Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Venckuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. V. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14528-2025 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-14528-2025 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse, P. V. V. paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesius. P. V. V. nubaustas už tai, kad 2025 m. lapkričio 6 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį keturratį, neturėdamas teisės jos vairuoti. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs, taip pat transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 226 punktų reikalavimus.

2025 m. gruodžio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus persiųstas administracine tvarka nubausto P. V. V. skundas, kuriame prašoma panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą. Nurodo, kad įvykio metu vairavo ne motorinę transporto priemonę, o elektrinę, neįgaliesiems pritaikytą mobilumo priemonę BN711, kurios didžiausioji galia yra 1 kW ir kurios projektinis greitis neviršija 25 km/h. Šios priemonės konstrukcija, paskirtis ir techninės savybės atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas dėl neįgaliųjų mobilumo priemonių, o tokios priemonės priskiriamos ne motorinių transporto priemonių grupei. Jas leidžiama valdyti be vairuotojo pažymėjimo, jos nėra registruojamos, joms neatliekama techninė apžiūra ir jos nedraudžiamos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Skundžiamame nutarime nepagrįstai teigiama, jog ši priemonė priskirtina lengvųjų keturračių kategorijai. Toks kvalifikavimas atliktas neatlikus jokio techninio vertinimo, nepatikrinus įrenginio konstrukcinių savybių ir nenustačius jo realios paskirties. Pareiškėjo vairuota priemonė turi vieną vairuotojo sėdynę, o galinė konstrukcija yra skirta bagažui, bet ne keleiviams. Dėl šių priežasčių negalima teigti, kad ji yra motorinė transporto priemonė, kuriai taikytini AM kategorijos reikalavimai. Skundžiamame nutarime nurodomos faktinės aplinkybės neatitinka realios situacijos. Pareiškėjas yra senyvo amžiaus žmogus, sunkiai vaikštantis, turintis ribotas galimybes judėti ir gyvenantis savarankiškai. Be to, visapusiškai išlaiko savo sūnų, kuris turi negalią, sveikatos būklė, specialieji poreikiai sudaro nuolatines ir objektyvias socialines aplinkybes, kurios lemia, kad be mobilumo priemonės negalėtų pasirūpinti savimi ir sūnaus gerove. Būtent dėl šios priežasties minėta elektrinė transporto priemonė yra ne prabanga, o vienintelė reali galimybė užtikrinti jo ir jo sūnaus būtinus kasdienius poreikius. Administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsnio nuostatos aiškiai nustato, kad sunkios šeiminės ir socialinės aplinkybės yra laikomos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Jo, pareiškėjo, amžius, sveikatos būklė, ribotas judėjimas ir tai, kad vienas išlaiko neįgalų sūnų, sudaro būtent tokią situaciją. Ši aplinkybė ne tik turi būti pripažinta lengvinančia, bet ir iš esmės paneigia skundžiamo nutarimo teisingumą, kadangi jo veiksmai buvo nulemti būtinybės, o naudota priemonė pagal savo prigimtį nėra priskiriama motorinėms transporto priemonėms. Be to, pagal ANK 591 straipsnio nuostatas administracinio nusižengimo sudėtis turi būti nustatyta remiantis objektyviais duomenimis. Skundžiamame nutarime nėra pateikta įrodymų, kad jo vairuota priemonė yra motorinė transporto priemonė, todėl nusižengimo sudėtis nenustatyta, o priimtas sprendimas neatitinka įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu, o jo sveikatos, amžiaus ir šeiminės aplinkybės sudaro aiškiai lengvinančias sąlygas, kurių policijos pareigūnas nevertino. Todėl prašo Klaipėdos apskrities VPK 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą panaikinti, o administracinę teiseną nutraukti

Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodoma, jog Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau-SEAKĮ) 31¹ dalyje nurodoma, kad elektrinė mikrojudumo priemonė - vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami.

SEAKĮ 32 straipsnio 30 dalyje nurodoma, kad lengvasis keturratis — keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Atsižvelgiant į tai, kad P. V. V. vairuota transporto priemonė yra keturratė motorinė transporto priemonė, kurioje įrengtos dvi sėdimos vietos, tai yra vairuotojui ir keleiviui, tokiai transporto priemonei vairuoti yra reikalinga turėti teisę vairuoti AM (leidžiama vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius) kategorijos transporto priemones, bei transporto priemonė turėtų atitikti kitus nustatytus dalyvavimo viešajame eisme reikalavimus. Pažymėtina, kad iki administracinės bylos nagrinėjimo pradžios P. V. V. buvo pateikęs transporto priemonės pirkimo PVM Sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad tai yra elektrinė keturratė spec. transporto priemonė. Pareigūnų darytose transporto priemonės foto nuotraukose vizualiai matyti, kad transporto priemonės kėbulo gale yra vieta transporto priemonės registracijos valstybiniam numeriui, todėl teigtina, kad šiai transporto priemonei yra privaloma registracija nustatyta tvarka, privaloma techninė apžiūra ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad P. V. V., vairuodamas transporto priemonę, privalėjo turėti teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones, tokios kategorijos P. V. V. neturėjo, todėl savo veiksmais padarė ANK 424 str. 3 d., 415 str. 2 d., 415 str. 2 d. ir 415 str. 1 d. numatytus nusižengimus.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau aptarta, mano, kad P. V. V. skundas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas, o skundžiamas 2025 m. lapkričio 20 d. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriuje priimtas nutarimas Nr. 30-ANR_N-14258- 2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK25289905157 turi būti paliktas nepakeistas. Prašo skundą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas P. V. V. ir Institucijos atstovas į skundo nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgiant į išdėstytą, P.V. V. skundas nagrinėtinas rašytinio proceso tvarka proceso dalyviams nedalyvaujant

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

P. V. V. skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

P. V. V. administracinė nuobauda paskirta už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų administracinių nusižengimų padarymą.

Iš P. V. V. skundo matyti, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad jis 2025 m. lapkričio 6 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį keturratį. Byloje kilęs ginčas dėl transporto priemonės tinkamo klasifikavimo. Skundą pateikęs P. V. V. tvirtina, kad jo vairuojama transporto priemonė nėra laikoma motorine transporto priemonė, o yra elektrinė, asmenims su negalia pritaikyta mobilumo priemonė BN711, ir ją leidžiama valdyti be vairuotojo pažymėjimo, jos nėra registruojamos, joms neatliekama techninė apžiūra ir jos nedraudžiamos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis transporto priemonių kategorijas, skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija konstatavo, kad P. V. V.vairuota transporto priemonė priskiriama AM kategorijai ir nėra laikoma elektrine mikrojudumo priemone, kaip teigia skundą pateikęs asmuo.

Remiantis SEAKĮ 2 straipsnio 31¹ dalimi, elektrinė mikrojudumo priemonė – tai vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektrinė riedlentė, elektrinis balansinis vienratis, riedis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, o sėdimosios vietos, jeigu ji įrengta, atskaitos taško aukštis ne didesnis kaip 540 mm. To paties įstatymo 17¹ straipsnio 4 dalies 6 p. nustatyta, kad elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, be kita ko, draudžiama vežti keleivius.

Į bylą pateiktos fotonuotraukos iš įvykio vietos, kuriose užfiksuota P.V. V. vairuota transporto priemonė, ši transporto priemonė laikytina lengvuoju keturračiu.

Remiantis SEAKĮ 2 straipsnio 30 dalimi, lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) be krovinio ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm³ (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

Ši transporto priemonė priskiriama A1 kategorijai ir šiai transporto priemonei vairuoti yra reikalinga turėti teisę vairuoti AM (leidžiama vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius) kategorijos transporto priemones, bei transporto priemonė turėtų atitikti kitus nustatytus dalyvavimo viešajame eisme reikalavimus, transporto priemonė privalo būti nustatyta tvarka registruota, turėti galiojančią techninę apžiūrą ir būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Skundą pateikęs P. V. V. neturi įgijęs teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonių.

Teismo vertinimu, aukščiau paminėtų duomenų visumos visiškai pakanka išvadai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas P. V. V.padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje (2 veikos), 415 straipsnio 1 dalyje, tai yra 2025 m. lapkričio 6 d., 12.30 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – lengvąjį keturratį, neturėdamas teisės jos vairuoti, be to transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo asmenybę ir jo elgesį, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos yra tinkamai individualizuotos ir proporcingos padarytiems administraciniams nusižengimams. Institucija skirdama administracines nuobaudas, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, įvertino padarytus nusižengimus, patį P. V. V. apibūdinančius duomenis, todėl nutarimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Už kiekvieną administracinį nusižengimą P.V. V. buvo skiriamas minimalus baudos dydis, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam 6 mėnesių terminui. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, kuriose numatyta, kad kai asmuo vienu metu padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Iš elektroninės administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad P. V. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad administracinius nusižengimus padarė asmuo, kuriam nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, arba 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, P.V. V. paskirta subendrinta nuobauda atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog keisti ar naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-14258-2025 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo P.V. V. skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

P. V. V. skundą atmesti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-14258-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.