- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-07
- Bylos Nr.
- 1A-319-497/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53308-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- V. D., A. L.
- Advokatai
- Kristina Sandaraitė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (V. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-03 nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 178 straipsnio 2 dalyje (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje (4 nusikalstamos veikos) ir jam paskirta subendrinta 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu iki 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo. Paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsniu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-22 baudžiamuoju įsakymu paskirta ir 2020-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista bausme, taip pat su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-20 baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir V. D. nustatyta 2 metų 4 mėnesių ir 20 dienų laisvės atėmimo bausmė. Į V. D. paskirtos bausmės laiką įskaitas jo sulaikymo ir suėmimo laikas 2020-02-14, nuo 2020-07-08 iki 2021-03-03. Iš V. D. priteista 1160 Eur I. S. ir 2790 Eur M. I. turtinei žalai atlyginti, solidariai su A. L. 570 Eur A. I., 1 800 Eur L. E., 200 Eur daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai (duomenys neskelbtini)turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. L. apeliacinio skundo dėl nuosprendžio nepateikė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės
1. V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas :
1.1. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens įgijo ir neteisėtai laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą, be tikslo parduoti ar kitaip platinti iki tol, kol 2019 m. gruodžio 17 d., apie 8.30 val., automobilyje „FORD“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) garažų masyve, A. P. Kavoliuko g. 1A, Vilniuje, ją pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato policijos pareigūnams polietileniniame maišelyje, kuriame buvo geltonos spalvos milteliai sudėti į atskirus du maišelius, iš kurių bendrai paimta iš abiejų maišelių psichotropinės medžiagos amfetamino masė pagal 2020 m. sausio 14 d. specialisto išvadą Nr. 140-IS1-160 yra 2,024 g.
1.2. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. sausio 13 d. apie 17.00 val. iki 2020 m. sausio 14 d. apie 10.00 val., metalinių garažų bendrijoje, (duomenys neskelbtini), išlaužęs pakabinamą durų spyną, įsibrovė į I. S. priklausantį metalinį garažą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio pagrobė I. S. priklausantį motociklą „Honda VF500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 Eur, kartu su daiktų dėtuve, kurios vertė 50 Eur, ir motociklą „(duomenys neskelbtini) 1972 m. gamybos, kurio vertė 1 000 Eur, tokiu būdu įsibrovęs į garažą pagrobė svetimą I. S. priklausantį 2 050 Eur vertės turtą.
1.3. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą ir narkotinę medžiagą kanapes (antžeminės dalys) iki tol, kol 2020 m. vasario 14 d., apie 00.15 val., Kalvarijų g. 59A, Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo vairuojamame automobilyje „Nissan Almera Tino“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė psichotropinę medžiagą amfetaminą, kurios bendra masė 0,284 g, ir narkotinę medžiagą kanapes (antžeminės dalys), kurios masė 5,395 g.
1.4. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, laikotarpyje nuo 2020 m. vasario 29 d. 00.00 val. iki 2020 m. kovo 11 d. apie 14.20 val., metalinių garažų masyve, (duomenys neskelbtini), išlaužęs įeinamųjų garažo vartų spynas bei apgadinęs durų vidinę apdailą, dėl ko buvo padaryta 5 MGL dydį viršijanti turtinė žala, įsibrovė į A. I. garažą, iš kurio pagrobė M. I. priklausančius daiktus: guminę pripučiamą valtį „Nord boat“, 1 000 Eur vertės, apie 30 kvadratiniu metrų akmens masės plytelių 60x60 cm dydžio, kurių bendra vertė 1 500 Eur; drėgmės surinkėją, kurio vertė 290 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą M. I. priklausantį 2 790 Eur vertės turtą, bei sugadino 5 MGL dydį viršijantį svetimą turtą.
1.5. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. kovo 21 d. apie 1.27 val. išlaužus rūsio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), priklausančio D. B. durų spynos šerdelę, įsibrovė į sandėliuką, iš kurio pagrobė greitpuodį „Magasesa“, 100 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Metabo“, 40 Eurn vertės, 3 vnt. apvaliųjų šlifavimo deimantinių diskų, kurių vieneto vertė 9 Eur, bendra vertė 27 Eur, 6 vnt. durų šerdelių, kurių vieneto kaina 6,50 Eur, bendra vertė 39 Eur, elektrinį suktuką, 55 Eur vertės, prietaisą, skirtą putoms purkšti, 10 Eur vertės, įrankių rinkinį, 90 Eur vertės, kelioninį lagaminą, 20 Eur vertės, kelioninį lagaminą, 30 Eur vertės, tokiu būdu įsibrovęs į patalpą kartu su kitu asmeniu, kurio atžvilgi baudžiamoji byla išskirta, pagrobė svetimą D. B. priklausantį 417,50 Eur vertės turtą.
1.6. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą amfetaminą iki tol, kol 2020 m. kovo 30 d., apie 00.00 val., Kučkuriškių g. Vilniuje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie jo vairuojamame automobilyje „Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rado ir paėmė rankinę, kurioje buvo du plastikiniai ryšuliai su psichotropine medžiaga amfetaminu, kurios bendra masė 5,194 g.
1.7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį už tai, kad veikdamas kartu su A. L. 2020 m. birželio 19 d., apie 3.00 val., turint tikslą pagrobti svetimą turtą, namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, A. L. nukirpus segmentinę dviračio spyną, pagrobė A. I. priklausantį kalnų dviratį „Cube“, 500 Eur vertės, kartu su segmentine spyna, 50 Eur vertės, gertuvės laikikliu „Cube HPP“, 15 Eur vertės, ir gertuvę „Cube Icon“, 5 Eur vertės, ir tęsdami nusikalstamą veiką žnyplėmis išlaužus dviračių saugyklos elektroninę spyną, dėl ko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijai, (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 200 Eur turtinė žala, iš nurodytos saugyklos pagrobė L. E. priklausantį dviratį „Haibake“, 3 000 Eur vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą A. I. priklausantį 570 Eur vertės turtą svetimą ir L. E. priklausantį 3 000 Eur vertės svetimą turtą bei sugadino daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos (duomenys neskelbtini)200 Eur vertės svetimą turtą.
1.8. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą MDMA iki tol, kol 2020 m. liepos 8 d., apie 8.50 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ame policijos komisariate, Laisvės pr. 80, Vilniuje, policijos pareigūnai jo apžiūros metu pas jį rado ir paėmė plastikinį maišelį su kristaline medžiaga ir plastikinį maišelį su dviem tabletėmis, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė 0,253 g.
Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo švelninti jam paskirtą bausmę, taikyti BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, sutinka, kad bausmės vykdymas jam būtų atidėtas maksimaliai leistinam laikotarpiui, taikant intensyvią priežiūrą.
2.1. Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veiką jis padarė būdamas recidyvistu ir nusikalto bendrininkų grupėje. Apelianto teigimu, joks teismas niekada jo nebuvo pripažinęs recidyvistu, o bendrininkų grupėje jis tepadarė vieną veiką.
2.2. Apeliantas skunde pažymi, kad nuoširdžiai gailisi, savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai nori atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Lanko resocializacijos užsiėmimus, išmoko iš medžio ir degtukų gaminti laivelius, už ką buvo skatintas. Būdamas laisvėje jis iš to galėtų užsidirbti ir tokiu būdu po truputį atlygintų nusikaltimais padarytą žalą. Teigia, kad jo gyvenime įvyko lūžis atsiradus jo dukrai ir pablogėjus jo bei jo mamos sveikatai. Yra įsitikinęs, kad šios aplinkybės privers gyvenimą pakeisti iš esmės ir daugiau nenusikalsti.
2.3. Skunde nesutinkama su nuosprendžio teiginiais, kad jis yra pavojingas, apeliantas nurodo, kad niekada nėra įvykdęs smurtinių nusikaltimų, yra pasiryžęs nenusikalsti, teikti pagalbą vaikų, senelių namams, pradėjo bendradarbiauti su pareigūnais, atsisakė nuteistųjų subkultūros ir bet kokio bendravimo su kitais nuteistaisiais, dėl ko tapo patyčių objektu, patyrė įvairaus pobūdžio kitų nuteistųjų priekabiavimus ir buvo priskirtas žemiausiajai kalinių kastai.
2.4. Apeliantas nurodo, kad serga (duomenys neskelbtini), joks gydymas laisvės atėmimo vietoje jam nėra taikomas, į skundus nereaguojama. Jis kenčia skausmus, dėl (duomenys neskelbtini)patologijos patiria itin nemalonius negalavimus dėl kurių kitų kalinių yra nemėgstamas ir patiria itin didelius nepatogumus. Baiminasi, kad kitų kalinių laikomas žemiausio sluoksnio nuteistuoju gali būti verčiamas vykdyti jų nurodymus sukčiaujant telefonu, o atsisakius jo atžvilgiu gali būti naudojamas smurtas. Nurodo, kad dėl sveikatos negalavimų jam labai sunku atlikti bausmę.
2.5. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad teisėjas skirdamas bausmę ją subendrino jau su atliktomis 45 ir 39 parų arešto bausmėmis.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliantas skundu neginčija savo kaltės, padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų kvalifikavimo, skundu prašoma sušvelninti bausmę, jos vykdymą atidėti, taip pat keliamas atleidimo nuo bausmės dėl ligos klausimas.
6. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-03 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, V. D. paskirta bausmė nėra per griežta, teisinio pagrindo atidėti jos vykdymą byloje nėra.
7. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, o 2 dalyje įtvirtinamos aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę, t. y. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšis, atsakomybę sunkinančios ar lengvinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala.
8. V. D. praeityje teistas 18 kartų. Paskutinę 10 metų laisvės atėmimo bausmę už vagystes atliko 2018-03-16, tačiau netrukus po to jo atžvilgiu buvo priimti net trys baudžiamieji įsakymai dėl veikų, numatytų BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 302 straipsnyje padarymo, kas pagrįstai leidžia teigti, kad V. D. linkęs nusikalsti, ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos net ir itin griežtos laisvės atėmimo bausmės jo elgesio neįtakoja ir jis išvadų nedaro. Skundžiamu nuosprendžiu V. D. nuteistas dėl 10 veikų padarymo, tame tarpe už 4 kvalifikuotas vagystes, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai, tuo tarpu jam paskirta bausmė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, net nesiekia šiame straipsnyje numatytos sankcijos vidurkio, todėl vertinti ją kaip griežtą nėra jokio teisinio pagrindo.
9. Skundu taip pat prašoma atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. BK 75 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. V. D. padarytų nusikalstamų veikų sunkumas ir jam paskirtos bausmės trukmė leidžia jo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau esminė bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga įtvirtinta BK 75 straipsnio 4 dalyje – teismas turi nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
10. Teismų praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus bausmės atlikimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.).
11. Nagrinėjamu atveju V. D. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jo teistumų skaičius daromų nusikalstamų veikų pobūdis, sistemingumas bei aplinkybė, kad jis net ir atlikęs 10 metų laisvės atėmimo bausmę išvadų nepadarė ir toliau vykdė analogiško pobūdžio veikas, neleidžia suformuoti išvados, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus jam realaus laisvės atėmimo. Pritartina Pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės rodo V. D. asmenybės pavojingumą ir nenorą keisti savo nusikalstamą elgesį. Nors apeliantas skunde nuoširdžiai atgailauja dėl padarytų nusikalstamų veikų, teigia bendradarbiavęs su pareigūnais, nuoširdžiai norintis atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, teikti pagalbą senelių, vaikų namams, nurodo šeimynines aplinkybes (dukters suradimą, pablogėjusią mamos sveikatą,), kurios jo tvirtu įsitikinimu, privers gyvenimą pakeisti iš esmės ir daugiau nenusikalsti, tačiau šios aplinkybės nenusveria anksčiau paminėtų, kurių pagrindų kolegija daro išvadą apie apelianto pavojingumą ir nenorą laikytis įstatymų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui buvo žinomos, vertinamos ir teismas atsižvelgė į jas nustatydamas V. D. pakankamai švelnų bausmės dydį.
12. Skundo motyvai, kad teismas nepagrįstai atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad veiką V. D. padarė būdamas recidyvistu, nes jis niekada jokio teismo nebuvo pripažintas juo ir nusikalto bendrininkų grupėje yra nepagrįsti ir atmetami. BK 27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. V. D. atitinka šiuos požymius, todėl teismas pagrįstai įvardijo jį kaip recidyvistą ir tai pripažino sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe. Aiškinant BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014). Todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies prasmę nusikaltimų recidyvas konstatuojamas ir asmuo yra laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. Nusikaltimų recidyvo atveju asmuo yra laikomas recidyvistu savaime, skirtingai nei pavojingo recidyvo atveju (BK 27 straipsnio 3 dalis), šiuo klausimu atskiro sprendimo teismas nepriima (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-459/2012). Skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad tik viena veika buvo padaryta kartu su bendrininku. Tiek V. D. pareikštame kaltinime, tiek ir nuosprendyje konstatuotos dvi veikos padarytos bendrininkaujat, tačiau net ir vienos veikos bendrininkų grupėje padarymas leidžia šią aplinkybę pripažinti atsakomybę sunkinančia (BK 60 str. 1 d. 1 p.)
13. Skunde didelis dėmesys skiriamas apelianto sveikatos būklei. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), jo teigimu jam taip pat diagnozuotas (duomenys neskelbtini) patologija dėl ko jis patiria itin didelius skausmus ir kitus itin nemalonius šios ligos padarinius dėl kurių yra nemėgstamas kitų kalinių, patiria tiek fizinį tiek kitokio pobūdžio smurtą, dėl ko jam itin sunku atlikti paskirtą bausmę. Gydymas nuo (duomenys neskelbtini) jam nėra taikomas, dėl ko kyla reali grėsmė jo gyvybei, kita medicininė pagalba taip pat nėra tinkama. Iš šių skundo argumentų seka, kad nuteistasis prašo apsvarstyti galimybę atleisti jį nuo bausmės dėl ligos.
14. Asmuo kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga gali būti atleistas nuo tolimesnės bausmės atlikimo (BK 76 straipsnis). Bausmės vykdymo metu šis klausimas sprendžiamas BPK 359, 362 straipsnių tvarka. Asmuo nuo bausmės atleidžiamas gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, remiantis gydytojų komisijos išvadomis. Taigi šiam klausimui spręsti įstatymas numato atskirą procesą. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija nagrinėja skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagrįstumo klausimą ir neturi teisinio pagrindo spręsti ar nuteistasis gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo dėl ligos. Nuteistasis šio klausimo nagrinėjimą gali inicijuoti kreipdamasis į pataisos įstaigos administraciją.
15. Apeliantas skunde taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai jam skiriamą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-22 ir 2020-08-20 baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis arešto bausmėmis. Apelianto manymu, šias bausmes jis atliko dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Nuteistasis į bylą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-08-28-ir 2020-10-20 patvarkymus baudžiamosiose bylose dėl minėtais baudžiamaisiais įsakymais paskirtų 45 ir 26 parų arešto bausmių vykdymo, tačiau Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2021-06-29 duomenimis šios arešto bausmės V. D. nėra atliktos. Tai patvirtina ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esantys duomenys. Pagal šiuos duomenis nustatyta, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-2365-978/20, kurioje buvo priimtas vienas iš minimų baudžiamųjų įsakymų, į paklausimą dėl V. D. paskirtos 26 parų arešto bausmės vykdymo Pravieniškių PN-AK administracija raštu atsakė, kad 2020-08-20 įsiteisėjęs įsakymas nėra vykdomas, kadangi V. D. baudžiamajame procese Nr. 1-01-1-53308-2019-4 (nagrinėjama byla) yra taikoma kardomoji priemonė suėmimas. Ši kardomoji priemonė V. D. taikoma ir šiuo metu, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai skiriamą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-05-22 ir 2020-08-20 baudžiamaisiais įsakymais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis.
Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų
16. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-05-27 pažyma ( 9 t., b.l. 60) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 171 Eur už V. D. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.
17. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Teismo 2021-04-27 raštu buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių, prašant parinkti gynėją. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorius parinko gynėją advokatę Kristiną Sandaraitę- Butvilienę, Vilniaus apygardos teismo 2021-04-29 nutartimi ji buvo paskirta V. D. gynėja (9 t., b.l. 50, 51).
18. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
19. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese įstatymiškai buvo būtinas, todėl kolegija sprendžia, kad būtų netikslinga iš nuteistojo V. D. priteisti prašomas išlaidas. Teismo vertinimu, gynėjo būtiną dalyvavimą imperatyviai numato BPK, tai reiškia, kad asmuo neturi teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Teismas, siekdamas nepažeisti teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistojo V. D. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo V. D. netenkinti.