Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės R. P. pareiškimą dėl baudos paskyrimo už antstolio reikalavimų nevykdymą vykdomosiose bylose Nr. 0183/22/01297; Nr. 0183/22/01298; Nr. 0183/23/00080 suinteresuoti asmenys L. K., uždaroji akcinė bendrovė „Finansų bitė verslui“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjos antstolės R. P. (toliau – antstolė arba pareiškėja) pareiškimas, kuriuo prašoma L. K. (toliau – skolininkė) skirti 500,00 Eur baudą už antstoles patvarkymų Nr. S-22-183-39745 ir Nr. S-23-183-44 nevykdymą.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nepranešus pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

antstolės R. P. kontoroje yra vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0183/22/01297; Nr. 0183/22/01298; 0183/23/00080 pagal išieškotojų VMI ir UAB „Finansų bitė verslui“, pateiktus Vilniaus miesto apylinkes teismo 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. spalio 3 d., 2022 m. spalio 3 d. vykdomuosius raštus Nr. e2-19730-1044/2022, Nr. e2-7109-807/2022, Nr. e2-7109-807/2022 dėl piniginių išieškojimų iš skolininkės.

2022 m. gruodžio 9 d. priimtas patvarkymas Nr. S-22-183-39745 dėl informacijos apie gaunamas pajamas, turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą, trečiųjų asmenų turimus įsipareigojimus skolininkės naudai, lėšas kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius ir kitą turimą turtą bei nurodyti turto buvimo vietą, pateikimo iki 2022 m. gruodžio 21 d. Skolininkei nevykdant minėto patvarkymo, antstolė priėmė 2023 m. sausio 2 d. pakartotinį patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-183-44, kuriuo pareikalavo iš skolininkės per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 13 d., pateikti informaciją raštu apie gaunamas pajamas, turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą, trečiųjų asmenų turtinius įsipareigojimus, lėšas kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius ir kitą turimą turtą bei nurodyti turto buvimo vietą. Patvarkymas įteiktas 2023 m. sausio 7 d. pačiai skolininkei. Apie tai, kad skolininkė būtų pateikusi antstolei 2022 m. gruodžio 9 d. ir 2023 m. sausio 2 d. patvarkymuose nurodytą informaciją, vykdomosiose bylose duomenų nėra.

Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pirmiau nurodytame CPK straipsnyje yra įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas, kuris reiškia, kad teismo sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, o teismo sprendimo nevykdymas vertintinas kaip viešosios tvarkos pažeidimas. Priimtas teismo sprendimas tampa priverstinai vykdytinu dokumentu, vykdomu pagal CPK taisykles.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). CPK 585 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie turtinę padėtį, susipažinti su sprendimais vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki trijų šimtų eurų dydžio baudą už kiekvieną nevykdymo ar kliudymo dieną (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant klausimą dėl baudos už antstolio reikalavimų nevykdymą skyrimo, būtina nustatyti, kokius antstolio reikalavimus asmuo privalėjo įvykdyti ir neįvykdė (asmens neteisėtus veiksmus) bei nustatyti asmens kaltę dėl reikalavimų neįvykdymo, išsiaiškinti antstolio reikalavimų neįvykdymo priežastis (Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1647-480/2020).

Vadovaujantis CPK 645 straipsnio 1 dalimi, skolininkas taip pat turi pareigą antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Už šių reikalavimų neįvykdymą arba melagingų duomenų pateikimą teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali taikyti CPK 645 straipsnyje numatytą atsakomybę – iki penkių šimtų eurų dydžio baudą arba areštą iki trisdešimties parų. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, todėl turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą. Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad antstolės 2022 m. gruodžio 9 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. Nr. S-22-183-39745 ir 2023 m. sausio 2 d. pakartotinis patvarkymas dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-183-44 būtų vykdomi ar įvykdyti, kad skolininkė būtų kaip nors reagavusi į antstolės reikalavimus, bendradarbiavusi su ja ar nurodžiusi priežastis, dėl kurių nebuvo pateikta prašoma informacija apie gaunamas pajamas, turimą ilgalaikį, trumpalaikį turtą, trečiųjų asmenų turtinius įsipareigojimus, lėšas kredito įstaigose, valdomus vertybinius popierius ir kitą turimą turtą bei nurodyti turto buvimo vietą.

Pažymėtina, kad baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl šią priemonę taikydamas, teismas įvertina jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Skirtinos baudos dydžio nustatymas priskirtinas teismo nuožiūrai. Sprendžiant klausimą dėl konkretaus baudos dydžio, atsižvelgtina į tai, kad esamoje vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog skolininkė L. K. būtų bausta dėl patvarkymo ar reikalavimo nevykdymo, antstolė dėl baudos skyrimo kreipiasi pirmą kartą. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, antstolės pareiškimas dėl baudos skyrimo tenkintinas iš dalies, skolininkei L. K. skiriant 100 Eur baidą už antstolės R. P. 2022 m. gruodžio 9 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. Nr. S-22-183-39745 ir 2023 m. sausio 2 d. pakartotinio patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-183-44 nevykdymą.

Bauda yra baudinio pobūdžio procesinė teisinė sankcija, skiriama už proceso pažeidimus ir išieškoma į valstybės biudžetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-695/2017 24 punktas) ir išieškoma iš asmeninių skolininkės lėšų (CPK 106 straipsnio 1 dalis, 616 straipsnis). Skolininkei išaiškinama, kad baudos skyrimas neatleidžia asmens nuo pareigos vykdyti antstolio teisėtus reikalavimus (CPK 585 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 593 straipsnio 3 dalimi, 645 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos antstolės R. P. prašymą tenkinti iš dalies.

Paskirti suinteresuotam asmeniui L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieno šimto eurų) baudą už antstolės R. P. 2022 m. gruodžio 9 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. Nr. S-22-183-39745 ir 2023 m. sausio 2 d. pakartotinio patvarkymo dėl informacijos pateikimo Nr. S-22-183-44 nevykdymą.

Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.