Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo, o būtent:

jis, 2022 m. lapkričio 25 d. apie 01.00 val., bendrovės (duomenys neskelbtini) būstinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu nukentėjusiajam E. K. sėdint ant grindų, sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių kumščiais į veidą, po ko pastūmė jį ranka į dešinį petį ir, nukentėjusiajam nukritus ant grindų, jis (E. M.) ant jo atsisėdo ir sudavė tiksliai tyrimo metu nenustatytą skaičių, bet ne mažiau penkių smūgių, taip sukeldamas nukentėjusiajam E. K. fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus – muštinę žaizdą kaktoje, poodines kraujosruvas akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, dešiniame petyje, paviršinę žaizdą kairiame skruoste, odos nubrozdinimus su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo iš pradžių pripažino iš dalies, o vėliau visiškai.

Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku (išvakarėse) ir vietoje su darbo kolektyvu šventė (duomenys neskelbtini), po ko nukentėjusysis E. K. pasiūlė pasilikti ilgiau. Tą vakarą nebuvo jokių žodinių konfliktų. Jie vartojo alkoholį. Jis pastebėjo, kad nėra nukentėjusiojo, šis miegojo ant grindų. Žinojo, kad penktadienis yra darbo diena, todėl žadino nukentėjusįjį, jog šis važiuotų namo ir nepatirtų gėdos. Pažadintas E. K. atsikėlė, pasitaisė drabužius ir be perspėjimo trenkė jam kumščiu į veidą (kairį skruostą), todėl jis turėjo gintis.

Atsakydamas į klausimus parodė, kad jie abu buvo neblaivūs. E. K. trenkė jam vieną smūgį į veidą, bandė trenkti daugiau, bet jis nuo kitų smūgių sėkmingai išsisuko. Tuomet jis atsitraukė, nusiėmė akinius ir pasidėjo juos ant sofos. Jie mušėsi toliau – t. y. jis ne vieną kartą trenkė nukentėjusiajam kumščiais į veidą. E. K. parkrito (galėjo parkristi ir nuo smūgio), sąmonės nebuvo praradęs, ir, gulėdamas ant grindų, gynėsi. T. y. muštynės tęsėsi ant grindų – E. K. jam įspyrė. Jis pats nebuvo nukritęs, bandė prieiti prie E. K., bet šis nesileido, spardėsi ir jam pataikė. Jis pritūpė prie E. K. ir sudavė jam ne mažiau nei penkis smūgius į veidą. Tada E. K. pasakė baigti, ir jis baigė. E. K. nieko nedarė, tik gulėjo ir bandė gintis, užsidengti veidą. Ėjo prie gulinčio E. K., nes jis iš šio veiksmų ir žvilgsnio jautė, kad muštynės tuo nesibaigs. Mano, kad E. K. dėl jo veiksmų turėjo skaudėti, taip pat kad šis galėjo patirti specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus. E. K. prieš (duomenys neskelbtini) šventimą sužalotas nebuvo. Jis buvo įsikarščiavęs, neblaivus, bet sąmoningas. Jis taip pat patyrė sužalojimus – buvo kraujosruvos ir apibrozdinimai ant veido, trūko piršto sausgyslė. Pas E. K. buvo daug kraujosruvų, buvo kraujo. Mano, kad gynėsi, nes patalpa nedidelė (kaip teismo posėdžių salė), jis nebūtų spėjęs pasitraukti ar pabėgti. Po įvykio jis iškvietė policiją. Po pusmečio bandė su nukentėjusiuoju susitaikyti, buvo pasirašę susitaikymo protokolą, bet jam nebuvo suėjęs ketverių metų terminas po paskutinio susitaikymo, trūko kelių dienų. Kitoje byloje E. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip su juo susitaikęs. Patvirtino savo teiginius susirašinėjant, kad sudavė nukentėjusiajam daugiau nei dvidešimt smūgių. Iš dalies pripažįsta savo kaltę dėl to, kad galėjo nutraukti savo smurtą ankščiau. Daugiau sužalotas buvo E. K., jis jam sudavė daugiau smūgių. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį padengs. Kai kurie smūgiai buvo reikalingi, kad E. K. daugiau nebesmurtautų.

Toliau atsakydamas į klausimus parodė, kad kaltinime data, laikas ir vieta nurodyti teisingai. Sudavė nukentėjusiajam kaltinime nurodytus smūgius, padarė šiam nurodytus sužalojimus, šie sužalojimai yra jo veiksmų pasekmė. Tą vakarą nebuvo priežasties muštis, blaivūs taip nebūtų elgęsi. Jei E. K. jam nebūtų trenkęs, muštynių nebūtų buvę. Gailisi, kad sudavė per daug smūgių. Jei jis būtų blaivus, būtų mažiau kartų šiam trenkęs. Jo veiksmai iš gynybos peraugo į puolimą.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiamas nukentėjusysis, liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gruodžio 15 d. apklaustas įtariamasis E. M. parodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 24 d. vakare darbe šventė (duomenys neskelbtini). Buvo apie 30 žmonių. Tuo metu jis išgėrė porą 0,5 l talpos skardinių sidro, 5 laipsnių stiprumo. Jo kolega E. K. irgi kažką gėrė, tačiau, ką tiksliai ir kiek, nematė. Su E. K. anksčiau jokių konfliktų neturėjo, tarp jų yra tik darbiniai santykiai, ir, kiek pamena iš ankstesnių darbo vakarėlių, kai šis išgeria alkoholio, būna agresyvus. Apie 20-21 val., kai jau po truputį žmonės pradėjo skirstytis namo, E. K. pasiūlė pasilikti ir išgerti. Jis sutiko. Kartu su jais buvo pasilikusios trys kolegės. Jie savo darbovietės patalpose gėrė alkoholį. Kolegės gėrė vyną, o jis su E. K. likerį „Jegermeister“. Kiek tiksliai išgėrė šio likerio, neprisimena, bet jie su E. K. turėjo du 0,7 l talpos butelius. Vieną butelį tikrai išgėrė visą, o antro butelio nebaigė. Tiek jis, tiek E. K. buvo stipriai neblaivūs, bet jis mano, kad E. K. buvo labiau neblaivus. Maždaug po valandos kolegės išvažiavo namo, o jis su E. K. liko dviese ir toliau gėrė. Tarp jų jokio konflikto nebuvo, nesipyko. Maždaug apie 1 val. nakties, jam atrodo, jis nuėjo į lauką parūkyti, E. K. taip pat kažkur buvo nuėjęs, kur tiksliai, nematė. Kažkuriuo momentu jis grįžo į darbo patalpas ir pamatė, kad E. K. guli dešiniu šonu ant grindų ir miega. Kadangi kita diena buvo darbo diena, pagalvojo, kad jį reikia pažadinti, nes nenorėjo, kad jį gulintį surastų ryte į darbą atėję kolegos. Jis norėjo iškviesti taksi, kad E. K. nuvežtų namo. Jis priėjo prie E. K. ir bandė visaip šį pažadinti – ir stumdė, ir rėkė, net vandeniu buvo galvą apipylęs. Bandė pažadinti apie 30 min. Tuomet E. K. atsimerkė, atsisėdo, susitvarkė marškinius, atsistojo ir be jokių perspėjimų ar žodžių dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į kairį smilkinį. Po to iš karto sekė antras smūgis kairės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, ir tuomet dar kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į kairę veido pusę. Tuomet jis pradėjo gintis ir savo abiejų rankų kumščiais pradėjo trankyti E. K. į veidą. Trenkė šiam į veidą maždaug šešis kartus. Jam atrodo, kad E. K. irgi bandė trenkti, tačiau nepataikė. Po šių jo smūgių E. K. nukrito ant grindų dešiniu šonu. Šis bandė keltis, tačiau jis neleido. Jis dešine ranka pastūmė E. K. į dešinį petį, ir šis atsigulė ant nugaros. Tuomet gulėdamas E. K. pradėjo spardytis kojomis. Jis tuo metu stovėjo šalia ir bandė užšokti ant E. K. Šis spyrė apie keturis kartus, pataikė į pilvo sritį ir kairę ranką. Tuomet jam pavyko patraukti šio kojas ir jis kūno šonu užgriuvo ant E. K. Tuo metu šis irgi gulėjo ant šono. Tarp jų prasidėjo grumtynės. Grumtynių metu jis kumščiais sudavė E. K. į veido sritį, šis dengėsi galvą, bandė apsiversti ant kito šono, nusimesti jį nuo savęs, bet jis trankė E. K. rankos kumščiais į veidą. Grumtynių metu sudavė E. K. ne mažiau aštuonių smūgių į veido sritį. Vienu momentu E. K. nustojo priešintis ir pasakė „atstok nuo manęs“. Tuomet jis nustojo trankyti E. K. kumščiais, atsistojo ir išėjo į lauką. Būdamas lauke paskambino bendruoju pagalbos numeriu, nes nenorėjo palikti E. K. vieno tokioje būsenoje, buvo ir kraujo. Tuomet stovėjo lauke ir rūkė. Atvažiavo policija, tačiau jis nebegalėjo užeiti į pastatą, nes suprato, jog viduje paliko praėjimo kortelę. Tuomet paskambino kolegai E. G., kad šis atvežtų kortelę. Po maždaug 15 min. šis atvažiavo ir atrakino duris. Policijos pareigūnai su E. G. užėjo į vidų, o jis liko stovėti lauke. Po kurio laiko pareigūnai jį išvežė į Lazdynų ligoninę, nes jo kairės rankos bevardis pirštas buvo išsuktas. Ligoninėje padarė rentgeną, lūžio nebuvo, tačiau vis tiek reikėjo uždėti gipsą, po to paleido namo. Ant jo veido nesimatė jokių mėlynių, matėsi tik įdrėskimai, kuriuos galėjo padaryti E. K. grumtynių metu. Tik kitą dieną pastebėjo mėlynę ties savo kaire akimi (b. l. 89–91).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. vasario 24 d. papildomai apklaustas E. M. parodė, kad išgėręs E. K. yra labai agresyvus, net viename iš vakarėlių kolegos privalėjo šį tramdyti uždarydami į kambarį. E. K. pats ne kartą sakė, kad kai padaugina alkoholio, būna agresyvus ir to nekontroliuoja. Pripažįsta, kad blogai padarė tik dėl to, jog liko po vakarėlio su pastaruoju, dar išgėrė, o E. K. užmigo vadovo kabinete ant grindų. Nenorėjo, kad šis taip liktų, žadino E. K. apie pusę valandos, rankomis visaip judino, šaukė keltis, bet šis ilgai niekaip nereagavo. Po to E. K. atsibudo, atsistojo, pasitaisė marškinius ir iš karto sudavė jam smūgius į veidą. Jis nesitikėjo tokio veiksmo, nes šis nė žodžio nepasakė. Jei būtų pradėję bent jau bartis, tada galėtų kažko tikėtis ir galimai išvengti smūgių. Tik po E. K. smūgių nusimetė akinius ir sudavė šiam smūgius, apie kuriuos pasakojo ankstesnės apklausos metu. Galiausiai jis pabandė prispausti šį prie grindų, kad nurimtų, bet tai truko labai trumpai. E. K. kartojo „baik, nustok“, tada suprato, kad šis nebemuš, todėl iš karto nustojo, išėjo į lauką, rūkė ir iškvietė greitąją. Kuomet E. K. buvo ant grindų ir spardėsi kojomis, kelis kartus pataikė į koją, ranką. Jo pirštas buvo sužalotas dėl pastarojo spyrio, po šio įvykio pirštas buvo įtvare du mėnesius, iki šiol jo gerai sulenkti negali. Po konflikto kalbėjo su E. K., sakė, kad negerai tarp jų nutiko, net atsiprašė. Šis pasakė, kad pykčio nelaiko, pareiškimo nerašys ir iš jo jokių kompensacijų nenori, tai tiesiog konfliktas tarp vyrų (b. l. 96).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 12 d. papildomai apklaustas įtariamasis E. M. pripažino, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 01.00 val. įmonės (duomenys neskelbtini) būstinėje (duomenys neskelbtini), tarp jo ir E. K. kilo konfliktas, dėl ko nežino, buvo išgėrę. Pripažįsta, kad smurtaudamas galėjo padaryti sužalojimus, kurie nurodyti įtarime. Pradžioje neigė, nes dėl šio konflikto buvo abu kalti, abiem yra pradėti ikiteisminiai tyrimai. Gailisi ir nori susitaikyti (b. l. 97).

Iš 2023 m. birželio 12 d. E. K. prašymo nustatyta, kad E. K. prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, pretenzijų E. M. neturi (b. l. 98).

Ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 27 d. papildomai apklaustas įtariamasis E. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad laikosi savo parodymų, kuriuos davė 2022 m. gruodžio 15 d. ir 2023 m. vasario 24 d. apklausų metu. Įvykio metu tyčia E. K. sumušti nenorėjo, o tik gynėsi nuo šio netikėto užpuolimo, kai jis pastarąjį girtą pažadino ir šis jį puolė. Jis mano, kad jo suduoti smūgiai E. K. buvo savigyna. 2023 m. birželio 12 d. savo kaltę pripažino tikėdamasis, kad jis susitaikys su E. K., tačiau šiuo metu nori dar kartą pareikšti, jog kaltu jis nesijaučia (b. l. 104–105).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. K. parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini). Yra pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 24 d. adresu (duomenys neskelbtini), vyko minėtos įmonės darbo šventė, kurios metu vartojo alkoholį. Šventės oficiali dalis baigėsi apie 22.00 val., dauguma darbuotojų išsiskirstė. Buvo stipriai neblaivus. Kiek prisimena, buvo likę keturiese, o būtent, jis, E. M., A. Č. ir Ž. K. Vakarėlio neprisimena, taip pat nepamena, ar tarp jo ir E. M. įvyko konfliktas, tik prisimena, kad pabudo sumuštas ligoninėje, jam buvo stipriai sumuštas veidas. Kiek pamena pro miglą, E. M. buvo atsisėdęs ant jo gulinčio ir talžė kumščiais. Kitą dieną kalbėjo su bendradarbiu E. G., kuris papasakojo, kad buvo atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), kur jis buvo su anksčiau minėtais asmenimis, įleisti policijos ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojų. E. G. jį matė sumuštą ir patvirtino, kad jį sumušė E. M. Dėl sumušimų patyrė fizinį skausmą. Kiek žino, E. M. pats iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 14.00 val. gavo trumpąją SMS žinutę iš E. M., kuris jo atsiprašė (b. l. 21–24).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. L. (R. L.) parodė, kad yra įmonės, kurioje dirba E. M. ir E. K., bendrasavininkis. Apie įvykį sužinojo iš direktoriaus T. N., kuris iš ryto pranešė visiems, kad įmonės darbuotojai nevyktų į ofisą, nes po tą naktį įvykusio incidento – muštynių ofise – yra netvarka ir į ofisą darbuotojai galės grįžti, kai valymo įmonė viską sutvarkys. Iš pastarojo sužinojo, kad ofise tarp E. M. ir E. K. kilo konfliktas – muštynės, kurių metu E. K. buvo sunkiai sužalotas ir išgabentas į ligoninę, į įvykio vietą buvo atvykusi policija. Norėdamas patikslinti aplinkybes, „Messenger“ programėle parašė E. M. Bendraujant žinutėmis, šis paaiškino, kad jiems abiem būnant neblaiviems, ofise, E. M. žadinant E. K., pastarasis atsibudo ir du kartus sudavė E. M., po ko E. M. E. K. sudavė apie dvidešimt smūgių. Nei kur tiksliai, nei į kokias kūno vietas buvo suduoti smūgiai, nežino (b. l. 39–41).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. G. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2022 m. lapkričio 24 d. nuo 16.00 val. iki 21.00 val. vyko (duomenys neskelbtini) vakarienė, adresu (duomenys neskelbtini). Susirinko apie 25 darbuotojus. Maždaug nuo 20.00 val. šventės dalyviai pradėjo skirstytis. Jis asmeniškai iš šventės išvažiavo apie 20.15 val., tuo metu lauke rūkė E. M. ir E. K., kurie su juo atsisveikino, tarp jų jokio konflikto nebuvo. Maždaug apie 02.13 val. jam paskambino E. M. ir paprašė, kad jis atvažiuotų į biurą, yra atvykusi policija, greitoji medicinos pagalba, E. K. guli be sąmonės biure. Apie 02.26 val. atvyko į biurą, įleido policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Vadovo kabinete rado gulintį E. K., kurio veidas buvo stipriai sumuštas, aplink buvo daug kraujo. Policijos pareigūnai paklausė E. M., ar tai jis sumušė E. K., šis atsakė „taip“ ir policija sulaikė E. M. Greitoji medicinos pagalba išvežė E. K. į ligoninę, po kurio laiko dėl piršto traumos į ligoninę išvežė ir E. M. 2022 m. lapkričio 26 d. bendradarbis R. L. parašė jam trumpąją SMS žinutę, atsiuntė susirašinėjimo su E. M. iškarpas, kuriose E. M. pasakojo, kad E. K. trenkė apie dvidešimt kartų. E. M. taip pat sakė, kad norėjo pažadinti E. K., kuris atsikėlė ir puolė pastarąjį, todėl šis gynėsi. E. K. pasakojo, kad nieko neprisimena, pamena tik kai atsidūrė ligoninėje (b. l. 34–37).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3838/2022 (01) nustatyta, kad E. K. nustatyta muštinė žaizda kaktoje, poodinės kraujosruvos akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, dešiniame petyje, paviršinė žaizda kairiame skruoste, odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešinėje blauzdoje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip penkias trauminiais poveikiais ir atitinka nežymaus masto sveikatos sužalojimą (b. l. 30–31).

Iš 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 14–18).

Iš 2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 67–68).

Iš 2023 m. vasario 24 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėti 2022 m. lapkričio 25 d. „Body“ kameros vaizdo įrašai. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 69–73).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo E. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo galiausiai pripažino visiškai. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ir apklausiamas teisiamajame posėdyje iš pradžių E. M. savo kaltę pripažino iš dalies – jis patvirtino visas esmines kaltinime nurodytas aplinkybes, tačiau kartu teigė, jog jis prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl to, kad nuo jo gynėsi. Vėliau kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmai buvo ir puolamieji. T. y. kaltinamasis E. M. parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį, jie buvo neblaivūs, jis užmigusį nukentėjusįjį pažadino, šis atsibudęs atsistojo ir trenkė jam vieną smūgį kumščiu į veidą; nuo kitų smūgių kaltinamasis išsisuko, nusiėmė ir pasidėjo akinius, tuomet trenkė kelis smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veidą; šis nugriuvo, jis bandė prie nukentėjusiojo prieiti, šis spardėsi ir pataikė jam į pirštą; jis gulinčiam ir besidengiančiam nukentėjusiajam sudavė dar ne mažiau nei penkis smūgius kumščiais į veidą ir sustojo, kai nukentėjusysis to paprašė. Teismas, vertindamas kaltinamojo parodymus, pažymi, kad šioje byloje nukentėjusiojo smurtinio pobūdžio veiksmai kaltinamojo atžvilgiu yra įvertinti kitame procese, o šioje byloje vertinami būtent E. M. veiksmai. Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis nuosekliai pripažino, kad sulaukęs iš nukentėjusiojo vieno smūgio kumščiu į veidą, kitų jo smūgių išvengė, spėjo nusiimti ir pasidėti akinius bei puolė nukentėjusįjį – smūgiavo jam – tiek stovinčiam, tiek gulinčiam – kumščiais į veidą, bei tokiu būdu galėjo suduoti jam, kaltinamojo vertinimu, apie dvidešimt smūgių, atitinkamai sukėlė jam fizinį skausmą ir padarė kaltinime nurodytus sužalojimus. Konstatuotina, kad aptarti kaltinamojo veiksmai negali būti pripažinti gynybiniais, o buvo puolamojo pobūdžio, ką galiausiai pripažino ir pats kaltinamasis. Šią aplinkybę patvirtina ne tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo pavartoto smurto neproporcingumas (kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis jam sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir vėliau gulėdamas jam dar įspyrė, o jis sudavė nukentėjusiajam apie dvidešimt smūgių), kas savo ruožtu lėmė ir tai, kad nukentėjusysis patyrė ženkliai didesnius sužalojimus nei kaltinamasis, bet ir tai, kad kaltinamasis, iš nukentėjusiojo sulaukęs smūgio kumščiu į veidą, turėjo realią galimybę pasitraukti iš įvykio vietos ir iškviesti policiją, bet to nepadarė, o nusiėmęs ir pasidėjęs akinius, atliko aktyvius smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, kuriuos tęsė ir šiam nukritus ant grindų bei stengiantis kaltinamojo neprisileisti ir dengiantis nuo jo smūgių. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad situacijose, kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K 392/2012, 2K-275/2013, 2K-520-303/2015, 2K-7-62-489/2015). Toliau pažymėtina, kad kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo parodymų taip pat įrodo ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – ikiteisminio tyrimo metu apklauso nukentėjusiojo E. K. parodymai, liudytojų R. L. ir E. G. parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3838/2022 (01), 2022 m. lapkričio 30 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolas, 2023 m. vasario 24 d. apžiūros protokolas, kita bylos medžiaga.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad E. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalojo. Pagal šias nustatytas faktines aplinkybes kaltinamojo E. M. tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas E. M. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kaltinamasis atliko mažiausiai penkis smūgius į nukentusiojo galvą – gyvybiškai svarbią kūno dalį, pavartotas smurtas buvo intensyvus, padaryta reali turtinė žala neatlyginta. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, jog kaltinamasis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – neteistas, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį (b. l. 112–113), baustas administracine tvarka, paskirta bauda sumokėta (b. l. 111), vykdantis individualią veiklą (b. l. 110), (duomenys neskelbtini) (b. l. 109), iškvietė pagalbą nukentėjusiajam, jo atsiprašė. Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, jos dydį nustatant artimą minimaliam šios rūšies bausmės dydžiui (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant jį per du mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktas) ir uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, E. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė ir jos dydis nebus per griežta, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam E. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106–107), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2023 m. sausio 6 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 120,06 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo, nes nukentėjusysis E. K. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, nukentėjusiojo sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš PSDF lėšų (b. l. 76). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiojo E. K. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (b. l. 77), kuriame nurodyta, kad nukentėjusiajam 2022 m. lapkričio 25 d. suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga (48,59 Eur) ir atlikta kompiuterinė tomografija, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis (71,47 Eur). Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad dėl kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Žalos dydis pagrįstas byloje esančiu gydymo paslaugos apskaitos išrašu. Teismas, atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas pilnai, o patirtas žalos atlyginimas sumokėtinas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, kaip mokėjimo paskirtį nurodant „Žala PSDF už E. K. gydymą“.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinis diskas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos galinio viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Šioje baudžiamojoje byloje proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ir uždraudžiant visu laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

E. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jai iš E. M. 120,06 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų ir 6 ct) turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą (120,06 Eur), skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško teismo nuosprendžio įvykdymo (civilinio ieškinio dalyje).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir baudžiamosios bylos nagrinėjimui – kompaktinį diską, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti E. M., kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080);

4) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų baudžiamojo poveikio priemonių įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

5) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių, įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.