Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. ieškinį atsakovui G. B. dėl materialinio išlaikymo formos pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytų aplinkybių pagrindu, prašė patenkinti. Pažymėjo, kad ji su mergaitės tėvu pragyveno 14 metų, butas buvo bendras turtas, santuoka nebuvo įregistruota. atsakovas rūpinosi tik buto išlaikymu, o vaikų niekada neišlaikė. Nebegyvena kartu jau 8 metai, atsakovas su vaikais nebendrauja, sūnui 19 metų. Mergaitei reikia daugiau išlaidų, dukra yra stropi, dalyvauja užklasinėje veikloje, reikia įvairių priemonių. Ieškovė uždirba 450 eurų. Jeigu būtų pakeista išieškojimo forma, nutrauktų išieškojimą pinigine išraiška. Žino, kad atsakovas yra Anglijoje ir dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Ieškovė 8 metus moka mokesčius už butą, atsakovas nesirūpina butu.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas apie posėdį jam įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl darytina išvada, kad atsakovas nesirūpina savo teisių gynimu, o apie posėdžio laiką ir vietą informuotas tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko U. B., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2-576-220/2011 nustatyta, kad R. G., atstovaudama savo nepilnamečius vaikus U. B. ir L. B., civilinėje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, sudarė taikos sutartį su vaikų tėvu G. B.. Taikos sutarties 1 puntu R. G. atsisakė reikalavimo priteisti iš G. B. išlaikymą vaikams, kiekvienam vaikui po 400 litų per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymą uzufrukto teise mokant vaikų motinai R. G.. Be to minėtos taikos sutarties 4 punktu R. G., atstovaudama nepilnamečius vaikus, susitarė su G. B., kad jis skiria nepilnamečiams vaikams išlaikymą asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, kurio bendra vertė 61 550 Lt (17 840,58 Eur), t.y. butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 50 920 Lt (14 759,42 Eur) su jame esančiais baldais, daiktais, kurių bendra vertė 10 630 Lt (3081,16 Eur). Taikos sutartyje nustatyta, kad išlaikymas abiems vaikams skaičiuojamas nuo 2011 m. gruodžio 1 d. U. B. po 300 Lt (86,96 Eur) per mėnesį iki jos pilnametystės, kas sudaro 36 950 Lt (10 710,14 Eur), o L. B. po 300 litų per mėnesį iki jo pilnametystės, kas sudaro 24 600 Lt (7130,43 Eur). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų nustatyta, kad G. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantis butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. sausio 3 d. nuosavybės teise, po ½ dalį, priklauso U. B., ir L. B., pagal 2011 m. gruodžio 14 d. apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr.2-576-220/2011.

2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu teismas nusprendė pakeisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartį, kuria patvirtinta nepilnamečių vaikų L. B. ir U. B. atstovės pagal įstatymą taikos sutartis su atsakovu G. B., kuria panaikino priteistą išlaikymą turtu ir priteisė išlaikymą periodinėmis išmokomis

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 279 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018). Taigi pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl pasikeitusių nepilnamečio vaiko poreikių.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad U. B. lanko mokyklą, be to papildomai lavinasi – lanko Šilalės meno mokyklą. Ieškovė mėnesinės pajamos sudaro apie 450 Eurų, iš kurių reikia ieškovei su dukra pragyventi. Ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena atsakovui G. B. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovas šiuo metu yra išvykęs į užsienį. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš beveik septynerius metus. Po Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-392-439/2012 priteisto materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams po 86,75 EUR (indeksavus šią sumą po 91 Eur) iš esmės pasikeitė Lietuvos Respublikoje pragyvenimo lygis, išaugo nepilnametės dukters poreikiai ir priteistas išlaikymo dydis, iš esmės nepadengia pusės faktiškai esamų nepilnametės paauglės dukters poreikių. Todėl konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis (91 Eur per mėnesį) yra neproporcingas ir negali patenkinti padidėjusio vaiko poreikių (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsniai).

Dėl išlaikymo dydžio ir formos

CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z.M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Ieškovė prašo padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo dydį ir formą ir priteisti iš atsakovo dukros išlaikymui po 200 Eur, šią sumą priteisti atsakovui priklausančiu turtu – butu. Ieškovė nurodo, kad dukros U. B. išlaikymui per mėnesį reikalinga pinigų suma yra 400 Eur, atsakovas turėtų teikti materialinį išlaikymą po 200 Eur. Ieškovė savo reikalavimą priteisti išlaikymą vaikui turtu iš esmės grindžia tuo, jog išlaikymo priteisimas turtu – atsakovui priklausančiu butu, maksimaliai atitiks vaiko interesus, t.y. bus užtikrinta saugi ir tinkama vaikui augti aplinka, bei vaikas taps nekilnojamo turto, kurio vertė laikui bėgant turi tendenciją augti, savininku (bendrasavininku). Atsakovas visiškai neteikia materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams nuo 2005 m. antros pusės. Atsakovas ne tik neteikia materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui, tačiau absoliučiai nesidomėjo ir nesidomi jo auklėjimu ir priežiūra. Kadangi atsakovas elgiasi piktybiškai ir ignoruoja teismo sprendimo vykdymą, todėl materialinio išlaikymo forma periodinėmis išmokomis keistina į materialinį išlaikymą turtu, nes priešingu atveju, kyla pavojus, kad materialinis išlaikymas apskritai iš atsakovo nebus išieškotas.

Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių negali gauti papildomų pajamų tam, kad galėtų teikti pakankamo dydžio išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Visų šių argumentų pagrindu pripažintina, kad atsakovo nepilnamečio vaiko poreikiams padidėjus, atsakovas turi teikti didesnį išlaikymą, atsakovas jo neteikia, todėl didesnis - 200 Eur dydžio išlaikymas vaikui iš atsakovo priteistinas, nes tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti.

Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, priteisia išlaikymą kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2016).

Konstatuotina, jog viešojo registro duomenimis buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 6710 Eur. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas faktiškai nebendrauja su vaiku, išlaikymo neteikia. Išmoka iš VSDFV Šilalės skyriaus yra mokama tik U. B., išmoka šiuo metu sudaro 68,40 Eur. Iš antstolės Astos Pliuškevičienės pateiktos pažymos matyti, kad atsakovas 2018 m. palkričio 1 d. turi ieškovei materialinio išlaikymo už nepilnamečius vaikus įsiskolinimą 3123,14 Eur, neskaičiuojant tų išmokų, kurias valstybė mokėjo vaikams už atsakovą.

Šioje byloje teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, t.y. tai, jog atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo 2005 m., teismas sprendžia, kad išlaikymo priteisimas vien tik periodinėmis išmokomis būtų neefektyvus, susijęs su nemokumo rizika, dėl to atsirastų uždelsti įsiskolinimai, nebūtų patenkinti vaiko poreikiai. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko tikslingu priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui turtu (Civilinio proceso kodekso 178, 185 straipsnis).

Teismui padidinus Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 120 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-392-439/2012, priteistą išlaikymo nepilnametei dukrai U. B. mėnesinį dydį iki 200 Eur per mėnesį, iki vaiko pilnametystės, prašomas priteisti išlaikymas nekilnojamuoju turtu apskaičiuotas taip: iki dukros U. B. pilnametystės (nuo ieškinio pateikimo) liko treji metai ir du mėnesiai. 200 Eur x 38 mėnesių = 7600 Eur suma iki U. B. pilnametystės.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinys tenkintinas - pakeistina priteisto materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai U. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) forma ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-392-439/2012 priteistas materialinis išlaikymas periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,75 Eur) per mėnesį iki dukters pilnametystės pakeistinas į materialinį išlaikymą turtu, o būtent priteistinas U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis yra 6710 Eur, teisiškai registruotą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Materialinio išlaikymo išieškojimas pagal 2013 m. balandžio 8 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-392-439 nutrauktinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 178, 185 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 93, 96, 259, 263-265, 268, 270, 279, straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti priteisto materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai U. B., gimusiai (duomenys neskelbtini) formą ir Šilalės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-392-439/2012 priteistą materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,75 Eur) per mėnesį iki dukters pilnametystės pakeisti į materialinį išlaikymą turtu, o būtent priteisti U. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trijų kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė viešojo registro duomenimis yra 6710 Eur, teisiškai registruotą G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

Materialinio išlaikymo išieškojimą pagal 2013 m. balandžio 8 d. vykdomąjį dokumentą Nr. 2-392-439 nutraukti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.