- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-36-332-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- A. L.
- Civilinis atsakovas
- UAB „K. M.“, AB „L. D.“
- Nukentėjusysis
- R. K., A. K.
- Civilinis ieškovas
- R. K., A. K.
- Advokatai
- Algis Staškūnas, Saulius Staškus, Sigitas Čepas
Pranešėjas: Raimundas Jurgaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-36-332/2009
Teisėjas: Stefanija Sakalauskienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.1.15.3.2., 2.4.6.3.4
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2009 m. sausio 22 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinių atsakovų AB „L. D.“ ir UAB „K. M.“ apeliacinius skundus dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms dienoms.
Iš civilinio atsakovo UAB „K. M.“ nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų R. K. ir jos atstovaujamų nepilnamečių F. K. ir G. K. naudai priteista po 50 000 Lt, nukentėjusios – civilinės ieškovės A. K. naudai – 25 000 Lt, nukentėjusiojo – civilinio ieškovo A. K. naudai – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš civilinių atsakovų – UAB „K. M.“ ir AB „L. D.“ solidariai nukentėjusiosios – civilinės ieškovės R. K. naudai priteista 22 716,11 Lt neatlygintų laidojimo išlaidų. Iš civilinio atsakovo UAB „K. M.“ R. K. naudai priteista 1000 Lt, A. K. naudai – 500 Lt atstovavimo baudžiamojoje byloje išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2007-09-05 Telšių rajone nelygiareikšmėje sankryžoje Luokė – Tryškiai – Užventis – Upyna, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz 1317“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas nuo Luokės miestelio šalutiniu keliu, nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau vadinama – KET) 53 p. reikalavimus, įvažiavo į sankryžą ir susidūrė su pagrindiniu keliu važiavusiu automobiliu „C. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu E. K., tuo pažeisdamas KET 196 p. reikalavimus; šio eismo įvykio metu žuvo automobilio „C. B.“ vairuotojas E. K.. Ši A. L. nusikalstama veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu AB „L. D.“ prašo Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pakeisti ir civilinės ieškovės R. K. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti. Nurodo, kad 22 716,11 Lt laidojimo išlaidos yra atlygintos, todėl apylinkės teismas be pagrindo jas priteisė. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pati nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad turtinės žalos atlyginimui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau vadinama – VSDFV) yra gavusi 130 000 Lt ir 100 000 Lt draudimo išmokų. Be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad VSDFV Kauno skyrius nelaimingą atsitikimą darbe pripažino draudiminiu ir išmokėjo nukentėjusiojo šeimai draudimo išmokas, viršijančias laidojimo išlaidas.
Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d. numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Straipsnio komentare nurodyta, kad nukentėjusiajam, kurio sveikata ar gyvybė apdrausta, sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju mokamos socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa, vienkartinė kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.) įskaitomos į atlygintiną žalą. Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 p. taip pat nurodyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas moka nukentėjusiajam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio išmoką, kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomas sveikatos draudimas.
Lietuvos Respublikos CK 6.291 str. 2 d. numatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas, todėl R. K. iš valstybės gauta 780 Lt išmoka įskaitytina į laidojimo išlaidas. Minėto straipsnio komentare nurodoma, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, apdraustajam mirus, išmokama šimto vidutinių mėnesių draudžiamųjų pajamų [...] laidojimo pašalpa. Komentuojamo straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Todėl laidojimo išlaidos išieškomos iš žalos padariusio asmens (šiuo atveju draudiko) tik tiek, kiek jų nepadengia išmokėta laidojimo pašalpa. Telšių rajono apylinkės teismas įskaitė tik valstybės skiriamą laidojimo pašalpą, o VSDFV Kauno skyriaus skirtos pašalpos neišminusavo. Esant išdėstytos aplinkybėms, Telšių rajono apylinkės teismo sprendimas dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl keistinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „K. M." prašo Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių tenkinimo pakeisti ir nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių R. K. bei jos atstovaujamų nepilnamečių F. K. ir G. K. naudai priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 15 000 Lt, nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų A. K. ir A. K. ieškinius atmesti, taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš UAB „K. M." R. K. naudai priteista 22 716,11 Lt turtinės žalos atlyginimui.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nustato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas 2004-09-29 nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-475/2004, ieškovas - D. M., atsakovai -R. O. ir UAB „B. G.") konstatavo, kad visais civilinės atsakomybės draudimo draudiminių įvykių atvejais atsakingas už padarytą žalą, neviršijant draudimo sutartyje nurodytų sumų, yra draudikas, draudimo sutartimi prisiėmęs žalos atsiradimo riziką. Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 2 d. numato, kad, kai draudimo sumos nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „K. M." transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „L. D.". Taigi apylinkės teismo nuosprendžio dalis priteisti iš UAB „K. M." turtinę žalą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes žala, neviršijanti privalomojo draudimo, turėjo būti priteista tik iš draudiko AB „L. D.", ir tik esant žalai, viršijančiai privalomojo draudimo sumas, ji galėtų būti priteista iš UAB „K. M.".
UAB „K. M." sutinka, kad dėl artimo žmogaus žūties yra patirti dvasiniai išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas ir kad ši neturtinė žala turi būti atlyginta, tačiau nesutinka su dvasinių išgyvenimų įvertinimu bendra 195 000 Lt suma. Nustatant neturtinės žalos dydį, turėjo būti vertinama žala, padaryta nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams, o ne žuvusiam E. K., nes žuvusysis neturtinės žalos pagal jos esmę nebegalėjo patirti. Nukentėjusieji – civiliniai ieškovai autoįvykyje nebuvo sužaloti, autoįvykis jiems nesukėlė jokių neigiamų fizinių pasekmių, todėl faktiškai neturtinė žala pasireiškia tik dvasiniais išgyvenimais ir sukrėtimu dėl artimo žmogaus mirties. Apylinkės teismas žuvusiojo sutuoktinės R. K. ir nepilnamečių vaikų F. K. ir G. K. dvasinius išgyvenimus įvertino vienoda 50 000 Lt suma, nors pagal patirtas pasekmes kiekvienai iš nukentėjusiųjų neturtinė žala pasireiškė skirtingai, t.y. G. K. autoįvykio metu buvo 1 metų amžiaus, todėl ji, ką pripažino ir mama R. K., jokių emocinių sukrėtimų nepatyrė, F. K. reikėjo psichologo pagalbos, o R. K. – ne. Taigi, apylinkės teismas, visiškai tenkindamas žuvusiojo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų ieškinius, nediferencijavo kiekvienam iš jų sukeltų dvasinių pasekmių.
Žuvusiojo tėvų A. K. ir A. K. ieškiniai buvo patenkinti iš dalies ir neturtinė žala įvertinta, diferencijuojant kiekvienam iš jų sukeltas dvasines pasekmes, atsižvelgiant į tai, kad A. K. pats pripažino, jog jo dvasiniai išgyvenimai, lyginant su A. K., yra mažesni. Priteista suma yra žymiai per didelė, nes A. K. ir A. K. turi kitą sūnų, teisme reikalaujamą neturtinės žalos atlyginimą vertino labiau kaip pagalbą anūkams, o ne kaip jų dvasinių išgyvenimų atlyginimą. A. K. nepateikė įrodymų, kad depresija susirgo dėl sūnaus mirties. Be to, civilinė atsakomybė dėl neturtinės žalos negali būti neribojama, nes dėl E. K. žūties sukrėtimą patyrė ne tik civiliniai ieškovai, bet ir kiti giminės, draugai ir pažįstami. Įvertinus tai, kad reikalavimų dėl neturtinės žalos priteisimo negali reikšti neapibrėžtas asmenų ratas, ir atsižvelgiant į tai, kad apylinkės teisme buvo nustatyta, jog E. K. palikimą priėmė tik R. K., F. K. ir G. K., neturtinė žala tėvams iš viso neturi būti priteisiama.
Nustatant neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas tik formaliai įvertino UAB „K. M." turtinę padėtį, nurodydamas, kad bendrovės pelnas nėra didelis, tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, į tai nebuvo atsižvelgta. Priteista 195 000 Lt neturtinės žalos suma yra neprotinga, gali sukelti neigiamas pasekmes UAB „K. M.", nes tokios sumos, atsižvelgiant į įmonės turtinę padėtį, atlyginti nebus galimybių, dėl ko nepagrįstų nuostolių patirs ne tik įmonė, bet ir jos darbuotojai, kadangi jie gali netekti darbo.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas turėjo vertinti ne tik UAB „K. M.", bet ir nuteistojo A. L. turtinę padėtį, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.280 str., įmonė turės regreso teisę į kaltininką A. L.. Teismas nuosprendyje nustatė, kad A. L. turtinė padėtis yra prasta, jis gyvena tik iš minimalaus atlyginimo, todėl akivaizdu, kad, priteisiant į 195 000 Lt neturtinės žalos, į A. L. turtinę padėtį iš viso nebuvo atsižvelgta.
UAB „K. M." civilinė atsakomybė šioje byloje kyla be kaltės. Byloje nėra duomenų, kad UAB „K. M.", užtikrindama saugų padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) eksploatavimą, nebuvo pakankamai atidi ar nerūpestinga. Transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, vairuotojas turėjo reikalaujamą kvalifikaciją, todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turėjo į tai atsižvelgti. Taip pat turėjo būti įvertinta ir A. L. kaltė. Apylinkės teismas A. L. pripažino kaltu, padarius nusikaltimą dėl neatsargumo, A. L. autoįvykio metu nebuvo apsvaigęs nuo alkoholinių gėrimų. Todėl šioje byloje neturtinė žala negali būti priteisiama kaip už tyčinį nusikaltimą ar kaip už autoįvykį, sukeltą asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, tačiau apylinkės teismo nustatyta bendra net 195 000 Lt dydžio neturtinė žala verčia daryti priešingą išvadą, todėl akivaizdu, kad tokia žala, atsižvelgiant į padariusio žalą asmens kaltę, yra per didelė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo nustatyta, kad R. K. iš VSDFV turtinės žalos atlyginimui gavo 130 000 Lt ir 100 000 Lt vienkartinių išmokų, žuvus darbuotojui. UAB „K. M." civilinė atsakomybė buvo apdrausta, todėl likusią turtinę žalą atlygins draudikas AB „L. D.“. Taigi, ieškovai praktiškai nepatyrė jokių turtinių nepatogumų dėl E. K. žūties, todėl ir neturtinė žala turėjo būti mažinama.
Apylinkės teismas savo nuosprendyje nustatė, kad dėl autoįvykio iš dalies kaltas ir žuvusysis, nes Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė abu vairuotojai, o sunkiasvoris automobilis „M. B. 1317“ nuo smūgio net apvirto, kas rodo, jog žuvusiojo E. K. vairuojamo lengvojo automobilio „C. B.“ greitis turėjo būti didelis. Esant išdėstytoms aplinkybėms, Lietuvos Respublikos CK 6.253 str. 1 d. ir 5 d. pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydis turėjo būti mažinamas, tačiau apylinkės teismas ieškinius tenkino pilnai.
Telšių rajono apylinkės teismas iš priteisto neturtinės žalos atlyginimo neatėmė AB „L. D." išmokėtos 500 eurų (1726,40 Lt) draudimo išmokos, todėl šią klaidą prašo ištaisyti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje analogiškose neturtinės žalos priteisimo bylose neturtinės žalos priteisimo dydis mirties atveju paprastai būna net mažesnis nei sužalojimų atveju, kadangi mirties atveju neturtinė žala pasireiškia daugiausia dvasiniais išgyvenimais, o sužalojimų atveju nukentėjusysis nukenčia ne tik dvasiškai, bet ir fiziškai. Įvertinus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tokio dydžio neturtinė žala, kokią priteisė Telšių rajono apylinkės teismas, paprastai nėra priteisiama (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-25 nutartis Nr. 2K-238/2006, kurioje priteista 10 000 Lt neturtinė žala iš asmens, vairavusio transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio).
Atsikirtimu į apeliacinius skundus nukentėjusieji A. K. ir A. K. prašo civilinių atsakovų UAB „K. M.“ ir AB „L. D.“ apeliacinius skundus atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 200811-05 nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai patenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius. Teismas taip pat motyvavo ir pagrindė patenkinimą civilinio ieškinio dėl laidojimo išlaidų atlyginimo. Nurodo, kad A. K. ir A. K., kaip žuvusiojo E. K. tėvams, buvo padaryta didelė moralinė žala – dėl sūnaus netekties patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, emocinę depresiją, žlugo pagrįsti lūkesčiai dėl sūnaus paramos tėvams senatvėje. Atsakovo teiginiai apie tai, kad tėvams neturtinė žala nepriteistina, nes ji jiems tariamai ir nepadaryta, atrodo ciniškai ir peržengia elementaraus padorumo ribas. Iš civilinio atsakovo UAB „K. M." priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra per didelė. Ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistasis A. L. nuosprendžio dėl bausmės ir civilinio ieškinio dalies neapskundė. Civilinis atsakovas, išmokėjęs žalos atlyginimą, turės regreso teisę į A. L.. Be to, civilinis atsakovas UAB „K. M.", būdamas darbdavys ir padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, leido nuteistajam dirbti su automobiliu, kurio vairavimo patirties jis neturėjo, turėjo galiojančių administracinių teisės nuobaudų dėl KET pažeidimų, neseniai buvo atgavęs teisę vairuoti transporto priemones, kurią buvo praradęs dėl vairavimo, būnant neblaiviam, šio autoįvykio metu vėl padarė grubų KET pažeidimą.
Atsikirtimu į apeliacinius skundus nukentėjusioji R. K. savo pačios ir atstovaujamų nepilnamečių dukrų G. K. ir F. K. vardu prašo civilinių atsakovų UAB "K. M.“ ir AB "L. D." apeliacinius skundus atmesti, o Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendį palikti nepakeistą. Mano, kad apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendyje išdėstytos išvados atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai patenkino R. K. ir jos vaikų civilinius ieškinius. Teismas taip pat motyvavo ir pagrindė patenkinimą civilinio ieškinio dėl laidojimo išlaidų priteisimo solidariai iš civilinių atsakovų. Nurodo, kad R. K. ir jos vaikams buvo padaryta didelė moralinė žala. Dėl sutuoktinio bei tėvo netekties R. K. ir vaikai patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, emocinę depresiją. Iš civilinio atsakovo UAB „K. M.“ priteista neturtinės žalos atlyginimo suma negali būti laikoma per didele. Ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Nuteistasis A. L. nuosprendžio dėl bausmės ir civilinio ieškinio dalies neapskundė. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad AB „L. D." nevykdė prievolės išmokėti draudimo išmoką už privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apdraustą civilinį atsakovą UAB „K. M.", todėl E. K. laidojimo išlaidos teisingai priteistos iš abiejų civilinių atsakovų.
Teismo posėdyje civilinio atsakovo UAB „K. M.“ atstovai prašo UAB „K. M.“ apeliacinį skundą patenkinti, AB „L. D.“ apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusieji – civiliniai ieškovai R. K., A. K. ir jų atstovas prašo apeliacinius skundus atmesti.
Civilinio atsakovo AB „L. D.“ apeliacinis skundas tenkintinas, civilinio atsakovo UAB „K. M.“ apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 4 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 1 d., socialinio draudimo išmokos (ligos pašalpa, vienkartinį kompensacija, periodinė kompensacija, laidojimo pašalpa ir pan.) mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Pažymėtina, kad, sutinkamai su minėto straipsnio 2 dalimi, į atlygintinos žalos dydį įskaitomos tik privalomojo socialinio draudimo išmokos. Savanoriškojo draudimo išmokos, mokamos pagal savanoriškojo draudimo sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 – 6.988 str.), į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos. Taigi, Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 2 d. yra specialioji norma, nustatanti, kad to paties straipsnio 1 dalis netaikoma, kai nukentėjusiojo sveikata ar gyvybė apdrausta ne socialiniu, o savanoriškuoju draudimu.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 6.291 str., sudedamoji žalos, padarytos asmens gyvybės atėmimu, dalis yra mirusiojo laidojimo išlaidos. Teisę į laidojimo išlaidų atlyginimą turi mirusiojo įpėdiniai ar kiti asmenys, kurie faktiškai turėjo tokių išlaidų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, apdraustajam mirus, išmokama šimto vidutinių mėnesio draudžiamųjų pajamų, galiojusių tą mėnesį, kai įvyko mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe, laidojimo pašalpa. Lietuvos Respublikos CK 6.291 str. 2 d. nurodyta, kad ši pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas.
Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 55 p. taip pat numatyta, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos dėl eismo įvykio patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo pašalpa įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad iš žalos padariusio asmens ar atsakingojo draudiko laidojimo išlaidos išieškomos tik tiek, kiek jų nepadengia minėtos išmokos.
Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusioji R. K. iš valstybės gavo 780 Lt laidojimo pašalpą. Iš VSDFV Kauno ir Plungės skyrių pažymų matyti, kad R. K. iš VSDFV savo pačios ir nepilnamečių dukterų F. K. ir G. K. vardu yra gavusi 155 716, 42 Lt išmokų apdraustajam mirus. Ši aplinkybė patvirtinta nukentėjusiosios R. K. parodymais teisiamajame posėdyje (t. 2, l. 130-131). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji R. K. iš žuvusiojo sutuoktinio E. K. darbdavio – UAB „G.“ gavo 100 000 Lt išmoką, kuri bendrovei buvo išmokėta savanoriškojo draudimo sutarties, sudarytos tarp UAB „G.“ ir UAB „I. D.“, pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.291 str. 2 d., savanoriškojo draudimo išmokos, mokamos pagal savanoriškojo draudimo sutartis (Lietuvos Respublikos CK 6.987 – 6.988 str.), į atlygintinos žalos dydį neįskaitomos, todėl minėta UAB „G.“ nukentėjusiajai R. K. pervesta 100 000 Lt išmoka, negali būti įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tačiau R. K. patirtas 22 716,11 Lt laidojimo išlaidas visiškai padengia minėtos valstybės skirta laidojimo pašalpa ir VSDFV išmokos. Taigi, laikytina, kad laidojimo išlaidos nukentėjusiajai R. K. yra atlygintos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl turtinės žalos – laidojimo išlaidų priteisimo iš UAB „K. M." ir AB „L. D." naikintinas kaip nepagrįstas.
Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., 6.263 str. 2 d., 6.283 str. 1 d.), tačiau asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi ir tretieji asmenys – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo žuvusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis Nr. 2K-380/2008). Nors UAB „K. M.“ apeliaciniame skunde pagrįstai teigiama, kad G. K. jokių emocinių sukrėtimų dėl tėvo žūties nepatyrė, kadangi autoįvykio metu jai tebuvo vieneri metai ir ji negalėjo sąmoningai suvokti situacijos bei įvykio aplinkybių, tačiau po kelerių metų mergaitė suvoks įvykusią tragediją – tėvo netekimo faktą ir tai atsilieps jai neigiamais emociniais išgyvenimais, dvasiniais sukrėtimais. Kaip matyti iš bylos duomenų, F. K., netekus tėvo, buvo reikalinga psichologo pagalba, R. K. neteko sutuoktinio ir vaikų tėvo, šeimos maitintojo, A. K. ir A. K. neteko sūnaus, dėl ko, kaip matyti iš 2008-08-25 medicininio pažymėjimo, A. K. pasireiškė vidutinio sunkumo depresinis sindromas, A. K. sunkiai išgyveno pasekmes dėl sūnaus E. K. žūties, kas nustatyta jo paties parodymais. Taigi, dėl E. K. mirties dvasinį sukrėtimą patyrė tiek jo sutuoktinė, nepilnametės dukros, tiek ir E. K. tėvai, todėl jie visi turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms UAB „K. M.“ apeliacinio skundo argumentas, kad žuvusio E. K. tėvams neturtinė žala iš viso neturėjo būti priteista, atmestinas kaip nepagrįstas.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratą ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 dalys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis. Taigi, įvertinti neturtinę žalą kiekvienu konkrečiu atveju palikta teismo dispozicijai, kuris, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.
Spręsdamas nukentėjusiesiems – civiliniams ieškovams priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numatytus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus – žalos pasekmes, dėl žalos atsakingo juridinio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių išgyvenimų pobūdį, individualias nukentėjusiųjų savybes (amžių ir kt.), sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, o nustatydamas neturtinės žalos dydžius, nediferencijavo ir neindividualizavo jų kiekvieno nukentėjusiojo – civilinio ieškovo atžvilgiu atskirai.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 ir 2 d. nurodytų kriterijų ir faktinių bylos duomenų visuma, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė per didelius nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžius ir jiems iš civilinio atsakovo UAB „K. M.“ priteisė neturtinei žalai atlyginti: R. K. ir jos atstovaujamoms nepilnametėms dukroms F. K. bei G. K. - po 50 000 Lt, tėvams A. K. – 25 000 Lt, A. K. – 20 000 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji R. K. iš AB „L. D.“ gavo 500 eurų draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, žuvusiojo E. K. darbdavys – UAB „G.” geranoriškai pervedė R. K. 100 000 Lt išmoką, kuri UAB „G.” buvo išmokėta pagal draudimo sutartį su UAB „I. D.“, kuria buvo apdrausti bendrovės darbuotojai. Iš pelno ataskaitos matyti, kad civilinio atsakovo UAB „K. M.“ turtinė padėtis žalos atsiradimo metu – 2007-09-05, buvo patenkinama, nes bendrovės grynasis pelnas 2006 m., atskaičius mokesčius, kitas sąnaudas ir nuostolius, buvo tik 8615 Lt (t. 2, l. 124). Taigi, įvertinus tai, kad nukentėjusiosios R. K. ir jos vaikų patirta neturtinė žala yra dalinai atlyginta AB „L. D.“ draudimo išmoka, E. K. darbdavio išmokėta didele – 100 000 Lt pinigine kompensacija, atsižvelgus į civilinio atsakovo UAB „K. M.“ turtinę padėtį, nukentėjusiųjų kiekvieno individualiai pagal amžių ir psichologines savybes patirtus išgyvenimus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos atlyginimo sumos mažintinos, priteisiant R. K. 20 000 Lt, F. K. ir G. K. – po 15 000 Lt, A. K. ir A. K. – po 10 000 Lt.
Spręsdamas civilinės atsakomybės klausimą apeliacinės instancijos teismas atmeta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą dėl E. K. kaltės, kuri turėjo įtakos žalos atsiradimui, nes ši išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, byloje duomenų tokiai išvadai nėra.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pagal nukentėjusiųjų – civilinių ieškovių R. K. ir A. K. pateiktus kvitus, joms priteistinos išlaidos advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų R. K. ir A. K. atstovas, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atstovavimo paslaugoms apmokėti – kiekvienai po 300 Lt.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Civilinio atsakovo AB „L. D.“ apeliacinį skundą patenkinti, civilinio atsakovo UAB „K. M.“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Telšių rajono apylinkės teismo 2008-11-05 nuosprendį pakeisti:
nuosprendį dalyje dėl 22 716,11 Lt laidojimo išlaidų priteisimo panaikinti, o nukentėjusiosios R. K. ieškinį dėl 24 111,16 Lt turtinės žalos atlyginimo atmesti;
iš UAB „K. M.“ R. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 20 000 Lt;
iš UAB „K. M.“ F. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 15 000 Lt;
iš UAB „K. M.“ G. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 15 000 Lt;
iš UAB „K. M.“ A. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10 000 Lt;
iš UAB „K. M.“ A. K. priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 10 000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš UAB „K. M.“ R. K., a/k (duomenys neskelbtini) ir A. K., a/k (duomenys neskelbtini) priteisti po 300 Lt advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.