Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam A. T., jo atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15349-2025.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK, Institucija) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15349-2025 paskyrė A. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.

A. T. nubaustas dėl to, kad jis 2025 m. spalio 30 d. 15 val. 40 min., Plungėje, Birutės g., ties pastatu Nr. 22A, vairavo lengvąjį keturratį (transporto priemonės markė, modelis 021.11.254 kitas) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, važiavo dviračiu taku, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ji neįregistruota nustatyta tvarka. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 124, 226 punktų reikalavimus.

A. T. atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodė, kad A. T. nesutinka, kad jo vairuota susisiekimo priemonė yra lengvasis keturratis. A. T. teikia ir prie bylos medžiagos prašo prijungti jo vairuoto elektrinio keturračio motorolerio – mini automobilio MS-11 su uždara kabina aprašymą, kur nurodyta, kad ši susisiekimo priemonė atitinka elektrinio dviračio sąvoką (neviršija l kW galios), tad eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ir registracija. Galima važiuoti dviračių takais.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. T. vairavo lengvąjį keturratį (pažeidimo esmė). Skundžiamo nutarimo dalyje „Valstybinis Nr.“ nurodyta – keturratis. Iš skundžiamo nutarimo nėra suprantama, kuo remiantis nurodytas transporto priemonės markė ir modelis 021.11.254 Kitas. Tad iš skundžiamo nutarimo lieka neaišku, kokią susisiekimo priemonę vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo: lengvąjį keturratį, keturratį ar transporto priemonę, kurios markė ir modelis „021.11,254 Kitas“.

Kokia transporto priemonė yra laikoma keturračiu ir kaip keturračiai klasifikuojami, yra nustatyta Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – SEAKĮ). Pagal šį įstatymą keturračiai yra klasifikuojami į galinguosius keturračiu, keturračius ir lengvuosius keturračius. SEAKĮ 2 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad galingasis keturratis yra keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm. Minėto įstatymo 2 straipsnio 29 punktas apibrėžta, kas laikoma keturračiu: tai keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos šios keturratės motorinės transporto priemonės masė ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 15 kW. Lengvuoju keturračiu yra laikoma keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui) (SEAKĮ 2 straipsnio 30 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo bei A. T. pateikto susisiekimo priemonės MS-11 aprašymo visiškai akivaizdu, kad A. T. vairuojama susisiekimo priemonė negali būti laikoma jokios rūšies keturračiu, kaip tai yra apibrėžta SEAKĮ 2 straipsnio 2, 29 ir 30 punktuose: elektrinio keturračio motorolerio – mini automobilio MS-11 svoris yra 270 kg, maksimalus greitis – 25 km/val., galia – 1 kW ir, kaip nurodyta gaminio charakteristikose, jis prilyginamas elektriniam dviračiui. Tad skundžiamame nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad jis vairavo lengvąjį keturratį ir todėl jis negalėj būti nubaustas už taisyklių, skirtų keturračiu vairuotojams, nesilaikymą.

A. T. yra nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis važiavo dviračių taku. SEAKĮ 2 straipsnio 11 punkte apibrėžta dviračių tako sąvoka. Dviračių takas tai dviračių, motorinių dviračių ir elektrinių mikrojudumo priemonių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti tam skirtais kelio ženklais. SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ punkte nurodyta, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Motoriniu dviračiu yra laikoma ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį (SEAKĮ 2straipsnio 40 punktas).

Akivaizdu, kad pateiktas A. T. vairuotos susisiekimo priemonės aprašymas patvirtina, jog pastarasis vairavo susisiekimo priemonę, pagal savo technines charakteristikas prilyginamą elektrinei mikrojudumo priemonei arba motoriniam dviračiui. O kaip jau buvo minėta, šiomis susisiekimo priemonėmis galima važiuoti ir dviračių takais. Todėl jis yra nepagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio l dalį.

Visiškai nepagrįstai A. T. yra nubaustas ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. T. vairavo lengvąjį keturratį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. SEAKĮ 2 straipsnio 93 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Tačiau skundžiamame nutarime nenurodyta, kokiai kategorijai priklauso vairuota susisiekimo priemonė ir kokios kategorijos vairuotojo pažymėjimą turėjo turėti.

Motorinių transporto priemonių kategorijas ir minimalų vairuotojo amžių reglamentuoja SEAKĮ 23 straipsnis. Iš šio straipsnio turinio galima suprasti, kad pati minimaliausia kategorija yra AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir teisė vairuoti tokias transporto priemones yra suteikiama asmenims, turintiems 15 metų (SEAKĮ 23 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Kaip jau buvo minėta, A. T. vairavo mechaniniam dviračiui arba elektrinei mikrojudumo priemonei prilyginamą susisiekimo priemonę, kurios vairavimui nereikia turėti vairuotojo pažymėjimo. Paaiškina, kad A. T. turi negalią dėl kurios niekada neturėjo ir neketino gauti teisės vairuoti transporto priemones. Minėtą susisiekimo priemonę pastarasis ir įsigijo tik todėl, kad jos aprašyme yra nurodyta, jog šios susisiekimo priemonės vairavimui nėra reikalingos vairuotojo teisės, techninė apžiūra bei transporto priemonės registracija.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad A. T. vairavo lengvąjį keturratį, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, kuris neįregistruotas, ir todėl padarė du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje. Su šia skundžiamo nutarimo dalimi taip pat nesutinka. Skundžiame nutarime nenurodyta, koks teisės aktas nustato pareigą įregistruoti elektrinį keturratį motorolerį – mini automobilį MS-11 ir koks teisės aktas numato privalomą tokios susisiekimo priemonės techninę apžiūrą.

SEAKĮ 27 straipsnio 10 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra registruojami galingieji keturračiai. Šiuo atveju, net ir sutikus su tuo, kad vairavo lengvąjį keturratį, kaip yra nurodyta skundžiame nutarime, jis neturėjo pareigos registruoti šios susisiekimo priemonės Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre.

Skundžiamame nutarime nenurodžius, kokio teisės akto reikalavimus, įpareigojančius atlikti privalomą minėtos susisiekimo priemonės techninę apžiūrą bei registruoti šią susisiekimo priemonę, pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, laikina, kad nėra įrodytas tokio pažeidimo padarymas ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį yra nubaustas nepagrįstai.

Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teikia jo įsigytos susisiekimo priemonės elektrinio keturračio motorolerio – mini automobilio MS-11 aprašymą, kuriame aiškiai nurodyta, kad šis modelis atitinka elektrinio dviračio sąvoką, todėl eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ir registracija, galima važiuoti dviračių takais.

Pardavėjo pareiga informuoti pirkėją apie transporto priemonės naudojimą yra įtvirtinta ir SEAKĮ 27 straipsnio 12 dalyje, kur nurodyta, kad elektrinės mikrojudumo priemonės, motorinio dviračio arba savo konstrukcija į juos panašios transporto priemonės, kuri viršija šiame įstatyme nustatytas galios ir greičio technines charakteristikas ir negali būti klasifikuojama kaip elektrinė mikrojudumo priemonė arba motorinis dviratis, pardavėjas privalo informuoti pirkėją raštu, ar su parduodama transporto priemone pagal šio įstatymo nuostatas jis galės teisėtai dalyvauti viešajame eisme. Turėdamas jau aukščiau paminėtą susisiekimo priemonės aprašymą, buvo įsitikinęs, kad turi vairuoti šią susisiekimo priemonę be vairuotojo pažymėjimo, kad gali važiuoti dviračių takais, kad šios priemonės nereikia registruoti transporto priemonių registre ir kad būtina techninė apžiūra tokiai susisiekimo priemonei nėra reikalinga. Nesant A. T. veiksmuose kaltės, jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn ir todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, neteisėtas ir naikintinas.

Pažymėjo, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio.

ANK 618 straipsnio 2 dalis numato, kad ne teismo tvarka priimtas nutarimas turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė.

Šiuo atveju visiškai akivaizdu, kad administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta visiškai formaliai, nenurodant specialių teisės aktų reikalavimų, kuriuos galimai pažeidė A. T., kas apsunkina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybes apsiginti ir tokį nutarimą daro nepagrįstu, neteisėtu ir naikintinu.

Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Nurodė, kad su A. T. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės skundo reikalavimais nesutinka.

SEAKĮ 31¹ dalyje nurodoma, kad elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.

SEAKĮ 32 straipsnio 30 dalyje nurodoma, kad lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Atsižvelgiant į tai, kad A. T. vairuota transporto priemonė yra keturratė motorinė transporto priemonė, kurioje įrengtos dvi sėdimos vietos, tai yra vairuotojui ir keleiviui, tokiai transporto priemonei vairuoti yra reikalinga turėti teisę vairuoti AM (leidžiama vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius) kategorijos transporto priemones, bei transporto priemonė turėtų atitikti kitus nustatytus dalyvavimo viešajame eisme reikalavimus. Pareigūnų darytose transporto priemonės foto nuotraukose vizualiai matyti, kad transporto priemonės kėbulo gale yra vieta transporto priemonės registracijos valstybiniam numeriui, todėl teigtina, kad šiai transporto priemonei yra privaloma registracija nustatyta tvarka, privaloma techninė apžiūra ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.

A. T. vairuota transporto priemonė priskiriama A1 kategorijai ir šiai transporto priemonei vairuoti yra reikalinga turėti teisę vairuoti AM (leidžiama vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius) kategorijos transporto priemones, bei transporto priemonė turėtų atitikti kitus nustatytus dalyvavimo viešajame eisme reikalavimus. A. T. padarė grubų KET pažeidimą – vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, tuo sukeldamas realų pavojų eismo saugumui, grėsmę ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Atkreipė dėmesį, jog teismų praktikoje (Klaipėdos apylinkės teismo 2026-01-14 nutartis byloje eII-78-718/2026) transporto priemones su analogiškomis charakteristikomis vertina kaip atitinkančias A1 kategoriją, kurioms vairuoti reikalinga AM kategorija.

Mano, kad A. T. atstovės skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas nutarimas turi būti paliktas nepakeistas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas A. T. prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad susisuko lapai, važiavo ir atsitrenkė į suolelį. Transporto priemonę įsigijo nuotoliniu būdu iš „(duomenys neskelbtini)“, nes ji atitiko mikrojudumo sąvoką, tai suprato pagal dokumentus, taip pat bendravo telefonu su pardavėja. Transporto priemonė yra 2 vietų, vairuotojo ir sėdynė keleiviui vežti. Joje nėra pedalų ar kitokių judėjimo priemonių. Turi fizinę negalią dėl (duomenys neskelbtini) traumos (50 proc. dalyvumas), pajamos yra 384,53 Eur, turi vidurinį išsilavinimą. Transporto priemonės pirkimo dokumentus gavo el. paštu, taip pat buvo ir naudojimosi instrukcija, kurioje nurodytos naudojimo sąlygos. Vairuotojo pažymėjimo nėra turėjęs ir neketino turėti. Jei būtų gavęs informaciją, kad reikalingas vairuotojo pažymėjimas, tai nebūtų pirkęs tos transporto priemonės. Važiavo dviračių taku, sumėtė ant lapų ir nesuvaldęs transporto priemonės atsitrenkė į suolelį. Tada parvažiavo į garažą, neturėjo telefono su savimi, parėjo namo, paskambino į (duomenys neskelbtini) draudimą, klausė ką daryti. Jam patarė skambinti į policiją, jis taip ir padarė. Atvažiavo policija ir įformino įvykį. Šią transporto priemonę turėjo 4 metus, tai pirmas įvykis. Kažkada policija buvo sustabdžiusi, žiūrėjo dokumentus, nieko nesakė. Dokumentai buvo instrukcija iš pirkėjo ir draudimas.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovė advokatė A. Zaburienė prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pagal ANK asmuo gali būti patrauktas atsakomybėn tik tada, jei jis žino, kad daro nusižengimą, t. y. jeigu veikoje yra tyčia. Į bylą yra pateikta transporto priemonės instrukcija, kurioje aiškiai nurodyta, kad šis modelis atitinka elektrinio dviračio sąvoka, galia neviršija 1 kw galios, tad eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ar registracija, galima važiuoti dviračių takais. Policija taip pat yra pridėjusi prie bylos šio modelio instrukciją, tačiau kažkodėl joje šios informacijos nėra. Mano, kad nėra A. T. kaltės, todėl jis negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. ANK 21 straipsnis numato, kad asmuo neatsako už padarytus nusižengimus, jeigu jis buvo suklaidintas ir vadovavosi oficialia klaidinga konsultacija. Pardavėjas šių nuostatų gal ir neatitiktų, tačiau būtų galima vadovautis analogija. A. T. ši informacija buvo pateikta raštu, yra tai patvirtinantys dokumentai. Jei A. T. būtų kaltas ir nebūtų pagrindo jo atleisti nuo atsakomybės, tai būtų pagrindas svarstyti skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ar išvis jos neskirti. A. T. mėnesio pajamos yra apie 384 Eur ir paskirta bauda taip pat sudaro beveik visas jo mėnesio pajamas iš kurių jis turi pragyventi. Tai yra pirmas A. T. padarytas nusižengimas, jeigu jis pats nebūtų prasinešęs, tai gal šios bylos ir nebūtų. Bylos duomenys charakterizuoja A. T. kaip linkusį laikytis įstatymų, nepažeidinėti taisyklių, sąžiningą žmogų ir akivaizdžiai suklaidintą šios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių, kurios nustatyta tvarka neįregistruotos (neperregistruotos) arba be privalomosios techninės apžiūros, arba turi gedimų, dėl kurių pagal Kelių eismo taisykles draudžiama važiuoti, arba dėl kurių nesumokėti valstybės nustatyti su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susiję mokesčiai, arba kurių leidimas dalyvauti viešajame eisme sustabdytas, nes transporto priemonės savininkas ir valdytojas išregistruoti iš Juridinių asmenų registro (kai motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos savininkas ar valdytojas yra juridinis asmuo) arba mirę, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, vairavimas arba vairavimas neturint leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis, negu leistina, užtraukia baudą vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.

KET 226 punkte nurodyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiūros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymas, važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku, Kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimas, apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias šviesas tamsoje likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, reikalavimo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto nesilaikymas, eismo tvarkos automagistralėse ir greitkeliuose, žmonių vežimo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 124 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams, vadeliotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų ir (ar) dviračių taku, dviračių juosta arba užvažiuoti ant jų, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai, o dviračių takas ar dviračių juosta pažymėti 1.14 horizontaliojo ženklinimo linija. Draudžiama važiuoti transporto priemonėmis skiriamąja juosta, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose.

Pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Pagal ANK 424 straipsnio 7 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. KET 14 punkte nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

SEAKĮ 2 straipsnio 30 dalyje nurodyta, kad lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Pagal SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ punkto nuostatas, elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm.

SEAKĮ 2 straipsnio 40 punkte nurodyta, kad motorinis dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, kuri varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas, ir turi pagalbinį vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h. Pagalbinis variklis nustoja veikti transporto priemonei pasiekus 25 km/h greitį.

Iš į bylą pateiktų transporto priemonės instrukcijų nustatyta, kad A. T. vairuota transporto priemonė – elektrinis keturratis motoroleris-mini automobilis MS-11 su uždara kabina. Didžiausia nuolatinė galia – 1 kW, greitis 25 km/val., skirta važiuoti 2 žmonėms. Teismo posėdžio metu A. T. patvirtino, kad jo vairuota transporto priemonė yra dvivietė, joje nėra pedalų ar rankenų, kurių pagalba transporto priemonė būtų varoma ja važiuojančio asmens raumenų jėga.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. T. vairuota transporto priemonė negali būti laikoma nei elektrine mikrojudumo priemone, nei motoriniu dviračiu, ji atitinka SEAKĮ 2 straipsnio 30 dalyje numatytos motorinės transporto priemonės – lengvojo keturračio sąvoką.

SEAKĮ 23 straipsnyje numatytos motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų amžius. AM kategorijai priskiriami – mopedai ir lengvieji keturračiai (SEAKĮ 23 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

SEAKĮ 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, kai teisė vairuoti transporto priemones nėra atimta, patvirtina įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar akcinės bendrovės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio duomenys tvarkomi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

SEAKĮ 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms ir (ar) priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į transporto priemonių techninės apžiūros įmonę privalomosios techninės apžiūros atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Pagal SEAKĮ 25 straipsnio 3 dalį viešajame eisme dalyvaujančių motorinių transporto priemonių ir (ar) priekabų reikiamą techninę būklę, registravimą ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.

Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad A. T. vairavo lengvąjį keturratį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, važiavo dviračiu taku, transporto priemonei neatlikta privalomoji techninė apžiūra, ji neįregistruota nustatyta tvarka, todėl jo veika atitinka administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Pagal ANK 21 straipsnį pagal šį kodeksą neatsako asmuo, kuris šiame kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė vadovaudamasis klaidinga oficialia konsultacija. Klaidingos oficialios konsultacijos apibrėžtis ir sąlygos, kuriomis klaidinga oficialia konsultacija vadovavęsis asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, nustatomos kituose įstatymuose.

A. T. į bylą pateiktoje transporto priemonės instrukcijoje, kurią A. T. nurodė gavęs iš transporto priemonės pardavėjo, yra nurodyta, kad „Šis modelis atitinka elektrinio dviračio sąvoka (neviršija 1 kw galios), tad eksploatuojant nėra reikalingos vairuotojo teisės, pažymėjimas ar registracija. Galima važiuoti dviračių takais“. Teismo vertinimu, pastaroji aplinkybė nešalina A. T. atsakomybės, nes neatitinka ANK 21 straipsnio sąlygų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir ANK 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia. Pažymėtina, kad pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). Administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos administracinio poveikio priemonės (ANK 27 straipsnio 1 dalis).

A. T. administracinius nusižengimus padarė dėl neatsargumo ir nerūpestingumo. Teismo vertinimu, yra reikalinga atsižvelgti ir į A. T. paaiškinimus, kad jis vadovavosi transporto priemonės pardavėjo pateikta instrukcija, jog transporto priemonė atitinka elektrinio dviračio sąvoką, kad nereikalingas vairuotojo pažymėjimas, registracija, galima važiuoti dviračių takais.

Dėl padarytų nusižengimų nustatyta A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo juos išaiškinti. A. T. pats apie įvykį prasinešė policijai, nesiekė įvykio nuslėpti. Pažymėtina, kad teisinis situacijos vertinimas ir jos kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančios institucijos ar teismo prerogatyva. Asmuo neprivalo sutikti su teisiniu situacijos vertinimu, jo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei pripažinti pakanka to, kad asmuo pripažįsta esmines faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Administracinių nusižengimų registro duomenimis (už 5 metus), be šioje nutartyje nagrinėjamų nusižengimų, A. T. administracine tvarka nebaustas. Teismo vertinimu, minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. T. nėra linkęs piktybiškai ar sistemingai pažeidinėti įstatymus.

A. T. turi negalią, jam neterminuotai nustatytas 50 proc. dalyvumo lygis. A. T. pajamas sudaro socialinės išmokos: 166,28 Eur našlaičių pensija, 42,29 Eur vienišo asmens išmoka, 218,62 Eur netekto darbingumo/negalios pensija, 123,62 Eur šalpos neįgalumo/negalios pensija.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, A. T. gali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, todėl A. T. skundas tenkinamas iš dalies, pakeistina skundžiamo nutarimo dalis, kuria A. T. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 300 Eur bauda, ją sumažinant iki 100 Eur.

Pažymėtina, kad A. T. nurodė, jog dėl turimos negalios jis niekada neturėjo ir neketino įgyti teisės vairuoti transporto priemones, todėl teismas nesprendžia dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo švelninimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. T. atstovės advokatės Aušrinės Zaburienės skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. gruodžio 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-15349-2025.

A. T. pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirtą galutinę administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti iki 100 Eur (vieno šimto eurų 00 ct).

Likusią skundžiamo nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.