Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2019-12-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1060-297/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-12-06
Bylos Nr.
A5.-1060-297/2019
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00417-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Urbanavičienė
Pažeidėjas
N. R.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1060-297/2019Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00417-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.1; 1.4.4; 1.5.3; 6.1; 21.9.10 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. gruodžio 6 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,sekretoriaujant Eglei Bubėnienei, Rasai Sabonienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. R.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje

N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)), gyvenanti (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Kauno apskrities VMI) Operatyvios kontrolės skyrius 2019 m. spalio 13 d. 11.45 val. atliko patikrinimą turgavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad turgavietės aikštelėje UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vykdė prekybą rūkyta žuvimi iš automobilio MB-308, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su kasos aparatu dirbo pardavėja A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), kuri pardavė pirkėjui prekę. Tikrinimo metu nustatyta, kad apie A. L. priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tuo bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorė N. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir tokiais veiksmais ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).

Administracinėn atsakomybėn patraukta N. R. tiek surašant jai administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir teisme pripažino, kad apie A. L. priėmimą į darbą bendrovėje (duomenys neskelbtini) buvo laiku nepranešta VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau teigė, kad tai įvyko ne dėl jos, kaip įmonės direktorės, kaltės, o dėl buhalterio, tvarkančio įmonės buhalterinę apskaitą, padarytos klaidos. Paaiškino, kad nuo bendrovės įkūrimo dienos ji dirba direktorės pareigose ir yra susipažinusi su darbo santykius reglamentuojančiais įstatymais, taigi, jai žinoma darbo sutarčių sudarymo tvarka. Pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. apskaitos tvarkymo sutartį bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą tvarko ir ją atstovauja valstybinėse institucijose IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios savininkas yra D. P.. Minėtos sutarties pagrindu N. R. buvo įgaliojusi D. P. pranešti Sodrai apie įmonėje (duomenys neskelbtini) į darbą priimamus asmenis. 2019 m. spalio 7 d. ryte ji elektroniniu paštu informavo D. P., kad priima į darbą A. L. ir paprašė parengti darbo sutartį. D. P. paruošė ir atsiuntė darbo sutartį, kurią ji ir darbuotoja A. L. pasirašė 2019 m. spalio 7 d. Pasirašytą darbo sutartį ji persiuntė D. P., kad šis paruoštų ir perduotų Sodrai pranešimą apie į darbą priimtą darbuotoją. Nuo 2019 m. spalio 8 d. N. R. buvo atostogose, todėl negalėjo patikrinti, ar Sodrai buvo pranešta apie A. L. priėmimą į darbą. 2019 m. spalio 13 d. VMI atlikto patikrinimo metu paaiškėjo, kad D. P. per neatidumą neišsiuntė Sodrai pranešimo apie A. L. įdarbinimą. N. R. teigimu, ji atliko visus privalomus veiksmus dėl darbuotojos priėmimo į darbą, t. y. raštu sudarė darbo sutartį dieną prieš A. L. darbo pradžią ir informavo apie tai apskaitą tvarkančią įmonę, kuri privalėjo pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie šios darbuotojos priėmimą į darbą, todėl N. R. nesutinka su kaltinimu dėl nelegalaus darbo, nes tai buvo buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės padaryta klaida.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas D. P. parodė, kad jis yra IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas-buhalteris. Pagal 2016 m. rugpjūčio 22 d. sutartį jis tvarko UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą bei atstovauja šią įmonę, teikiant pranešimus VSDFV apie asmenų priėmimą į darbą. 2019 m. spalio 7 d. ryte UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. R. pavedė jam paruošti darbo sutartį su A. L., kuri turėjo pradėti darbą nuo spalio 8 d., o kai šalys sutartį pasirašė ir atsiuntė jam, jis tą pačią dieną, t. y. spalio 7 d., suformavo 1-SD formos pranešimą VSDFV, tačiau pamiršo jį išsiųsti, tai pastebėjo tik 2019 m. spalio 13 d., kuomet A. L. jo pasiteiravo apie jos draudimo pradžią. Tokias pat aplinkybes D. P. nurodė ir rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 6, 19–20).

N. R. surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad 2019 m. spalio 13 d. Kauno apskrities VMI atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog turgavietėje (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini)) vykdė prekybą žuvimi ir pardavėjos darbą dirbo A. L., apie kurios priėmimą į darbą nustatyta tvarka nepranešta VSDFV mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeisti Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies reikalavimai, kas užtraukia administracinę atsakomybę UAB (duomenys neskelbtini) direktorei N. R. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Protokole įrašytas N. R. pasiaiškinimas, kad ji su kaltinimu dėl nelegalaus darbo nesutinka, nes 2019 m. spalio 7 d. ji pasirašė darbo sutartį su A. L. ir apie tai informavo buhalterį D. P., kuris pagal Apskaitos tvarkymo sutarties 8.2 punktą yra įgaliotas atstovauti UAB (duomenys neskelbtini) valstybinėse institucijose, įskaitant VSDFV, ir pagal sutarties 2.2.3, 4.2 punktus D. P. turėjo perduoti VSDFV pranešimą apie A. L. įdarbinimą, tačiau per aplaidumą laiku to nepadarė ir pranešimą perdavė tik 2019 m. spalio 13 d., taip pažeidė Apskaitos tvarkymo sutartį, taigi, jos kaltės tame nėra (b. l. 3).

Kauno apskrities VMI 2019 m. spalio 13 d. operatyvaus patikrinimo pažyma patvirtina, kad 2019 m. spalio 13 d. nuo 11.45 val. buvo atliktas operatyvus patikrinimas įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) (į. k. (duomenys neskelbtini), vykdoma veikla – mažmeninė prekyba rūkyta žuvimi iš autoparduotuvės), patikrinimo metu nustatyta, kad su kasos aparatu dirbo pardavėja A. L., kuri nėra UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja (b. l. 4–5).

Iš A. L. rašytinio paaiškinimo ir jos prašymo priimti į darbą, 2019 m. spalio 7 d. darbo sutarties, UAB (duomenys neskelbtini) direktorės N. R. 2019 m. spalio 7 d. įsakymo dėl priėmimo į darbą matyti, kad 2019 m. spalio 7 d. darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) sudarė terminuotą darbo sutartį su darbuotoja A. L., kuri priimta dirbti pardavimų vadybininke nuo 2019 m. spalio 8 d. (b. l. 7–12).

UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai Nr. 546, 548 bei 2019 m. spalio 19 d. avanso apyskaita patvirtina, kad 2019 m. spalio 8 d., 2019 m. spalio 12 d., t. y. iki VMI patikrinimo, A. L. buvo mokamas darbo užmokestis (b. l. 27–29).

Darbo sutartis su A. L. nutraukta 2019 m. spalio 19 d. pasibaigus sutarties terminui (b. l. 24–25).

Duomenys apie elektroniniu paštu vykusį susirašinėjimą tarp N. R. ir D. P. patvirtina, kad N. R. 2019 m. spalio 7 d. 7.52 val. išsiuntė D. P. pranešimą apie į darbą priimamą pardavimų vadybininkės pareigose A. L. nuo 2019 m. spalio 8 d. iki 2019 m. spalio 19 d. (b. l. 23).

Apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 16/08/22 patvirtina, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. UAB (duomenys neskelbtini) ir IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas D. P. sudarė sutartį, kurios dalykas apibrėžtas sutarties I skyriuje: kliento buhalterinės apskaitos tvarkymas pagal pateiktus pirminės apskaitos dokumentus bei finansinių, mokestinių ir statistinių atskaitomybių rengimas Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų nustatyta tvarka; konsultavimas buhalterinės apskaitos klausimais (b. l. 21–22).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad N. R. veiksmuose yra tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 1 dalies dispozicija suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Taigi, nelegalus darbas gali būti padaromas keliomis alternatyviomis veikomis ir viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatytas analogiškas reikalavimas, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 7 d. sudarė rašytinę darbo sutartį su darbuotoja A. L., tuo pagrindu A. L. 2019 m. spalio 8 d. pradėjo dirbti įmonėje pardavimų vadybininke. Byloje nėra ginčo, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. A. L. realiai ir atlygintinai atliko darbo funkcijas darbdavio naudai. Minėta, kad įstatymas numato pareigą darbdaviui ne tik sudaryti su nauju darbuotoju rašytinę darbo sutartį, bet ir informuoti apie jo įdarbinimą VSDFV teritorinį skyrių mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Byloje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojos A. L. priėmimą į darbą VSDFV teritorinei įstaigai buvo pranešta tik 2019 m. spalio 13 d., nors A. L. darbo pradžia, kaip minėta, buvo 2019 m. spalio 8 d., taigi, darbdavys nevykdė Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) įstatus (b. l. 40–43) bendrovės direktorė N. R. yra vienasmenis bendrovės valdymo organas – vadovas, taigi, jai tenka pareiga įgyvendinti darbdavio teises ir pareigas darbuotojui (Darbo kodekso 21 straipsnio 5 dalis). N. R. teigia, kad priimant į darbą A. L., ji įvykdė darbdavio pareigą raštu sudaryti darbo sutartį, o pranešti VSDFV apie naujos darbuotojos įdarbinimą privalėjo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir buhalteris D. P., nes toks yra jų susitarimas, įformintas 2016 m. rugpjūčio 22 d. apskaitos tvarkymo sutartimi, todėl N. R. nesutinka su kaltinimu dėl A. L. nelegalaus darbo.

Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį traukiamas specialus subjektas – darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek ir neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis byloje Nr. N575-3284/2011). Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei kilti (Kauno apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-326-485/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad darbdavio įgaliotas asmuo dėl nelegalaus darbo teisės pažeidimo padarymo subjektu paprastai gali būti pripažįstamas tik tuo atveju, kai šiam asmeniui darbdavys yra pavedęs spręsti darbuotojų įdarbinimo klausimus. Kai įstatymai, įmonės vidaus dokumentai, pareiginės instrukcijos ir pan. nenustato konkrečios pareigos konkrečiam asmeniui sudaryti darbo sutartį, darbdavio įgaliotu asmeniu reikia laikyti įmonės administracijos vadovą (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis byloje Nr. AN2-478-574/2019).

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2019 m. spalio 7 d. darbo sutartį su A. L. sudarė UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. R.. Duomenų, kad N. R. buvo pavedusi kitam asmeniui spręsti darbuotojų priėmimo į darbą klausimus, byloje nėra. Į bylą pateikta 2016 m. rugpjūčio 22 d. Apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 16/08/22, kurios 4.2. punkte nurodyta, jog paslaugų teikėjas – IĮ „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja tvarkyti kliento – UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, sudaryti pagal nustatytus terminus ir pagal galiojančius norminius aktus ataskaitas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Statistikos valdybai, VSDFV; 8.2. punkte nustatyta, kad sutarties galiojimo metu esant būtinumui IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovauja klientą valstybinėse institucijose, teikiant paaiškinimus dėl kliento buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės ataskaitų bei deklaracijų parengimo. Šiais sutarties punktais remdamasi N. R. teigia, jog IĮ „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir buhalteris D. P. buvo įsipareigojęs teikti VSDFV pranešimus apie darbuotojų priėmimą į darbą įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl jis turėjo pareigą pranešti VSDFV apie A. L. įdarbinimą. Liudytojas D. P. patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. Apskaitos tvarkymo sutarties pagrindu jis tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą ir pagal nusistovėjusią praktiką jis teikdavo Sodrai pranešimus apie asmenų įdarbinimą šioje bendrovėje. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Apskaitos tvarkymo sutarties I skyriuje apibrėžtą sutarties dalyką paslaugų teikėjas įmonė „(duomenys neskelbtini)“ nėra prisiėmusi pareigos spręsti įdarbinimo klausimus, pildyti ir teikti su darbuotojų įdarbinimu įmonėje (duomenys neskelbtini) susijusius pranešimus VSDFV teritoriniam skyriui. Taigi, vien ta aplinkybė, kad N. R. pateikė D. P. darbo sutarties su darbuotoja A. L. kopiją, o D. P., kuriam pavesta tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, pagal susitarimą su šios bendrovės direktore N. R. turėjo perduoti pranešimą apie A. L. darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui, tačiau to nepadarė, nes pamiršo, neatleidžia N. R. nuo jos kaip darbdavio tiesioginių pareigų atlikimo – tinkamo darbuotojo įdarbinimo. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju N. R. veiksmuose nebuvo tyčios, visgi ji elgėsi neatsargiai, t. y. nebuvo pakankamai atidi bei rūpestinga, nes nevykdė darbdavio pareigos įsitikinti, kad yra nustatyta tvarka pranešta VSDFV apie darbuotojos A. L. priėmimą į darbą. N. R. argumentai, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. ji atostogavo ir, būdama išvykusi iš Lietuvos, neturėjo galimybės patikrinti, ar išsiųstas pranešimas Sodrai, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, nes byloje nustatyta, kad A. L. darbo pradžia buvo 2019 m. spalio 8 d., todėl pareiga pranešti VSDFV teritoriniam skyriui apie jos įdarbinimą buvo ne vėliau kaip 2019 m. spalio 7 d., t. y. N. R. darbo dieną.

Įmonės vadovas turi užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus. UAB (duomenys neskelbtini) direktorė N. R. nesiėmė visų reikiamų veiksmų, siekiant užtikrinti darbo santykių teisėtumą. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalis), iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Šios nuostatos N. R., kaip įmonės vadovei, neabejotinai buvo žinomos, tačiau jų nebuvo laikytasi. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį N. R. surašytas pagrįstai ir jos kaltė dėl A. L. nelegalaus darbo yra įrodyta.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad asmeniui skirtinos baudos dydis yra nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos gali būti taikomos tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Nelegalus darbas yra pavojingas pažeidimas, susijęs su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, už kurį nustatyta pakankamai griežta atsakomybė. Tačiau kiekvienu atveju būtina įvertinti konkretaus nusižengimo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nes administracinė nuobauda turi būti individualizuota, jos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015, e2AT-19-942/2017 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje teismas, spręsdamas nuobaudos parinkimo klausimą, vadovaujasi ANK 32 straipsnyje nustatytais bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į tai, kad N. R. padarytas nusižengimas nebuvo tyčinis, iš anksto suplanuotas. Duomenys VSDFV teritoriniam skyriui apie A. L. įdarbinimą įmonėje (duomenys neskelbtini) buvo pateikti pavėluotai dėl buhalterinę apskaitą tvarkančios įmonės aplaidžios klaidos, taigi, šiuo atveju nenustatyta N. R. tyčia piktybiškai pažeisti įdarbinimo tvarką, nuslėpti mokesčius, sąmoningai išvengti iš darbo sutarties kylančių pareigų darbuotojui. Nelegalus darbas truko palyginti neilgą laiko tarpą (penkias dienas). N. R. iš esmės neginčijo, kad A. L. darbas buvo nelegalus, tik jos suvokimu įstatymas buvo pažeistas dėl kito asmens, kuriuo ji pasitikėjo, aplaidumo. Po VMI atlikto patikrinimo N. R. ėmėsi veiksmų, kad ateityje panašių klaidų būtų išvengta, paskyrė įmonėje asmenį, kuris, jai nesant, galėtų atstovauti įmonę santykiuose su VSDFV (b. l. 31). Byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. N. R. gaunamos pajamos iš darbo santykių nėra didelės (apie 550 Eur), ji išlaiko nepilnametį vaiką, teikia paramą ir antram, pilnametystės sulaukusiam, vaikui. Anksčiau N. R. nebuvo bausta už nelegalų darbą. Teismas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, nelegalaus darbo trukmę, N. R. kaltės formą ir jos asmenybę, sprendžia, kad net ir minimali ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimo, taigi, nebūtų teisinga nuobauda, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, jog yra pakankamas pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 ir 5 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nutaria:

N. R. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant Administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė UrbanavičienėPapildoma informacija: baudą administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (VMI prie LR FM) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant identifikacinį nusižengimo kodą – ROIK 19107679664, įmokos kodą – 1001.Laiku nesumokėjus baudos, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.