Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovo 34-osios gyvenamojo namo statybos bendrijos ieškinį atsakovui A. D. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria buvo atmestas prašymas dėl ieškinio dalies dėl šildymo, šilto vandens ir šildymo sistemų eksploatavimo palikti nenagrinėtu bei sustabdyta dalis bylos iki kol bus išnagrinėtos civilinės bylos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320,338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Bylos duomenimis nustatyta, jog apeliantui A. D. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Name, esančiame (duomenys neskelbtini), visų butų savininkai yra įkūrę bendriją- 34-ąją gyvenamąją namo statybos bendriją (toliau- 34-oji GNSB). Bendrija, kiekvieną mėnesį kiekvieno buto savininkams apskaičiuoja tenkančią mokesčių dalį bei kitas įmokas ir išrašo sąskaitas. Gyventojai kiekvieną mėnesį privalo sumokėti bendrijai mokesčius: už šilumą, už šilumos punkto priežiūrą, už vandenį, už elektrą, už atliekų tvarkymą, už unifonų priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, kiekvienam gyventojui tenkančią žemės mokesčio dalį ir kitas įmokas. Visas sutartys su paslaugų teikėjais yra sudariusi pati 34-oji GNSB, o ne butų savininkai. Ieškovas pateikdamas ieškinį nurodė, jog atsakovo A. D. atliekami daliniai mokėjimai ne visiškai padengė išrašytų sąskaitų sumas, todėl šią dieną yra susidariusi- 1 881,09 Lt skola. Atsakovas A. D. manydamas, jog ieškovas nėra juridinis asmuo, pagal įstatymą teisėtai turėjęs teisę valdyti, prižiūrėti ir tvarkyti daugiabučio namo bendro naudojimo objektus, veikti visų namo butų savininkų vardu, sudaryti įvairius sandorius dėl namo priežiūros, tvarkymo ir valdymo, teikdamas įvairias paslaugas, tiekdamas šilumos energiją, karštą vandenį, skirstydamas šilumą, rinkdamas mokesčius už komunalines paslaugas ir užsiimdamas kita veikla, kuri nebuvo numatyta ieškovo įstatuose arba teisės aktuose, taip pat, jog ieškovas neturėjo jokios teisės rengti atsakovo namo butų savininkų susirinkimus, priimti juose sprendimus, pateikė priešieškinį, kuriuo siekia pripažinti negaliojančiomis visas ieškovo sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais bei ieškovo nutarimus, kadangi šis neturi įgaliojimų administruoti atsakovo gyvenamąjį namą.

Nagrinėjamu atveju atsakovas bylos nagrinėjimo metu pateikdamas prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, taip pat prašė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi šis nesilaikė privalomos ikiteisminės skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos, o kitą dalį bylos sustabdyti iki įsiteisės teismo sprendimai Vilniaus apygardos teisme (civilinė byla Nr. 2-1591-798/2014) ir Vilniaus miesto apylinkės teisme (civilinė byla Nr. 2-3776-235/2014).

Dėl ginčo teisinio kvalifikavimo ir jo nagrinėjimo tvarkos.

Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinė privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Valstybinė energetikos inspekcija įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Kitas subjektas – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – ir Komisija) išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka įgaliota nagrinėti vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Inspekcijos ir Komisijos įgalinimų išplėtimas iki ne teisminės ginčų nagrinėjimo institucijos leidžia kilusius nesutarimus tarp šilumos energijos tiekėjo ir vartotojo išspręsti taikiai nesikreipiant į teismą. Tiek vartotojas, tiek energetikos įmonės, manydamos kad kontrahentas nesilaiko energetikos sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikia netinkamai ir pažeidžia teisėtus interesus, turi teisę įstatymo numatytais atvejais dėl ginčo kreiptis pagal kompetenciją į vieną iš nurodytų institucijų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra išaiškinęs, kad ne visiems ginčams, kilusiems šilumos tiekimo srityje, taikomas EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas reikalavimas kreiptis į Inspekciją ar Komisiją (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. D. S., bylos Nr. 3K-3-589/2013; 2014 m. sausio 8 d.nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Ukmergės šiluma“ v. A. A., bylos Nr. 3K-3-119/2014; kt.). Tokiems ginčams, kuriems privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, atriboti nuo tų, kuriems tokia tvarka netaikoma, reikšmingas tinkamas teisinio santykio kvalifikavimas ir ginčo dalyko nustatymas. Inspekcija, vykdydama valstybinę energetikos kontrolę, neatlieka mokesčių už energiją perskaičiavimo funkcijų ir nekompetentinga duoti privalomus nurodymus kitiems asmenims, o Komisija negali įpareigoti vartotojo sumokėti energijos įmonei skolą ar ją sumažinti. Energetikos įstatyme nenustatytos Inspekcijos ar Komisijos teisės spręsti dėl vartotojo ir energetikos įmonės tarpusavio turtinių atsiskaitymų ir duoti šaliai, netinkamai vykdžiusiai sutarties ar teisės normos pagrindu atsiradusias prievoles, privalomus vykdyti nurodymus dėl nuostolių atlyginimo juos patyrusiai šaliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra nurodęs, kad privaloma ginčų neteisminė nagrinėjimo tvarka, nustatyta EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalyse, taikoma ginčams, kilusiems dėl specialiųjų teisės aktų, reglamentuojančių teisinius santykius energetikos sektoriuje, nuostatų pažeidimo ir priklauso Inspekcijos ir Komisijos kompetencijai. Vartotojų ir energetikos įmonės ginčams, kilusiems kitu pagrindu, ši ikiteisminė tvarka neprivaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Ukmergės šiluma“ v. A. A. , bylos Nr. 3K-3-119/2014).

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasikreipęs į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo skolą susidariusią už šilumą, už šilumos punkto priežiūrą, už vandenį, už elektrą, už atliekų tvarkymą, už unifonų priežiūrą, kaupiamąsias lėšas, kiekvienam gyventojui tenkančią žemės mokesčio dalį ir kitas įmokas, taigi šie bylos šalių santykiai kvalifikuotini kaip prievoliniai, dėl kurių EĮ 34 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimai kreiptis pirmiau į Inspekciją ar Komisiją nei į teismą, netaikomi. Atsakovas pateikęs priešieškinį nurodė, jog ieškovas neturi teisės veikti visų namo butų savininkų vardu, sudarydamas įvairius sandorius dėl namo priežiūros, tvarkymo ir valdymo, skirstyti šilumą, vykdyti mokesčius už komunalines paslaugas, neturi teisės rengti atsakovo namo butų savininkų susirinkimus, priimti juose sprendimus, tame tarpe ir dėl taikytino metodo, todėl prašė pripažinti negaliojančiomis visas ieškovo sudarytas sutartis su paslaugų teikėjais bei kitus ieškovo nutarimus. Išanalizavus atsakovo į bylą pateiktus procesinius dokumentus, teismas sprendžia, jog atsakovas iš esmės nepripažįsta tik ieškovo teisės veikti butų savininkų vardu, t.y. sudarinėti sutartis su paslaugų teikėjais, rinkti mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas, vykdyti mokėjimus ir kita, tačiau jis priešieškiniu neginčija paties šilumos paskirstymo metodo, t.y. jis neginčija ieškovo prašomos priteisti susidariusios skolos tuo pagrindu, jog ji buvo paskaičiuota pritaikius metodą Nr. 3. Kaip matyti iš priešieškinyje keliamų reikalavimų, atsakovas taip pat prašė teismo pripažinti ieškovo 2012-05-03 nutarimą dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo bei kitus nutarimus negaliojančiais atsakovo atžvilgiu, būtent aukščiau nurodytu pagrindu, t.y. jog ieškovas neturi įgaliojimų administruoti atsakovo namą, o ne todėl, kad šis metodas neatitinka atsakovo poreikių ar pažeidžia jo teises, skaičiuojant mokesčius už komunalines paslaugas. Iš to darytina išvada, jog šis atsakovo reikalavimas yra išvestinis iš pagrindinio priešieškinio reikalavimo, t.y. teismui pripažinus, kad ieškovas neturėjo teisės veikti atsakovo vardu bei pripažinus jo sudarytas sutartis atsakovo atžvilgiu negaliojančiomis, reikalavimas dėl ieškovo 2012-05-03 nutarimo dėl šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 pasirinkimo, taip pat turėtų būti patenkintas. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo laikyti, kad byloje ginčas kilo ne tik dėl prievolės vykdymo, tačiau ir kvalifikuoti šį ginčą kaip kilusį dėl šilumos paskirstymo, t.y. dėl taikytinos paskirstymo metodikos. Pažymėtina, jog vartotojas, siekdamas iškelti ginčą dėl taikytinos paskirstymo metodikos, į Inspekciją ar Komisiją turėtų kreiptis pats. Nors apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurių pagrindu buvo netenkintas atsakovo prašymas palikti ieškinį nenagrinėtu ar bylą šioje dalyje nutraukti, tačiau iš esmės pirmosios instancijos teismas išsprendė klausimą šioje dalyje teisingai.

Dėl bylos sustabdymo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos pagal ieškovo 34-osios GNSB ieškinio dalį atsakovui A. D. dėl skolos atsiradusios iš vandens tiekimo ir vartojimo sutarties, ir karšto vandens bei šilumos tiekimo, šildymo sutarties iki įsiteisės teismo sprendimai Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1591-798/2014 pagal ieškovų A. Š., E. F., A. D. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus energija“, 34-oji gyvenamojo namo statybos bendrija, trečiasis asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, išvadą byloje teikianti institucija Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dėl atsakovo įpareigojimo sudaryti tiesioginę šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį su ieškovais ir ieškovo vardu atsakovo sudarytos karšto vandens ir šilumos tiekimo šildymo sutarties pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ieškovo atžvilgiu bei statybos bendrijos sprendimo dėl šilumos paskirstymo metodo pasirinkimo negaliojančiu ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-3776-235/2014 pagal ieškovų A. Š., E. F. ir A. D. ieškinį atsakovams UAB „Vilniaus vandenys“, 34-ajai daugiabučio namo statybos bendrijai, trečiajam asmeniui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl įpareigojimo sudaryti tiesioginę vandens tiekimo, vartojimo, nuotekų tvarkymo ir atsiskaitymo sutartį su ieškovais ir įrengti jiems vandens apskaitos prietaisus tiekėjo lėšomis, taip pat ieškovo vardu ir atsakovo sudarytos vandens tiekimo ir vartojimo sutarties pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia ieškovų atžvilgiu.

Apeliantas pateikęs atskirąjį skundą skundžia tą nutarties dalį, kurioje civilinė byla nebuvo sustabdyta, kadangi apelianto manymu, civilinė byla negali būti sustabdyta tik iš dalies, jei ši dalis nėra išskirta į atskirą bylą, todėl prašo sustabdyti visą civilinę bylą.

Civilinio proceso kodekso 165 str. numato teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimą. Šiame straipsnyje nurodoma, jog atskirasis skundas gali būti duodamas tik dėl nutarčių ar jų dalių, kuriomis buvo sustabdyta civilinė byla ar tai jos dalis. Pažymėtina tai, jog teisė paduoti atskirąjį skundą atsiranda tuomet, kai priimta teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (CPK 334 str.1 d. 2 p.). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą tik dalyje, o apeliantas pateikęs atskirąjį skundą skundžia būtent tą nutarties dalį, kuria civilinė byla nebuvo sustabdyta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas įstatymo nuostatas, konstatuotina, jog apelianto skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis negali būti apeliacijos objektu, kadangi nutartis, kuria atsisakyta sustabdyti civilinės bylos kitą dalį, negali būti skundžiama atskiruoju skundu, kaip neužkertanti kelią tolimesnei bylos eigai. Todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nepasisako dėl apelianto argumentų, išdėstytų dėl nutarties dalies, kuria nebuvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.