Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovams R. K. ir R. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (toliau– ir Panevėžio RATC) teismui paduotu prašymu prašė solidariai priteisti iš atsakovų R. K. ir R. K. 254,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau– ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovai 2017 m. spalio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto, esančio Biržų rajono savivaldybėje, kuris buvo tinkamas eksploatuoti, ir kuriame nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą penki asmenys, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravę du asmenys, savininkai. Todėl atsakovams kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovai per 2017 m. spalio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpį vietinės rinkliavos nemokėjo, todėl ji išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakovai iki teismo posėdžio atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėja prašo iš atsakovų solidariai priteisti vietinės rinkliavos mokestį už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y., šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatyme (toliau– ir Rinkliavų įstatymas) nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ (2019 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcijos Nr. XIII-2104 galiojusios iki 2020 m. sausio 1 d.) 68 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Nuo 2020 m. sausio 1 d. galiojančios MAĮ redakcijos (2018 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija Nr. XIII-1329) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-603-602/2021 išaiškino, kad MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigalioję nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo pakeitimo įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi ir 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. TA-507-789/2021, 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-489-624/2023, 2023 m. birželio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-487-463/2023; 2023 m. rugpjūčio 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eTA-561-821/2023). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., LVAT 2005 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).

Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m. gruodžio 6 d. Be to, teismas įvertino pareiškėjos pateiktus dokumentus ir nustatė, kad atsakovams vietinės rinkliavos skola už 2018 ir 2019 metus buvo apskaičiuota dar iki MAĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2020 m. sausio 1 d.), kas yra pagrindas vietinės rinkliavos priteisimui už 2023 metus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2023 m. sausio 1 d. Apibendrinant aptartas teisės aktų nuostatas, LVAT praktiką, šiuo atveju vietinė rinkliava gali būti priteista tik už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., o vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. yra pasibaigęs senaties terminas, todėl prašymas šioje dalyje atmestinas.

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamojoje byloje vertinamas pareiškėjos reikalavimo priteisti iš atsakovų vietinės rinkliavos įsiskolinimą per laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (toliau– ir ginčo laikotarpis), pagrįstumas.

Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina savivaldybės taryba savo sprendimu. Vietinė rinkliava Biržų rajono savivaldybės (toliau– ir Savivaldybė) teritorijoje skaičiuojama, vadovaujantis Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintais Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, galiojusiais nuo 2017 m. spalio 1 iki 2022 m. kovo 31 d. (toliau– ir 2017 m. Nuostatai), bei Biržų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. T-23 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, galiojančiais nuo 2022 m. balandžio 1 d. (toliau– ir 2022 m. Nuostatai). 2017 m. Nuostatų 5.13 punktu pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal 2017 m. Nuostatų 60 punktą Administratorius atlieka vietinės rinkliavos įmokų sumokėjimo, permokų grąžinimo ir skolų išieškojimo apskaitą ir administravimą. 2022 m. Nuostatų 4.12 punktu pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas, o pagal šių Nuostatų 6, 20, 35, 36, 51 punktus vietinės rinkliavos administratorius Nuostatų nustatyta tvarka organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos mokėtojų registravimą, apskaičiuoja vietinę rinkliavą, organizuoja ir vykdo vietinės rinkliavos surinkimą, rengia mokėjimo pranešimus, suėjus atsiskaitymo terminams identifikuoja skolininkus ir pradeda skolų išieškojimo procedūras.

2017 m. Nuostatų 5.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal šių Nuostatų 5.5 punktą nekilnojamojo turto objektai– pastatai su priklausiniais ir ar priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre. 2017 m. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (22 punktas), vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti šių Nuostatų 1 priede (34 punktas). 2017 m. Nuostatų 22.1 punktas nustato, kad pastovioji dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Kintamoji dedamoji pagal 2017 m. Nuostatų 22.2 punktą nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Vietinė rinkliava apskaičiuojama 2017 m. Nuostatų 24-28 punktuose nustatyta tvarka. 2022 m. Nuostatų 4.4 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą. Pagal šių Nuostatų 4.5 punktą nekilnojamojo turto objektai – pastatai su priklausiniais ir (ar) priskirtais naudoti žemės sklypais ar be jų, kitos patalpos, nepaisant registracijos Nekilnojamojo turto registre. 2022 m. Nuostatais įvesta dvinarė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios dedamosios ir kintamosios dedamosios (21 punktas), vietinės rinkliavos dydžiai yra nustatyti 2022 m. Nuostatų 1 priede (33 punktas). 2022 m. Nuostatų 21.1 punktas nustato, kad pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis. Kintamoji dedamoji pagal 2022 m. Nuostatų 22.2 punktą nustatoma Savivaldybės teritorijoje esančių nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga. Vietinė rinkliava apskaičiuojama šių Nuostatų 22-32 punktuose nustatyta tvarka.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovams ginčo laikotarpiu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos pateiktais duomenis (2022 m. liepos 19 d. objekto patikrinimo pažyma Nr. 46), šiame žemės sklype yra gyvenamosios paskirtis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, tinkamas eksploatuoti, tačiau nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Šiame gyvenamajame name nuo 2017 m. spalio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę penki asmenys, nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. gyvenamąją vietą buvo deklaravę du asmenys, todėl atsakovai kaip šio būsto savininkai, remiantis 2017 m. Nuostatų 5.4 punktu ir 2022 m. Nuostatų 4.4 punktu, privalėjo mokėti vietinę rinkliavą, apskaičiuotą šių Nuostatų nustatyta tvarka. Pareiškėjos pateikta skolos pažyma patvirtina, kad atsakovai per 2017 m. spalio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpį nėra sumokėję 254,50 Eur vietinės rinkliavos. Kadangi byloje vietinės rinkliavos skolos 2017 m. spalio 1 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. laikotarpiui taikoma senatis, iš atsakovų pareiškėjai priteistina 240,32 Eur vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Pareiškėja apie susidariusią vietinės rinkliavos skolą atsakovus informavo įspėjimu.

Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1-2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2210-2011, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012).

Atsižvelgus į aukščiau nurodytą teisinį vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reglamentavimą bei įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio RATC reikalavimas priteisti iš atsakovų per 2017 m. spalio 1 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpį susidariusį rinkliavos įsiskolinimą, tenkinamas iš dalies ir iš atsakovų priteistina 240,32 Eur vietinės rinkliavos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.86 straipsnio 1 dalį, bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, jeigu jie nėra susitarę kitaip ar įstatymai nenustato ko kita. Įvertinus tai, vietinės rinkliavos mokėjimas yra solidari abiejų atsakovų prievolė.

Pareiškėja prašė iš atsakovų solidariai priteisti 15,00 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Bylos duomenimis, teisines paslaugas Panevėžio RATC teikė advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).

Ginčas dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, dėl kurio pareiškėja buvo priversta prašymu kreiptis į teismą, nelaikomas kaip išskirtinis, dėl šių ginčų yra suformuota plati Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija. Teismo vertinimu, prašymui dėl vietinės rinkliavos priteisimo parengti naudojimasis profesinėmis advokato paslaugomis yra susijęs su perteklinėmis išlaidomis, Panevėžio RATC prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo turėjo galimybę parengti savo vidinio administravimo pajėgumais. Teismas sprendžia, kad prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus, todėl Panevėžio RATC prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas. Darant nurodytą išvadą, atsižvelgiama į naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, (žr., pvz., 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėse bylose Nr. eTA-904-968/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021; 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-627-624/2021; 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-689-789/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-256-520/2022 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą patenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centrui solidariai iš R. K. ir R. K. 240,32 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų ir 32 euro centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Likusioje dalyje prašymą atmesti.

Uždarosios akcinės bendrovės Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.