Alytaus apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant L. J., dalyvaujant pareiškėjui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, Ž. K. bei jo atstovui advokatui L. P., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovams R. P. ir A. R., nukentėjusiajam I. D. bei jo atstovui advokatui G. Č., ekspertei L. L., išnagrinėjusi skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2014-09-16 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto nutarimu Ž. K. numatytas nubausti už tai, kad 2014-04-13 16.47 val. Alytaus rajono savivaldybėje kelio Rūda-Šventežeris-Teizai-Kavalčiukai 30-ame kilometre vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“ v/n (duomenys neskelbtini), atlikdamas manevrą į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamam I. D.. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė Ž. K. vairuojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“ ir kito asmens vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini) sugadinimą (apgadinimą) bei S. R. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ž. K. nutarimu pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. lapkričio 28 d. nutarimu Nr. 1436 patvirtintos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2013-01-01 ir galiojusios iki 2014-10-11) 108 punkto reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. Nubaustas: pagal LR ATPK 127 str. 1 d. 500 Lt (144 Eur) bauda, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt (29 Eur) bauda. Nuobaudas subendrinus paskirta galutinė 500 Lt (144 Eur) bauda.

Ž. K. dėl padaryto pažeidimo kaltės nepripažino ir skundu prašė nutarimą dėl jo nubaudimo panaikinti.

Ž. K. atstovas advokatas L. P. skundą palaikė.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė palikti galioti pareigūno nutarimą.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai R. P. ir A. R. su skundu nesutiko.

Skunde ir apklaustas teisme Ž. K. nurodė, kad nepagrįstai esantis apkaltintas pažeidimo padarymu. Įvykio dieną visureigiu „Toyota Land Cruiser“ važiavo į K., pas žmonos giminaičius T.. Važiuodamas K. kaime sumažino greitį ir pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį. Pastebėjo, kad iš paskos dešine kelio puse važiuoja automobilis „BMW“. Jis nerodė jokio posūkio signalo. Negalintis pasakyti, kokiu atstumu jis buvo nutolęs. Sumažinęs greitį iki 10-15 km/h kiek pavažiavo ir, parodęs kairio posūkio signalą, daręs manevrą į kairę. Sukdamas į kairę išgirdo automobilio stabdymo garsą ir pajautė smūgį į kairę galinę automobilio dalį. Smūgio metu priekiniais ratais jau buvo įvažiavęs ant įvažiavimo į T. sodybą. Negalintis paaiškinti, kaip „BMW“ automobilis taip staigiai atsidūrė prie jo visureigio, nes tuo metu, kai pažiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, šis automobilis buvo dar pakankamai nutolęs. Buvo įsitikinęs, kad suspės įsukti į sodybą. Tuo momentu, kai jau suko į sodybą, atgal nepasižiūrėjo, nes reikėjo stebėti įvažiavimą į kiemą, nes jis buvo labai siauras. Nuo smūgio visureigį apsuko. Išlipęs kalbėjosi su kito automobilio vairuotoju, kuris pergyveno dėl savo sudaužyto automobilio, sakė, kad nuo sėdynės nulėkė kūdikis. Vėliau matė vaiko kaktos srityje paraudimą. Ž. K. neigė, kad iki eismo įvykio kas nors jį būtų aplenkęs bei, kad jis važiavęs atbuline eiga. Nurodė, kad po eismo įvykio sustojo ta pačia kryptimi atvažiavę du automobiliai. Jo vairuoto automobilio buvo apgadinta kairė galinė dalis, o „BMW“ automobilio labiausia apdaužytas dešinys priekinis kampas.

Nukentėjusysis I. D. paaiškino, kad įvykio dieną vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir važiavo per K. kaimą link Simno. Kartu su juo važiavo sesuo G. R. su vyru S. R. ir dukra S. R.. Saulius sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o G. su dukra S. ant galinės sėdynės. S. jos dešinėje pusėje specialioje vaikiškoje kėdutėje. Priekyje jų kitu automobiliu važiavo jo sesuo I. D. su draugu R. B.. K. kaime esant tiesiam kelio ruožui apie 200 m priekyje pamatė dešinėje kelio pusėje bei kelkraščiu atbuline eiga važiuojantį automobilį „Toyota Land Cruiser“. Tuomet sulėtinęs važiavimo greitį ir, likus apie 100 m iki matomo automobilio, parodė posūkio signalą bei išvažiavęs į kairę kelio pusę ruošėsi jį aplenkti. Esant visiškai netoli visureigio, likus apie 20 m ar mažiau, šis staiga stabtelėjo ir net nerodydamas kairio posūkio signalo, pasuko į kairę ir užblokavo kelią. Tai pamatęs, bandęs stabdyti savo automobilį, bet susidūrimo išvengti nepavyko, priekiniu dešiniu kampu trenkėsi į visureigio kairės pusės galines dureles. Nuo smūgio visureigis net apsisuko. Tuomet paskambinęs R. B., kuris spėjo pravažiuoti visureigį ir nuvažiavo toliau. Prašė juos sugrįžti, pranešė apie avariją. Išlipęs iš savo automobilio susitiko su visureigio vairuotoju Ž. K.. Šis savo kaltę neigė, sakė, kad rodęs posūkio signalą, nevažiavęs atbuline eiga, įvykio situacijoje buvęs teisus. Po to buvo iškviesta policija. Jo vairuojamame automobilyje važiavusi mergaitė eismo įvykio metu į kažką atsitrenkė ir susimušė, matėsi paraudimas kairiame antakyje. Kiti asmenys nenukentėjo.

Liudytojas S. R., nukentėjusiojo sesers vyras, sėdėjęs automobilio priekinėje keleivio sėdynėje, eismo įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir I. D.. Be to, jis parodė, kad visureigio vairuotojas, važiavęs atbuline eiga dešiniu kelkraščiu ir keliu, staiga padarė manevrą į kairę link įvažiavimo į kiemą. Nepastebėjo, ar vairuotojas rodė kairio posūkio signalą.

Liudytoja G. R., nukentėjusiojo sesuo, eismo įvykio aplinkybes nurodė analogiškai kaip ir I. D.. Be to, ji teigė, kad visureigio vairuotojas, prieš pasukdamas į kairę nerodė kairio posūkio signalo.

Liudytojas R. B., nukentėjusiojo sesers draugas, parodė, kad eismo įvykio dieną su I. D. važiavo iš gedulingų pietų. I. D. su savo sesers šeima važiavo jam iš paskos. Važiuojant per K. kaimą priekyje pastebėjo važiuojantį visureigį, kuris prilėtino greitį ir beveik dešiniame kelkraštyje sustojo, o po to pradėjo važiuoti atbuline eiga. Parodęs kairio posūkio signalą šį automobilį aplenkęs, nuvažiavęs toliau ir nestebėjęs kaip jis važiavo toliau. Kiek pavažiavus kelias pasisuka, todėl atgal niekas nesimato. Netrukus paskambino I. D. ir pasakė, kad įvyko avarija, prašė sugrįžti ir paimti keleivius. Grįžęs į K. kaimą pamatė du susidūrusius automobilius, vienas iš jų buvo I. D.. I. D. aiškino, kad jam pradėjus lenkti visureigį, šis staiga pasuko į kairę ir jie susidūrė. Automobilyje važiavusi mergaitė susižalojo. Iš sodybos, į kurią ruošėsi sukti visureigis, atėjo moteris, netrukus atvažiavo policija.

Liudytoja I. D., nukentėjusiojo sesuo, parodė, kad važiavo draugo R. B. vairuojamu automobiliu. Važiuojant per K. kaimą kelio nestebėjo, nes naudojosi telefonu, rašė SMS žinutes. Tik pajautė, kad draugo R. B. vairuojamas automobilis pasuko į kairę. Pakėlusi akis pamatė, kad tuo metu R. B. aplenkė visureigį. Negalinti pasakyti, ar šis automobilis stovėjo, ar važiavo. Nuvažiavus kiek toliau, R. B. paskambino jos brolis ir pranešė apie avariją. Grįžus į K. kaimą pamatė susidūrusius automobilius. Automobilyje važiavusi mergaitė buvo sužalota, jai paraudęs smilkinys. Įvykio vietoje atėjusi moteris pasakojo, kad ji matė, kaip įvyko eismo įvykis.

Liudytoja E. T., kurios atžvilgiu Ž. K. yra sesers žentas, paaiškino, kad eismo įvykio metu su vyru sėdėjo name prie lango į kelio pusę ir pamatė, kaip į jų kiemą ruošėsi įvažiuoti Ž. K., rodė kairio posūkio signalą. Jam įsukinėjant į kiemą, atvažiavo kitas automobilis ir trenkėsi visureigiui į kairę galinę dalį. Tas automobilis atvažiavo ta pačia kryptimi, kaip ir važiavo Ž. K.. Susidūrimo momentu Ž. K. visureigio priekiniai ratai jau buvo ant įvažiavimo į kiemą. Nuo smūgio visureigį apsuko. Tuomet išėjusi į lauką. Abu vairuotojai bandė susitarti, kad nereikėtų kviesti policijos, bet nesutarė dėl kaltės. Automobilyje važiavo mergaitė, bet nematė, kad ji būtų sužalota. Netrukus į įvykio vietą atvažiavo, kaip suprato, I. D. pažįstami, kurie liepė kviesti policiją, sakė, kad galės paliudyti.

Liudytojas P. T. įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip ir liudytoja E. T..

Administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentais nustatyta:

Administracinio teisės pažeidimo protokole (t. 1, b. l. 1) nurodyta, kad Ž. K., vairuodamas „Toyota Land Cruiser“ markės automobilį, valst. Nr. DRU, atlikdamas manevrą į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam „(duomenys neskelbtini) markės automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė vairuojamo „Toyota Land Cruiser“ markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir kito asmens vairuojamo „(duomenys neskelbtini) markės automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklių pažeidimas sukėlė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą. Nurodyta, kad pažeisti Kelių eismo taisyklių 108 punkto reikalavimai ir padaryti pažeidimai, numatyti LR ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. Protokole nurodyta eismo įvykio data – 2014-04-13 16.47 val., vieta – Alytaus rajono savivaldybėje, kelio Rūda-Šventežeris-Teizai-Kavalčiukai 30-tas km. Asmens paaiškinimo protokole nėra.

2014-05-16 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas (t. 1, b. l. 2-4), kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl eismo įvykio įžvelgiant eismo įvykio dalyvių veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymius.

Asmens duomenų pažymoje (t. 1, b. l. 40-41) nurodyta, kad Ž. K. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis nuo 2005-04-06 iki 2015-04-06, suteikiantis teisę vairuoti „A“ ir „B“ kategorijų transporto priemones.

Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis (t. 1, b. l. 38) Ž. K. baustas pagal LR ATPK 123 str. 1 d. 100 Lt bauda už tai, kad eksploatavo automobilį, kuriam nustatyta tvarka neatlikta valstybinė techninė apžiūra.

2014-09-16 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto nutarimu (t. 1, b. l. 45) Ž. K. nubaustas už tai, kad 2014-04-13 16.47 val. Alytaus rajono savivaldybėje kelio Rūda-Šventežeris-Teizai-Kavalčiukai 30-ame kilometre vairuodamas automobilį „Toyota Land Cruiser“ v/n (duomenys neskelbtini), atlikdamas manevrą į kairę nedavė kelio jį lenkiančiam automobiliui „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini). Kelių eismo taisyklių pažeidimas nulėmė Ž. K. vairuojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“ ir kito asmens vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini) sugadinimą (apgadinimą) bei sukėlė kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą. Ž. K. nutarimu pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 108 punkto reikalavimus. Nubaustas: pagal LR ATPK 127 str. 1 d. 500 Lt bauda, pagal LR ATPK 127 str. 2 d. 100 Lt bauda. Nuobaudas subendrinus paskirta galutinė 500 Lt bauda.

UAB „I.“ specialisto V. M. išvadoje dėl eismo įvykio (t. 2, b. l. 18-29) nurodyta, kad automobilių „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. EBR ir „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrimas įvyko kelio pusėje, skirtoje priešingos krypties transporto eismui. Susidūrimo metu automobilis BMW judėjo kairiuoju šonu ties kairiuoju kelio važiuojamosios dalies kraštu, o automobilis TOYOTA buvo pasisukęs apie 40? kampu į kairę, kelio važiuojamosios dalies krašto atžvilgiu, ir priekiu jau buvo įvažiavęs į keliuką link P. T. sodybos. Taip pat nurodyta, kad bylos medžiagoje nėra objektyvių duomenų, duodančių pagrindą teigti, jog automobilio „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu.

Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertės L. L. ekspertizės akte (t. 2, b. l. 77-87) nurodyta, kad automobilių „Toyota Land Cruiser“ ir „(duomenys neskelbtini) susidūrimas kelio pločio atžvilgiu įvyko važiuojamosios kelio dalies kairėje pusėje, žiūrint „(duomenys neskelbtini) automobilio judėjimo krypties atžvilgiu. Ekspertizės akte nurodyta, jog tikėtina, kad buvusioje kelio eismo situacijoje, automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo Ž. K. veiksmai, - prieš atlikdamas posūkio manevrą į kairę, neįsitikino, jog tai daryti saugu, sudarė neišvengiamą kliūtį jį lenkiančio automobilio „(duomenys neskelbtini) judėjimui, - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tuo atveju, jeigu automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas Ž. K. prieš atlikdamas kairiojo posūkio manevrą rodė kairiojo posūkio signalą, tuomet automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojo I. D. veiksmai, - lenkė priekyje esantį automobilį „Toyota Land Cruiser“, kurio vairuotojas rodė kairiojo posūkio signalą, - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo įtakos eismo įvykio kilimui. Remiantis transporto priemonių judėjimo iki susidūrimo modeliavimo rezultatais galima teigti, kad tuo metu, kai automobilis „Toyota Land Cruiser“, vairuojamas Ž. K., priekine gabaritine dalimi kirto menamą liniją, skiriančią priešingos krypties eismo srautus, automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas I. D. tikėtina lenkimo manevru jau judėjo priešpriešinio eismo juosta.

Apklausta teisme ekspertė L. L. patvirtino atliktos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad savo išvadas dariusi remdamasi ne eismo įvykio dalyvių parodymais, o tik objektyviais duomenimis: paliktais pėdsakais, transporto priemonių sugadinimais, deformacijomis, sugadinimų mastu ir pobūdžiu, transporto priemonių padėtimi po susidūrimo. Išvada nurodoma kaip tikėtina, nes ji gauta modeliavimo programų pasėkoje, tačiau buvo labai artima objektyviajai. Ji nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar Ž. K. rodė kairio posūkio signalą, nustatyta, kad pradėjus kairio posūkio manevrą, tuo metu I. D. vairuojamas automobilis jau buvo lenkime.

Tarnybiniais pranešimais (b. l. 1, 2) policijai pranešta apie tai, kad į ligoninės vaikų priėmimo skyrių iš eismo įvykio vietos Alytaus rajone Simno seniūnijoje K. kaime atvežta S. R.. Nustatytas paviršinis galvos sumušimas.

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 6-16) įvykio vieta užfiksuota Alytaus rajone Simno seniūnijoje K. kaime Santaikos gatvėje. Įvykio vietoje ties P. T. sodyba rasti sudaužyti automobiliai „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) ir „Toyota Land Cruiser“ valst. Nr (duomenys neskelbtini). Kelias – tiesus, atvira vietovė. Kelio danga – asfaltas, šlapias.

Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole (b. l. 14-15) užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „Toyota Land Cruiser“ v/n (duomenys neskelbtini) labiausia apgadintos galinės kairės pusės durys, kairys slenkstis.

Vairuotojo pažymėjimo kopija (b. l. 17-18) patvirtina, kad Ž. K. turėjo teisę vairuoti „A“ ir „B“ kategorijų transporto priemones nuo 1989, 1990 metų.

Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 19) patvirtina, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“ v/n (duomenys neskelbtini) priklausė Ž. K..

Draudikų biurų duomenimis (b. l. 20) Ž. K. savo civilinę atsakomybę apdraudęs „BTA“ ADB Lietuvos filiale laikotarpiu nuo 2014-03-23 iki 2015-03-22.

Techninės apžiūros rezultatų kortelės kopija (ataskaita) (b. l. 21) patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „Toyota Land Cruiser“ v/n (duomenys neskelbtini) – įvykio metu atitiko techninius reikalavimus. Ataskaita galiojo nuo 2013-01-08 iki 2015-01-12.

Transporto apžiūros ir techninio stovio patikrinimo protokole (b. l. 25-26) užfiksuota, kad eismo įvykyje dalyvavusio automobilio „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) labiausia apgadintos priekinio dešinio kampo detalės: žibintai, priekinis dešinys sparnas, priekinis bamperis, variklio dangtis, radiatoriaus grotelės.

Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte (b. l. 27) nurodyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) nuvežtas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Vairuoto pažymėjimo kopija (b. l. 29-30) patvirtina, kad I. D. turėjo teisę vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones nuo 2012-10-17.

Transporto priemonės registracijos liudijimo kopija (b. l. 31) patvirtina, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) priklausė A. D..

Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) (b. l. 32) patvirtina, kad transporto priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) – įvykio metu atitiko techninius reikalavimus. Ataskaita galiojo nuo 2012-07-16 iki 2014-07-16.

UAB DK „PZU Lietuva“ draudimo liudijime (b. l. 33) nurodyta, kad A. D. savo civilinę atsakomybę apdraudusi šioje bendrovėje nuo 2014-02-13 iki 2014-08-12.

Alkoholio matuoklio šaknelėse (b. l. 34, 35) užfiksuota, kad abu automobilių vairuotojai Ž. K. ir I. D. po 2014-04-13 eismo įvykio buvo visiškai blaivūs.

Paaiškinimuose ir liudytojų apklausos protokoluose (b. l. 36, 38, 40-48) užrašyti I. D. ir Ž. K. bei liudytojų E. T., G. D. (R.) parodymai, analogiški duotiems apklausos teisme metu.

Teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 55-56) konstatuota, kad S. R. kliniškai nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, autoįvykio metu atsitrenkiant į automobilio detales.

2014-05-16 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu (b. l. 60-62) ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio nutrauktas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, įžvelgta eismo įvykio dalyvių veiksmuose administracinio teisės pažeidimo požymiai.

Ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus nustatyta, kad pareigūno priimtas nutarimas dėl Ž. K. nubaudimo administracinio teisės pažeidimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas. Asmuo, trauktinas administracinėn atsakomybėn, Ž. K. pripažintinas padaręs pažeidimus ir turi būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, jo skundas netenkintinas.

Tiriant eismo įvykio aplinkybes nekilo ginčo dėl to, kad automobilių susidūrimas įvyko kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje pagal automobilių judėjimo kryptį, tačiau abu eismo įvykio dalyviai nesutarė dėl to, kas šioje situacijoje buvo kaltas. Tiek specialisto išvadoje, tiek eksperto išvadoje eismo įvykio dalyvių kaltės klausimas siejamas su tuo, kas įvyko anksčiau – ar automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojas įjungė kairio posūkio signalą (prieš ketindamas sukti į kairę), ar automobilio „(duomenys neskelbtini) pradėjo lenkimą. Specialisto išvadoje nurodyta, kad nėra objektyvių duomenų, duodančių pagrindą teigti, jog automobilio „Toyota Land Cruiser“ vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Tačiau ekspertizės akte nurodyta, kad remiantis transporto priemonių judėjimo iki susidūrimo modeliavimo rezultatais galima teigti, kad tuo metu, kai automobilis „Toyota Land Cruiser“, vairuojamas Ž. K., priekine gabaritine dalimi kirto menamą liniją, skiriančią priešingos krypties eismo srautus, automobilio „(duomenys neskelbtini) vairuotojas I. D. tikėtina lenkimo manevru jau judėjo priešpriešinio eismo juosta. Apklausta teisme ekspertė L. L. nurodė, kad savo išvadas dariusi remdamasi ne eismo įvykio dalyvių parodymais, o tik objektyviais duomenimis: paliktais pėdsakais, transporto priemonių sugadinimais, deformacijomis, sugadinimų mastu ir pobūdžiu, transporto priemonių padėtimi po susidūrimo. Išvada nurodoma kaip tikėtina, nes ji gauta modeliavimo programų pasėkoje, tačiau buvo labai artima objektyviajai. Ji nurodė, kad nepriklausomai nuo to, ar Ž. K. rodė kairio posūkio signalą, nustatyta, kad pradėjus kairio posūkio manevrą, tuo metu I. D. vairuojamas automobilis jau buvo lenkime. Šios ekspertės nurodytos aplinkybės atitiko nukentėjusiojo I. D. nurodytas eismo įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir teisme apklausti liudytojai S. R. ir G. R.. Šių asmenų parodymai patvirtino tai, kad kitas eismo įvykio dalyvis Ž. K. prieš atlikdamas manevrą į kairę buvo neatidus bei neįsitikinęs, ar jo toks veiksmas bus saugus. Ž. K., apklaustas teisme, nurodė, kad ruošdamasis sukti į kairę, į T. sodybą, pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį ir matė jam iš paskos važiuojantį automobilį, bet įvertino, kad jis yra pakankamai toli, todėl kiek pavažiavęs parodė kairio posūkio signalą bei suko į kiemą, dėmesį koncentruodamas į įvažiavimą, kuris buvo pakankamai siauras, bet staiga pajuto smūgį į kairį automobilio šoną. Taigi, šios Ž. K. nurodytos aplinkybės patvirtina, tai, kad jis ruošdamasis atlikti manevrą į kairę, nebuvo įsitikinęs, kad paskui jį važiuojantis automobilis jį jau lenkė (buvo lenkime), kas nustatyta autotechninės ekspertizės akte, ir jo parodytas kairio posūkio signalas jam nesuteikė pirmenybės teisės atlikti šį manevrą.

Tiriant eismo įvykio aplinkybes buvo akcentuojama aplinkybė dėl to, kad Ž. K. tam tikru momentu, laiku, važiavo atbuline eiga. Tačiau tai neturi reikšmės tiriamo eismo įvykio asmenų kaltės klausimui, nes niekas neginčijo tos aplinkybės, kad paskutiniu momentu, iki atlikdamas kairio posūkio manevrą, Ž. K. važiavo į priekį ir pasuko į kairę.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir surinktus įrodymus nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje paliktinas nepakeistas, Ž. K. skundas netenkintinas (LR ATPK 302 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis I. D. prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 550 Eur sumoje bei žalos atlyginimą, susijusį su dėl eismo įvykio metu sugadinto automobilio transportavimo išlaidų bei vertinimo ataskaitos. Toks nukentėjusiojo prašymas negali būti tenkinamas. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas LR ATPK 279 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiesiems kompensuojamas darbo užmokestis, ne mažesnis už vidutinį, arba sumokama už atitraukimą nuo įprasto užsiėmimo proporcingai laikui, kurį jie sugaišo dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, ir kad kompensuojamos jų turėtos išlaidos dėl atvykimo į organą (pas pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą. Taigi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose. Iš paminėtos normos analizės išeina, kad nukentėjusiojo išlaidos, susijusios su administracinės bylos nagrinėjimu, nėra kompensuojamos. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Žalos atlyginimo dėl eismo įvykio klausimai spręstini civilinio proceso tvarka. Abu eismo įvykio dalyviai tiriamo eismo įvykio metu savo civilinę atsakomybę buvo apdraudę draudimo kompanijose. Neatlyginus žalos per draudimo kompanijas, ji bus atlyginta civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

2014-09-16 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniojo specialisto nutarimą palikti nepakeistą, Ž. K. skundo netenkinti.

Nukentėjusiojo I. D. prašymą dėl žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą, dėl atstovavimo išlaidų priteisimo - atmesti.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui paduodant skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.