Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Aly­taus rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties Ž. K. admi­nis­tra­ci­nio teisės pa­žeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus analizės ir ad­ministracinės veiklos grupės vyresniojo specialisto 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Ž. K. pa­skirta 500 litų baudą už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pa­žei­di­mų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 127 str. 1 d., padarymą dėl to, kad Ž. K., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 108 p. reikalavimus, 2014 m. balandžio 13 d. 16 val. 47 min. (duomenys neskelbtini) savivaldybės kelio (duomenys neskelbtini) 30-ajame kilometre, vairuo­da­mas savo automobilį Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atlikdamas manevrą į kairę, nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimas nulėmė automobilio Toyota Land Cruiser ir kito asmens vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) sugadinimą (apgadinimą) bei nežymų kito asmens sveikatos sutrikdymą.

Nesutikdamas su tokiu nutarimu, Ž. K. jį apskundė Alytaus rajono apylinkės teismui, kuris 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi Ž. K. skundą patenkino, panaikino 2014 m. rugsėjo 16 d. nuta­rimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir grąžino jai bylą.

Institucija apeliaciniame skunde prašo Alytaus rajono apy­lin­kės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodoma, kad nutartis priimta neištyrus visų bylos aplinkybių, tinkamai neįvertinus byloje esančių įrodymų, todėl turi būti naikinama. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime konsta­ta­vo, kad teismas negali būti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali pri­klau­sy­ti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. ATPK 248 str. numatyti admi­nis­tracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, iš jų – laiku išaiškinti kiekvienos bylos ap­lin­ky­bes ir jas tiksliai išspręsti pagal įstatymus yra keliami ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinė­jan­tiems organams. ATPK 256 str. 3 d. įtvirtinta įrodymų rinkimo pareiga taikoma ir teismams. Lie­tu­vos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti admi­nis­tracinio teisės pažei­di­mo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo pro­tokolą, dėl adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo ini­cia­tyva negali jų ištaisyti (2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje by­lo­je Nr. N-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus ga­li ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio tei­sės pažeidimo pro­to­ko­lą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo pa­daryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nag­ri­nėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo admi­nis­tracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329). Dėl eismo įvykio 2013 m. balandžio 13 d. 16.47 val. (duomenys neskelbtini) 30-ajame kilometre, Institucijoje 2014-04-14 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ikiteisminio tyrimo medžia­go­je yra eismo įvykio planas. Ž. K. dėl plano pastabų nepareiškė ir jį pasirašė. Medžiagoje nėra jokių duomenų, kad Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu būtų pareiškęs prašymus, pastabas, o nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamoje byloje Nr. 52-1-00364-14 Ž. K. neskundė. Įsigaliojus šiam nutarimui, su­rin­k­tos mežiagos duomenimis nustatyta, kad Ž. K. savo veika pažeidė KET 108 p. reika­lavimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Institucijos skundas tenkinamas.

Išanalizavus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Alytaus rajono apylinkės teismas grąžino bylą Institucijai be teisinio ir faktinio pagrindo. Apylinkės teismo padarytos išvados, jog Institucijos 2014 m. rugsėjo 16 d. nuta­rimas negali būti pripažintas teisėtu dėl to, kad pareigūnas, tirdamas Ž. K. ad­ministracinio teisės pažeidimo bylą, nesilaikė ATPK 257 str. numatytos pareigos tinkamai ištirti bylos įrodymus ir taip padarė esminių procesinių normų pažeidimų, yra nepagrįstos.

Remiantis teismų praktika, bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, laikomas išimtiniu procesiniu veiksmu, galimu tik tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trū­ku­mų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (LVAT nutartys Nr. N3-802-2007, N444-3214/2008 ir kt.). ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pa­žeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes ir išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek asmenims, įgaliotiems surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems orga­nams, taip pat ir apylinkės teismui. Pagal ATPK 256 str. 3 d. įrodymus renka pareigūnai, turintys tei­sę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju ir apylinkės teismui, nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes byloje, todėl apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų galima nustatyti pažeidimo esmės.

Nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas jokių esminių Ž. K. surašyto nutarimo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo trūkumų, kurių nebūtų galima ištaisyti pirmosios instancijos teisme, nenustatė. Nors Institucijos nutarimas ir nėra išsamus bei turi trūkumų, jame nebuvo nurodyti au­tomobilio (duomenys neskelbtini) su kuriuo susidūrė Ž. K. automobilis, vai­ruo­to­jo duomenys, kad nėra jokių žinių apie nukentėjusį asmenį, tačiau, kaip pats teismas nutartyje pa­žy­mė­jo, šiuos duo­me­nis galima atsekti iš kitų bylos dokumentų. Teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nu­rodo ir tai, kad Institucijos priimto proceso dokumento negaliojimo pagrindu laikytina tai, jog tas pats pareigūnas, surašęs protokolą Ž. K. (konstatavęs pažeidimą), priėmė ir nu­ta­rimą dėl protokole nurodyto pažeidimo (pripažino kaltu ir skyrė nuobaudą). Pareigūnas veikė savo įgaliojimų ribose ir galėjo turėti teisę surašyti tiek administracinio teisės pažeidimo protokolą, tiek nutarimą, todėl toks jo toks veiksmas kaip asmens teisės į nešališką bylos nagrinėjimą pažeidimas nevertintinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ad­mi­nis­tracinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pa­šalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn at­sa­komybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Galimai ikiteis­mi­nėje bylos tyrimo ir nagrinėjimo stadijoje padaryti procesiniai pažeidimai taip pat gali būti pa­šalinti na­gri­nė­jant bylą teisme (nutartis Nr. N62-754/2010).

Pažymėtina ir tai, kad Institucija pažeidėjo prašymą dėl eismo įvykio ekspertizės pas­ky­rimo atmetė motyvuotu nutarimu. Jo pagrįstumą gali svartyti pareiškėjo skundą nagrinėjantis teis­mas. Siekiant pašalinti na­grinėjant bylą kilusius prieštaravimus, kai reikalingos specialios žinios ar specialistų išvada, teis­mas ir pats gali paskirti ekspertizę.

Aukštesniojo teismo nuomone, skundžiamoje teismo nutartyje nurodomos neišsiaiškintos aplinkybės, kurios yra svarbios aiškinantis įvykio mechanizmą ir tuo pačiu nustatant asmens kaltę, galėjo ir turėjo būti nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Kaip jau minėta, įstatymo nuostatos kiekvienam bylą nagrinėjančiam organui nustato aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplin­ky­bes byloje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. ge­gužės 28 d. nutarime yra kons­tatavęs, jog administracinių teisės pa­žei­di­mų bylų teisenoje teis­mas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o tei­sin­gumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia me­džiaga teismui yra pateikta.

Atsižvelgiant į visa tai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ydingą nutartį, kuria neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti jam teismingą bylą, o apygardos teismas įro­dymus tik vertina ir pats negali pa­ša­lin­ti apylinkės teismo padarytų trūkumų, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis naikintina ir byla grąžintina tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo bylą grąžinti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.