Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant atsakovei R. B., jos atstovui I. B., nedalyvaujant ieškovės UAB „Akmenės energija“ atstovui, trečiųjų asmenų VĮ Turto bankas, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Akmenės energija“ patikslintą ieškinį atsakovei R. B. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį ieškovės atstovas neatvyko, prašė nagrinėti bylą ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismui pareikštu reikalavimu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1009,15 Eur skolą, susidariusią už butui (duomenys neskelbtini), patiektą šilumą šildymui, šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai, šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2016-08-31. Atsakovė su skola nesutinka, nurodydama, kad jokių paslaugų teikimo sutarčių su ieškove nesudarė, nei butu, nei ieškovės paslaugomis nesinaudojo.

Dėl energijos pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo

Energijos tiekimo vartotojams (pirkimo – pardavimo) sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnio 1 dalis, 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinklų, ir įrengtus apskaitos prietaisus.

Vadovaujantis CK 6.384 straipsnio 1 dalimi, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kasacinis teismas savo formuojamoje praktikoje taip pat yra pažymėjęs, jog vartotojo įrenginius prijungus prie energijos tiekimo tinklų, atsiranda energijos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai, tačiau tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; kt.).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kad ieškovė ir atsakovė sudarė šilumos pirkimo – pardavimo sutartį individualiomis sąlygomis, todėl pripažintina, kad ieškovė ir atsakovė sudarė šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal standartines sąlygas, taigi, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės argumentas, jog tarp atsakovės ir ieškovės nėra pasirašyta jokia sutartis.

Ieškovė atsakovės pareigą atlyginti už ieškovės patiektą šilumos energiją kildina iš šalis siejančių šilumos energijos tiekimo – vartojimo santykių, kurių atsiradimas patvirtintas atsakovės konkliudentiniais veiksmais. Duomenų apie tai, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame bute esantys šilumos energijos įrenginiai būtų atjungti nuo energijos tiekimo tinklo, nėra, todėl šiems esant prijungtiems prie šilumos energijos tiekimo tinklo laikytina, kad sutartiniai santykiai tarp šalių atsirado būtent konkliudentinių veiksmų pagrindu.

Dėl turto savininko prievolės

CK 4.37 str. 1 d. nustato, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti.

Kasacinis teismas, aiškindamas šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, yra konstatavęs, kad šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių šalys yra šilumos tiekėjas ir pastato savininkas – šilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos vartotojas; nepaisant to, kas realiai naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas; šilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyviu gali būti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir šių patalpų nuomininkas; šilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties šalimi, tačiau jeigu tokio susitarimo nėra, šilumos energijos sutarties šalis yra patalpų, kurioms tiekiama šiluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008; 2009-12-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2009; kt.).

Atsakovė yra ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, nuosavybės teisę į minimą butą įgijo 2004-07-21 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu (13, 61-62 b. l.). įgijusi nuosavybės teisę į buto dalį, atsakovė įgijo teisę ir pareigą šia buto dalimi naudotis, valdyti ir ja disponuoti, t. y. visiškai realizuoti savininko teises ir vykdyti pareigas dėl buto dalies. Duomenų, kad atsakovė negalėtų įgyvendinti savo, kaip dalies buto savininkės teisių, kad jai būtų kliudoma naudotis, valdyti, disponuoti buto dalimi, byloje nėra. Kaip nepagrįstą teismas vertina atsakovės argumentą, kad skola neturėtų būti priteista, kadangi atsakovė ginčo bute negyvena ir juo nesinaudoja. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama šilumos energija, šilumos pirkimo – pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas.

Teismas pažymi, kad bet koks atidus ir rūpestingas asmuo, nuosavybės teise įgijęs nekilnojamąjį turtą (butą), žinodamas, kad jam yra teikiamos tam tikros paslaugos ar tiekiama energija, kreiptųsi į atitinkamą paslaugų teikėją ar energijos tiekėją su informacija dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Kiekvienas turto savininkas, kuriam tenka pareiga rūpintis turimu turtu ir jį išlaikyti, mokėti mokesčius už jį ir pan., būdamas pakankamai sąžiningas ir rūpestingas, imtųsi pirmiau nurodytų veiksmų.

Atsakovė nebuvo rūpestinga, apdairi savininkė, nes 2004-07-21 įgijusi nuosavybės teises į buto dalį nesidomėjo, ar už butui teikiamas ieškovės paslaugas buvo tinkamai atsiskaitoma, nesikreipė į ieškovę dėl šilumos energijos tiekimo minėtam butui nutraukimo, neatjungė bute esančių šildymo įrenginių nuo šilumos energijos tiekimo tinklo, todėl savo konkliudentiniais veiksmais, įgijusi nuosavybės teises į buto dalį, kartu prisiėmė ir prievolę atlyginti už tiekiamą šilumos energiją bei kitas ieškovės teikiamas paslaugas.

Iš mokesčių paskaičiavimo pažymos (34-42 b. l.) matyti, kad laikotarpiu nuo 2012-12-01 iki 2016-08-31 atsakovė įsiskolino ieškovei 1009,15 Eur už patiektą šilumą šildymui, šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai, šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą. 2014 m. liepos 17 d., 2016 m. rugpjūčio 31 d., 2016 m. rugsėjo 22 d. pranešimai (10, 12, 33 b. l.) patvirtina, kad atsakovė buvo raginama sumokėti įsiskolinimą.

CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 1 p., 2 p. nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai vykdant sutartyje numatytas sąlygas, laikantis prievolės įvykdymo terminų. Atsakovė sutartinių nuostatų nesilaikė ir ieškovei įsiskolino. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad patikslintas ieškinys dėl 1009,15 Eur skolos priteisimo pagrįstas byloje esančiais įrodymais ir tenkintinas, iš atsakovės priteistina ieškovei 1009,15 Eur skola už patiektą šilumą šildymui, šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai, šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą (CK 6.2 str., 6.38 str., 6.55 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.260 str., 6.383 str., 6.384 str., 6.388 str.).

Patikslintą ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2016-09-28 mokėjimo nurodymu Nr. 3516 ieškovė sumokėjo byloje 31 Eur žyminį mokestį (17 b. l.) ir patyrė 0,97 Eur pašto išlaidas (12, 33 b. l.). Visiškai patenkinus patikslintą ieškinį, 31,97 Eur ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu susidarė 11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovės priteistinos valstybei 11 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-270 str., 307 str. 1 d., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti UAB ,,Akmenės energija”, buveinė Nepriklausomybės al. 1A, N. A., juridinio asmens kodas 153251171, iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1009,15 Eur (vieno tūkstančio devynių eurų 15 ct) skolą, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1009,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 31,97 Eur (trisdešimt vieno euro 97 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 11 Eur (vienuolikos eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.