Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-66-526/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
1S-66-526/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eugenijus Antanauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1S-66-526/ 2022
(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2022 m. rugpjūčio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eugenijus Antanauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties, kuria paliktas nenagrinėtu Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos teikimas dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

1. Palangos apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-890/2013 buvo nuspręsta iš nuteistojo D. R. priteisti Institucijos naudai 1285,19 Eur (4437,50 Lt) ekstradicijos išlaidų, kurios pripažintos proceso išlaidomis. Iki šios dienos priteista suma skolininko nėra geranoriškai sumokėta, taip pat nėra priverstine tvarka išieškota.

2. Plungės apylinkės teisme 2022 m. sausio 24 d. buvo gautas Institucijos teikimas, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 3 punktu prašoma išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos D. R. atžvilgiu vykdymo perdavimo Jungtinei Karalystei.

3. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmai 2022 m. liepos 7 d. nutartimi Institucijos teikimą atmetė. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 patvirtintu Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurios įgyvendina 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (OL 2005 L 76, p. 16). Teismas nurodė, jog pagal taisyklių 5 punktą klausimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingai institucijai Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka nagrinėja ir nutartimi išsprendžia sprendimą dėl piniginės sankcijos priėmęs teismas. Šį sprendimą teismas priima savo iniciatyva pagal baudžiamojoje byloje esančią medžiagą arba piniginę sankciją vykdančios institucijos teikimą. Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. kovo 3 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-61-870/2022, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas klausimas dėl policijos įstaigos teismui pareikšto teikimo dėl piniginės sankcijos (dėl priteistos proceso išlaidų sumos) perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos narei, nurodė, kad „Nagrinėjamu atveju bausmę vykdanti institucija yra antstolis, nes būtent policija ir kreipiasi į antstolį dėl išduoto vykdomojo rašto vykdymo, pati to neatlieka. Byloje susidarė minėtam teisės aiškinimui prieštaraujant situacija, jog Institucija (Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas) neturėjo teisės su teikimu kreiptis į teismą, o teismas nagrinėti teikimą dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos narei“ (Nutarties 13 punktas).

Atsižvelgdamas į pirmiau paminėtą teisinį reguliavimą ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje suformuotą išaiškinimą, taip pat tai, kad nagrinėjamoje byloje su teikimu dėl D. R. paskirtos piniginės sankcijos perdavimo vykdyti Jungtinei Karalystei į teismą kreipėsi ne antstolis, o Policijos departamentas, teismas sprendė, kad yra pagrindas teikimą palikti nenagrinėtą.

Šalies argumentai

4. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos skundu prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutartį ir išduoti liudijimą dėl piniginės sankcijos skolininko D. R. atžvilgiu vykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

5. Institucijos vertinimu, CPK 583 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad “vykdymo proceso normų taikymo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai.”. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkte yra numatyta, kad “vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti gali pateikti tik išieškotojas ar jo atstovas, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija ar pareigūnas [..] ”. Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 287 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 5 d. nutarimo Nr. 219 „Dėl Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3 punkte yra nurodyta, kad „[..] piniginę sankciją vykdanti institucija privalo pateikti baudžiamąją bylą išnagrinėjusiam teismui teikimą [..]. Kartu su šiuo teikimu teismui pateikiamas liudijimo projektas, antstolio surašytas išieškojimo negalimumo aktas, dokumentai [..]“. Taigi, bandant įgyvendinti priverstinio vykdymo veiksmus ir nustačius aplinkybes, dėl kurių antstolis negalėjo atlikti priverstinio išieškojimo veiksmų, antstolis nutraukia vykdomąją bylą ir išduota išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo ir yra užbaigiama vykdomoji bylą (CPK 629 str. 631 str.). Taigi, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir aplinkybę, jog vykdomasis dokumentas nėra pateiktas antstoliui, kuris galėtų vykdyti priverstinio išieškojimo veiksmus, laikytina, kad Policijos departamentas yra teismo piniginę sankciją vykdanti institucija, kuri ir sprendžia kaip teismo paskirta sankcija bus vykdoma (pvz. taikos sutartimi, priverstinai per antstolį, ar kitaip), todėl teismas netinkamai ir neobjektyviai vertino bylos aplinkybes bei priėmė nepagrįsta ir neteisėtą nutartį.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos skundas dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties paliekamas nenagrinėtu.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundu ir teismui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos nesuteikia teisės Institucijai ginčyti apylinkės teismo nutarties, kuria netenkintas teikimas dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos narei.

Motyvuojamoji dalis

8. Iš apygardos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Institucijos teikimas dėl piniginės sankcijos perdavimo vykdyti kitai Europos Sąjungos narei buvo išnagrinėtas vadovaujantis BPK 362 straipsniu, numatančiu su nuosprendžio vykdymu susijusių klausimų išsprendimo tvarką. Šiuo pagrindu priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys yra skundžiamos BPK 364 straipsnio tvarka.

9. Vadovaujantis BPK 364 straipsnio 2 dalimi, nutartis dėl šio Kodekso 361, 362, 362¹, 363, 365, 365¹ straipsniuose nurodytų klausimų gali apskųsti prokuroras, nuteistasis, asmuo, dėl kurio turto konfiskavimo priimtas sprendimas, ir jų gynėjas, nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą, juridinio asmens atstovas, o kai klausimas susijęs su nuosprendžio vykdymu civilinio ieškinio atžvilgiu, – taip pat civilinis ieškovas ir civilinis atsakovas arba jų atstovai.

10. Šioje įstatymo normoje yra įtvirtintas baigtinis sąrašas asmenų, turinčių teisę apskųsti nuosprendžių vykdymo procese priimtas pirmosios instancijos teismo nutartis. Jokių kitų subjektų, kurie galėtų skųsti teismo nutartį dėl klausimų, susijusių su nuosprendžio vykdymu, BPK ar kiti teisės aktai nenumato. Nagrinėjamu atveju, Institucija tarp minėtų subjektų nepatenka, todėl nėra teisinio pagrindo nagrinėti jos skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties. Jeigu valstybės institucija ar pareigūnas mano, jog reikia skųsti teismo sprendimą, tokiu atveju gali kreiptis į prokurorą, kuris, įvertinęs poreikį, gali pasinaudoti teise tokį sprendimą skųsti BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į išdėstytą, tokio pobūdžio skundas paliekamas nenagrinėtu. Tokios nuomonės yra laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje ( 2022 m. kovo 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-61-870/2022, 2017 m. kovo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-85-307/2017, 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-330-1076/2021).

11. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog Jungtinė Karalystė nėra Europos Sąjungos valstybė narė, todėl kad vadovautis BPK straipsniais, kurie numato Lietuvos Respublikos teismų paskirtų piniginių sankcijų perdavimo vykdyti kitoms Europos Sąjungos valstybėms narėms reikėtų ir atitinkamos nuorodos į tai leidžianti daryti normatyvinį aktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 362 str., 364 str.,

Nutarė:

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2022 m. liepos 7 d. nutarties palikti nenagrinėtą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eugenijus Antanauskas