- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-31
- Bylos Nr.
- eI-4115-463/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Aukštaitijos vandenys“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–5), prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. liepos 16 d. sprendimą Nr. IT02 (toliau – ir Sprendimas).
Skundu pareiškėja nesutinka su jai pritaikyta su pažeidimu susijusi netinkamų finansuoti projektų išlaidų 51 328,94 Eur suma. Laikosi pozicijos, kad konstatuotas pažeidimas projekto vykdymo eigoje neturėjo jokios įtakos konkurencijos ribojimui ir yra mažareikšmis. Agentūra Sprendimą priėmė formaliai, neatsižvelgusi į išsamius pareiškėjos paaiškinimus ir pagrįstas faktines aplinkybes. Mano, kad reikalavimas statybos vadovui turėti ypatingojo statinio statybos vadovo kvalifikaciją nėra perteklinis, o, priešingai, yra logiškas, įtvirtintas atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, kurių pagrindu buvo galima manyti, kad objektas bus priskirtas ypatingų statinių kategorijai. Šis reikalavimas nustatytas, remiantis įgyvendintų projektų patirtimi ir tuo, kad: 2007–2013 m. projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžyje ir Ramygaloje“ buvo nustatyta ypatingo statinio kategorija; vandentiekio ir nuotekų šuliniuose atliekami darbai priskiriami potencialiai pavojingų darbų kategorijai, todėl ir statinys turi būti priskirtas ypatingų statinių kategorijai; pagal tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento nuostatas, projektavimo metu galėjo būti pasirinkti sprendimai įrengiant inžinerinius tinklus giliau kaip 7 m, skaičiuojant nuo vidutinės žemės amplitudės iki vamzdžio apačios, kas tokį statinį priskiria ypatingų statinių grupei; Velžio kelias ir Tilvyčio g. yra regioniniai keliai, kurie priskirti prie ypatingų statinių, todėl dirbant šioje zonoje yra atliekami ypatingi darbai; būtent statinio projekto vadovas nustato ir projektuojamam statiniui paskiria statinio kategoriją (Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 14 punktas). Aptariamas reikalavimas įtvirtintas ne tik remiantis pagrįstomis aplinkybėmis, bet ir siekiant, kad būtų užtikrinta, jog nepriklausomai nuo to, kokius projektinius sprendinius pasirinks sutartį vykdantis rangovas, jis turėtų pakankamą kvalifikaciją viešojo pirkimo sutarčiai vykdyti. Nurodo, kad projektuotojas iš esmės pasirinko kitokius technologinius sprendinius, kurie jam leido statinio nepriskirti ypatingo statinio kategorijai. Pareiškėja pavėluotai gavo Agentūros 2017 m. birželio 21 d. raštą, kuriame buvo nurodytos pastabos dėl galimo atliktų pirkimo procedūrų trūkumo, todėl prieš pasirašant ir pradedant įgyvendinti rangos sutartį pareiškėja neturėjo galimybės atsižvelgti į minėtas pastabas. Tai reiškia, kad pareiškėja per projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatytą terminą negavusi nurodytų Agentūros pastabų, visiškai pagrįstai pasirašė rangos sutartį. Atitinkamai 2017 m. balandžio 20 d. buvo paskelbta darbų pradžia, o minėtas pastabas pareiškėja gavo tik 2017 m. gegužės 17 d., t. y. 4 mėnesius praleidusi nustatytą terminą pastaboms pateikti. Ginčijamas reikalavimas neribojo ir konkurencijos tarp tiekėjų, nebuvo gauta jokių pretenzijų ar prašymų patikslinti pirkimo sąlygas. Neatitinka tikrovės ir Agentūros argumentas, kad buvo pažeisti skaidrumo ir nediskriminavimo principai. Jeigu būtų pripažinta, mano, kad konstatuotas pažeidimas yra tik formalaus pobūdžio ir neturi jokio faktinio ar galimo finansinio poveikio, todėl pataisos šiuo atveju negalimos. Pačiame Sprendime apibrėžtas pažeidimo mažareikšmiškumas, kas patvirtina, kad sankcija už tokį pažeidimą paskirta nepagrįstai. Darbų vykdymo metu nustatyti reikalavimai nepadarė jokios realios žalos. Atsižvelgus į tai, laikosi pozicijos, kad finansinė pataisa šiuo konkrečiu atveju neturėjo būti pritaikyta.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra atsiliepimu į pareiškėjos skundą (1 t., b. l. 31–34) su juo nesutiko ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad nors pareiškėjos pirkimo dokumentuose statybos darbų vadovui buvo nustatytas reikalavimas turėti kvalifikacijos atestatą, suteikiantį teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo pareigas, ne nemažesnę kaip 3 metų patirtį dirbant ypatingo statinio vadovu ir patirtį dirbant ypatingo statinio statybos vadovu bent viename projekte, tačiau pagal pirkimo techninę specifikaciją ir kitus duomenis, pareiškėjos perkamas objektas priskirtas neypatingųjų statinių grupei. Pati pareiškėja 2018 m. birželio 27 d. rašte nurodė, kad aptarti reikalavimai nustatyti siekiant apsidrausti, jeigu statinys būtų priskirtas ypatingų statinių grupei. Toks argumentas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pripažintas pažeidimas faktiškai nebuvo padarytas. Objektyvūs duomenys (statybos leidimai ir kt.) patvirtina, kad statomi objektai yra priskirti neypatingų statinių kategorijai, todėl pareiškėja turėjo nustatyti tik minimalius tiekėjų ir dalyvių kvalifikacijos reikalavimus, tam, kad būtų išvengta dirbtinai apribotos tiekėjų konkurencijos. Todėl pagrįstai skundžiamu Sprendimu buvo konstatuota, kad pareiškėjos pirkimo dokumentuose nustatyti statybos vadovo kvalifikaciniai reikalavimai pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus proporcingumo, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principus, 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją bei neatitinka Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 4, 7 ir 10 punktų. Tyrimas atliktas tinkamai, o pareiškėjos skundo argumentai vertintini kritiškai, kadangi Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pritaikyta 2 proc. finansinė pataisa, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis administracinėje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Agentūra 2016 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. (29-2-)-APVA-732 „Dėl projektui „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Panevėžio mieste ir rajone“ priskirtų pirkimų patikros procedūrų“ (2 t., b. l. 5) informavo pareiškėją, kad nustatė projekto „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Panevėžio mieste ir rajone“ (toliau – ir Projektas) pirkimų patikros būdą (2 t., b. l. 6). Pareiškėja 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 4.1-1090 „Dėl išankstinės vieno etapo patikros“ (2 t., b. l. 7) informavo Agentūrą, kad išankstinei vieno etapo patikrai Projekto pirkimo „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Panevėžio m. pietvakarinėje dalyje, bei Keramikų, Žemaičių, Sodų, Šiaulių, Stoties, Durpyno ir Velžio kelias gatvėse“ (toliau – ir Pirkimas) dokumentus galima rasti CVP IS, pirkimo procedūrų dokumentai (1 t., b. l. 79–129, 132–195) ir rangos sutarties projektas (1 t., b. l. 129–131) išsiųsti nurodytais adresais. Pareiškėja (užsakovas) ir rangovas 2017 m. vasario 2 d. pasirašė rangos sutartį Nr. 014-T-01/23 (1 t., b. l. 197–198). Agentūra ir pareiškėja 2017 m. balandžio 7 d. sudarė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 05.3.2-APVA-R-014-51-0004 „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra Panevėžio mieste ir rajone“ sutartį Nr. 05.3.2-APVA-R-014-51-0004 (1 t., b. l. 53–58; projekto aprašymas – b. l. 59–67; finansinės sąlygos – b. l. 68–73), kuria nustatyta Projekto finansavimo tvarka ir sąlygos. Įvertinusi pareiškėjos 2016 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 4.1-1090 „Dėl išankstinės vieno etapo patikros“ pateiktus dokumentus ir informaciją, Agentūra priėmė 2017 m. gegužės 17 d. raštą Nr. (29-2-2)-AVPA-1078 „Dėl pateiktų atliktų procedūrų derinimo“ (1 t., b. l. 35), kuriuo informavo pareiškėją apie Projekto Pirkimo atliktų procedūrų patikrinimą ir pranešė apie nustatytą esminį trūkumą, dėl kurio galimai buvo apribota tiekėjų konkurencija ir pažeistos VPĮ 3 straipsnio nuostatos. Agentūra prašė pateikti paaiškinimą, kodėl pirkimo dokumentuose nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai statybos darbų vadovui turėti teisę eiti ypatingojo statinio statybos vadovo pareigas ir turėti patirties dirbant būtent ypatingųjų statinių statybos vadovu, jei buvo perkamas neypatingasis statinys. Kaip Agentūra nurodė Sprendime, pareiškėja 2017 m. gegužės 30 d. raštu Nr. 4.1.-607 (1 t., b. l. 21) nurodė, kvalifikacinis reikalavimas nustatytas tam, jeigu statinys būtų paskirtas ypatingų statinių grupei. Atsakydama, Agentūra 2017 m. birželio mėn. raštu Nr. (29-2-2)AVPA-1345 „Dėl pateiktų atliktų procedūrų derinimo“ (2 t., b. l. 8) informavo pareiškėją, kad įvertinus jos pateiktą papildomą informaciją Projekto Pirkimo vertinimo procedūros derintinos su sąlygomis, kurios teikiamos neatitikimų ataskaitoje (2 t., b. l. 9–10). Agentūra 2018 m. birželio 19 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-911 „Dėl įtariamo pažeidimo“ (1 t., b. l. 7) informavo pareiškėją apie priimtą 2018 m. birželio 4 d. sprendimo dėl pažeidimo projektą Nr. IT02 (1 t., b. l. 8–13). Gavusi šį projektą, pareiškėja 2018 m. (2017 m. laikytinas kaip rašymo apsirikimas) birželio 27 d. raštu Nr. 18-530 „Dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių paaiškinimo“ (1 t., b. l. 14–17) prašė planuojamą taikyti sankciją panaikinti. Rašte iš esmės nurodyti analogiški argumentai išdėstyti skunde teismui. Vis dėlto nustačiusi, kad pateikti paaiškinimai nepaneigė padaryto pažeidimo fakto, Agentūra 2018 m. liepos 23 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1239 „Dėl nustatyto pažeidimo“ (1 t., b. l. 44–45) informavo ir pateikė pareiškėjai skundžiamą Sprendimą (1 t., b. l. 46–52), kuriuo konstatuota, kad vykdant Projekto Pirkimą buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti skaidrumo bei nediskriminavimo principai bei VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje numatytas draudimas dirbtinai riboti tiekėjų konkurenciją ir pritaikyta 2 proc. finansinė pataisa.
Pareiškėja, iš esmės neginčydama Agentūros nustatytų faktinių aplinkybių, nesutinka su Sprendimu, kuriuo pritaikyta 2 proc. finansinė pataisa, savo poziciją grindžia iš esmės tuo, kad (i) reikalavimas statybos vadovui turėti ypatingojo statinio statybos vadovo kvalifikaciją yra pagrįstas ir dirbtinai neribojo konkurencijos tarp tiekėjų (pasiūlymus pateikė viso 8 tiekėjai, iš jų nebuvo gautų pretenzijų dėl pirkimo sąlygų aiškinimo be to nebuvo atmestas nė vienas pasiūlymas), (ii) Agentūra pastabas dėl Pirkimo procedūros pateikė vėliau nei nustatyta Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, kurios patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) (2018 m. sausio 25 d. redakcija), 475 punkte (iii) nepagrįstai ir neteisėtai pritaikyta finansinė pataisa, kadangi konstatuotas pažeidimas yra formalus ir mažareikšmis.
Dėl kvalifikacinio reikalavimo statybos vadovui atitikimo VPĮ 3 straipsnio ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimams
VPĮ (2016 m. rugsėjo 20 d. redakcija) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija užtikrina, kad atliekant pirkimo procedūras būtų laikomasi skaidrumo ir nediskriminavimo principų. Pagal VPĮ 32 straipsnį: perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos (teisės verstis atitinkama veikla, finansinio, ekonominio ir techninio pajėgumo) reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (1 dalis); perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos. Jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, tikslūs ir aiškūs. (2 dalis). Kaip minėta, perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, skirtas sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi. Nors perkančioji organizacija, vykdydama šią pareigą, turi teisę pasirinkti, kokius minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus nustatyti pirkimo sąlygose, tačiau ši perkančiųjų organizacijų pasirinkimo laisvė nėra neribota. Pirma, perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų, taip pat draudžiama nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus, todėl VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime. Kvalifikaciniai reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo sutarties įvykdymo sudėtingumui, t. y. negali būti didesni, nei reikalauja pirkimo objektas. Taigi VPĮ nuostatos įtvirtina perkančiosios organizacijos teisę nustatyti tik minimalius pirkimo dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir tuo siekiama, kad tokie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Kadangi reikalavimai tiekėjams susiaurina visų galimų dalyvių sąrašą tam tikrų tiekėjų nenaudai, tai perkančioji organizacija turėtų kreipti ypatingą dėmesį į tokių kriterijų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą kiekvieno viešojo pirkimo kontekste bei įvertinti tokio (leistino) ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyrą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėse byloje Nr. 3K-3-126/2010 ir kt.). Yra išaiškinta, kad konkurenciją riboja pernelyg aukšti specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams. Perkančiosios organizacijos nustatyti aukšti arba pernelyg specifiniai reikalavimai pateisinami tik tada, jeigu pateikiamas patikimas ir įtikinamas tokių reikalavimų nustatymo pagrindimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Agentūra, įvertinusi Projekto Pirkimo dokumentų III skyriaus „Tiekėjų kvalifikaciniai reikalavimai“ 4.12.11 (3.12.11 laikytinas rašymo apsirikimu) papunktį, kuriame nurodyta, kad: „Pavienis dalyvis / jungtines veiklos dalyvis (visi jungtinės veiklos partneriai bendrai) privalo pasiūlyti darbų vadovą, kuris atitiktų žemiau nurodytus reikalavimus: a) Kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti ypatingo statinio statybos vadovo (statinių grupės – inžineriniai tinklai; vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) vadovo; b) Ne mažesnė kaip 3 metų patirtį dirbant ypatingo statinio vadovu; c) patirtis dirbant ypatingo statinio (statinių grupės – inžineriniai tinklai; vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai) statybos vadovu bent viename projekte“, pripažino, kad juo pažeidžiami VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Pareigą pagrįsti šį kvalifikacinį reikalavimą turi būtent pareiškėja. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią pagrindžiant aukštų arba specifinių kvalifikacijos reikalavimų nustatymo tikslingumą, ypač tais atvejais, kai dėl tokių reikalavimų nustatymo kyla ginčų arba abejonių, perkančioji organizacija privalo patikimai ir įtikinamai įrodyti jos nustatyto kvalifikacijos reikalavimo ir kandidato ar dalyvio gebėjimo įvykdyti sutartį priežastinį ryšį. Tokiu įrodymu gali būti ypatinga perkamo objekto svarba ar sutarties, kuria siekiama įsigyti šį objektą, specifinė paskirtis (VPĮ 36 straipsnio 1 dalis, 1 dalies 5 punktas), arba tai, kad aukštą kvalifikacinį reikalavimą pateisina viešojo intereso apsauga (žr. Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2008 ir kt.).
Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjos pateiktus įrodymus, darytina išvada, kad šiuo atveju pareiškėja nepateikė patikimų ir įtikinamų įrodymų, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas yra pagrįstas. Priešingai, iš pačios pareiškėjos pateiktų motyvų matyti, kad kvalifikacinis reikalavimas buvo nustatytas iš esmės nevertinant jo atitikties VPĮ 3 straipsnio 1 dalies ir VPĮ 32 straipsnio 2 dalies reikalavimams. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai nepagrindžia kvalifikacinio reikalavimo atitikimo pirkimo objektui, jo sudėtingumui. Aplinkybės, kad pareiškėja kvalifikacinį reikalavimą grindė savo įgyvendintų projektų patirtimi, nepaneigia pareiškėjos pareigos laikyti VPĮ nustatytų reikalavimų ir nustatyti minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Kaip matyti, pareiškėja iš esmės neturėjo jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokios aukštos kvalifikacijos reikalavimo nustatymą. Galima daryti išvadą, kad argumentai, kuriais pareiškėja grindė pirkimo objekto priskyrimą prie ypatingųjų statinių, yra hipotetinio pobūdžio, nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Pažymėtina, kad visus pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus, kurie neva pagrindžia kvalifikacinio reikalavimo pagrįstumą, paneigia byloje pateikti pareiškėjai išduoti statybos leidimai (1 t., b. l. 36–43), kuriuose nurodyta, kad statiniai nepatenka į ypatingųjų statinių grupę. Vertinant pareiškėjos argumentą, kad kvalifikaciniai reikalavimai dirbtinai neapribojo konkurencijos tarp tiekėjų, nes Pirkime dalyvavo 8 tiekėjai, nebuvo gauta jokių pretenzijų ir nebuvo atmestas nė vienas pasiūlymas atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr. 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017 ir kt.), kurioje išaiškinta, kad pretenzijų gavimas ar jų negavimas vykdant viešuosius pirkimus negali būti lemiamas dalykas sprendžiant, ar nustačius kvalifikacinį reikalavimą nebuvo pažeisti VPĮ reglamentuojantys principai. Atitinkamai ir aplinkybė, kad vykdant Pirkimą nebuvo ikiteisminių ar teisminių ginčų nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo pažeisti VPĮ saugomi viešųjų pirkimų procedūrų principai. Įvertinus ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą spręstina, kad jis yra perteklinis ir ribojantis potencialių tiekėjų skaičių. Atitinkamai, nustačius, kad ginčo kvalifikaciniai reikalavimai pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus skaidrumo ir nediskriminavimo principus, akivaizdu, kad dirbtiną konkurencijos ribojimą šiuo atveju ir lėmė pareiškėjos veiksmai, pažeidžiantys skaidrumo ir nediskriminavimo principus. Pagrindų nesutikti su konstatuotais pažeidimais nenustatyta. Todėl, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia konstatuotų VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų skaidrumo ir nediskriminavimo principų bei VPĮ 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją tarp tiekėjų pažeidimų. Šias išvadas neigiantys pareiškėjos argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl Taisyklių 475 punkto pažeidimo
Taisyklių 40 skirsnis reglamentuoja vieną iš pirkimų vykdymo etapų – pirkimų patikrą. Pagal Taisyklių 463 punktą: įgyvendinančioji institucija, atlikdama pirkimų patikrą, derina išankstinės ir paskesnės pirkimų patikros elementus; išankstinė pirkimų patikra atliekama iki pirkimo pradžios arba pirkimo sutarties sudarymo; išankstinės pirkimų patikros tikslas – galimų pažeidimų prevencija; paskesnė pirkimų patikra atliekama tikrinant projektų vykdytojų pateiktus mokėjimo prašymus ir nustatant išlaidų atitiktį finansavimo reikalavimams; pirkimų patikra neatliekama dėl tų projekto išlaidų, kurios apmokamos supaprastintai, išskyrus atvejus, kai kyla įtarimas, kad projekto išlaidos, kurios apmokėtos supaprastintai, patirtos nesilaikant VPĮ (kai jis turi būti taikomas) nustatytų procedūrų. Taisyklių 464 punkte nustatyta, kad: kai pareiškėjas, projekto vykdytojas ar partneris yra perkančioji organizacija pagal VPĮ reikalavimus, jis atsako už VPĮ ir kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymąsi; ne perkančioji organizacija atsako už Sutarties dėl ES veikimo principų ir šiose Taisyklėse nustatytų reikalavimų laikymąsi. Tai reiškia, kad išankstine patikra siekiama galimų pažeidimų prevencijos. Kaip matyti nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžiamo Sprendimo neteisėtumą motyvuoja tuo, kad Agentūra pažeidė Projekto Pirkimo patikros procedūrą, t. y. skundžiamo Sprendimo neteisėtumą kildina iš to, kad Agentūra Taisyklių 475 punkte nustatyta tvarka, t. y. ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pirkimų dokumentų gavimo dienos nepateikė jokių pastabų apie Pirkimą. Visgi, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes ir tai, kad šių teisės nuostatų analizė leidžia teigti, jog išankstinė patikra tėra tik procedūros dalis siekiant gauti finansavimą ir toks vertinimas nėra laikomas sprendimu atitinkamo projekto išlaidos finansuoti, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjos argumentas, jog Agentūra nustatytu laiku nepateikė pastabų dėl Pirkimo neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl Sprendimo, kuriuo, atlikus tyrimą, konstatuotas VPĮ nuostatų pažeidimas, teisėtumas ir pagrįstumas. Šioje vietoje pažymėtina, kad net ir išankstinės patikros metu suteiktas pritarimas pateiktiems Pirkimo dokumentams, šiuo atvejų jokių pastabų nepateikimas, nevaržo Agentūros diskrecijos, laikantis Taisyklėse nustatytos tvarkos, pradėti įtariamo pažeidimo tyrimą (Taisyklių 477 punktas). Todėl atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos argumentas dėl Sprendimo neteisėtumo kildinamas iš klaidingo Taisyklių nuostatų vertinimo, nėra tiesiogiai susijęs su kokiu nors Sprendimo neteisėtumo aspektu bei pagrįstas objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais, kad buvo pažeistos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl finansinės pataisos
Vertinant pareiškėjai taikytos finansinės priemonės teisėtumą, proporcingumą ir pagrįstumą, pažymėtina, kad netinkamų finansuoti išlaidų sumą Agentūra apskaičiavo, atsižvelgusi į Europos Komisijos 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. C(2013) 9527 patvirtintas viešai prieinamas Gaires. Gairių taikymą numato Taisyklių 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 6 punktas. Šio priedo 10 punkte nustatyta, jog kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias 10.1–10.4 punktuose nustatytas aplinkybes. Sprendime nurodyta, kad nustatant taikytinos finansinės pataisos dydį, atsižvelgta į tai, kad: pirkimas nekėlė tarptautinio susidomėjimo – Pirkimas vykdytas supaprastinto atviro konkurso būdu, užsienio tiekėjai dalyvauti Pirkime nebuvo kviečiami ir pasiūlymų nepateikė; buvo ribojama tiekėjų konkurencija; gauti 8 pasiūlymai, nei vienas tiekėjas dėl konkurenciją ribojančio reikalavimo nebuvo atmestas. Agentūra nustatė lengvinančią aplinkybę – Pirkimu siekiama visai visuomenei reikšmingų tikslų – gyventojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės, aplinkos apsaugos. Taip pat Agentūra, atsižvelgusi į tai, kad nustatytas kvalifikacinis reikalavimas, pažeidęs VPĮ nuostatas, iš esmės neturėjo įtakos viešojo pirkimo rezultatams ir paramos sutarties vykdymui, galima finansinio poveikio rizika nebuvo nustatyta, dėl jo fondai nepatyrė realių finansinių nuostolių, įvertino jį kaip formalų ir mažareikšmį. Įvertinus pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad konkurencija apribota minimaliai (gauti 8 pasiūlymai), nė vienas pasiūlymas nebuvo atmestas, Agentūra sumažino taikytiną 5 proc. finansinę pataisą iki 2 proc. Šiuo atveju pareiškėja iš esmės neskundė aritmetinio finansinės pataisos apskaičiavimo, tiesiog nesutiko su tuo, kad, nors pažeidimas pripažintas formaliu ir mažareikšmiu, už jį vis tiek buvo pritaikyta 2 proc. finansinė pataisa. Vertinant šiuos pareiškėjos argumentas atkreiptinas dėmesys į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kuri priimta sprendžiant bylą analogiško pobūdžio faktinių aplinkybių kontekste išaiškinta, kad vien tik aplinkybė, kad nebuvo įvertinta, ar kilo konkretūs, apčiuopiami padariniai, nereiškia, jog neigiamų padarinių apskritai nekilo. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, betarpiškų, matomų neigiamų padarinių. Pastebėtina, kad net ir formalūs pirkimo dokumentų trūkumai faktiškai gali atgrasyti potencialius dalyvius nuo dalyvavimo viešajame pirkime, o esamiems dalyviams gali realiai sutrukdyti pateikti tinkamą pasiūlymą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, kad skaidrumo, viešumo, vienodo vertinimo ar kitų pagrindinių viešųjų pirkimų vykdymo imperatyvų pažeidimas gali sudaryti pagrindą taikyti griežtas poveikio priemones, nes tokie pirkimo trūkumai paprastai negali būti laikomi mažareikšmiais (žr. 2017 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-2046/2013 ir kt.). Panašaus požiūrio laikosi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Airija prieš Komisiją, C?199/03 ir kt.). Atsižvelgus į tai, kas nustatyta ir formuojamą administracinių teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjos pozicija ir sprendžia, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai konstatuotų VPĮ pažeidimų pagrindu pritaikė sumažintą 2 proc. finansinę pataisą.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad Agentūra išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes, skundžiamame Sprendime padarė pagrįstas išvadas, kurios priimtos remiantis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nepadarė esminio procedūrinio pažeidimo, turėjusio užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl nėra pagrindo skundžiamo Sprendimo naikinti pareiškėjos skunde nurodytais motyvais. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.