Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje nuotolinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Informacijos tiltas“, atstovaujamo nemokumo administratoriaus Jolantos Zaikaitės-Vaitkaitienės, ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1.Ieškovas ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovo V. V. ieškovui BUAB „Informacijos tiltas“ 41571 Eur žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

1.3.Pagal juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, jog UAB „Informacijos tiltas“ juridinių asmenų registre įregistruota 1996-08-15. Bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. V. 2025-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi atsakovas buvo įpareigotas perduoti paskirtai Bendrovės administratorei visą BUAB „Informacijos tiltas“ bankroto bylos įsiteisėjimo datai priklausantį turtą ir dokumentus. Administratorė šiuo ieškiniu kreipiasi į teismą dėl žalos iš buvusio UAB „Informacijos tiltas“ vadovo V. V. priteisimo. Žala įmonei kilo dėl vadovo veiksmų neperdavus paskirtai nemokumo administratorei įmonei priklausantį turtą - transporto priemonę ir kasos likutį (pinigines sumas).

1.4.Dėl transporto priemonės neperdavimo: 2025-02-03 buvęs Bendrovės vadovas perdavė paskirtai nemokumo administratorei 5 (penkias) įmonės vardu registruotas transporto priemones (Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini)), Opel Corsa (duomenys neskelbtini), Ford Mondeo (duomenys neskelbtini), Skoda Yeti (duomenys neskelbtini), VW TRANSPORTER (duomenys neskelbtini). Pagal AB „Regitra“ duomenis UAB „Informacijos tiltas“ vardu registruotos 6 (šešios) transporto priemonės. Atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas administratorei neperdavė transporto priemonės Opel Corsa, valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), Identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009-11-20. Žodžiu atsakovas administratorei paaiškino, kad transporto priemonė dingo. Dėl šio įvykio į policiją nebuvo kreiptasi. Pagal UAB „Informacijos tiltas“ apskaitos duomenis. Įmonės turto sąraše registruota transporto priemonė Opel Corsa su likutine 0.29 Eur balansine verte. Įvertinus transporto priemonės pirmos registracijos datą (2009 m), aplinkybę, jog nėra žinių apie transporto priemonės techninę būklę, bei atsižvelgiant į rinkoje esančių panašių transporto priemonių kainas, taip pat į gautus pasiūlymus iš transporto priemonių supirktuvių (utilizavimo paslaugas ir pan.) dėl panašios Bendrovei priklausančios transporto priemonės (Opel Corsa (duomenys neskelbtini)), administratorė mano, kad neperduotos transporto priemonės rinkos vertė ne mažesnė kaip 400 eur.

1.5.Dėl kasos likučio neperdavimo. Buvęs Bendrovės vadovas perdavė administratorei UAB „Informacijos tiltas“ balansą 2024-­09-04 datai, nes įmonė realiai dirbo iki 2024-08-31. t.y. iki buvo atleisti visi įmonės darbuotojai. išskyrus vadovą (vadovas atleistas Sodra iniciatyva 2024 m. spalio mėn.) (Priedas 9). Tiek perduoto balanso. tiek perduotos kasos apskaitos dokumentais nustatyta. kad įmonėje registruotas 41 171,04 eur dydžio pinigų likutis kasoje. Pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius bei kasos knygos įrašus matyti, kad atsakovas buvo įmonės kasininkas. Atsakovas žodžiu administratorei paaiškino, kad kasos nėra išsaugojęs. dengė įmonės veiklos išlaidas. tačiau tai pagrindžiančių dokumentų neturi.

1.6.Teisinis pagrindas. Kai vadovas pažeidžia fiduciarines Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 2.87 str. įtvirtintas pareigas arba specialiuosiuose įstatymuose jam kaip vadovui nustatytas pareigas, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta. kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti sąžiningai ir protingai juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu. Civilinė bendrovės vadovo atsakomybė kyla pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai.

1.7.Taisyklė, kad bendrovės vadovas turi pareigas pačiai bendrovei, kaip savarankiškam teisės subjektui, įtvirtinta Akcinių bendrovių įstatyme, nes akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ) 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta bendrovės vadovo pareiga veikti išimtinai bendrovės interesais. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta norma kasacinio teismo praktikoje aiškinama kaip valdymo organo nario pareiga atitikti objektyvius rūpestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

1.8.Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ str. 12 d. 2,3,4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Finansinės apskaitos įstatymas (FAĮ) 13 str. 1 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą nemokumo administratoriui (Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 57 str. 1 dalies 1, 2 punktai).

1.9.Už fiduciarinių pareigų pažeidimą ir bylose, kuriose dėl vadovo veiksmų teisėtumo sprendžiama taikant verslo sprendimo taisyklę, vadovo atsakomybė kyla ir taikoma tik esant dideliam neatsargumui arba tyčiai. Tačiau už įstatymuose nustatytu imperatyviųjų teisės normų pažeidimą vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Kasacinis teismas byloje dėl bendrovei vadovavusių asmenų atsakomybės už tinkamai neišsaugotą ir neįtrauktą į apskaitą turtą yra nurodęs, kad ši vadovo pareiga kildintina iš CK 2.87 str. 1 dalies, taip pat specialiųjų Akcinių bendrovių įstatymo ir Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429- 313/2015). Teismų praktikoje pasisakyta, kad tuo atveju, jei ieškinys reiškiamas dėl to, kad įmonės administratoriui neperduotas bendrovės turtas, kitaip tariant, administratoriui iš esmės teigiant, kad įmonėje tam tikras turtas pareigos jį perduoti administratoriui atsiradimo momentu buvo/turėjo būti, reikalinga įrodyti (nustatyti), kad įmonės turtas be pateisinamų priežasčių administratoriui neperduotas. Tokiu atveju teisiniu vadovo atsakomybės pagrindu yra Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nurodytos pareigos pažeidimas (2015-10-29 Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.2A-943- 178/2015).

1.10.Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) 57 straipsnyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, - jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla (toliau - juridinio asmens informacija). Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys per teismo nustatytą terminą neperduoda nemokumo administratoriui nurodyto turto ir (ar) informacijos, teismas gali jiems skirti iki vienos MMA dydžio baudą už kiekvieną pareigos nevykdymo dieną. Pažymėtina, kad iš esmės įstatymo nuostatos dėl vadovo pareigos perduoti įmonės turtą ir įmonės dokumentus bankroto (nemokumo) administratoriui nesikeitė, ir paskyrus baudą vadovas nuo šios pareigos nėra atleidžiamas.

1.11.Kadangi minėtos pareigos kyla iš juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, tais atvejais, kai pažeidžiamos specialiuosiuose įstatymuose nustatytos pareigos, vadovui taikoma civilinė deliktinė atsakomybė (CK šeštosios knygos XXII skyrius). Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti vadovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, vadovo kaltė, žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Žala suprantama kaip išlaidos, kurių atsirado dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių asmuo nebūtų patyręs, jeigu atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovės veiksmus, padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos. Teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), pareiga paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

1.12.Šiuo atveju yra nustatytos visos buvusio UAB “Informacijos tiltas” vadovo V. V. civilinės atsakomybės kilimo sąlygos: 1) neteisėti veiksmai - turto (kasos likučio ir transporto priemonės) paskirtam nemokumo administratoriui neperdavimas - Juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatų pažeidimas; bendrųjų vadovo pareigas reglamentuojančių normų (Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8 d., 37 str. 7,8,12 dalys; CK 2.87 str. 1 dalis) pažeidimas; 2) žala - neperduotos Bendrovės piniginės lėšos 41 171 Eur sumoje ir nustatyta transporto priemonės rinkos vertė - 400 Eur ; 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos - Bendrovės turto netekimas tiesiogiai susijęs su žalos atsiradimu įmonei, nes turto neperdavimu (dėl jo aplaidaus valdymo ar kitų priežasčių) administratoriui sumažinama įmonės turto masė ir taip panaikinama/sumažinama galimybė patenkinti Bendrovės kreditorių reikalavimus; 4) kaltė - vadovo kaltė preziumuojama.

1.13.Dėl procesinių palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą Ieškovui iš Atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos.

2.Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė, palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai parodė, kad ieškinyje nurodytas turtas priklauso įmonei, atsakovas nepateikė įrodymų, dėl ko nepateikė šio turto, kasos likutis nustatytas įmonės dokumentais. Atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įmonės vadovas ir akcininkas. Į atsakovą buvo kreiptasi, atsakovas nurodė, kad piniginės lėšos buvo panaudotos įmonės veikloje, bet jokių įrodymų nepateikė. Kasos likutis matosi iš 2024-09-04 buhalterės parengto balanso. Dėl transporto priemonės atsakovas nurodė, kad ji dingo, bet tai buvo atsakovo nerūpestingumas, nes vadovas turi pareigą elgtis rūpestingai.

3.Atsakovas V. V. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes grynieji pinigai iš kasos buvo išleisti įmonės išlaidoms padengti dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Automobilis Opel Corsa (duomenys neskelbtini) dingo iš nemokamos stovėjimo aikštelės. Tuo metu jis (atsakovas) neturėjo įgaliojimų kreiptis į policiją, be to šis automobilis buvo visiškai techniškai brokuotas ir gali būti vertinamas tik kaip metalo laužas. Dėl įmonės bankroto jis yra finansiškai bankrutavęs. Tik už įmonės vekselius antstolių reikalavimu jis sumokėjo daugiau nei 80000 Eur. Jis yra neįgalus, pajamos yra tik pensija, iš kurios antstolių reikalavimu imamos skolos.

4.Atsakovas teismo posėdyje parodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai. Parodė, kad įmonės sandėlis buvo (duomenys neskelbtini), lygtai, šalia buvo aikštelė. Transporto priemonė Opel Corsa stovėjo toje aikštelėje, iš kurios ši transporto priemonė dingo. Opel Corsa buvo kaip metalo laužas. Dėl šio automobilio dingimo į policiją jis nesikreipė. Tame sandėlyje jis jokio turto nerado, ten buvo laikomos statybinės medžiagos, kompresorius, nepamena dar kas. Kasos likučio administratorei jis neperdavė, nes pinigai iš kasos buvo panaudoti įmonės išlaidoms dengti. Nepamena kas jį atleido iš darbo, jis pats savęs neatleido. Jis buvo įmonės akcininkas, turėjo 45 procentus įmonės akcijų. Jis yra pensininkas, gauna pensiją į rankas 1000 Eur kas mėnesį, tai jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Jokio turto jis neturi, gyvena sūnaus būste. Gal iš jo pensijos tą žalą įmonės administratorė išsiieškos. Jis iš pensijos moka sūnui V. V. kas mėnesį po 500 Eur, nes sūnus moka paskolą, kurią yra paėmęs, dar turi ir kitų įsipareigojimų. Įrodymų apie tai nepateikė.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

6. Pagal juridinių asmenų registro duomenis nustatyta, jog UAB „Informacijos tiltas“ (toliau – Bendrovė) juridinių asmenų registre įregistruota 1996-08-15, Bendrovės vadovu nuo (duomenys neskelbtini) iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo buvo atsakovas V. V.

7. 2025-01-06 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 1291-580/2025 Bendrovės valdymo organai - atsakovas nuo nutarties įsiteisėjimo per 15 dienų, buvo įpareigoti perduoti paskirtai Bendrovės administratorei, tame tarpe, visą BUAB „Informacijos tiltas“ bankroto bylos įsiteisėjimo datai priklausantį turtą ir dokumentus.

8.2025-02-03 buvęs Bendrovės vadovas – atsakovas perdavė paskirtai nemokumo administratorei 5 (penkias) įmonės vardu registruotas transporto priemones: (Citroen Berlingo (duomenys neskelbtini), Opel Corsa (duomenys neskelbtini), Ford Mondeo (duomenys neskelbtini), Skoda Yeti (duomenys neskelbtini), VW TRANSPORTER (duomenys neskelbtini). Remiantis AB „Regitra“ duomenimis Bendrovės vardu registruotos 6 (šešios) transporto priemonės. Duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovas, kaip buvęs bendrovės vadovas administratorei perdavė ir transporto priemonę Opel Corsa, valstybinis registracijos Nr.(duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr.(duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009-11-20, nėra. Kita vertus atsakovas to neginčijo ir tai patvirtino teisme. Pagal Bendrovės apskaitos duomenis, įmonės turto sąraše registruota transporto priemonė Opel Corsa su likutine 0.29 Eur balansine verte. Kaip matyti iš ieškovo pateiktų analogiškų automobilių Opel Corsa pardavimo skelbimų, pasiūlymų dėl kainos, tokio automobilio kaina yra apie 500 Eur, ieškovas įvertino nurodytą automobilį 400 Eur suma. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo.

9.Taip pat nustatyta, kad atsakovas, kaip buvęs Bendrovės vadovas perdavė administratorei Bendrovės balansą, sudarytą 2024-­09-04 dienai, Bendrovė faktiškai dirbo iki 2024-08-31. t.y. iki buvo atleisti visi įmonės darbuotojai, išskyrus vadovą - atsakovą (atsakovas atleistas Sodra iniciatyva 2024 m. spalio mėn.). Tiek perduoto balanso, tiek perduotos kasos apskaitos dokumentais nustatyta, kad įmonėje registruotas 41 171,04 Eur dydžio pinigų likutis kasoje. Pagal kasos pajamų ir išlaidų orderius bei kasos knygos įrašus matyti, kad atsakovas buvo įmonės kasininkas.

10. Kaip nurodė teismo posėdžio metu atsakovas, kad jis su ieškiniu sutinka visiškai, jokių įrodymų, paneigiančių aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, atsakovas nepateikė.

11. CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms: žalai (nuostoliams); neteisėtiems veiksmams; priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; už žalą atsakingo asmens kaltei. Šiuo atveju skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas), tačiau kitus būtinus civilinės atsakomybės elementus privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

12.Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-98-684/2019). Valdymo organų narių fiduciarinių pareigų apimtis kasacinio teismo praktikoje aiškinama taip, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų, t. y. dalyvių, interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

13.CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai. Pasisakydamas dėl žalos dydžio ir fakto įrodinėjimo, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kai įrodinėjimo dalykas yra žalos dydis, teismas diskrecijos teisę dalyvauti įrodinėjimo procese turi įgyvendinti atsižvelgdamas į tai, kad nenustačius tikrojo žalos dydžio negali būti teisingai išspręstas šalių ginčas. CK 6.249 straipsnio, reglamentuojančio žalos (nuostolių) nustatymą, 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas; tai reiškia, kad tuo atveju, kai žalos padarymo faktas, kaip pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti, yra įrodytas, ieškinys dėl žalos atlyginimo negali būti atmestas tik tuo pagrindu, kad suinteresuota šalis tinkamai neįrodė patirtų nuostolių dydžio. Sprendimą dėl žalos atlyginimo teismas turi priimti tik tada, kai žalos dydis nustatytas, t. y. pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas patikimais, laikantis įrodinėjimo taisyklių ištirtais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152-686/2015). Byloje nustatyta, kad Atsakovas žalos dydžio neginčijo, įrodymų, paneigiančių ieškinyje nurodyto paskaičiuoto žalos dydžio nepateikė. byloje, atsakovas Administratoriui ieškovo turtą privalėjo perduoti nustatytu terminu, tačiau, kaip nurodyta aukščiau, šios savo pareigos visiškai neįvykdė. Teismai yra ne kartą akcentavę, jog kad civilinė atsakomybė už tinkamą įmonės dokumentų bei turto neperdavimą gali atsirasti ne tik nurodytų JANĮ nuostatų pagrindu, bet ir bendraisiais pagrindais. Pastaroji pareiga taip pat gali būti kildinama iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies bei iš specialiųjų įstatymų: Akcinių bendrovių įstatymo (ABĮ), Buhalterinės apskaitos įstatymo (ir kitų įstatymų atitinkamų nuostatų). Kaip teisingai nurodė ieškovas ieškinyje, nemokumo procesą reglamentuojantys įstatymai nedetalizuoja įmonės turto ir dokumentų perdavimo bei priėmimo procedūros, taip pat ir administratoriaus veiksmų tokios procedūros metu, tačiau tai neatleidžia vadovo, šiuo, nagrinėjamu atveju, Atsakovo, nuo pareigos perduoti Administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus, tinkamo įvykdymo pagal bendruosius reikalavimus, taikomus bendrovės turto apskaitai. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2 ir 6 punktuose nustatyta bendrovės vadovo atsakomybė už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą bei bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad įmonės vadovas, nevykdantis pareigų, susijusių su įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimu ir pateikimu Juridinių asmenų registrui, arba netinkamai jas vykdantis, privalo atlyginti visą padarytą žalą įmonei ir (arba) kitiems asmenims. Pagal BAĮ 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai žala padaryta per konkretaus vadovo įgaliojimų laikotarpį jam pažeidus minėtas imperatyviąsias įstatymų nuostatas, atsakomybė kyla ir savarankiškais pagrindais, kitaip nei numatytu specialiu pagrindu - dokumentų nemokumo administratoriui neperdavusio vadovo atsakomybė pagal JANĮ 57 str. 1 d.

14.CK 6.247 straipsnis įtvirtina, kad priežastinis ryšys yra būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga, nes atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Nustatant priežastinį ryšį aktualūs bendrieji kasacinio teismo išaiškinimai civilinės atsakomybės taikymo bylose. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 03 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015). Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju, atsakovų neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su administravimo išlaidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iš išieškotos žalos sumos, o jų nepriteisus iš atsakovų, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebūtų pilnai atlyginta.

15.Teismui nustačius, kad Atsakovas kaip bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas - Atsakovas kaltas, paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi būtent Atsakovas. Apie Atsakovo kaip bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar Atsakovas kaip bendrovės vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jų pareigas atliekant valdymo organo ar jo nario pareigas valdant įmonę. Šiuo atveju Atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos Atsakovas nepaneigė. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad Atsakovas yra atsakingas už atsiradusią žalą. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes akivaizdu, kad Atsakovui neperdavus Administratoriui tikrojo Ieškovo turto už 41 571 Eur (41 171 Eur piniginių lėšų ir transporto priemonės Opel Corsa, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), 400 Eur vertės) sumą, Atsakovas savo neteisėtais veiksmais Ieškovui padarė 41 571 Eur žalą, kurią privalo atlyginti Bendrovei.

16. Teismas pažymi, kad civiliniame procese įtvirtintas rungimosi principas nustato, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Tai reiškia, kad teigiančioji arba tam tikrų aplinkybių konstatavimu suinteresuota šalis turi įrodyti tokias aplinkybes. Atsakovo atsiliepime nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas nesutikimas su ieškiniu yra vertintini kritiškai, yra niekuo nepagrįsti - jokiais įrodymais ir prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, ir todėl yra atmestini. Kita vertus, posėdžio metu atsakovas savo poziciją pakeitė nurodydamas, jog su ieškiniu sutinka.

17.CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

21.Dėl bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str. str.).Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, 848 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju, ieškovo atstovas duomenų apie ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-263, 270 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui BUAB „Informacijos tiltas“, j.a.k.123704064, iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 41 571 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos (41 571Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025-04-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas AB Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660), iš atsakovo V. V., a.k. (duomenys neskelbtini), 848 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio. Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.