Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apžiūros protokole užfiksuotas V. S. telefoninis pranešimas apie įvykį (1 t., b. 8–9).

Specialisto išvadoje Nr. G3117/2018(02) nurodyta, kad I. A. nustatyta: kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje, nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 91–92).

Daiktų apžiūros protokole (jo priedas – fotolentelė) užfiksuota I. A. mobilaus ryšio telefono „HTC“ apžiūra (1 t., b. l. 93, 95).

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Teismo ištirtų įrodymų visuma (nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga), o taip pat paties kaltinamojo prisipažinimas neabejotinai patvirtina, kad:

– kaltinamasis A. S. 2018 m. spalio 9 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), savo sutuoktinei V. S., kuri bandė pastarąjį atitraukti nuo I. A., tyčia sudavė kumščiu į kairę veido pusę, sugriebęs V. S. už rūbų krūtinės srityje, pargriovė ant grindų, nuo ko pastaroji krisdama susitrenkė nugarą, tampė jai už plaukų ir sudavė kumščiu ne mažiau kaip keturis kartus į veidą, krūtinę, rankas bei pagriebęs iš virtuvinio stalo stalčiaus peilį, jį laikydamas dešinėje rankoje, nukreipęs smaigaliu į nukentėjusiąją V. S., esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, grasino V. S., sakydamas „Nori dabar patvarkysiu tave ir save?“, o nukentėjusiajai bandant stotis, ranka pastūmė jos galvą nuo ko ji pakaušiu atsitrenkė į radiatorių, bei pagrasinęs, kad niekam neskambintų, nes užmuš, išėjo iš buto, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai V. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva bei nubrozdinimu viršutinės lūpos gleivinės kairėje, kraujosruvomis dešiniame žaste, kraujosruva dešiniame dilbyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva nugaros dešinėje, kraujosruva dešinio sėdmens srityje, kraujosruvomis kairėje šlaunyje. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK140 straipsnio 2 dalį ir BK 145 straipsnio 1 dalį;

– be to, kaltinamasis A. S. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, keturis kartus kumščiu tyčia sudavė sėdinčiam prie stalo I. A. į veidą bei pastarajam bandant apginti V. S., dar du kartus kumščiu tyčia sudavė į veidą, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam I. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimu dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimu dešinio žando gleivinėje, nubrozdinimu kairėje blauzdoje. Šie kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 40 straipsnio (laidavimo) taikymo

Sprendžiant kaltinamojo A. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamoje byloje pateiktas R. S. prašymas perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jos priežiūrai. R. S. prašyme (1 t., b. l. 18) bei apklausta teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji yra kaltinamojo motina, juos su sūnumi sieja artimi, šilti santykiai, jie pastoviai bendrauja. Po įvykio jie gyvena kartu. Sūnus yra ne kartą išreiškęs savo gilų išgyvenimą, jog pavydo skatinamas, būdamas neapdairus ir neatsakingas panaudojo smurtą prieš savo sutuoktinę ir šalia jos buvusį kaimyną. Smerkia sūnų už tai, kad jis pakėlė ranką prieš marčią. Sūnus labai vertina motinos nuomonę. Marti yra stipriai gerianti. Anksčiau nėra buvę tokių įvykių. Mano, kad sūnus neturėjo taip elgtis. Dėl pavydo jis taip padarė. Sūnus labai pergyvena dėl šio įvykio. Sutinka laiduoti už sūnų. Jos širdis nesveika, ji yra pensininkė. Prašo neskirti užstato. Su sūnumi kalbėjo apie tai, kad jis turės sumokėti nukentėjusiems žalą. Sūnus tikrai neturi tiek pinigų, kiek prašo Vilma. Be kiek teismas priteis pinigų, tiek sūnus ir sumokės. Dalį pinigų ji sumokės, dalį pasiskolins.

Prokuroras nurodė neprieštarausiantis, jei teismas nuspręstų kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-236-222/2015; kt.).

BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką.

A. S. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus praeityje būdamas neteistas (1 t., b. l. 145), visiškai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas. Taig,i dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Nukentėjusieji kaltinamojo atžvilgiu yra pareiškę civilinius ieškinius: I. A. dėl 150 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos bei išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 81-84, 85); V. S. dėl 3 000 eurų neturtinės žalos bei išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas atlyginimo (1 t., b. l. 41–44, 45). Nagrinėjamoje situacijoje matyti, kad viso proceso metu kaltinamasis neneigė pareigos atlyginti nukentėjusiesiems tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, nepaisant to, kad prašė sumažinti jos dydį. Pasak kaltinamojo, dar ikiteisminio tyrimo metu jis kiekvienam iš jų siūlė 500 eurų dydžio žalos atlyginimą, o teisminio nagrinėjimo metu nurodė sutinkantis I. A. sumokėti turtinę žalą už telefono sugadinimą, išlaidas už advokato paslaugas, I. A. gali sumokėti 1 000 eurų, o V. S. – 1 500 eurų neturtinę žalą. Pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdumu, gerais ketinimais nukentėjusiųjų atžvilgiu nėra. Tuo labiau, kad ir prašanti leisti laiduoti už kaltinamąjį jo mama teismo posėdyje patikino, jog nors sūnus tiek pinigų, kiek yra prašoma ir neturi, tačiau kiek teismas priteis, tiek ir bus sumokėta. Visos šios aplinkybės patvirtina ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti.

Įvertinus kitas aplinkybes, apibūdinančias kaltinamojo asmenybę – administracine tvarka baustas keturis kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo esme nėra šiurkštaus pobūdžio (leistino greičio viršijimas, naudojimasis mobiliu telefonu vairuojant automobilį), turintis aukštąjį išsilavinimą, duomenų apie priklausomybės ir/ar psichiatrinių ligų gydymą nėra, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo bei įsipareigojo atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, jo elgesį iki analizuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir po jų, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog A. S. atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas).

Atsižvelgiant į laiduotojos R. S. asmenines savybes: ji yra pensijinio amžiaus, dirbanti, darbdavio charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 21), administracine tvarka nebausta (2 t., b. l. 20), neteista (2 t., b. l. 24), yra kaltinamojo motina ir nurodė artimai bendraujanti su savo sūnumi, todėl teismas daro išvadą, jog ji dėl savo pozityvių asmeninių savybių darys teigiamą įtaką kaltinamajam, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant R. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams R. S. atsakomybėn, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipnis). Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo bei laiduotojos asmenybes, laidavimas skirtinas be užstato.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji kaltinamojo atžvilgiu yra pareiškę civilinius ieškinius: I. A. dėl 150 eurų turtinės ir 2 000 eurų neturtinės žalos bei išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas atlyginimo (b. l. 81-84, 85); V. S. dėl 3 000 eurų neturtinės žalos bei išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas atlyginimo (b. l. 41–44, 45).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiems dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad A. S. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis I. A. prašomą priteisti 150 Eur turtinę žalą grindžia tuo, kad po patirto sužalojimo jam teko gydydtis, vartoti nuskausminamuosius, pirkti naują telefono aparatą, kurį įvykio metu nepataisomai sudaužė kaltinamasis.

Ši turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, kaltinamojo pripažinta (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis), todėl nukentėjusiojo I. A. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, prašomą priteisti 150 eurų turtinę žalą jo naudai priteisiant iš kaltinamojo.

Dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji V. S. iš kaltinamojo prašo priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimą nukentėjusioji grindžia tuo, kad ji dėl kaltinamojo padarytų sužalojimų turtinės žalos nepatyrė, gydėsi namie, tačiau dėl patirto skausmo, streso, kurį patiria ir dabar baimindamasi neprognozuojamų kaltinamojo veiksmų, skaudžių emocinių išgyvenimų ir kt., patyrė neturtinę žalą. Dėl sveikatos sutrikdymo teko jai iškęsti didelius skausmus, dėl nuolat besikartojančio sutuoktinio smurto buvo nuolatinėje įtampoje ir baimėje, taip pat fiziniame nuovargyje, kadangi iki dabar kankina nemiga ir baimė. Taip pat pablogėjo jos sveikatos būklė, dėl ko turėjo lankytis pas gydytojus ir gerti raminamuosius, kurių poveikyje buvo apslopinta ir vangi, dėl ko negalėjo tinkamai vykdyti savo darbinių pareigų.

Nukentėjusysis I. A. iš kaltinamojo prašo priteisti 2 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą. Savo reikalavimą nukentėjusysis grindžia tuo, kad po kaltinamojo smurtinio sveikatos sutrikdymo jam teko iškęsti didelius skausmus, dėl patirtų sužalojimų negalėjo vykti į darbą, jautėsi pažemintas prieš kaimynus, toks pažeminimas sukėlė šoką, kadangi kaltinamojo buvo apkaltintas, kad yra kaimynės Vilmos (kuriai įvykio metu padėjo atblokuoti telefoną) meilužis. Iki šiol patiria nesaugumo jausmą, kadangi baiminasi, kad kaltinamasis vėl jį gali sužaloti.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas abiems nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu tiek vienam, tiek kitam nukentėjusiajam buvo padaryti nežymūs sveikatos sutrikdymai, dėl kurių pastariesiems neabejotinai teko iškęsti tiek fizinį skausmą, tiek didelius nepatogumus bei dvasines kančias. Tai, kad sužalojimai buvo jiems padaryti ir veido (V. S.kraujosruva bei nubrozdinimas viršutinės lūpos gleivinės kairėje; I. A.kraujosruva dešinės akies vokuose, nubrozdinimas dešinio skruosto srityje, kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas dešinio žando gleivinėje) srityje, akivaizdu, kad tai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet apribojo ir nukentėjusiųjų laisvo judėjimo bei bendravimo su aplinkiniais galimybes. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusieji po įvykio stacionarizuoti nebuvo, operacijų nepatyrė, jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiškinių byloje nenustatyta.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgia ir į tai, jog kaltinamasis padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti, juos kaltinamasis padarė būdamas blaivus, vedamas pykčio ir pavydo savo sutuoktinei, su kuria šiuo metu dėl pašlijusių šeimyninių santykių kartu negyvena. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra po galvos operacijų ir jo gydymas yra tęsiamas (1 t., b. l. 22–23). Teismo vertinimu, tokia sveikatos būklė galėjo turėti įtakos ir jo darbinei veiklai – 2019 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad apie mėnesį laiko jis nedirba, yra registruotas darbo biržoje (ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 28 d. duomenimis, kaltinamasis Sodros duomenų bazėje nurodytas kaip asmuo, vykdantis individualią veiklą). Kaltinamasis teismo posėdyje pagal savo finansines galimybes sutiko I. A. sumokėti 1 000 eurų, o V. S. – 1 500 eurų neturtinę žalą

Be to, teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertina ir tai, jog nukentėjusiajai S. įvykio metu nustatytas 2, 62 promilių girtumas (1 t., b. l. 23), o nukentėjusiajam I. A. – 0,39 promilių girtumas (1 t., b. l. 24). Nors visa tai nepaneigia kaltinamojo kaltės, tačiau manytina, kad neblaivių nukentėjusiųjų elgesys taip pat galėjo turėti įtakos įvykiui kilti.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų tiek nukentėjusioji V. S., tiek nukentėjusysis I. A. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo sutikimą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios V. S. patirtą neturtinę žalą vertina 1 500 eurų, o nukentėjusiojo I. A. – 1 000 eurų. Ši neturtinė žala nukentėjusiesiems priteistina iš kaltinamojo. Likusiose dalyse ieškiniai dalyse dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti proceso išlaidas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamu atveju abu nukentėjusiuosius proceso metu atstovavo advokato padėjėja I. P., todėl nukentėjusiųjų turėtos išlaidos dėl advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, pripažintinos proceso išlaidomis. Civiliniuose ieškiniuose nukentėjusieji reiškia reikalavimus iš kaltinamojo priteisti jų turėtas išlaidas už advokato teisėjo padėjėjo teiktas paslaugas.

Į bylą pateikti duomenys, kad už advokato padėjėjo paslaugas nukentėjusioji V. S. sumokėjo 1 000 eurų (1 t., b. l. 49, 2 t. b. l. 25), o nukentėjusysis I. A. – taip pat 1000 eurų (1 t., b. l. 89, 2 t., b. l. 500)

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo bei nukentėjusiųjų turtinę padėtį (pagal nukentėjusiųjų civiliniuose ieškiniuose nurodytas aplinkybes, jie abu yra dirbantys), civilinius ieškinius, jų sudėtingumą ir jų individualizavimo apimtis, juose reiškiamų reikalavimų patenkinimo proporcingumą (abiem atvejais patenkinta apie 50 procentų reiškiamų reikalavimų), bylos sudėtingumą ir teisinės pagalbos būtinumo pagrindą bei apimtį procese (teisme byla sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėta per keturis posėdžius, iš kurių advokato padėjėja dalyvavo tik dviejuose posėdžiuose), į nukentėjusiųjų V. S. ir I. A. sumokėtas pinigų sumas advokato padėjėjai, sprendžia, kad nukentėjusiųjų advokato padėjėjai sumokėtos po 1 000 eurų sumos yra per didelės. Todėl, siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, prašomos priteisti sumos mažintinos iki 500 eurų.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 135–136) paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: virtuvinis peilis su plastikine rankena, supakuotas ir saugomas Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK (1 t. b. l. 51, 59–61) – konfiskuotinas ir sunaikintinas ar grąžintinas nukentėjusiajai V. S.; mobilaus ryšio telefonas „HTC“, saugomas pas I. A. (1 t., b. l. 97), paliktinas jo teisėtam savininkui – I. A.; kompaktinis diskas, esantis byloje (1 tomo galinio viršelio vidinė pusė) paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. S. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 2 dalį, BK 145 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, perduoti jį R. S. atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams šešiems mėnesiams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, jos naudai priteisti iš A. S. 1 500 (vieno tūkstančio penkių šimtų) eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 500 (penkis šimtus) eurų už advokato padėjėjo šioje baudžiamojoje byloje teiktas teisines paslaugas. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo I. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, jo naudai iš A. S. priteisti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) turtinės ir 1 000 (vieno tūkstančio) eurų neturtinės žalos atlyginimą bei 500 (penkis šimtus) eurų už advokato padėjėjo šioje baudžiamojoje byloje teiktas teisines paslaugas. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- virtuvinį peilį su plastikine rankena, saugomą Kauno apskrities VPK Kauno m. Žaliakalnio PK – konfiskuoti ir sunaikinti ar grąžinti nukentėjusiajai V. S.;

- mobilaus ryšio telefoną „HTC“, saugomą pas I. A., palikti šio daikto teisėtam savininkui, tai I. A.;

- kompaktinį diską, esantį byloje, palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.