Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduotas R. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės A. S. nukentėjusiajai V. S. priteista 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimas ir 500 eurų už advokato padėjėjo šioje baudžiamojoje byloje teiktas teisines paslaugas, o nukentėjusiajam I. A. 150 eurų turtinės ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimas bei 500 eurų už advokato padėjėjo šioje baudžiamojoje byloje teiktas teisines paslaugas. Kitoje dalyje nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai atmesti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tai, kad jis 2018 m. spalio 9 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje, savo sutuoktinei V. S., kuri bandė pastarąjį atitraukti nuo I. A., tyčia sudavė kumščiu į kairę veido pusę, sugriebęs V. S. už rūbų krūtinės srityje, pargriovė ant grindų, nuo ko pastaroji krisdama susitrenkė nugarą, tampė jai už plaukų ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, krūtinę, rankas bei pagriebęs iš virtuvinio stalo stalčiaus peilį, jį laikydamas dešinėje rankoje, nukreipęs smaigaliu į nukentėjusiąją V. S., esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino V. S., sakydamas: „nori dabar patvarkysiu tave ir save?“, o nukentėjusiajai bandant stotis, ranka pastūmė jos galvą nuo ko ji pakaušiu atsitrenkė į radiatorių, bei pagrasinęs, kad niekam neskambintų, nes užmuš, išėjo iš buto, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva bei nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvomis dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, kraujosruvomis kairėje šlaunyje.

2. Be to, jis tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, keturis kartus kumščiu tyčia sudavė sėdinčiam prie stalo I. A. į veidą bei pastarajam bandant apginti V. S., dar du kartus kumščiu tyčia sudavė į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam I. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimu dešinio žando gleivinėje, nubrozdinimu kairėje blauzdoje.

Motyvuojamoji dalis

7. Nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. apeliacinis skundas atmestinas.

8. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nukentėjusieji V. S. ir I. A. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – A. S. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų patenkinti pilnai, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl galimybės nagrinėjamu atveju taikyti laidavimo institutą ir dėl neturtinės žalos bei proceso išlaidų priteisimo.

9. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nukentėjusiųjų skundo argumentus, patikrinęs ir dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, savo išvadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo išsamiai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 106 straipsnio, 109 straipsnio ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems V. S. ir I. A., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Neturtinė žala nukentėjusiesiems priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, proceso išlaidų dydis taip pat nustatytas teisingai.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

11.1. Kaltininko nuoširdus prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal teismų praktiką įprastai yra tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, padarytos veikos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta ir panašiai. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad dėl savo padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų, nori atlyginti jiems padarytą žalą. Teisiamajame posėdyje A. S. savo kaltę, nusikaltimų padarymų aplinkybes taip pat pripažino. Iš A. S. paaiškinimų visumos matyti, kad dėl visų esminių bylos aplinkybių jis davė iš esmės nuoseklius parodymus, savo kaltę pripažino, neklaidino ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų, siekdamas vilkinti tyrimą ar išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors skunde teigiama, kad nėra visiško kaltės pripažinimo, gailėjimosi padarius nusikalstamas veikas, tačiau byloje esantys įrodymai rodo priešingai – A. S. 2019 m. gegužės 28 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino kaltę, nurodė, kad apgailestauja dėl to, kas įvyko ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Nors ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad kaltę pripažino iš dalies, tačiau pirmosios instancijos teisme kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Be to, iš A. S. parodymų matyti, kas jis kai kurių aplinkybių gali neatsiminti ir dėl sveikatos problemų bei atliktos operacijos. Esant tokioms aplinkybėms abejoti A. S. prisipažinimo nuoširdumu, gailėjimusi dėl nusikalstamų veikų padarymo apygardos teismas neturi pagrindo.

11.2. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, siūlė nukentėjusiesiems atlyginti žalą, norėjo sumokėti po 1000-1200 eurų, teismas paskelbė pertrauką susitarti dėl žalos atlyginimo, bet nukentėjusieji nesutiko su A. S. siūloma pinigų suma. Šios aplinkybės rodo A. S. geranoriškumą, ketinimą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, todėl apylinkės teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad A. S. atlygins padarytą žalą. Be to, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlyga nereikalauja, kad asmuo pilnai atlygintų žalą, pakanka, jog asmuo ją iš dalies atlygintų arba įsipareigotų atlyginti. Kaip jau buvo minėta, A. S. anksčiau neteistas, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, nors ir baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau ne už smurtinius administracinius nusižengimus, duomenų apie priklausomybes ar psichiatrinį gydymą nėra. Visa tai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ateityje A. S. laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ar yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis teisės aktų reikalavimų ir nedarys nusikaltimų, vertino visumą aplinkybių. Kolegijos vertinimu, A. S. asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas leidžia daryti išvadą, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

11.3. Apeliaciniame skunde išreiškiama abejonė dėl R. S. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam A. S.. Skunde pažymima, kad A. S. yra subrendusi asmenybės, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamajam dar reikėtų kito asmens, kuris turėtų ir galėtų jį auklėti, pagalbos. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laiduotoju gali būti asmuo, vertas teismo pasitikėjimo. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010). Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl R. S. laikė tinkama laiduotoja ir su jais nesutikti apygardos teismas neturi pagrindo. R. S. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto A. S. mama. Bylos duomenimis jie kartu gyvena. R. S. neteista, administracine tvarka nebausta, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. R. S. savo sūnaus elgesio nepateisina, vertina jį blogai, nurodė, kad po įvykio su sūnumi kalbėjosi, aptarinėjo situaciją, A. S. skambino nukentėjusiajai ir atsiprašė iš karto po įvykio. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojos tinkamumas, jos asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad R. S., kaip laiduotojos, tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką sūnui pakankamai argumentuotos.

11.4. Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra besąlygiškas veiksmas ir priklauso nuo asmens, kuriam jis taikytas savo neteisėtų veiksmų suvokimo ir tolesnio elgesio koregavimo. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad pagal BK 40 straipsnio 7 dalį, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Tuo tarpu sutinkamai su komentuojamo straipsnio 8 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, A. S. ir laiduotojos R. S. asmenybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas yra tinkamai užtikrintas atleidus A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, todėl keisti Kauno apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo. Be to, apeliaciniame skunde nenurodytos jokios naujos aplinkybės, kurios nebuvo žinomos pirmosios instancijos teismui ir kurios galėjo įtakoti teismo išvadas dėl A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Dėl neturtinės žalos ir proceso išlaidų

13. Nukentėjusioji V. S. byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, o nukentėjusysis I. A. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkino iš dalies ir priteisė: nukentėjusiajai V. S. 1 500 eurų neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam I. A. 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Priteistos neturtinės žalos dydžius apylinkės teismas sumažino motyvuojant tuo, kad nukentėjusieji po įvykio stacionarizuoti nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai ir liekamųjų reiškinių nenustatyta, be to, įvykio metu patys nukentėjusieji buvo neblaivūs. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas ir sprendžia, kad teismas teisingai išsprendė neturtinės žalos dydžio klausimą.

13.1. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nekyla abejonių, kad įvykių metu nesunkaus sveikatos sutrikdymo metu nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, t. y. jam buvo padaryta neturtinė žala. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011).

13.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. S. padarė tyčinius, baigtus nusikaltimus, juo padarė vedamas pykčio ir pavydo. Sužalojimai padaryti veido srityje, todėl tai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir apribojo nukentėjusiųjų laisvo judėjimo bei bendravimo su aplinkiniais galimybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino paminėtas aplinkybes ir nurodė, kad nekyla abejonių, jog nukentėjusieji iškentė tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias, buvo apribota laisvo judėjimo ir bendravimo galimybė, tačiau, kaip minėta, liekamųjų reiškinių ir neigiamų prognozių sveikatai ateityje nukentėjusiesiems V. S. ir I. A. nenustatyta. Be to, šiuo atveju vertintina ir tai, kad nukentėjusiųjų sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, nėra duomenų, kad buvo nedarbingi. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydžius – 1500 Eur nukentėjusiajai V. S. ir 1000 Eur nukentėjusiajam I. A., įsigilino į faktines bylos aplinkybes, įvertino neturtinės žalos atlyginimo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir nustatė teisingą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, žalos dydžiai atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pažymi, kad priteistas neturtinės žalos dydis aiškiai nenukrypsta nuo teismų praktikos tos pačios kategorijos panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 347/2018, Nr. 2K-453/2014, 2K-270/2014, 2K-92/2014), todėl didinti priteistus neturtinės žalos dydžius, nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

14. Apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad teismas tik iš dalies patenkino nukentėjusiųjų prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, tai yra iš prašomų priteisti po 1000 Eur, priteisė tik po 500 Eur, nurodydami, jog patirtas išlaidas lėmė paties kaltinamojo veiksmais. Be to, prašomos priteisti išlaidos nėra didėlės, advokato padėjėja teisinę pagalbą teikė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme.

14.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama, nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas proceso dalyvio prašomą atstovavimo išlaidų sumą gali sumažinti, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2018, Nr. 2K-374/2012, 2K-687/2012, 2K-102-222/2016).

14.2. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas sumažino nukentėjusiųjų prašomas priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti (nukentėjusieji prašė priteisti po 1000 Eur, o teismas priteisė po 500 Eur) ir su tokiu sprendimu teisėjų kolegija visiškai sutinka. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, įvertino atstovės pagalbos teikimą bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu, atsižvelgė ir į nedidelę bylos apimtį, sudėtingumą, be to, kaip matyti abiem nukentėjusiesiems viso proceso metu atstovavo ta pati atstovė, dėl vieno ir to paties įvykio, pirmosios instancijos teisme atstovė dalyvavo dviejuose posėdžiuose, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pernelyg didelės ir nebuvo būtinos, todėl pagrįstai jas sumažino. Iš A. S. priteista suma laikytina proporcinga tiek nukentėjusiųjų, tiek asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės atžvilgiu.

15. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, tinkamai motyvavo BK 40 straipsnio nuostatų taikymą bei teisingai išsprendė su civiliniais ieškiniais ir proceso išlaidomis susijusius klausimus, todėl keisti ar naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.