Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5658-1110/2020 pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovei J. K. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės atsisakymu nuo ieškinio užbaigtoje civilinėje byloje iš ieškovės atsakovės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinio atsisakymą ir nutraukęs civilinę bylą, padarė išvadą, kad atsakovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl ieškovės kaltės, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, už atsiliepimo į ieškinį parengimą. Ieškovė, nesutikdama su skundžiama nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės argumentuodama jį tuo, kad atsakovė atsiliepimo teismui pateikimo metu žinojo, jog, pardavus ginčo butą, byloje neliko ginčo ir teisinių paslaugų suteikimas jai jau buvo nereikalingas.

13. CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

14. Kadangi bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis), tai pareikštų reikalavimų atsisakymas savo esme prilygsta bylos išsprendimui kitos šalies naudai, nes jai neteks atsakyti pagal tuos reikalavimus, kurių priešinga šalis atsisakė. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).

15. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, taip pat išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-188-403/2020).

16. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo nutraukta ieškovei atsisakius ieškinio. Taigi šiuo atveju, remiantis CPK 93 straipsnio 4 dalimi, 94 straipsnio 1 dalimi ir nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas tiek ieškovės, tiek atsakovės procesinis elgesys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir priežastys, nulėmusios ieškinio atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad ieškinio atsisakymas ir bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai, nes tai jai neteks atsakyti pagal pareikštus reikalavimus.

17. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2020 m. sausio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/6 dalį, butą priteisiant atsakovei J. K., o ieškovei iš atsakovės 5 000,00 Eur dydžio kompensaciją. Ieškinys, pašalinus jo trūkumus, priimtas 2020 m. vasario 17 d. teisėjos rezoliucija ir nustatytas atsakovei keturiolikos dienų terminas, per kurį jį turėjo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 142 straipsnio 1 dalis). Ieškinys ir jo priedai atsakovei įteikti 2020 m. vasario 22 d., todėl atsakovė atsiliepimą į ieškinį privalėjo pateikti iki 2020 m. kovo 9 d. (įskaitytinai). Atsakovė 2020 m. kovo 9 d. su atstove sudarė atstovavimo sutartį ir atsiliepimą į ieškinį pateikė nustatytu terminu – 2020 m. kovo 9 d. Atsakovė atsiliepime, be kita ko, nurodė, kad atsiliepimo pateikimo dieną nebeegzistuoja bendrosios dalinės nuosavybės objektas ir ieškovė yra praradusi reikalavimo teisę (suinteresuotumą). Kartu su atsiliepimu į ieškinį atsakovė pateikė 2020 m. kovo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matyti, kad 2020 m. kovo 5 d. ieškovė ir atsakovė ginčo turtą pardavė trečiajam asmeniui. Ieškovės 2020 m. kovo 23 d. pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente nurodyta, kad nutraukti civilinę bylą ji prašys tik tuo atveju, jeigu atsakovė atlygins visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. 2020 m. gegužės 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovė pateikė pareiškimą nuo ieškinio atsisakymo. 2020 m. gegužės 13 d. informacinė pažyma apie parengiamąjį teismo posėdį taip pat patvirtina, kad, tarp šalių iškilus ginčui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, buvo nustatytas terminas pozicijos dėl taikos sutarties sudarymo pateikimui. Ieškovė 2020 m. gegužės 20 d. pateikė dar vieną pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo, kuriame nurodė, jog ginčo butas jau yra parduotas ir kilęs ginčas tarp šalių buvo išspręstas, ieškovė neprašė priteisti jai bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės ir taip pat prašė nepriteisti atsakovės naudai jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

18. Byloje ginčo dėl to, jog šiuo atveju ieškinio atsisakymą nulėmė tai, kad išnyko subjektyvus ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi, nėra. Byloje kyla ginčas tik dėl atsakovės, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėtų bylinėjimosi išlaidų, susidariusių už atsiliepimo į ieškinį parengimą, atlyginimo. Ieškovė iš esmės nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria iš jos atsakovės naudai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, nurodydama, kad atsakovė, žinodama apie ginčo turto pardavimą, neprivalėjo teikti teismui į bylą atsiliepimo, pasinaudodama profesionalaus teisininko pagalba. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais ieškovės argumentais.

19. CPK 51 straipsnio 1 dalis suteikia teisę asmeniui vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Pagal CPK 56 straipsnį fizinių asmenų atstovais teisme gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, bei kiti CPK 56 straipsnio 1 dalies 3-7 punktuose nurodyti asmenys. Taigi, ieškovės teisė pasitelkti profesionalius teisininkus numatyta įstatyme. Tuo tarpu teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį yra ne tik asmens procesinė teisė bet ir pareiga. CPK 142 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintos aiškios atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės.

20. Pažymėtina ir tai, kad CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta būtent ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. <...> Tokiu atveju, teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, o proceso šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, kaip jau minėta, vadovaujantis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, taip pat grąžina ieškovui už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 2 ir 3 dalys).

21. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje atsakovei terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2020 m. kovo 9 d. Ieškovė iki minėto termino pabaigos teismui pareiškimo dėl ieškinio atsisakymo neteikė, priešingai, nurodė, kad nesikreips dėl bylos nutraukimo iki tol, kol atsakovė neatlyginis visų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (2020 m. kovo 18 d. atsiliepimas į 2020 m. kovo 16 d. nutartį). Ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pateiktas tik 2020 m. gegužės 13 d. parengiamojo teismo posėdžio metu, t. y. nors ieškovė reikalavimo teisės į atsakovę dėl ginčo turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nebeturėjo jau nuo 2020 m. kovo 5 d. (sudaryta ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis), t. y. procesas byloje toliau vyko ieškovės iniciatyva. Juolab, kad, esant ginčo turto pirkėjui, tiek pat kiek atsakovė, tiek ir pati ieškovė, tikėtina, daug anksčiau, nei sandorio sudarymo dieną, žinojo apie ketinamą sudaryti ginčo turto pardavimo sandorį. Taigi, ta aplinkybė, kad atsakovė žinojo apie įvykusį ginčo turto pardavimo sandorį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo spręsti, kad ji turėjo nevykdyti įstatyme jai nustatytos pareigos ir, esant pareikštam ieškovės ieškiniui, neteikti atsiliepimo į jį. Atsakovė, pateikdama atsiliepimą į ieškinį, įvykdė jai įstatyme nustatytą pareigą, ir neturėdama teisinio išsilavinimo, turėjo teisę pasitelkti profesionalius teisininkus, tuo tarpu ieškovė, žinodama apie ketinamą sudarytį ginčo turto pardavimo sandorį, nesinaudojo jai įstatymo suteikta procesine teise atsisakyti ieškinio reikalavimų, ko pasėkoje, kaip tą pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovės atsiliepimo į ieškinį parengimo išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės delsimo atsisakyti ieškinio reikalavimų. Tuo tarpu aplinkybė, kad ieškovė atsisakymo nuo ieškinio pareiškimo neteikė vien dėl to, kad siekė jo pačios turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo iš atsakovės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepateisina tokio ilgo ieškovės delsimo pasinaudoti ieškinio atsisakymo teise, kadangi, kaip jau ir minėta, pareiškus ieškinio atsisakymą dar prieš atsakovei pateikiant atsiliepimą į ieškinį, ne tik nebūtų susidariusios atsakovės bylinėjimosi išlaidos, bet ir atitinkami būtų sprendžiamas ieškovės turėtų išlaidų paskirstymo klausimas (žr. šios nutarties 13-16, 20 punktai).

22. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovės bylinėjimosi išlaidų susidarymą nulėmė išimtinai pačios ieškovės elgesys, t. y. delsiant atsisakyti ieškinio reikalavimų, todėl, esant ginčui tik dėl atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikiant atsiliepimą į ieškinį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovės naudai nepagrįstai priteisė jos turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į ieškinį parengimą.

23. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. Ieškovės atskirąjį skundą atmetus, atsakovei įgijo teisė į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 1 dalis). Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo pabaigos į bylą nėra pateikusi prašymo atlyginti jos turėtas išlaidas ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau nepasisako.

25. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.