Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atsakovei V. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. rugpjūčio 21 d.; atsakovei nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti 2020 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. dokumentai įteikti atsakovei per darbovietę.

3. Atsakovei per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

5. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „mogo LT“ ir atsakovė V. S. sudarė Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartį Nr. RNT12102018/0051, pagal kurią UAB „mogo LT“ už užmokestį suteikė atsakovei teisę laikinai valdyti ir naudoti transporto priemonę BMW 520I, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų, o atsakovė (nuomininkė) priėmė transporto priemonę iš UAB „mogo LT“ ir įsipareigojo mokėti reguliarias mėnesio nuomos įmokas. Anot ieškovės, prisiimtų įsipareigojimų atsakovė tinkamai nevykdė ir liko skolinga pradinei kreditorei UAB „mogo LT“ 892,16 Eur. Atsakovei tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, pradinė kreditorė sutartį su atsakove vienašališkai nutraukė 2019 m. vasario 20 d. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų atlikusi visas nuomos įmokas pagal minėtą sutartį (CPK 178 ir 185 straipsniai).

6. Nustatyta, kad tarp pradinės kreditorės UAB „mogo LT“ ir „Risk Management Services“ OU 2017 m. vasario 28 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis; 2017 m. kovo 1 d. tarp „Risk Management Services“ OU ir ieškovės „PlusPlus Capital“ AS buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovei perėjo reikalavimo teisė į atsakovę; faktiškai reikalavimas į atsakovę perleistas 2019 m. liepos 17 d.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2019 m. rugpjūčio 23 d. pranešimu.

8. CK 6.522 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

9. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nesumokėjo pagal sutartį priskaičiuotų įmokų. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 595,71 Eur priskaičiuotų įmokų ir 296,45 Eur transporto priemonės atstatymo išlaidų (po sutarties nutraukimo nustatyti transporto priemonės defektai). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi (pradinei kreditorei ar ieškovei), ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis sumokėti įmokas, iš atsakovės ieškovei priteistina 892,16 Eur skolos, t. y. 595,71 Eur priskaičiuotų bei nesumokėtų įmokų, ir 296,45 Eur turto vertės atstatymo išlaidų.

10. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal sutarties 10.3 punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovas nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti iki 1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 80,29 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku nesumokėjo nuomos įmokų, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 80,29 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl galėtų būti tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

11. Kita vertus, ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 284,66 Eur baudą už anksčiau sutarto laiko nutrauktą sutartį. Sutarties 10.8 punktu šalys susitarė, kad jei sutartis nutraukiama dėl atsakovės kaltės, nuo jos priklausančių priežasčių ar jai priskirtų rizikų, atsakovė įsipareigoja mokėti 5 proc. dydžio netesybas nuo pagrindinėse nuostatose nurodytos transporto priemonės vertės konkrečiu laikotarpiu. Pažymėtina, kad šalių susitarimas dėl delspinigių ir baudos mokėjimo sutarties pažeidimo atveju, laikytinas šalių susitarimu dėl netesybų mokėjimo (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2003; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Kasacinis teismas išaiškinęs, jog dvigubos netesybos, t. y. delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015). Nagrinėjamu atveju už tą patį sutarties pažeidimą sutartyje numatant atsakovės pareigą mokėti ir delspinigius, ir baudą, t. y. dvigubas netesybas, reiškia dvigubos atsakomybės taikymą, kas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis), bei sudaro prielaidas kreditoriui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita. Tais atvejais, kai kreditorius prašo priteisti dviejų rūšių netesybas, taikytinas netesybų įskaitymo principas, kurio esmė yra ta, jog kreditoriui priteisiama didesnioji priklausanti suma, kuri apima mažesniąją. Taigi, šiuo atveju ieškovei priteisiama 284,66 Eur bauda, kuri apima ir 80,29 Eur delspinigių sumą.

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 176,82 Eur (892,16 Eur + 284,66 Eur)) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

13. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė priteisti 28 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (93,61 proc.), iš atsakovės ieškovei priteistina 26,21 Eur (28 Eur x 93,61 proc.) bylinėjimosi išlaidų; atsakovė prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jai nepriteistinos.

14. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės užsienio bendrovės „PlusPlus Capital“ AS ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei užsienio bendrovei „PlusPlus Capital“ AS, j. a. k. 11919806, 892,16 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt du eurus 16 ct) skolos, 284,66 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus 66 ct) baudos, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 176,82 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 26,21 Eur (dvidešimt šešis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.