakto, jog pareiškėjos senelis po savo motinos mirties priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).

7. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011 ir kt.).

8. Teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau šiame teismo sprendime nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad:

8.1. Butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso pareiškėjos seneliui A. D. ir jo motinai A. D. po ½ dalį pagal 1992 m. birželio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-4365. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. sausio 20 d. Senamiesčio seniūnijos pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad minėtame bute A. D. nuo 1975 m. kovo 14 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (14-17 priedai prie pareiškimo) darytina išvada, kad pareiškėjos senelis po savo motinos A. D. mirties ir toliau gyveno bute, mokėjo su šiuo turtu susijusius mokėjimus, bei visu anksčiau minėtu turtu naudojosi kaip savo.

8.2. Testamentų registro išrašas (6 priedas prie pareiškimo) patvirtina, kad po A. D. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. D. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. D. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad A. D. po motinos A. D. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmęs palikimą (CK 5.51 straipsnis).

9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėjos N. N. senelis A. D. po motinos A. D. mirties, priėmė palikimą faktiniu valdymu (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas tam, kad įstatymų numatyta apimtimi galėtų realizuoti paveldėjimo teisę (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

11. Teismo turėtos pašto išlaidos sudaro 4,48 Eur ir neviršija 5,00 Eur dydžio sumos, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 279, 444, 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) senelis A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini)), po motinos A. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė A. D. palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas pareiškėjai N. N. nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys