- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-01
- Bylos Nr.
- eA-2586-629/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01480-2019-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas
- Pareiškėjas
- "Dilesta"
- Atsakovas
- Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba Dilesta
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko, ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Dilesta“ skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Dilesta“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Dilesta“, bendrovė) elektroninių ryšių priemonėmis 2019 m. balandžio 16 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1ŠE-26 laikinai uždrausti tiekti, siūlyti į rinką ir demonstruoti produktą (įtempiamąsias lubas) (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjo manymu, buvo pažeista Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1-12 „Dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintame Tarnybos patikrinimų atlikimo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatyta patikrinimo atlikimo tvarka, nes patikrinimo metu patalpose nebuvo bendrovės direktoriaus ar už gaminių saugą ir kokybę atsakingo, direktoriaus įgalioto darbuotojo. Patikrinimą atliko Tarnybos darbuotoja A. Š., dalyvaujant pareiškėjo vadybininkui, kuris bendrovėje nėra atsakingas už parduodamų gaminių saugą ir kokybę. UAB „Dilesta“ direktorius 2019 m. kovo 27 d., kitą dieną po patikrinimo atlikimo, dar iki patikrinimo akto ir Sprendimo gavimo, pats susisiekė su Tarnybos darbuotoja A. Š., nurodė, kad visus produktų dokumentus UAB„Dilesta“ turi, su Tarnybos darbuotoja buvo tartasi, kad ji atvyks į UAB „Dilesta“. Tarnybos darbuotoja pokalbio metu nenustatė jokio termino įtempiamųjų lubų medžiagos eksploatacinių savybių deklaracijai pateikti, o iš karto po pokalbio el. paštu atsiuntė patikrinimo aktą ir Sprendimą. 2019 m. kovo 27 d. el. paštu gautas patikrinimo aktas buvo registruotas dar iki jo pateikimo el. paštu susipažinti pareiškėjo direktoriui, pažeidžiant Aprašo reikalavimus. Tarnybos darbuotojos A. Š. surašytas patikrinimo aktas neatitinka Tarnybos direktoriaus 2016 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl dokumentų formos patvirtinimo“ patvirtintos Patikrinimo akto formos, nes nėra nurodyta, koks pareiškėjo atstovas dalyvavo patikrinime, ar pareiškėjo atstovas turėjo įgaliojimus pateikti patikrinimo metu prašomus dokumentus, nenurodyta, kodėl patikrinimo metu nebuvo pateikti prašomi dokumentai ir kokia informacija dėl gaminio eksploatacinių savybių deklaracijos patikrinimo metu A. Š. iš viso buvo pateikta. Nors patikrinimo akte nurodoma, kad tikrintas gaminys – įtempiamos lubos, tačiau nenurodyta jokia gaminį identifikuojanti informacija.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pareiškėjas nesutiko su Tarnybos konstatuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 738 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 697 „Dėl Mažmeninės prekybos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – ir Mažmeninės prekybos taisyklės) 8.3 punkto pažeidimu. Pareiškėjas pažymėjo, kad įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 0761-CPR-0344 Tarnyba turi nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. (reg. Tarnybos Nr. 5-5143), kai šis produktas buvo tikrintas. Tarnyba tuomet patvirtino, kad pateikta įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaracija yra tinkama. Tą pačią įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 0761-CPR-0344 pareiškėjas pateikė Tarnybai 2019 m. kovo 27 d. ir 2019 m. balandžio 7 d.
4. Iš paskutinio gauto Tarnybos atsakymo paaiškėjo, kad pateikta eksploatacinių savybių deklaracija tariamai neatitinka 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (toliau – ir Reglamentas Nr. 305/2011, Reglamentas) III priede nurodytos eksploatacinių savybių deklaracijos formos. Pareiškėjo įsitikinimu, Tarnybos reikalavimas pateikti Reglamento Nr. 305/2011 III priede nurodytą eksploatacinių savybių deklaracijos formą atitinkančią eksploatacinių savybių deklaraciją yra nepagrįstas. Po patikrinimo Tarnyba pateikė pareiškėjui reikalavimą pateikti įtempiamųjų lubų naudojimo, montavimo instrukcijas, saugos informaciją, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais teisės aktais remdamasi tokios informacijos prašo ir kaip ji susijusi su Sprendimo pagrįstumu. Įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaracijoje Nr. 0761-CPR-0344 yra nurodyta specialūs naudojami techniniai dokumentai – DESCOR Techninio surinkimo instrukcijos, kurios yra viešai randamos.
5. Sprendime nurodyta, kad jis priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (toliau – ir PSĮ) 16 straipsniu, kuris nustato, kad produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų, 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų ir 10 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų reikalavimus. Sprendime nenurodyta, kokį konkrečiai aptariamo įstatymo straipsnį ir punktą pareiškėjas pažeidė. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, Tarnyba pažeidė PSĮ 16 straipsnio 2 dalyje nurodytus įpareigojimus, pareiškėjui operatyviai komunikuojant, nereagavo į teikiamą informaciją ir paaiškinimus, nevertino, kad dėl nepagrįstai pritaikytų rinkos ribojimo priemonių, besitęsiančių ilgą laiką ne dėl pareiškėjo kaltės, jis patiria nuostolius (negautos pajamos, netesybos), nes negali laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų užsakovams ir atlikti lubų apdailos darbų.
6. Pareiškėjo manymu, Sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įvardintus proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, atsakomybės už priimtus sprendimus, išsamumo principus, taip pat teisėtų lūkesčių principą, kai po atlikto patikrinimo 2018 m. pateikus įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaraciją Nr. 0761-CPR-0344, Tarnyba ją buvo pripažinusi tinkama.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
8. Atsakovas nurodė, kad, asižvelgiant į 2019 m. kovo 25 d. Tarnybos pavedimą Nr. 3V-473, Tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus patarėja 2019 m. kovo 26 d. atliko pareiškėjo patikrinimą, kuriame taip pat dalyvavo pareiškėjo atstovas, kuris, susipažinęs su aukščiau minimu pavedimu, jį pasirašė. Kaip ir yra numatyta Aprašo 26 punkte, Tarnybos patarėja, pradėdama patikrinimą, paprašė pareiškėjo atstovo pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti, t. y. įtempiamų lubų ženklinimo lenteles, instrukcijas, gaminių saugą ir (ar) kokybę patvirtinančius dokumentus, eksploatacinių savybių deklaraciją lietuvių kalba, t. y. dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo turėti pardavimo ar paslaugų teikimo vietoje, kad galėtų teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti būtinus dokumentus vartotojams.
9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad patikrinimo akte nurodyta, jog tikrintas gaminys – įtempiamosios lubos, tačiau nenurodyta jokia gaminį identifikuojanti informacija, pažymėjo, kad patikrinimo metu nepavyko identifikuoti lubų, kadangi jos nebuvo paženklintos. Nebuvo ženklinimo lentelės nei ant prekių, nei ant pakuotės, todėl, nesant ženklinimo, susieti pateiktus dokumentus patikrinimo metu nebuvo galimybės. Prekių gavimo dokumentai patikrinimo metu pateikti nebuvo. Nors patikrinimo akte nėra išsamiau identifikuojamos įtempiamosios lubos, tačiau pareiškėjui yra žinoma, kokios įtempiamos lubos buvo patikrintos ir dėl kokių įtempiamų lubų priimtas patikrinimo aktas. Šį faktą patvirtina tai, jog po patikrinimo atlikimo, t. y. 2019 m. kovo 27 d., pareiškėjo atstovas dėl minimų įtempiamų lubų teikė paaiškinimus.
10. Taryba atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Reglamento Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Kurie statybos produktai turi darniąsias technines specifikacijas, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-601 „Dėl reglamentuojamų statybos produktų sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas Reglamentuojamų statybos produktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas). Sąrašo 11.11 punkte nurodomos įtempiamosios lubos. Taigi, nagrinėjamu atveju, įtempiamosios lubos į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamos Reglamento Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos rinkai tiekiami statybos produktai, nurodyti Sąraše ir turintys darniąsias technines specifikacijas, tame tarpe įtempiamosios lubos, turi turėti gamintojo išduotą eksploatacinių savybių deklaraciją (lietuvių kalba), parengtą kaip nustatyta produkto darniojoje techninėje specifikacijoje, vadovaujantis Reglamento Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 21 straipsnio 16 punkte nurodyta, kad pateikdami į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekdami jai statybos produktą, gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrina, kad statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracija, prie produkto pridedamos montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija būtų parengtos Lietuvos Respublikos valstybine kalba, t. y. tie dokumentai turi būti pateikiami pardavimo vietoje nedelsiant, kas patikrinimo metu nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, patikrinimo akte teisėtai bei pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas pateikė pardavimui įtempiamąsias lubas, kurioms nepateikta eksploatacinių savybių deklaracija lietuvių kalba, tai neatitinka Sąrašo reikalavimų, ir tuo pažeidė Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 punkte, Reglamente Nr. 305/2011 ir Statybos įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Atsiliepimas
11. Atsakovas nurodė, kad pagal Aprašo 51 punktą, patikrinimo akto baigimo data yra laikoma data, kai supažindinamas ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Patikrinimo aktas registruojamas, t. y. įrašoma data ir registracijos numeris, kai patikrinimo aktą pasirašo (ar kitokiu būdu supažindinamas) tikrinamo ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Taigi, pagal Aprašą, jeigu tikrinamo ūkio subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo su patikrinimo aktu supažindinamas ne fiziškai, o kitokiu būdu, pavyzdžiui el. būdu išsiunčiant patikrinimo aktą, patikrinimo aktas registruojamas, įrašant datą ir registracijos numerį. Pareiškėjo vadovas su patikrinimo aktu buvo supažindintas patikrinimo aktą pateikiant el. būdu, todėl pareiškėjo vadovui išsiunčiant užregistruotą patikrinimo aktą el. laišku, Apraše įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.
12. Atsakovas pažymėjo, kad patikrinimo metu įtempiamųjų lubų pardavimo vietoje eksploatacinių savybių deklaracijos nebuvo. Minimą faktą patvirtina ir prie patikrinimo akto pridedamas pareiškėjo atstovo paaiškinimas, kuriame nurodoma, kad atitikties deklaracijos nerado. Taigi, pareiškėjas, vykdydamas įtempiamųjų lubų prekybą, vartotojams nepateikė eksploatacinių savybių deklaracijos, todėl pažeidė Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 punktą. Aplinkybė, kad po atlikto patikrinimo pareiškėjo vadovas pateikė Tarnybai eksploatacinių savybių deklaraciją, neturi teisinės reikšmės konstatuojant, kad buvo pažeisti Mažmeninės prekybos taisyklėse įtvirtinti reikalavimai, kadangi eksploatacinių savybių deklaracija privalo būti pateikiama kartu su parduodamomis įtempiamosiomis lubomis. Tarnybai po patikrinimo pateiktos eksploatacinių savybių deklaracijos nėra galimybės susieti su patikrinimo metu tikrintomis įtempiamosiomis lubomis, t. y. nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas pateikė būtent tikrintoms įtempiamosioms luboms gamintojo parengtą eksploatacinių savybių deklaraciją. Būtent ūkio subjektui tenka pareiga įrodyti, jog statybos produktai, kuriais ūkio subjektas prekiauja, statybos produktų dokumentai atitinka teisės aktuose jiems keliamus reikalavimus, o, negalint tai padaryti, ūkio subjektas turi prisiimti dėl to kylančias neigiamas pasekmes.
13. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, Tarnyba nėra patvirtinusi, kad pateikta įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaracija yra tinkama. Pareiškėjas teismui tai patvirtinančių įrodymų taip pat nėra pateikęs. Pareiškėjo argumentas, kad Tarnyba į pareiškėjo el. laišku pateiktą įtempiamųjų lubų eksploatacinių savybių deklaraciją nesureagavo ir į pareiškėjo el. laišką neatsakė, nagrinėjamu atveju Sprendimo priėmimo teisėtumui ir pagrįstumui teisinės reikšmės neturi, kadangi pareiškėjo el. laiškas buvo gautas po Sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
14. Pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. ir 2019 m. liepos 22 d. pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad po skundo priėmimo teisme ir atsiliepimo į jį gavimo, Tarnyba toliau tęsė tyrimą, vyko susirašinėjimas, pareiškėjas Tarnybai teikė prašomus dokumentus, taip pat gavo iš atsakovo prašytą pateikti informaciją. Pareiškėjo manymu, pateikti papildomi įrodymai patvirtina skundžiamo Sprendimo nepagrįstumą bei tai, kad Tarnyba tik po Sprendimo priėmimo atliko tyrimą, tokiu būdu pažeisdama pareiškėjo teisę būti išklausytam per administracinę procedūrą iki sprendimo priėmimo. Pareiškėjas 2019 m. liepos 22 d. taip pat pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II.
15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. liepos 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Tarnybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1ŠE-26 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 480 Eur bylinėjimosi išlaidų.
16. Teismas nustatė, kad:
16.1 Tarnybos 2019 m. kovo 25 d. pavedimu Nr. 3V-473 buvo pavesta pareiškėjo parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), patikrinti įtempiamas lubas, nurodytas 2019 m. vasario 22 d. pranešime (reg. Nr. 5-1879).
16.2 2019 m. kovo 27 d. patikrinimo akte nustatyta, kad 2019 m. kovo 26 d. atliktas pirminis patikrinimas, jog tikrintas gaminys (prekė) – įtempiamosios lubos (antras lentelės stulpelis), tačiau į rinką pateiktų gaminių (prekių) kiekis (penktas lentelės stulpelis) nepateiktas. Patikrinimo akte nurodyta, jog įtempiamosiomis lubomis, kurioms nepateikta eksploatacinių savybių deklaracija lietuvių kalba (nekonkretizuotas gaminys), prekiauti draudžiama ir nurodyta iki 2019 m. balandžio 8 d. pateikti administracinės bylos nagrinėjimui reikalingus duomenis. Akte taip pat nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pardavimui įtempiamąsias lubas, kurioms nepateikta eksploatacinių savybių deklaracija lietuvių kalba, tai neatitinka Sąrašo reikalavimų. Tuo pažeisti Mažmeninių prekybos taisyklių 8.3 punkto reikalavimai bei Reglamento (ES) Nr. 305/2011 ir Statybos įstatymo reikalavimai.
16.3 Patikrinimo metu dalyvavo pareiškėjo atstovas, darbuotojas. Iš pareiškėjo darbuotojo paaiškinimo, pateikto atsakovo darbuotojai, matyti, kad patikrinimo metu nebuvo pateikta „atitikties deklaracija“.
16.4 Tarnyba 2019 m. kovo 27 d. Sprendimu nusprendė „laikinai uždrausti tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti įtempiamąsias lubas, kol bus atlikti įtempiamųjų lubų saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, t. y. kol bus pateikti pareiškėjo teikiamų rinkai įtempiamųjų lubų eksploatacinių savybių deklaracijos lietuvių kalba, atitinkamai su 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OJ L 88, 4.4.2011, p. 5–43) (toliau – Reglamentas Nr. 305/2011) ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) reikalavimais“. Sprendime nurodoma, kad produktas yra įtempiamosios lubos, tačiau nei pagaminimo data, nei kiekis, partijos numeris ar kiti duomenys nenurodyti, nurodant, kad „informacija nepateikta“. Sprendime konstatuota, kad „produktai gali būti pavojingi“, nes į rinką tiekiami neturint eksploatacinių savybių deklaracijos lietuvių kalba.
16.5 Pareiškėjo atstovas 2019 m. kovo 27 d. pateikė atsakovui el. paštu tikrinimo metu prašytą pateikti atitikties deklaraciją su vertimu į lietuvių kalbą.
17. Teismas nurodė, kad aktualios ginčui redakcijos Produktų saugos įstatymo 16 straipsnyje numatyti rinkos ribojimo priemonių taikymo pagrindai, o 17 straipsnyje – rinkos ribojimo priemonės. Pagal PSĮ 16 straipsnio 2 dalį Tarnyba gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors jis ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pagal 17 straipsnio 3 dalį visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Teismas apžvelgė Reglamento Nr. 305/2011 4 straipsnio nuostatas dėl eksploatacinių savybių deklaracijos, Mažmeninės prekybos taisyklių 8.3 punkto nuostatas, pagal kurias pardavėjui draudžiama parduoti prekes be jų atitikties privalomiesiems dokumentų reikalavimams, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi, taip pat Aprašo 19, 26, 27, 30, 31 nuostatas dėl patikrinimo atlikimo tvarkos. Teismas vertino, kad Sprendimas turi atitikti ir bendriesiems viešojo administravimo principams, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams individualiam administraciniam aktui.
18. Teismas vertino, kad Sprendime nėra aiškiai įvardintos konkrečios teisės aktų nuostatos (pvz., tiesiog nurodoma, kad pažeistas Reglamentas ir Statybų įstatymas, nenurodant kokią konkrečiai nuostatą pareiškėjas pažeidė, ir kaip pažeidimas pasireiškė); Sprendime nurodoma, kad draudimas bendrovei yra priimtas, vadovaujantis PSĮ 14, 16 ir 17 straipsniais, tačiau įrodymų, kad pareiškėjas prekiavo nesaugiomis įtempiamosiomis lubomis ir tokios išvados pagrindimo Sprendime, nenurodyta; nėra nurodyti konkretūs veiksmai ir aplinkybės, kurių pagrindu pareiškėjui laikinai uždrausta tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti įtempiamąsias lubas, kol bus atlikti įtempiamųjų lubų saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė; patikrinimo metu nefiksuota jokiomis priemonėmis tikrintas produktas ir tikrinimo akte nenurodyta, jog apskritai nebuvo produkto ženklinimo; nėra objektyvių duomenų, iš kurių galėtų būti matyti, kokie dokumentai patikrinimo metu buvo pareikalauti; iš tikrinimą atlikusios tarnybos darbuotojos paaiškinimo taip pat neaišku, ar pavedimas buvo įvykdytas, t. y. ar įtempiamosios lubos kaip prekė buvo tikrintos natūroje; nei Sprendime, nei patikrinimo akte nėra nurodoma informacija, kad pareiškėjas yra teikęs įtempiamųjų lubų eksploatacinių savybių deklaraciją, nustatyti neatitikimai su pateikta eksploatacinių savybių deklaracija, kad buvo vykdomi ir ankstesni pareiškėjo patikrinimai.
19. Teismas darė išvadą, kad Tarnyba, priimdama skundžiamą Sprendimą, neišsamiai atlikto patikrinimo akto pagrindu, nesurinkusi objektyvių duomenų apie tikrintą produktą ir jo keliamą grėsmę vartotojų saugai, nesuteikdama administracinėje procedūroje dalyvauti tikrinto ūkio subjekto atstovui ir nevertindama po patikrinimo pateiktos informacijos (deklaracijos), nemotyvuodama išvados apie produktų pavojingumą, priėmė nepagrįstą Sprendimą ir pritaikė neproporcingą rinkos ribojimo priemonę. Teismas vertino, kad Sprendimas kartu su jo priėmimo pagrindu sudarančiais pavedimu tikrinti ir patikrinimo aktu neatitinka objektyvumo, išsamumo ir taikomų priemonių proporcingumo reikalavimų (VAĮ 3 str. 2, 3, 13 p.). Teismo vertinimu, pakankamo pagrįstumo ir išsamumo neatitinkantis Tarnybos sprendimas, kuriuo nemotyvuotai pritaikyta proporcingumo reikalavimų neatitinkanti rinkos ribojimo priemonė, negali būti paliktas galioti.
III.
20. Atsakovas Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti Tarnybos Sprendimą teisėtu ir pagrįstu.
Žemesnės instancijos teismas
21. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Produktų saugos įstatymo nuostatas, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo sprendimas gali būti pripažįstamas nepagrįstu ir panaikintas.
22. Dėl teismo sprendimo argumentų, kad Tarnyba nesuteikė galimybės administracinėje procedūroje dalyvauti tikrinto ūkio subjekto atstovui, atsakovas nurodo, kad patikrinimas buvo atliktas dalyvaujant pareiškėjo vadybininkui, kuris, susipažinęs su pavedimu atlikti patikrinimą, nei žodžiu, nei teikdamas paaiškinimą raštu, nenurodė, kad nėra įgaliotas patikrinimo metu atstovauti pareiškėją, priešingai, susipažinęs su pavedimu, jį pasirašė bei patikrinime dalyvavo. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus patarėja neturėjo jokio pagrindo abejoti, jog pareiškėjo atstovas negali atstovauti pareiškėjo patikrinime. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad ūkio subjektas turi pasirūpinti tuo, kad vidinė ūkio subjekto darbo tvarka būtų organizuojama tinkamai bei patikrinimo metu dalyvautų, ūkio subjekto nuomone, tinkamas jį atstovauti asmuo, o nenusistačius konkrečios tvarkos ar ūkio subjekto darbuotojams netinkamai atliekant savo pareigines funkcijas, ūkio subjektas prisiima dėl tokios tvarkos nebuvimo ar netinkamo darbuotojų funkcijų atlikimo kylančias neigiamas teisines pasekmes.
Atsiliepimas
23. Atsakovas nesutikdamas su teismo vertinimu, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą neišsamiai atliko patikrinimą, nesurinko objektyvių duomenų apie tikrintą produktą ir jo keliamą grėsmę vartotojų saugai, nemotyvavo išvados apie produktų pavojingumą bei nevertino po patikrinimo pateiktos informacijos (deklaracijos), pažymi, kad kaip nurodyta Aprašo 26 punkte, Tarnybos Vilniaus regiono rinkos priežiūros skyriaus patarėja, pradėdama patikrinimą, paprašė pareiškėjo atstovo pateikti dokumentus, reikalingus patikrinimui atlikti, t. y. įtempiamų lubų ženklinimo lentelės, instrukcijas, gaminių saugą ir (ar) kokybę patvirtinančius dokumentus, eksploatacinių savybių deklaraciją lietuvių kalba, t. y. dokumentus, kuriuos ūkio subjektas privalo turėti pardavimo ar paslaugų teikimo vietoje, kad galėtų teisės aktų nustatyta tvarka, pateikti būtinus dokumentus vartotojams. Patikrinimo metu nepavyko identifikuoti lubų, kadangi jos nebuvo paženklintos. Nebuvo ženklinimo lentelės nei ant prekių nei ant pakuotės, kaip nurodyta standarto EN 14716:2004 Įtempiamosios lubos. Reikalavimai ir bandymo metodai (Stretched ceilings – Requirements and test methods) priede ZA.3. Susieti pateiktus dokumentus, nesant ženklinimo patikrinimo metu nebuvo galimybės. Prekių gavimo dokumentai patikrinimo metu pateikti nebuvo. Atsakovo manymu, patikrinimo aktas negali būti vertinamas ar pripažįstamas kaip neteisėtas vien dėl to, kad patikrinimo akte įtempiamos lubos nebuvo identifikuotos, kadangi minimą aplinkybę nulėmė pareiškėjo veiksmai, t. y. pareiškėjas nepateikė ženklinimo lentelės nei ant prekių, nei ant pakuotės, kaip tai įtvirtinta teisės aktuose.
24. Atsakovo manymu, teismas netinkamai aiškino bei taikė PSĮ nuostatas, nurodydamas, kad Tarnyba turėjo nustatyti produkto keliamą grėsmę vartotojų saugai bei motyvuoti išvadą apie produkto pavojingumą bei nepagrįstai sprendė, kad Tarnyba, priimdama Sprendimą, neišsamiai atlikto patikrinimą bei nesurinko objektyvių duomenų apie tikrintą produktą. Atsakovas akcentuoja, kad pagal Statybos įstatymo 21 straipsnio 16 punktą, pateikdami į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekdami jai statybos produktą, gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrina, kad statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracija, prie produkto pridedamos montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija būtų parengtos Lietuvos Respublikos valstybine kalba, t. y. tie dokumentai turi būti pateikiami pardavimo vietoje nedelsiant, kas patikrinimo metu nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kad patikrinimo metu pareiškėjas įtempiamąsias lubas į rinką teikė nepaženklintas teisės aktų nustatyta tvarka bei neturint eksploatacinių savybių deklaracijos lietuvių kalba, t. y. Tarnybai nebuvo pateikti įtempiamų lubų atitikties produktų saugos reikalavimams įrodymai, Sprendime teisėtai ir pagrįstai padaryta išvada, jog įtempiamosios lubos gali būti pavojingos. Atsakovas, remdamasis PSĮ 14 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 16 straipsnio 1, 2 dalių, 17 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, nurodo, kad pagrįsta abejonė gali būti pakankamas pagrindas taikyti atitinkamas rinkos ribojimo priemones, todėl Tarnyba neturėjo pareigos papildomai vertinti pareiškėjo platinamų įtempiamųjų lubų keliamos grėsmės vartotojų saugai bei teikti išvadą apie produkto pavojingumą, nes toks vertinimas būtų perteklinis.
25. Atsakovo įsitikinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus individualiam administraciniam aktui.
Atsiliepimas
26. Pareiškėjas UAB „Dilesta“ atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
27. Pareiškėjas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pareiškėjo manymu, teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus, dėl to pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti. Atsakovas apeliaciniame skunde tik pakartoja argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui, tačiau nenurodo konkrečių nesutikimo su teismo sprendimu motyvų.
28. Dėl pareiškėjo atstovo dalyvavimo atliekant patikrinimą nurodo, kad pareiškėjo atstovo dalyvavimą administracinėje procedūroje teismas vertino ne formaliai, o faktinių aplinkybių visumoje. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Dilesta“ darbuotojas 2019 m. kovo 26 d., patikrinimo metu buvęs patalpose, paaiškinime raštu Tarnybos darbuotojai nurodė, kad gaminio įtempiamųjų lubų audinio atitikties deklaracijos nerado, dėl jos reikia kreiptis į bendrovės direktorių. UAB „Dilesta“ direktorius 2019 m. kovo 27 d., kitą dieną po patikrinimo atlikimo, dar iki patikrinimo akto ir Sprendimo gavimo, pats susisiekė su Tarnybos darbuotoja, nurodė, kad visus produktų dokumentus UAB „Dilesta“ turi, su Tarnybos darbuotoja buvo tartasi, kad ji atvyks į UAB „Dilesta“. Taip pat pareiškėjo direktorius pažymėjo, jog įtempiamųjų lubų audinio DESCOR Premium eksploatacinių savybių deklaraciją turi ir Tarnyba nuo 2018 m. rugpjūčio mėn., kurią tuomet Tarnyba laikė tinkama. Nepaisant to, kad atsakovui buvo pateikta papildoma informacija ir paaiškintos aplinkybės iki Sprendimo priėmimo, Tarnybos darbuotoja iš karto po pokalbio telefonu, el. paštu atsiuntė patikrinimo aktą ir Sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad būtent šiuo aspektu Tarnyba užkirto kelią pareiškėjui dalyvauti administracinėje procedūroje, pažymėdamas, jog teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo priėmimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus.
29. Pareiškėjas pažymi, kad po Sprendimo priėmimo atsakovo vykdyti tyrimo veiksmai patvirtina, jog skundžiamas Sprendimas yra priimtas neteisėtai, o atsakovas jo priėmimo metu nesigilino bei be jokio pagrįsto pagrindo nesuteikė UAB „Dilesta“ galimybės pateikti nuomonę, informaciją iki skundžiamo Sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
30. Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Sprendimo laikinai uždrausti pareiškėjui tiekti, siūlyti tiekti į rinką ir demonstruoti produktą – įtempiamąsias lubas, kol bus atlikti įtempiamųjų lubų saugos įvertinimai, patikrinimai ir kontrolė, teisėtumo bei pagrįstumo.
31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino Tarnybos 2019 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 1ŠE-26, konstatavęs, kad Tarnyba, neišsamiai atlikto patikrinimo akto pagrindu, nesurinkusi objektyvių duomenų apie tikrintą produktą ir jo keliamą grėsmę vartotojų saugai, nesuteikdama administracinėje procedūroje dalyvauti tikrinto ūkio subjekto atstovui ir nevertindama po patikrinimo pateiktos informacijos (deklaracijos), nemotyvuodama išvados apie produktų pavojingumą, priėmė nepagrįstą skundžiamą Sprendimą ir pritaikė neproporcingą rinkos ribojimo priemonę. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, teigia, jog dėl nurodytų pažeidimų skundžiamas teismo sprendimas negali būti pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu.
32. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo atsakovo Sprendimo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, pakankamai detaliai išanalizavo teisinius santykius, dėl kurių kilo ginčas, iš esmės teisingai išnagrinėjo ir įvertino Sprendimo turinį, todėl teisėjų kolegija pripažįsta tikslinga aptarti tik esminius apeliacinio skundo aspektus.
34. Nagrinėjamu atveju, ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB, Produktų saugos, Statybos bei Viešojo administravimo įstatymai bei Mažmeninės prekybos taisyklės.
35. Statybos įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog statybos produktų, turinčių darniąsias technines specifikacijas, gamintojas, importuotojas, platintojas ir įgaliotasis atstovas šiuos statybos produktus pateikia į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekia jai Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatyta tvarka. Statybos produktai, turintys darniąsias technines specifikacijas, įtvirtinti Sąraše. Sąrašo 11.11 punkte nurodomos įtempiamosios lubos, todėl atsakovas pagrįstai nurodė, jog įtempiamosios lubos į Lietuvos Respublikos rinką tiekiamos Reglamento Nr. 305/2011 nustatyta tvarka.
36. Reglamento Nr. 305/2011 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai statybos produktui taikomas darnusis standartas arba kai jis atitinka Europos techninį įvertinimą, kuris jam buvo išduotas, gamintojas, pateikdamas tokį produktą į rinką, parengia jo eksploatacinių savybių deklaraciją. Kai statybos produktui taikomas darnusis standartas arba kai jis atitinka Europos techninį įvertinimą, kuris jam buvo išduotas, bet kokios formos informacija apie jo su esminėmis statybos produktų charakteristikomis susijusias eksploatacines savybes, kaip apibrėžta taikomoje darniojoje techninėje specifikacijoje, gali būti pateikiama tik jeigu ji įtraukta arba nurodyta eksploatacinių savybių deklaracijoje, išskyrus atvejus kai pagal 5 straipsnį eksploatacinių savybių deklaracija nebuvo parengta (Reglamento 4 str. 2 d.). Vadovaujantis Reglamento 4 straipsnio 3 dalimi, parengdamas eksploatacinių savybių deklaraciją, gamintojas prisiima atsakomybę už tai, kad statybos produkto savybės atitiktų tokias deklaruotas eksploatacines savybes. Nesant objektyvių įrodymų, kad šios sąlygos neįvykdytos, valstybės narės preziumuoja, kad gamintojo parengta eksploatacinių savybių deklaracija yra tiksli ir patikima.
37. Vadovaujantis Statybos įstatymo 21 straipsnio 16 punktu, pateikdami į Lietuvos Respublikos rinką ar tiekdami jai statybos produktą, gamintojai, importuotojai ir platintojai užtikrina, kad statybos produkto eksploatacinių savybių deklaracija, prie produkto pridedamos montavimo, instaliavimo, surinkimo ar naudojimo instrukcijos ir saugos informacija būtų parengtos Lietuvos Respublikos valstybine kalba.
38. Mažmeninių prekybos taisyklių (2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1351 redakcija, įsigaliojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d.) 8.3 punkte įtvirtintas draudimas pardavėjui parduoti prekes, be jų atitikties privalomiesiems dokumentų reikalavimams, jeigu teisės aktuose nustatyta, kad tokie dokumentai privalomi.
39. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė produkto – įtempiamųjų lubų – eksploatacinių savybių deklaracijos lietuvių kalba, todėl Tarnyba pagrįstai pareiškėjo veiksmuose konstatavo Sąrašo reikalavimų, Mažmeninių prekybos taisyklių 8.3 punkto, Reglamento Nr. 305/2011 ir Statybos įstatymo nuostatų pažeidimus, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, savo veikloje turintis vadovautis ir VAĮ nuostatomis, taip pat vertintina Sprendimo priėmimo procedūra bei Sprendimo turinio atitikimas VAĮ reikalavimams.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), be kita ko, yra nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
41. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2017 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017). Pažymėtina, kad tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas nedera nei su gero administravimo principo, nei su VAĮ 8 straipsnio imperatyvais.
42. Atkreiptinas dėmesys, kad PSĮ 17 straipsnio 3 dalis (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1867 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. sausio 1 d.) taip pat nustatė, kad visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Apie šiuos sprendimus būtina skubiai pranešti asmenims, kuriems jie yra taikomi. Jei yra galimybė, šiems asmenims leidžiama pareikšti savo nuomonę prieš priimant sprendimą. Jei dėl sprendimo vykdymo skubos tai nebuvo padaryta iš anksto, tokia galimybė suteikiama jau priėmus sprendimą. PSĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad produktų pateikimo į rinką ribojimo priemonės gali būti taikomos, jei produktai pateikti į rinką pažeidžiant šio įstatymo 8 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų (gamintojui reikalavimai), 9 straipsnio 1, 2 ir 3 punktų (platintojui reikalavimai) ir 10 straipsnio 1, 2 ir 5 punktų (paslaugų teikėjui reikalavimai) reikalavimus. Taip pat Tarnyba gali taikyti rinkos ribojimo priemones, jeigu yra pagrindas manyti, kad produktas yra pavojingas vartotojų sveikatai ir saugai, nors jis ir atitinka šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus (PSĮ 16 str. 2 d.).
43. Įvertinusi Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad skundžiamame Sprendime nėra įvardintos konkrečios pažeistos teisės aktų nuostatos bei kuo jų pažeidimas pasireiškė, o tik abstrakčiai nurodoma, kad buvo pažeistas Reglamentas ir Statybų įstatymas. Skundžiamame Sprendime rinkos ribojimo priemonių taikymas taip pat nėra motyvuojamas, nėra nurodomos ir konkrečios PSĮ normos, o tik apsiribojama nuorodomis į PSĮ 14, 16, 17 straipsnius, nors minimi straipsniai susideda iš dalių ir punktų.
44. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant viešojo administravimo subjektui sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010). Ši teisė nėra savitikslė. Viena vertus, ja siekiama užtikrinti asmens teisę pateikti viešojo administravimo subjektui visą, jo manymu, reikšmingą informaciją ir taip užtikrinti savo teisių gynybą. Kita vertus, ja siekiama užtikrinti, kad prieš priimdamas individualų sprendimą, viešojo administravimo subjektas būtų nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas tokio sprendimo priėmimui, kadangi priešingu atveju kiltų abejonė dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas dar 2019 m. kovo 27 d. pateikė atsakovui el. paštu tikrinimo metu prašytą pateikti atitikties deklaraciją su vertimu į lietuvių kalbą bei papildomą informaciją, tačiau šios aplinkybės bei deklaracija Sprendimo priėmimo metu nebuvo įvertinti.
45. Pažymėtina, kad Tarnyba, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia (be kita ko) konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Tarnybos priimamas sprendimas dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais bei teisės normomis, o taikytos poveikio priemonės – motyvuotos. Nurodyti viešojo administravimo subjekto padaryti pažeidimai (nutarties 43-44 punktai), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, todėl ginčijamas Sprendimas neatitinka nei VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų esminių reikalavimų, keliamų individualiems administraciniams aktams, nei gero administravimo principo.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.