Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K.M. prašymą dėl ieškinio atsisakymo civilinėje byloje pagal ieškovo K.M. ieškinį atsakovei V.M.J. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1395-892/2022 dalinio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. balandžio 25 d. gautas ieškovo K.M. (toliau – ir ieškovas) ieškinys atsakovei V.M.J. dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-1395-892/2022 dalinio pakeitimo, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo. Teismo 2024 m. balandžio 26 d. rezoliucija ieškinys buvo priimtas, atsakovei V.M.J. (toliau – ir atsakovė) nustatytas terminas atsiliepimui pateikti, o Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nustatytas terminas išvadai pateikti.

4. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. gegužės 13 d. gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame prašoma ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5. Vilniaus regiono apylinkės teisme 2024 m. gegužės 24 d. gauta Tarnybos išvada, kurioje nustatyta, jog nepilnamečio vaiko geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove, kaip yra nustatyta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-1395-892/2022.

8. 2024 m. birželio 3 d. gautas atsakovės prašymas prijungti prie bylos iki šiol patirtas 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (už atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepimo į ieškinį parengimą), priteisti atsakovės naudai iš ieškovo nurodytas bylinėjimosi išlaidas, bei prašoma, kad ieškovas patvirtintų, jog jam yra žinoma, kad dabartinių reikalavimų, nuo kurių atsisako, nebegali pakartotinai reikšti, grįsdamas tomis pačiomis aplinkybėmis (pagrindais), nuo kurių atsisako.

10. 2024 m. birželio 10 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kuriame prašo: 1) ieškinio atsisakymą priimti ir bylą nutraukti; 2) išspręsti sumokėto žyminio mokesčio grąžinimo klausimą; 3) nepriteisti ar iš esmės mažinti priteistinas atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Dėl atsakovės prašymo priteisti jai iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovas akcentuoja, jog turi būti įvertinta, kad atsakovė atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacijos procedūra, taip pat ieškovas teikdamas teismui ieškinį gynė nepilnametės interesą, kuri buvo išreiškusi norą gyventi su ieškovu. Pabrėžia, kad ieškovas nėra ir negali būti atsakingas už tai, kad dukra savo nuomonę pakeitė, o atsakovė negali tokioje situacijoje reikalauti atlygio. Ieškovas taip pat pastebi, kad ruošiant procesinius dokumentus atsakovės pusei nebuvo reikalingas specialus pasiruošimas, kadangi iš esmės analogiškas aplinkybes bei įrodymus atsakovė teikė ir kitoje teisme nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo prašymas dėl ieškinio atsisakymo tenkintinas, byla nutrauktina.

11. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio. Teismas, priimdamas ieškinio atsisakymą, sprendžia ar pateiktas atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nepažeidžia viešojo intereso (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju nenustačius, kad ieškovo pareikštas ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą, teismas ieškovo pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo priima ir nagrinėjamą civilinę bylą nutraukia (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

13. Ieškovui išaiškintina, kad CPK 294 straipsnio 2 dalis numato, jog nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama, tačiau atsižvelgiant į šeimos bylų specifiką ir pobūdį, bylos nutraukimas nesukelia tokių pat pasekmių, kaip bendrosios kompetencijos bylose, todėl iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, kurios nurodytos ieškovo ieškinyje, šalys ateityje gali kreiptis į teismą dėl vaikų gyvenamosios vietos ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo be apribojimų ir šiuo atveju negalioja bylos nutraukimo pasekmė dėl draudimo kreiptis į teismą pakartotinai (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.174 straipsnio 4 dalis).

14. Bylą nutraukus, atšaukiamas 2024 m. birželio 18 d. 09:30 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose paskirtas parengiamas posėdis.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

15. Ieškovas prašo teismo išspręsti sumokėto žyminio mokesčio pateikiant ieškinį grąžinimo klausimą.

16. Pagal CPK 87 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, šalims grąžinama 75 procentai pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Atsižvelgiant į tai, ieškovui grąžintina 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 81,75 Eur (nuo 109 Eur), išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio

17. Atsakovė pateikė teismui duomenis apie patirtas 1 650 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir atsiliepimo į ieškinį parengimą bei rašytinį įrodymą, patvirtinantį minėtų išlaidų apmokėjimą.

18. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, t. y. bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 punktas), į kurių atlyginimą pagal bendrą taisyklę turi teisę bylą laimėjusi proceso šalis (CPK 93 straipsnis).

19. CPK 98 straipsnyje yra įtvirtintas išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas, t. y. šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).

20. Rekomendacijų 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

21. Remiantis Rekomendacijų 8.2. punktu, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5, o už kitą dokumentą, kuriam pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra 0,4. Atsižvelgiant į vidutinį mėnesį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2023 m. IV ketvirtyje – 2 110,3 Eur – maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nagrinėjamu atveju yra 5 275,75 Eur, o maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už pareikštą prašymą, reikalavimą, atsikirtimą ar paaiškinimą yra 844,12.

22. Ieškovės pateiktais duomenimis, už atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones rengimą ir už atsilepimo į ieškinį rengimą atsakovė atstovei sumokėjo po 825 Eur (viso 1 650 Eur), tą patvirtina ir pateiktas į bylą 2024 m. gegužės 21 d. mokėjimo nurodymas iš asmeninės atsakovės sąskaitos. Taigi atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai atitinka Rekomendacijose numatytus maksimalius užmokesčio dydžius.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. CPK 94 straipsnyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių priešinga šalis atsisakė. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal įstatymą kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Tokiomis situacijomis bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020; Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1239-555/2020). Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstomas remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje e3K-3-158-403/2022).

24. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, teismas šaliai kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, tačiau to paties straipsnio 4 dalyje numatytas galimas nukrypimas nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinį elgesį teismas laiko tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Tačiau teismui nustačius, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.

25. Remiantis kasacinio teismo praktika, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatant, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, teismas turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 23 punktas).

26. Teismas nenustatė ieškovo nesąžiningumo teikiant ieškinį, įvertinus ir tai, kad ieškovas kreipėsi privalomosios mediacijos dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo vaiko naudai priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, tačiau iš byloje pateiktos 2024 m. balandžio 18 d. pažymos dėl privalomosios mediacijos matyti, kad 2024 m. balandžio 16 d. buvo gautas atsakovės nesutikimas dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog ieškovo poziciją dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (iki bylos išnagrinėjimo teisme nustatyti nepilnamečio vaiko E.M. laikinąją gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisi iš atsakovės laikiną išlaikymą dukrai E.M.) palaikė Tarnyba, nurodydama, kad esant nepilnametės dukros E.M. norui gyventi pas tėvą, Tarnyba neprieštarauja dėl jos laikinosios gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu. Taip pat, ieškovas kaip atsisakymo nuo ieškinio priežastį nurodė dukros poziciją dėl gyvenamosios vietos, kuri pasikeitė ir buvo pateikta į bylą jau po ieškinio pateikimo, t. y. po Tarnybos atliktos nepilnametės dukros E.M. apklausos.

27. Teismas nenustatė atsakovės netinkamo elgesio civilinės bylos procese, įvertinus ir tai, kad po ieškinio pateikimo, 2024 m. gegužės 24 d. Tarnybos pateikta išvada yra palanki atsakovei, kadangi Tarnyba nustatė, jog nepilnamečio vaiko E.M. geriausius interesus atitiktų nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove.

28. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės suponuoja, kad atsakovės prašomos priteisti 1 650 Eur dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos. Šios išlaidos mažintinos taip pat įvertinus ir tai, kad atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį ir atsiliepimas į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžiami iš esmės analogiškais argumentais.

29. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį privalomos mediacijos ir civilinės bylos proceso metu, atsakovės atstovės darbo laiko sąnaudas, teismas sprendžia, kad atsakovei iš ieškovo priteistina sumažinta 800 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 94 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

30. Šioje byloje patirta 7,93 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi, 140 straipsnio 1 dalimi, 290 – 291 straipsniais, 293 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 294 – 295 straipsniais,

nutaria:

ieškovo K.M. prašymą dėl ieškinio atsisakymo tenkinti.

Civilinę bylą pagal ieškovo K.M. ieškinį atsakovei V.M.J. dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nutraukti.

Atšaukti 2024 m. birželio 18 d. 09:30 val. numatytą parengiamąjį posėdį Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose.

Grąžinti ieškovui K.M. 81,75 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 75 centus) žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. balandžio 24 d., mokėjimo užduoties kodas ZN05166.

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija vadovaudamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.

Priteisti iš ieškovo K.M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovei V.M.J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.