Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, pensininkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalyje (devyni tęstinės nusikalstamos veikos epizodai).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B., nuo 2018 m. gegužės 12 d. iki birželio 1 d., tyčia, visuotinai pavojingu būdu, t.y. padegdamas mišką sunaikino svetimą, didelės vertės turtą:

Jis 2018-05-12 apie 17 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 42 kvartale 48, 49 sklypuose žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,15 ha miško ploto, kurio vertė 9133,00 eurų.

Be to, jis 2018-05-12 apie 21.00 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 30 kvartale 35, 36 sklypuose žiebtuvėliu padegdamas sugadino 4,53 ha miško ploto, kurio vertė 276080,00 eurų.

Be to, jis 2018-05-14 apie 13.20 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 15 kvartale 42 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,9 ha miško ploto, kurio vertė 69598,00 eurų, apie 14.00 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 16 kvartale 3 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,35 ha miško ploto, kurio vertė 21330,00 eurų, apie 14.10 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 8 kvartale 18 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,02 ha miško ploto, kurio vertė 1220,00 eurų, apie 15.35 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 54 kvartale 34 sklype, žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų. Viso 2018-05-14 A. B. padegdamas sugadino 1,28 ha miško ploto, padarydamas 92758 eurų žalą.

Be to, jis 2018-05-27 apie 11.30 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 4 kvartale 27 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,04 ha miško ploto, kurio vertė 2440,00 eurų, apie 12.58 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 14 kvartale 14 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, apie 15.30 valT. T. r., Eičių girininkijoje 41 kvartale 31 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,33 ha miško ploto, kurio vertė 20112,00 eurų, apie 15.48 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 54 kvartale 38 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, apie 17.47 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 22 kvartale 12 sklype žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų. Viso 2018-05-27 A. B. padegdamas sugadino 0,4 ha miško ploto, padarydamas 24382 eurų žalą.

Be to, jis 2018-05-29 apie 18.40 valT. T. r., Eičių girininkijoje 71 kvartale 28 sklype, dviejose vietose žiebtuvėliu padegdamas sugadino 0,07 ha miško ploto, kurio vertė 4266,00 eurų ir 0,26 ha miško ploto, kurio vertė 18264,00 eurų, viso padegdamas sugadino 0,33 ha miško ploto, kurio bendra vertė 22530 eurų.

Be to, jis 2018-06-01 apie 19.05 valT. T. r., Eičių girininkijoje 79 kvartale 4 sklype, karinės paskirties pirotechninių gaminių pagalba padegdamas sugadino 0,02 ha miško ploto, kurio vertė 1219,79 eurų.

Tokiais savo veiksmais A. B. visuotinai pavojingu būdu – padegdamas, sunaikino svetimą turtą - 6,69 ha miško ir padarė VĮ Valstybinių miškų T. T. regioniniam padaliniui didelės turtinės žalos už 426102,79 eurus.

Kaltinamasis A. B. teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad ne visose kaltinime nurodytose vietose padegė mišką. Gegužės 12 dieną, Šilinės girininkijoje, apie 17 val. buvo jo pirmas padegimas - buvo pavasaris, patraukė važiuoti į mišką. Padegė mišką žiebtuvėliu. Po padegimo pasišalino, nuvažiavo gilyn į mišką, ten matė rąstus. Miške truputį pastovėjo, galvojo „kokį velnią aš čia pridirbau?“ Paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Paskui važiavo atgal pro tą vietą. Kai atvyko į tą vietą kur padegė, jau buvo atvykę miškininkai, padėjo jiems gesinti. Gaisrininkams gal sakė, kad kariškiai nemato, jog šalia jų yra gaisrai. Sutinka, kad toje vietoje galėjo išdegti 15 arų plotas. Nebuvo iki galo kol užgesino gaisrą, prieš aštuntą valandą vakaro išvyko iš miško. Važiavo namo ir pusę devynių vakaro parvežė žmoną iš darbo, su ja grįžo namo. Po to naktį iš gegužės 12 d. į 13 d. nakvojo namie, niekur nevyko. Gegužės 13 d. miško nepadegė, apie tą naktį įvykusį gaisrą sužinojo iš laikraščio. Pagalvojo, kad dar kažkas padeginėja. Gal nuorūką kas nors miške numetė, dėl to ir kilo gaisras. Niekas jo neklausė (parodymų patikrinimo metu) ar padegė tą vietą ir jis nieko nesakė, tik kai važiavo pro tą vietą, pasakė „kas čia pridirbta“. Į 30 kvartalą po pirmo padegimo gal ir buvo įvažiavęs (vėliau to papildomai paklaustas teisėjo patvirtino, kad iki 30 kvartalo buvo nuvažiavęs, bet jo nepadegė), tai galėjo būti apie 17¹⁰ val. Ko ten važiavo nežino, gal pasigrožėti gamta. Jis yra buvęs kariškis, todėl pagal žemėlapį susigaudo kur yra kaltinamajame akte nurodyti kvartalai. Gegužės 14 d. 15 kvartale, 0,9 ha, 16 kvartale 0,35 ha, 8 kvartale 0,02 ha, 54 kvartale 0,01 ha mišką padegė žiebtuvėliu. Tuos keturis taškus padegė vienu pravažiavimu. Kodėl padegė, nežino. Tada niekam neskambino – padegė ir nuvažiavo. Tuo metu miškas buvo sausas, suprato, kad kils gaisras. Miškui pakenkti nenorėjo, kažkas su protu buvo atsitikę. Gegužės 15 d., 18 d. ir 22 d miško nepadegė. Gegužės 27 d. 4 kvartale, 27 sklype padegė 0,04 ha miško, 16 kvartale miško nepadegė, 14 kvartale, 14 sklype padegė 0,01 ha miško, 41 kvartale, 31 sklype, 0,33 ha miško padegė, Šilinės girininkijoje 39 kvartale, 2 sklype 0,04 ha miško nepadegė, 54 kvartale, 38 sklype 0,01 ha miško padegė, 22 kvartale, 12 sklype padegė 0,01 ha miško. Nežino, kodėl padegė. Patvirtino, kad 4, 14, 41, 54, 22 kvartaluose mišką padegė, tie kvartalai netoli vienas nuo kito. Žino, kad Eičių girininkija yra netoli Šilinės girininkijos. Gegužės 29 d., 71 kvartale, 28 sklype dviejose vietose padegė mišką. Eičių girininkijoje, 79 kvartale, 4 sklype mišką birželio 1 d. padegė, tam panaudojo karinės paskirties pirotechninius gaminius. Juos įsigijo tarnybos metu. Kitur mišką padegė žiebtuvėliu. Po paskutinio miško padegimo parvažiavo namo automobiliu Citroen ir atvyko pareigūnai. Atvažiuodavo į padegimus automobiliu R. L., tik birželio pirmą dieną buvo atvažiavęs automobiliu Citroen. Vietas, kurias jis padegė, vežamas nurodė tyrėjams. Pilkos spalvos butelio su alyva padegimui nenaudojo. Dyzelinį tepalą vieną kartą naudojo, jis pasiliko gaisro vietoje. Kariškiams nieko blogo nenorėjo padaryti, gal vidinis koks ir buvo (nusistatymas prieš juos). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė 12 padegimo vietų. Viskas įvyko per dvi savaites - kaip galėtų neprisiminti vietų, kurias padegė. Apklausinėjamas buvo strese ir nežinojo kiek kur padegė. Nusikalstamos veikos metu gyveno santuokoje. Dabar gyvena pas buvusią žmoną. Išsiskyrė su žmona, nes nesutapo kažkas. Santuokoje išbuvo 31 metus. Ji inicijavo skyrybas. Labai gailisi dėl to, ką padarė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltės dėl to, kad 2018-05-13 apie 3.00 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 30 kvartale 35, 36 sklypuose žiebtuvėliu padegdamas sugadino 4.53 ha miško ploto, A. B. nepripažįsta. Paaiškino, kad 2018-05-12, dar nebaigus gesinti jo pirmojo sukelto gaisro, prieš aštuntą valandą vakaro išvyko iš miško, grįžo į namus. Pusę devynių vakaro parvežė žmoną iš darbo, su ja grįžo namo ir naktį iš gegužės 12 d. į 13 d. nakvojo namie, niekur nevyko. Apie tą naktį įvykusį gaisrą sužinojo iš laikraščio. Patvirtino, kad į 30 kvartalą po pirmo padegimo buvo įvažiavęs, tai galėjo būti apie 17¹⁰ val. Ko ten važiavo nežino, gal pasigrožėti gamta. Liudytojas G. K. parodė, kad 42 kvartalo 48, 49 sklypai nelabai toli nuo 30 kvartalo 35, 36 sklypų, panašiai iki dviejų kilometrų atstumu - reikia važiuoti giliau į mišką. Jis (kaltinamasis) nuvažiavo ta kryptimi, bet ten paskui yra dar dvi kryptys. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė (t. 1, b.l. 161-162), kad vyriškis, buvęs kartu jiems gesinant gaisrą ir lyg bandęs labai trumpai jiems padėti, išvažiavo apie 19.30. Liudytoja I. B. parodė, kad gegužės 12 d., 14 d., 18 d., 19 d., 20 d., dirbo nuo 7 val. ryto iki 20 ar 21 val. Naktį iš gegužės 12 d. į 13 d. sutuoktinis buvo namuose. Nepamena, kada gegužės 12 dieną pabaigė darbą, atrodo, kad tą dieną grįžo namo dviračiu.

Baudžiamosios bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad į gaisro sukėlimo vietą Šilinės girininkijos 30 kvartale kaltinamasis nuvyko ne 2018-05-12 17¹⁰ val., kaip jis nurodo, o vėliau, tai yra po 19.30 val., nes, kaip parodė liudytojas G. K., kaltinamasis į tą pusę nuvažiavo po to, kai išvyko iš gaisravietės. Baudžiamosios bylos medžiagoje nėra duomenų, kad kas iš gaisrą gesinusių ar kitų asmenų būtų vėliau matę kaltinamąjį nuo 30 kvartalo grįžtantį pro pirmosios gaisravietės vietą. Nors kaltinamasis parodė, kad į BPC jis paskambino po to, kai nuvažiavo giliau į mišką (taigi link 30 kvartalo) po pirmojo sukelto gaisro, o paskambinęs grįžo atgal į gaisravietę, iš jo skambučio BPC išklotinės matyti, kad BPC darbuotoja, klausinėdama skambinančiojo (A. B.) apie jo buvimo vietą, A. B. nurodžius, kad jis yra Sakalinėje, patikslino: „Sakalinė yra toliau, Jūs esat Laužo kaime. Ar toli esat nuo tos vietos?“ (gaisro), į ką A. B. atsakė „prie dūmų“. Iš Schemos matyti, kad pirmoji gaisravietė yra visiškai Laužo kaimo pakraštyje ir ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis į BPC skambino būdamas nuvykęs prie Šilinės girininkijos 30 kvartalo. Nors kaltinamasis teigia kad 2018-05-12, po to kai padėjo gesinti gaisrą Šilinės girininkijoje 42 kvartale, grįžo į namus, pusę devynių vakaro parvežė žmoną iš darbo, liudytoja I. B. šios aplinkybės kategoriškai nepatvirtino – neprisiminė, kelintą valandą tą dieną baigė darbą, bet jai atrodo, kad tą dieną grįžo namo dviračiu. Minima liudytoja nenurodė, kelintą valandą gegužės 12 d. vakare A. B. grįžo į namus. Įvertinant I. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t 2, b.l. 170-171), jog A. B. kiekvieną dieną, o kartais ir du kartus važinėjo pas (duomenys neskelbtini) gyvenusią motiną, darytina išvada, kad jai jokių įtarimų nesukeldavo ir atvejai, kai vyras į namus grįždavo ir vėliau. Nuosekli chronologinė A. B. 2018 m. gegužės 12 d. aptartų veiksmų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad į gaisro sukėlimo vietą Šilinės girininkijos 30 kvartale jis nuvyko ir mišką toje vietoje padegė po to, kai kartu su miškininkais bandė gesinti pirmąjį jo sukeltą gaisrą. Liudytojas G. K. parodė, jog gaisras Šilinės girininkijoje 30 kvartale, sprendžiant pagal išdegusį plotą, galėjo kilti apie 21 val. vakaro. Nustatyta, kad į BPC dėl šio gaisro paskambinta 2018-05-13 02:11 val., minimo gaisro metu išdegė 4,53 ha miško ploto, tai yra žymiai daugiau nei visų kitų kaltinamojo sukeltų gaisrų bendras plotas juos sudėjus, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuo šio gaisro sukėlimo momento iki jo pradėjimo gesinti praėjo gana ilgas laikas, dėl ko šis gaisro židinys labai išplito. Tokiu būdu, kaltinamasis gaisrą Šilinės girininkijos 30 kvartale sukėlė ne 2018-05-13 apie 3.00 val., kaip nurodyta kaltinamajame akte, o anksčiau – 2018-05-12 apie 21.00 val., todėl ši kaltinimo aplinkybė tikslintina. Teismui nekyla abejonės, kad gaisro, jo sukelto 2018-05-12 Šilinės girininkijos 30 kvartale 35 ir 36 sklypuose, A. B. atliekant ikiteisminio tyrimo procesinį veiksmą - parodymų patikrinimą vietoje - nenurodė sąmoningai, nes puikiai suprato, kad didžiausią žalą gamtai jis padarė būtent šio jo sukelto gaisro metu.

Kaltę dėl 2018-05-14 apie 13.20 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 15 kvartale 42 sklype 0.9 ha miško ploto, kurio vertė 69598,00 eurų padegimo ir sugadinimo; apie 14.00 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 16 kvartale 3 sklype 0,35 ha miško ploto, kurio vertė 21330,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; apie 14.10 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 8 kvartale 18 sklype 0,02 ha miško ploto, kurio vertė 1220,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; apie 15.35 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 54 kvartale 34 sklype, 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo A. B. pripažįsta. Tokiu būdu 2018-05-14 A. B., padegdamas sugadino 1,28 ha miško ploto, padarydamas 92758 eurų žalą. Kaltinamasis parodė, kad tą dieną mišką padegė žiebtuvėliu. Tuos keturis taškus padegė vienu pravažiavimu. Kodėl padegė, nežino. Tada niekam neskambino – padegė ir nuvažiavo. Tuo metu miškas buvo sausas, suprato, kad kils gaisras. Miškui pakenkti nenorėjo, kažkas su protu buvo atsitikę. T. T. apskrities PGV VPPS vyriausiojo specialisto R. P. tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 32) matyti, kad tą dieną lijo ir buvo apsiniaukę, dėl to savaime miškas negalėjo užsidegti. Atvykę policijos pareigūnai rado nežinomo žmogaus pėdsakus.

Kaltę dėl 2018-05-27 apie 11.30 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 4 kvartale 27 sklype 0,04 ha miško ploto, kurio vertė 2440,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl apie 12.58 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 14 kvartale 14 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl apie 15.30 valT. T. r., Eičių girininkijoje 41 kvartale 31 sklype 0,33 ha miško ploto, kurio vertė 20112,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl apie 15.48 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 54 kvartale 38 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl apie 17.47 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 22 kvartale 12 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo A. B. pripažįsta. Tokiu būdu 2018-05-27 A. B. padegdamas sugadino 0,4 ha miško ploto, padarydamas 24382 eurų žalą. Šių gaisrų faktą patvirtinaT. T. AVPK Reagavimo skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas (t. 1, b.l. 57T. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos išvykimo apskaitos kortelė, aktai dėl kilusio gaisro, tarnybiniai pranešimai dėl neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimo (t. 1, b.l. 68, 69, 70, 81, 82-83), tarnybinis pranešimas su pridėta fotolentele (t. 1, b.l. 71-73T. T. AVPK KTP specialistės apžiūros protokolas su pridėta fotolentele, kurioje matyti prie gaisravietės esantis degaus skysčio bakas (t. 1, b.l. 75-79). Kaltinamasis teisme parodė, kad dyzelinį tepalą vieną kartą naudojo, jis pasiliko gaisro vietojeT. T. AVPK KTP specialistės apžiūros protokolas su pridėta fotolentele (t. 1, b.l. 85-93), kuriuose užfiksuota žmogaus bato pėdsakas smėlyje įvykio vietoje bei automobilio padangų protektoriaus raštas. Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados Nr. 140-(3242)-IS1-6116 matyti, kad tirti pateiktoje gipsinėje išliejoje užfiksuotas automobilio padangos ridos pėdsakas, 2018-05-27 užfiksuotas įvykio vietos apžiūros metu Šilinės miško 22 kvartale tarp 12 ir 15 sklypųT. T. r., buvo paliktas padangomis, kurių protektoriaus rašto elementų forma, lokalizacija, tarpusavio išsidėstymas ir matmenys yra tokie patys kaip ir tirti pateiktų dviejų priekinių ratų, 2018-06-05 apžiūros metu nuimtų nuo a/m R. L., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padangų (t. 1, b.l. 97-100).

Kaltinamasis teisme iš esmės nenurodė nusikalstamos veikos motyvų, aiškino, kad tuo metu jam kažkas negerai buvo su galva, tačiau medicininiai dokumentai to nepatvirtina: Iš Viešosios T. T. rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centro medicininio pažymėjimo (t. 2, b.l. 108) bei Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ekspertizės akto (t. 2, b.l. 119-120) matyti, jog nėra duomenų, kad nusikaltimo padarymo metu A. B. būtų sirgęs ar serga psichikos sutrikimu, jam niekada nebuvo teiktos psichiatro ir priklausomybės ligų gydytojo paslaugos. Byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad nusikalstamos veikos motyvas buvo kerštas dėl to, kad kaltinamasis 2010 m. sausio 15 d. buvo išleistas į atsargą iš Lietuvos kariuomenės Motorizuotos pėstininkų brigados (duomenys neskelbtini) motorizuotojo pėstininkų bataliono Štabo ir aprūpinimo kuopos Tiekimo būrio Sandėlių skyriaus inžinerinių sprogmenų sandėlininko pareigų (t. 2, b.l. 101-102). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 140-141) jis parodė, kad nežino, kodėl kilo mintis padegti mišką, gal pyktis (vėliau nurodė „matyt pyktis“) ir paaiškino, kad kažkiek buvo piktas, kad jam tarnaujant (duomenys neskelbtini) buvo atleistas, nors galėjo dar dirbti. Liudytoja I. B. teisme paaiškino, kad buvęs sutuoktinis jautė didelę nuoskaudą kai buvo atleistas iš darbo. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 170-171) ji taip pat nurodė, kad vyras jautė nuoskaudą dėl to, kad dar galėjo dirbti, bet buvo atleistas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. K. parodė, kad jam su kolegomis gesinant gaisrą, kilusį 2018-05-12, į gaisravietę atvykęs asmuo (kaip vėliau nustatyta, kaltinamasis A. B.) juos kalbino, pasakojo, kad kareivinėse pradirbo 15 metų. Nelabai jo klausėsi, bet iš jo kalbos jautėsi, kad yra piktas ant „kareivinių“. Aplinkybę, jog padegimo motyvas buvo kerštas, akivaizdžiai patvirtina BPC pateikto skambučio skaitmeninės garso įrašo kopijos, iš kurių matyti, kad 2018-05-12 apie 17.46 val. paskambinęs į BPC (dėl pirmojo kaltinime nurodyto gaisro) A. B., užuot dalykiškai aiškinęs apie gaisro vietą BPC darbuotojams vis minėjo buvusią darbovietę bandydamas įteigti BPC darbuotojai, kad jie (kariškiai) nesiima jokių veiksmų, nors šalia dega miškas: „T. K. bataliona“, „kurie miega, jau baigiam užgesinti“, „jau užgesinom beveik, batalions už tvoros mieg. Lietuvos kariuomenė“, „Lietuvos kariuomenė“, „taip, buvęs Lietuvos kariuomenės tarnautojas“. Darytina išvada, kad paskatos, nulėmusios kaltinamojo pasiryžimą daryti nusikalstamą veiką, buvo ilgus metus kaltinamojo jaustas pyktis dėl, jo manymu, per ankstyvo išleidimo į atsargą, o tokios veikos tikslas buvo pažeminti buvusios darbovietės autoritetą dėl aplink jos teritoriją siaučiančių gaisrų ir nesugebėjimo imtis jokių priemonių. Tokie nusikalstamos veikos motyvai ir tikslas teisiškai gali būti vertinami tik neigiamai ir juos teismas privalo įvertinti skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d. 3 p.).

A. B. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 187 str. 2 d. Byloje nustatyta, kad A. B. tyčia 14 skirtingų vietų – 13 kartų žiebtuvėliu, o 2018-06-01 karinės paskirties pirotechninių gaminių pagalba tyčia sunaikino svetimą turtą jį padegdamas, t.y. sukėlė gaisrus miško masyvuose, išdegindamas 6,69 ha miško ar jo paklotės, veikė visuotinai pavojingu svetimo turto sugadinimo būdu, nes kilęs gaisras sukėlė pavojų ne tik gamtai, bet ir galėjo sukelti pavojų žmonių gyvybei bei sveikatai. Jis suvokė, jog žiebtuvėliu ar karinės paskirties pirotechninių gaminių pagalba sausringu laikotarpiu įžiebus ugnį, gali kilti gaisras, užsidegti ne tik miško paklotė, bet ir augantys medžiai ir kita augalija, nukentėti gyvūnija, bet vis tiek tyčia uždegė mišką keliose vietose ir taip elgėsi laikotarpiu nuo 2018-05-12 iki 2018-06-01, kol buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, taigi jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltės dėl 2018-05-15 apie 15.30 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 49 kvartale 39 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl 2018-05-18 apie 10.30 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 49 kvartale 39 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl 2018-05-22 apie 20.20 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 33 kvartale 12 sklype 0,12 ha miško ploto, kurio vertė 7314,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl 2018-05-27 apie 12.43 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 16 kvartale 3 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl apie 15.35 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 39 kvartale 2 sklype 0,04 ha miško ploto, kurio vertė 2440,00 eurų, padegimo ir sugadinimo, A. B. nepripažįsta.

Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, t.y. sekančią dieną po to, kai buvo sulaikytas sukėlus paskutinį gaisrą, A. B. kaltu taip pat prisipažino tik iš dalies ir parodė, kad sutinka ir prisipažįsta, kad padegė mišką, bet negali nurodyti kiek kartų ir kur jį padegė, bet padegė daugiau kaip 5 vietose ir per kelias dienas. Kiek buvo dienų, kad per dieną sukeltų daugiau nei vieną gaisrą, nepamena. Būdavo, kad atvykęs į mišką spontaniškai sugalvodavo ir padegdavo. Visus padegimus vykdė Sakalinės teritorijoje, važiuodavo savo automobiliu R. L., tik sulaikymo dieną važiavo C. J. automobiliu (t. 2, b.l. 140-141). Tokiu būdu, šios apklausos metu A. B. iš esmės nedetalizavo nei kuriomis dienomis, nei kur padegė mišką, tik nurodė, kad pirmą kartą mišką padegė 2018-05-13 (bylos aplinkybės patvirtina, kad tai padaryta 2018-05-12). Aplinkybę, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenurodė kiek kartų ir kur sukėlė miško gaisrus. A. B. teisme aiškino tuo, kad buvo strese ir nežinojo kiek kur padegė. Pažymėtina, kad tą pačią dieną - 2018-06-02 - jo parodymai buvo patikrinti įvykio vietoje (t. 2, b.l. 142-156), kuris jis parodė mišką padegęs ne visose kaltinime nurodytose vietose: neparodė, kad miško gaisrą jis sukėlė Šilinės girininkijos 30 kvartale 35, 36 sklypuose (2018-05-12), 49 kvartale 39 sklype (2018-05-15 ir 2018-05-18), 33 kvartale 12 sklype (2018-05-22), 16 kvartale 3 sklype ir 39 kvartale 2 sklype (2018-05-22). 2018-12-11 papildomos apklausos metu A. B. patikslino savo duotus parodymus, nurodė kuriose vietose neįvykdė gaisrų (t. 2, b. l. 163-167).

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini)straipsnio 1 dalies nuostatomis, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltumą padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltę dėl miško gaisrų sukėlimo aptartuose epizoduose. A. B. pirmosios apklausos metu aplamai iš esmės nenurodė kuriose vietose sukėlė miško gaisrus motyvuodamas tuo, kad po sulaikymo buvo streso būsenoje. Įvertinant tai, kad jis buvo apklausiamas netrukus po suėmimo, teismas negali nesutikti su tokia kaltinamojo pozicija. Parodymų patikrinimo vietoje minimų vietų jis irgi nenurodė. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad jis nevengė parodyti vietų, kuriose sukėlė gaisrus, išskyrus Šilinės girininkijos 30 kvartale 2018-05-12 sukeltą gaisrą, nes matyti, kad parodęs visas jo prisimintas gaisrų sukėlimo vietas, vėliau jis prisiminė ir parodė dar vieną vietą, kurioje sukėlė miško gaisrą. Parodymų patikrinimo vietoje procesinis veiksmas buvo atliekamas tą pačią dieną kaip ir jo pirmoji apklausa, todėl neatmestina, kad ir parodydamas jo sukeltų gaisrų vietas kaltinamasis jas galėjo neprisiminti dėl didelio streso. Nors civilinio ieškovo atstovas bei liudytojas G. K. parodė, kad prasidėjus miško gaisrams miškininkai fiksavo ratų vėžes, statė kameras, stebėdavo pasalose, bet tą laiką padegėjų neužfiksavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad gaisrai buvo sukelti apibrėžtu laikotarpiu: nuo 2018-05-12 iki 2018-06-01; gaisrų intensyvumas buvo didelis – per šį laikotarpį jie kilo net devyniolikoje vietų; gaisrų lokalizacija apibrėžta - keleto kilometrų spinduliu aplink Motorizuotos pėstininkų brigados (duomenys neskelbtini) motorizuotojo pėstininkų batalioną; visi gaisrų židiniai buvo šalia kelio, kaltinamasis nurodė, kad visus gaisrus jis sukėlė į padegimo vietą atvykdamas automobiliais; po to, kai kaltinamasis buvo sulaikytas, miško gaisrų šioje vietovėje daugiau nekilo. Aptartos aplinkybės leidžia daryti prielaidą, kad ir gaisrus, dėl kurių sukėlimo A. B. kaltės nepripažįsta, sukėlė jis, tačiau nesant nė vieno tai pagrindžiančio įrodymo, šios abejonės traktuotinos kaltinamojo naudai. Dėl aptartų aplinkybių iš kaltinimo A. B. šalintini epizodai dėl: 2018-05-15 apie 15.30 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 49 kvartale 39 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl 2018-05-18 apie 10.30 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 49 kvartale 39 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl 2018-05-22 apie 20.20 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 33 kvartale 12 sklype 0,12 ha miško ploto, kurio vertė 7314,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl 2018-05-27 apie 12.43 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 16 kvartale 3 sklype 0,01 ha miško ploto, kurio vertė 610,00 eurų, padegimo ir sugadinimo; dėl apie 15.35 valT. T. r., Šilinės girininkijoje 39 kvartale 2 sklype 0,04 ha miško ploto, kurio vertė 2440,00 eurų, padegimo ir sugadinimo.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas atsižvelgia į padarytos veikų pavojingumo laipsnį - padarytas tęstinis apysunkis nusikaltimas, kaltinamasis šešiuose nusikalstamos veikos epizoduose sukėlė iš viso net 14 gaisrų; į kaltės formą ir rūšį - veika padaryta tyčia; į veikos stadiją - veika baigta; į kaltininko asmenybę – kaltinamasis neteistas, yra pensinio amžiaus, neturi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 121). Nusikalstamos veikos motyvas buvo kerštas dėl, kaltinamojo manymu, jo ankstyvo atleidimo iš tarnybos, dėl ko gaisrai sistemingai kelių savaičių laikotarpiu buvo sukeliami būtent apie buvusią darbovietę tikslu sumenkinti jos autoritetą. Nusikalstama veika padaryta didžiulė žala gamtai, ji kaltinamojo nėra net iš dalies atlyginta. Aptartų aplinkybių pagrindu kaltinamajam skirtina griežčiausia įstatymo, numatančio atsakomybę už šią nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytas trumpesnis nei jos vidurkis.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2018-06-01 – 2 paros (t. 2, b.l. 174-175) bei suėmimo laikas nuo 2018-06-03 iki 2018-09-24 (t. 2, b.l. 176-181, t. 3, b.l. 7-9).

Kaltinamasis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jis, nors ir pakaltinamas, turi tam tikrų sveikatos problemų (t. 3, b.l. 123-128), yra sulaukęs pensinio amžiaus. Teismas neturi duomenų, kad per visą ikiteisminio tyrimo ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį kaltinamasis būtų pažeidęs jam paskirtų kardomųjų priemonių nustatytą režimą. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtos bausmės vykdymas A. B. atidėtinas trejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p.).

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio apimtis T. T. apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nutartimi (t. 4, b.l. 49-54), paliktinas iki kaltinamajam priklausantis turtas, teisė į kurį laikinai apribota, bus realizuotas CPK nustatyta tvarka, o gautos sumos nukreiptinos civilinio ieškinio patenkinimui.

Kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą - paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ir T. T. apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. nutartimi, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei nurodant būti namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), leidžiant išeiti iš namų nuo 7.00 val. iki 19.00 val., palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paimti kratos metu iš įtariamojo A. B. ir iš įvykio vietų, T. T. AVPK pagal kvitus B serija BBB Nr. 064335 ir Nr. 164336 (t. 1, b.l. 195-198), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Kompaktiniai diskai, kuriuose užfiksuoti BPC garso įrašai, susiję su miško gaisrų sukėlimu, palinktini baudžiamosios bylos medžiagoje.

VĮ Valstybinių miškų T. T. regioninis padalinys pareiškė patikslintą civilinį ieškinį 435112,00 eurų sumai (t. 1, b.l. 145-146, t. 4, b.l. 40-41).

Civilinio ieškovo atstovas teisme paaiškino, kad civilinio ieškinio likę nepatenkinti reikalavimai susideda iš trijų dalių. Pirma dalis - 6520,00 Eur - tiesioginės miško gaisro gesinimo išlaidos, tai yra gaisrų gesinimo išlaidos, kai buvo pasitelktos ne gaisrų gesinimo komandos. Gaisrą gesino ne tik miškininkai, bet ir kiti darbuotojai t.y. mechanizatoriai, vairuotojai, kitų padalinių darbuotojai. Jiems buvo mokama papildomai ir už viršvalandžius ir naktinius budėjimus. Antra dalis – 14592,00 Eur – žala gamtai sunaikinant augantį mišką jį padegant. Trečia dalis – žala gamtai padegant miško paklotę. Antroje ir trečioje dalyse nurodyta žala apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249. Išdegęs plotas apskaičiuotas GPS pagalba.

Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, vadovaujantis BPK taisyklėmis ir joms neprieštaraujančiais kitais teisės aktais, nustatoma, kad atsakovas byloje yra tinkamas, o ieškinys pagrįstas ir jo dydis įrodytas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-124-648/2016, 2K-7-489/2016, 2K-310-699/2017, 2K-94-696/2017).

Tiesiogines miško gaisro gesinimo išlaidas (6520,00 Eur), kaip matyti iš civilinio ieškovo atstovo pateiktų Gaisrų gesinimo ir gaisraviečių tvarkymo sąnaudų (t 3, b.l. 137, 147-147a) sudaro: 1139,40 Eur - degalai, 4101,69 Eur darbo užmokestis, 1278,00 Eur – valstybinio socialinio draudimo įmokų suma. Akivaizdu, kad didžioji kaltinamojo sukeltų miško gaisrų gesinimo naštos dalis teko civilinio ieškovo pasitelktiems darbuotojams, kurie gaisrus gesino kai kuriais atvejais su Valdybos pajėgomis, kai kuriais atvejais, kaip nurodė civilinio ieškovo atstovas S. A., savarankiškai, tai yra nesant skambučių į BPC. Iš civilinio ieškovo pateiktų įrodymų matyti, kad viso gaisrų gesinimui, budėjimui gaisravietėje, prevencinių priemonių atlikimui buvo pasitelkta 29 darbuotojai, atitinkamai už šiuos darbus sumokant atlyginimą bei valstybinio socialinio draudimo išmokas. Vertinant civilinio ieškovo apskaičiuotą miško gesinimui jo sunaudotų degalų kiekį ir kainą, teismas pripažįsta, kad šios sąnaudos buvo būtinos, jos yra racionalios, todėl laikytinos pagrįstomis. A. B. pripažinus kaltu keturiolikoje iš devyniolikos kaltinime nurodytų vietų sukėlus miško gaisrus (73,6 proc.), atitinkamai šiuo procentu mažintina iš atsakovo civiliniam ieškovui priteistina suma miško gesinimo išlaidoms atlyginti – priteistina 4798,72 Eur.

Žala gamtai sunaikinant augantį mišką jį padegant, kaip matyti iš civilinio ieškovo pateikto detalizuoto žalos apskaičiavimo ir jo patikslinimo (t. 1, b.l. 147, t. 4, b.l. 41), sudaro 14592 Eur, dėl 60,8 kietmetrių augančio miško padegimo. Minima žala gamtai apskaičiuota vadovaujantis Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-249 (toliau – Metodika), nustatytais įkainiais: 1.4.2. punkte nustatyta, kad žala įvertinama 60 eurų už 1 kub. metrą medienos, t.y. 3648,00 Eur, kuri, vadovaujantis Metodikos 2.2 punktu - III ir IV brandumo grupės (pribręstančiuose ir brandžiuose) medynuose padidinta taikant koeficientą 2,0, t.y. iki 7296 Eur, bei, vadovaujantis Metodikos 4. Punktu - jeigu miškas sunaikinamas ar sužalojamas jį padegus, patvenkus ar neatsargiai elgiantis su ugnimi, nutekamuoju vandeniu, cheminėmis medžiagomis, naftos produktais, pramoniniais ir komunaliniais buitiniais teršalais bei atliekomis, šios Metodikos priede nurodytas padarytos žalos aplinkai dydis skaičiuojamas taikant koeficientą 2,0. Tokiu būdu galutinė žala už augančio miško sunaikinimą nustatyta 14592 Eur.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žala gamtai dėl miško sunaikinimo padaryta: Iš Valdybos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2018-05-12 Šilinės girininkijos 42 kvartale kilusio gaisro metu medžių kamienai apdegę iki 1 metro aukščiau nuo grunto, iš visų pusių vienodai (t. 1, b.l. 14), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 15-16); 2018-05-13 Šilinės girininkijos 30 kvartale kilusio gaisro metu medžių kamienai apdegę iki 0,5-1 metro aukščiau nuo grunto, iš visų pusių vienodai (t. 1, b.l. 20), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 21-22); 2018-05-14 Šilinės girininkijos 39 kvartale kilusio gaisro metu medžių kamienai gaisravietėje apdegę apie 50 cm aukščiau grunto (t. 1, b.l. 105), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 106); 2018-05-29 Eičių girininkijos 71 kvartale kilusio gaisro metu medžių kamienai (t. 1, b.l. 119), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 120-121); 2018-06-01 Eičių girininkijos 42 kvartale kilusio gaisro metu medžių kamienai apdegę iki 1 metro aukščiau nuo grunto, iš visų pusių vienodai (t. 1, b.l. 14), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 15-16). Liudytojas G. K. parodė, kad po gaisro kai kuriais atvejais miško stovis būna labai blogas, nes medžiai pradeda džiūti. Yra galimybė, kad ateityje medžiai nudžius. Apdegę medžiai prarado savo vertę.

Teismas, įvertinęs aptartus įrodymus bei civilinio ieškovo pateiktus taksavimo lapus (t. 1, b.l. 142-143) bei žuvusių medžių tūrio apskaičiavimo lenteles (t. 1, b.l. 148-1490 sprendžia, kad civilinis ieškovas teisingai apskaičiavo žalą gamtai dėl miško sugadinimo jį padegant, todėl iš kaltinamojo priteistina 14592 Eur šiai žalai atlyginti.

Žalą gamtai sunaikinant miško paklotę ją padegant, kaip nurodo civilinis ieškovas pateiktame žalos apskaičiavime ir jo patikslinime (t. 1, b.l. 147, t. 4, b.l. 41), sudaro 414000 Eur. Ši žala apskaičiuota vadovaujantis Metodikos fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos aplinkai žalos dydžio skaičiavimo įkainių 4. Punktu, pagal kurį Miško paklotės žalojimas ar ėmimas (pažeidžiant nustatytąją tvarką) įkainojamas 3 eurais už 1 kv. metrą miško paklotės, bei Metodikos 4. punktu, t.y. už paklotės padegimą, apskaičiuota suma padidinta taikant koeficientą 2.0.

Baudžiamojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad žala gamtai dėl miško paklotės sunaikinimo padaryta: Iš Valdybos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad 2018-05-12 Šilinės girininkijos 42 kvartale kilusio gaisro metu paklotė gaisravietėje visame plote išdegusi (t. 1, b.l. 14), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 15-16); 2018-05-13 Šilinės girininkijos 30 kvartale kilusio gaisro metu miško paklotės viršutinė dalis (žalioji) visoje gaisravietėje išdegusi (t. 1, b.l. 20), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 21-22); 2018-05-14 Šilinės girininkijos 16, 15, 8, 54 kvartaluose kilusio gaisro metu išdegė miško paklotė (t. 1, b.l. 47), tai matyti ir T. T. AVPK Kriminalistinių tyrimų poskyrio fotolentelės (t. 1, b.l. 45); 2018-05-27 Šilinės girininkijos 4 kvartale kilusio gaisro metu medžių išdegė miško paklotės viršutinė dalis (žalioji) visoje gaisravietėje (t. 1, b.l. 70), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 72); Tą pačią dieną Šilinės girininkijos 22 kvartale kilusio gaisro metu išdegė miško paklotės viršutinė dalis (žalioji) visame gaisravietės plote (t. 1, b.l. 82), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 83); 2018-05-29 Eičių girininkijos 71 kvartale kilusio gaisro metu išdegė miško paklotė ir medžių kamienai (t. 1, b.l. 119), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 120-121); 2018-06-01 Eičių girininkijos 42 kvartale kilusio gaisro metu paklotė gaisravietėje visame plote išdegusi (t. 1, b.l. 14), tai matyti ir iš fotolentelės (t. 1, b.l. 15-16); Liudytojas G. K. parodė, kad dėl kaltinamojo veiksmų padaryta žala ir paklotei, augmenijai, gyvūnijai, vabzdžiams. Iš civilinio ieškovo pateiktų įrodymų – gaisraviečių schemų ir miško gaisro aktų (t. 3, b.l. 148-198, t. 4, b.l. 2-28) matyti, kad šie dokumentai parengti po kiekvieno kilusio gaisro. Iš civilinio ieškovo 2019-03-25 rašto (t. 4, b.l. 40) matyti, kad išdegusios paklotės apskaičiavimui naudotas instrumentas T. P. 6H, išdegintos paklotės plotus apskaičiavo Šilinės girininkijos girininkas B. A. ir Eičių girininkijos girininkas E. Š. tuoj pat likvidavus gaisro židinius. Pateikta minimo matavimo įrenginio techninė specifikacija (t. 4. B.l. 42-46). Civilinio ieškovo atstovas S. A. paaiškino (t. 4, b.l. 31-33), kad išdegęs plotas buvo matuojamas nurodytu įrenginiu apeinant išdegusį plotą. Gaisravietės schemos sukonfigūruotos programos, visi taškai nustatyti pagal koordinačių sistemą, ranka nieko nebuvo braižoma. Žmogus šio ploto negali nei padidinti nei sumažinti.

Ginčo dėl to, kad civilinis ieškovas būtų neteisingai apskaičiavęs išdegusio miško paklotės plotą, baudžiamojoje byloje nėra. Pažymėtina, T. T. apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistai, preliminariai nustatydami išdegusio miško plotą visais atvejais nurodė žymiai didesnius plotus, nei vėliau juos apskaičiavo civilinio ieškovo atstovai, kas įrodo, jog jokio suinteresuotumo nurodyti didesnius išdegusio miško paklotės plotus, bei tokiu būdu dirbtinai padidinti padarytos žalos sumą, jie neturėjo.

Aptartų aplinkybių pagrindu, įvertinus aplinkybę, kad A. B. pripažintinas kaltu dėl 6,69 ha miško paklotės sugadinimo ją padegant, įvertinant civilinio ieškovo atstovo nurodytą naudoto matavimo įrenginio paklaidą (0,5 proc.), iš kaltinamojo priteistina 399393,00 Eur miško paklotei padarytos žalos atlyginimui (66900 m² x3x2-0,5 proc.)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nagrinėjamas vadovaujantis rungimosi principu, tai yra: civilinis ieškovas pateikia savo įrodymus ir argumentus dėl žalos fakto ir jos dydžio, o civilinis atsakovas juos motyvuotai paneigia arba pripažįsta. Šioje baudžiamojoje byloje žalos faktą ir jos dydį civilinis ieškovas įrodė rašytiniais įrodymais, jo atstovo paaiškinimais teisme, kitais leistinais įrodymais. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies vadovaudamasis dviem argumentais: nepripažįsta apskaičiuotų sumų dėl vietų, kurių jis nepadegė, o ten, kur pripažįsta padegęs mišką, teigia, kad neteisingai apskaičiuota žala - „nesąmoningos sumos“. Teisinių argumentų, kokios sumos civiliniame ieškinyje apskaičiuotos neteisingai, nei kaltinamasis nei jo gynėjas teismui nepateikė. Argumentas, kad civilio ieškinio suma yra didelė, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, negali būti pagrindu sumažinti priteistinos žalos sumą. Pažymėtina, kad civilinis ieškovas reikalauja atlyginti tik turtinę žalą. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais žala padaryta tyčia, todėl šiuo atveju atsižvelgti į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį teismas negali (CK 6.282 str. 3 d.).

Civilinį ieškinį patenkinus iš dalies iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai priteistina iš viso 418783,72 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamojo paimtų automobilių gabenimo į policijos kiemą ir į saugojimo aikštelę išlaidos – 80,04 eurų (t. 2, b. l. 1-7), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš A. T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, įpareigojant kaltinamąjį minimą sumą nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant pervesti T. T. AVPK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 m. (dviejų metų) laisvės atėmimo bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-06-01 iki 2018-06-02 – 2 paras bei suėmimo laiką nuo 2018-06-03 iki 2018-09-24.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., paskirtos bausmės vykdymą A. B. atidėti trejiems metams, įpareigojant jį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti iki kaltinamajam priklausantis turtas, teisė į kurį laikinai apribota, bus realizuotas CPK nustatyta tvarka. Gautas sumas nukreipti civilinio ieškinio patenkinimui.

Kardomąją priemonę - intensyvią priežiūrą - palikti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, paimtus kratos metu iš A. B. ir iš įvykio vietų, T. T. AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti. Kompaktinius diskus, kuriuose užfiksuoti BPC garso įrašai, susiję su miško gaisrų sukėlimu, palikti baudžiamosios bylos medžiagoje.

VĮ Valstybinių miškų T. T. regioninio padalinio civilinį ieškinį patenkinti iš dalies - iš A. B. civilinio ieškovo naudai priteisti 418783,72 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Iš kaltinamojo paimtų automobilių gabenimo į policijos kiemą ir į saugojimo aikštelę išlaidas – 80,04 pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš A. T. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, įpareigojant kaltinamąjį minimą sumą nuosprendžiui įsiteisėjus nedelsiant pervesti T. T. AVPK sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui T. T. apylinkės T. T. rūmus.