Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB „D.“ buhaltere, neteista, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra ji 2025 m. kovo 23 d., apie 12 val. 30 min., prekybos centro „RIMI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo P. P. priklausantį automobilį „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,53 promilių neblaivumas.

Iš įvykio ROIK 0125000160377 duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini), automobilį „KIA“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuotoja vairavo neblaivi, dabar paliko automobilį aikštelėje, nes kiti asmenys užstatė jos automobilį. Ji dabar eina link namų, kurie yra kitoje gatvės pusėje, vilki juoda striuke, apie 50 metų, plaukai neilgi. Liudininkė V. A., turi filmuotą medžiagą. Šiuo metu mato, kad vairuotoja grįžta prie automobilio. Klaipėdos r. PK ekipažas L2003, tyrėjas M. S. priėmė sprendimą iš (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežti automobilį „KIA CARENS“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. P.. Moteriai pirmuoju pūtimu nustatytas 2,53 promilių, o antruoju tikrinimu - 2,68 promilių - neblaivumas. Automobilio savininkas P. P.. Nuvežė UAB „OŽYS“ į Šlapšilės k., Gobergiškės 18, Klaipėdos r. Pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ str. 1d. V. P. sulaikyta ir uždaryta į areštinę (1 t., b.l. 5-7).

Iš Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės A. B. 2025 m. kovo 25 d. priimto nutarimo skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą matyti, kad nuo 2025 m. kovo 25 d. iki 2025 m. rugsėjo 24 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas P. P. turimam turtui - keleiviniam automobiliui „Kia Carens“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertė: 2140.00 Eur (1 t., b.l.45-47).

Iš 2025 m. kovo 24 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos O. P. priimto nutarimo grąžinti daiktus ir pakvitavimo matyti, kad gavus P. P. prašymą, automobilis „Kia Carens“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), grąžintas automobilio savininkui P. P., kuris raštiškai pasižadėjo grąžintą automobilį saugoti tol, kol byla bus baigta nagrinėti teisme (1 t., b.l.55-57, 60-61).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir laidavimo instituto taikymas

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinktų, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog V. P. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. Be pačios kaltinamosios V. P. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu bei ikiteisminio tyrimo metu, kuomet ji pripažino vairavusi automobilį neblaivi, jos kaltę patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos V. A. parodymai, kad ji parduotuvėje prie kasos išgirdo, kaip kasininkė klausė kitos pirkėjos, ar ši atvyko su automobiliu ir pamatė, jog minėta pirkėja atrodė neblaivi, sunkiai paėjo, jos kalba buvo nerišli, vėliau minėta pirkėja sėdo į automobilį ir pajudėjo iš aikštelės, dėl ko minėtai pirkėjai užkirto savo automobiliu kelią, o vėliau atvykusiems pareigūnams nurodė, kuria linkme nuėjo minėta pirkėja ir grįžusiems pareigūnams minėtą pirkėją parodė ir ją atpažino. V. P. sulaikymo ir jos neblaivumo nustatymo aplinkybės nurodytos tyrėjos G. G. tarnybiniame pranešime, įvykio vietos bei daiktų apžiūros metu užfiksuotos įvykio vieta bei V. P. vairuotas automobilis. Pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas į įvykį reagavusių policijos pareigūnų bendravimas su V. P., jos neblaivumo nustatymo aplinkybės, vaizdo įrašuose užfiksuotas vairavimo faktas bei V. P. bendravimas su liudytoja V. A., V. P. šalinimasis iš stovėjimo aikštelės. V. P. nustatytas neblaivumas užfiksuotas neblaivumo nustatymo akte. Aptartų byloje surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad kaltinamoji V. P. jai pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra ji 2025 m. kovo 23 d., apie 12 val. 30 min., prekybos centro „RIMI“ automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairavo P. P. priklausantį automobilį „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas 2,53 promilių neblaivumas. Minėti kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymius. V. P. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: ji suvokė, kad vairuoja automobilį būdama neblaivi, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

V. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką. Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš byloje esančių duomenų ir iš P. P. paaiškinimų teisme matyti, jog jis neteistas, administracine tvarka baustas 2 kartus 2023 metais už nešiurkščius nusižengimus ir baudas yra sumokėjęs, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (1 t., b.l. 130-135), jo ryšys su kaltinamąja yra artimas, P. P. su V. P. santuokoje gyvena daugiau nei 38 metus (1 t., b.l. 137). Įvertinęs pateiktus P. P. charakterizuojančius duomenis, išklausęs jo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką V. P..

Byloje nustatyta, kad V. P. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba. Kaltinamoji kritiškai vertina savo elgesį, visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. Visi šie duomenys leidžia teismui pagrįstai manyti, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir V. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų.

Esant BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, yra pagrindas atleisti kaltinamąją V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją laiduotojo P. P. atsakomybei, laidavimo terminą nustatant vieneriems metams ir baudžiamąją bylą V. P. nutraukti. Atsižvelgiant į laiduotojo turtinę padėtį, kitus jį teigiamai charakterizuojančius duomenis, užstatas laiduotojui neskirtinas.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti ją, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad V. P. nusikalto vairuodama transporto priemonę, tai yra naudodamasi specialia jai suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdama neblaivi, teismas daro išvadą, kad kaltinamajai paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Įvertinus tai, jog V. P. šioje byloje inkriminuojamą nusikaltimą padarė naudodamasi šia specialia teise, jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nustatydamas šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, teismas atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, apibūdinančias kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei jos asmenybę. V. P. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas net 2,53 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę. Kita vertus, kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka už jokius teisės pažeidimus nebuvo bausta (1 t., b.l. 116-118), savo kaltę viso proceso metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padariusi nusikaltimą, teigiamai charakterizuojama darbovietės, kaltinamosios sutuoktinis P. P. taip pat nurodė, jog kaltinamajai toks elgesys nebūdingas. Taigi, atsižvelgęs į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė ir bausmės paskirčiai įgyvendinti bus pakankamas prokuroro pasiūlytas baudžiamojo poveikio priemonės terminas, todėl V. P. skirtinas draudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) trumpiausiam įstatyme numatytam 1 (vienerių) metų terminui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, tai yra nuo 2025 m. kovo 24 d. (1 t., b.l. 101-108).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji tyčia sėdo už vairo būdama neblaivi, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra tikslingas turto, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o pagal BK 72 straipsnio 5 dalį išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, jei konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Nors prokuroras prašė iš kaltinamosios išieškoti jos vairuoto automobilio „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 2140 Eur (1 t., b.l. 44), tačiau šioje byloje nustatyta, jog minėtas V. P. įvykio metu vairuotas automobilis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl jis yra konfiskuotinas turtas. Šioje byloje jokių išimčių, apribojančių nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo galimybes, nenustatyta, taip pat teismas nenustatė, kad šio automobilio konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcingas ir neteisingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), V. P. sutuoktinis P. P. įsigijo 2018 m. gruodžio 5 d. (santuokos su kaltinamąja metu) (1 t., b.l. 43). P. P. teisme nurodė, kad automobilis yra šeimos turtas, juo daugiausiai naudojosi V. P..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų ar vieno iš sutuoktinių vardu, yra pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad būtų pasibaigusi automobilio „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnis). Dėl to preziumuojama, kad automobilis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiem sutuoktiniams. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). CK 3.92 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Taigi, esant nustatytam faktui, kad vienas iš sutuoktinių (bendraturčių) pasinaudoja bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu (šiuo atveju transporto priemone), preziumuojama, kad jis veikia kito sutuoktinio (bendraturčio) sutikimu. Pagal teismų praktiką, jeigu asmuo, darydamas nusikalstamą veiką, kaip įrankį ar priemonę panaudoja turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ ar „trečiuoju asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 4 ar 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-81-676/2019, 2K-168-511/2020, 2K-283-942/2020 ir kt.), todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, neturi reikšmės ta aplinkybė, ar sutuoktinis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Taigi, vien tai, jog automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kaltinamajai ir jos sutuoktiniui, byloje nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju negali būti taikomas automobilio konfiskavimas.

Vertinant turto konfiskavimą proporcingumo aspektu, pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnio 1 dalyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad automobilio, kurį V. P. panaudojo nusikaltimui padaryti, konfiskavimas būtų aiškiai neproporcinga priemonė. Įvertinus V. P. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, automobilio vertę, atsižvelgiant į kaltinamajai nustatytą girtumą, į tai, jog įvykio metu ji vairavo šeimos turtu pripažįstamą, taigi nuosavybės teise priklausiančią transporto priemonę, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, V. P. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas transporto priemonei - automobiliui „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), taikytinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - įvykdymo, po to panaikintinas.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b.l. 103-104), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais, paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 95 straipsnis).

V. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas AB „Regitra“.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Taigi pagal BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį nuo 2020 m. liepos 15 d., teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu (išskyrus nurodytas išimtis), tačiau kiekvienu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-445-929/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-162-581/2020). Teisme gauta pažyma dėl V. P. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaltinamajai bylos nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė M. Saveljeva. Iš pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, jog valstybės naudai dėl advokatės suteiktos teisinės pagalbos priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 137,50 Eur. Teismas kaltinamajai gynėją paskyrė, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, įvertinęs tai, kad byla nagrinėta teisme pagreitinto proceso tvarka. Šios bylos nagrinėjimo teisme metu siekiant įgyvendinti kaltinamosios teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš kaltinamosios nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nors kaltinamoji V. P. šioje byloje buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. kovo 23 d., 12.40 val. iki 2025 m. kovo 24 d., 11.16 val. (1 t., b.l. 110), tačiau priimamas sprendimas kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl sulaikymo laiko įskaitymo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

V. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, ir perduoti ją laiduotojo P. P. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo laikotarpį, neskiriant užstato.

Baudžiamąją bylą V. P. nutraukti.

Išaiškinti V. P., kad jei ji laidavimo metu padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui P. P., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl V. P. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai 1 (vienerius) metus vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 24 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, V. P. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant automobilį KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro 2025 m. kovo 25 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei - automobiliui „KIA CARENS“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), taikyti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - įvykdymo, po to panaikinti.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės bylai tirti – vieną kompaktinę laikmeną - palikti saugoti bylos medžiagoje.

V. P. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti AB „Regitra“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamosios V. P. netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.