Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2756-1049/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-30
Bylos Nr.
1-2756-1049/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31503-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
K. B.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2756-1049/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31503-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 30 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis,sekretoriaujant Linai Stankūnaitei,dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei,kaltinamajam K. B., jo gynėjai advokatei I. M.,laiduotojai L. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

K. B. 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 9.32 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364, patikros sertifikato Nr. 1486510, nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis K. B., teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dieną prieš įvykį vakare išgėrė tris skardines alaus, po to nuėjo miegoti. Ryte paskambinusi motina paprašė atvažiuoti padaryti laiptų turėklus bei nupirkti duonos iš (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis susidėjęs reikiamus daiktus į automobilį „VW Golf“, kuris priklauso jo pusbroliui E. M., minėtu automobiliu, kurį pats vairavo, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten bare išgėrė 100 g „Starkos“, po ko vėl sėdo už minėto automobilio vairo ir važiuojant (duomenys neskelbtini), dėl vykusio reido, policijos pareigūnams jį sustabdžius, jam buvo nustatytas 1,84 promilių girtumas, o antruoju tikrinimu – 1,71 promilių girtumas. Paaiškino, kad pusbrolis buvo paskolinęs jam automobilį „VW Golf“, kadangi K. B. savo automobilį dėl sunkios finansinės padėties buvo pardavęs. Vairuotą automobilį vertina apie 800,00 eurų suma. Kaltinamasis paaiškino, kad vairuotojo pažymėjimą turi apie 15-17 metų, visuomet automobilį vairuodavo tvarkingai, nors yra baustas administracine tvarka. Paaiškino, kad gailisi padaręs šį nusikaltimą, pripažino, jog gydėsi nuo alkoholizmo ir pasižada ateityje nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Kaltinamasis nurodė, kad turi tris mažamečius vaikus, vienas išlaiko šeimą, šiuo metu mėnesinės pajamos yra apie 1600,00 eurų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoja paskirti jo sutuoktinę L. B., kuri jam yra autoritetas.

Liudytoja apklausta pasiūlyta laiduotoja L. B., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad žino, jog jos sutuoktinis K. B. vairavo savo pusbrolio automobilį „VW Golf“ būdamas neblaivus. Paaiškino, jog K. B. pažįsta jau 12 metų, jų tarpusavio santykiai yra labai geri, turi tris mažamečius vaikus, pasitiki savo sutuoktiniu. L. B. paaiškino, jog yra neteista, administracine tvarka nebausta ir mano galinti K. B. daryti teigiamą įtaką ateityje.

Išvada dėl K. B. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.

Liudytojas E. M., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad K. B. yra jo pusbrolis. 2021 m. žiemą, tikslios datos neatsimena, nusipirko automobilį „VW Golf“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), už kurį sumokėjo apie 800,00 eurų. Automobiliu naudojosi ir jį techniškai prižiūrėjo, juo rūpinosi jis pats. Automobilį nusipirko savo reikmėms. 2021 m. vasaros laikotarpiu, tikslaus mėnesio neprisimena, galėjo būti liepos arba rugpjūčio mėnesis, K. paprašė paskolinti jo minėtą automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pats pardavė savo automobilį. Laikotarpio, kada jis turėjo grąžinti jam automobilį, jie nebuvo susitarę. Pusbroliui kartu su automobiliu perdavė ir automobilio dokumentus bei raktelius. 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 10.00 val., jam paskambino K. ir pasakė, kad jį neblaivų, nustačius 1,70 promilės neblaivumą, vairuojantį jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdė policija, o jo mašiną atėmė ir uždarė į aikštelę. Liudytojas paaiškino, kad nesitikėjo, kad K. B. taip galėtų pasielgti. Jeigu būtų žinojęs, kad jis neblaivus vairuos, tikrai būtų jam automobilio neskolinęs. Prašo grąžinti jam priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis jam reikalingas darbo reikmėms (b. l. 35–38).

Liudytoja L. B., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK) Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės pareigose. 2021 m. rugsėjo 11 d. dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu A. S. ir būrio vadu P. M., radijo ryšio šaukiniu „1886“, tarnybiniu automobiliu. Dirbant nustatytame maršrute Kaune vykdė policijos priemonę. Apie 9.32 val. (duomenys neskelbtini) patikrinimui sustabdė transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo, kaip vėliau buvo nustatyta, K. B. Vairuotojui prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. K. B. minėtų dokumentų nepateikė, nes sakė, jog neturi su savimi pasiėmęs. Bendraujant su vairuotoju matė, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus, jo kalba buvo nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas paaiškino, kad prieš 5 minutes gėrė 100 gramų „Starkos“. Tada būrio vadas P. M. pasiūlė vairuotojui K. B. alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Pilietis tam nesipriešino ir geranoriškai sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0364, patikros sertifikato Nr. 1486510, pirmu tikrinimu 2021 m. rugsėjo 11 d. 9.48 val. K. B. buvo nustatytas 1,84 promilių neblaivumas. Palaukus apie 15 minučių, per kurias vairuotojas nerūkė ir nevartojo jokių alkoholinių gėrimų, antru tikrinimu 2021 m. rugsėjo 11 d. 10.05 val. jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas (b. l. 29–32).

Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 15–25).

Iš 2021 m. rugsėjo 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. B. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių – 9.48 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM0364 nustatytas 1,84 promilių girtumas, o 10.05 val. pučiant pakartotinai nustatytas 1,71 promilių girtumas (b. l. 39, 41).

Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra E. M. (b. 1. 46).

Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „VW Golf“ 2000 m. laidos vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 1490,00 eurų (b. l. 48).

Iš E. M. elektroniniu paštu pateiktos 2020 m. gruodžio 12 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad E. M. automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 800,00 eurų (b. l. 49–52).

2021 m. rugsėjo 11 d. Transporto priemonės perdavimo-priėmimo aktu, automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, adresu Technikos g. 18 A, Kaunas, o 2021 m. rugsėjo 16 d. grąžintas E. M. (b. l. 44–45, 54–56).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas K. B. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatyta mažiausia 1,71 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2021 m. rugsėjo 11 d. apie 9.32 val. (duomenys neskelbtini) vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir vairavo transporto priemonę – jam nepriklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), esančiame bare vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau po to nesijautė apsvaigęs, todėl (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, o policijos pareigūnams jį sustabdžius, jam buvo nustatytas 1,71 promilės girtumas.

Kaltinime nurodytas ir paties K. B. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik teisiamojo liudytojos L. B. parodymai, apie tai, jog patikrinimui sustabdžius K. B. vairuojamą automobilį „VW Golf“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 1,71 promilės, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu, užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko patikrinus K. B. 9.48 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM0364 jam nustatytas 1,84 promilių girtumas, o 10.05 val. patikrinus pakartotinai nustatytas 1,71 promilių girtumas, tačiau ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti K. B. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis K. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausias 1,71 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus vairavo automobilį „VW Golf“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad K. B. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. K. B. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Teismo išvados dėl K. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo K. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlyta laiduotoja L. B., byloje dėl to apklausta liudytoja, palaikė.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Prokurorė neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, netaikant užstato bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, kartu taikant 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 800,00 eurų.

Kaltinamojo gynėja palaikydama prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė teismo paskirti laidavimą 1 (vienerių) metų terminui.

Liudytoja L. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį K. B., nurodė, kad yra verta teismo pasitikėjimo, nors ir praeityje yra bausta administracine tvarka, tačiau paskirta nuobauda nebegalioja, yra neteista. Svarbu tai, kad L. B. yra kaltinamojo sutuoktinė, kurie palaiko glaudų ryšį, turi tris mažamečius vaikus, kaltinamasis jos klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su K. B., kuris labai galisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą. Tikina galinti realiai daryti teigiamą įtaką K. B., dėl to už jį laiduoja.

Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad L. B. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuri byloje tinkama laiduotoja ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. L. B. neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, vykdanti individualią veiklą, šiuo metu auginanti mažamečius vaikus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomos laiduotojos tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai – sutuoktiniai, ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma laiduotoja atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra verta teismo pasitikėjimo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo K. B. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai gailėjosi, turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. 1. 72), tačiau baustas administracine tvarka (b. 1. 73–75), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 77), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje stacionare gydėsi nuo (duomenys neskelbtini) (b. l. 78), tačiau kaip matyti iš 2021 m. rugsėjo 14 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 93TPK-951/2021 K. B. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (b. l. 84). Laiduotoja L. B. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, todėl galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą L. B. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,71 promilių neblaivumas), nustatytinas 1 (vienerių) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir K. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas vidutinio girtumo laipsnio (1,71 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 72), baustas administracine tvarka (b. 1. 73–75), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu teismo prašė K. B. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui.

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis nustatyta, kad K. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti K. B. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos K. B. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiuo atveju vairavo būdamas vidutinio neblaivumo laipsnio (nustatytas 1,71 promilių girtumas). Visgi , iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog K. B. praeityje turėjo problemų su alkoholio vartojimu, tai yra 2009 m. vasario 25 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu K. B. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, už tai, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus (b. l. 114–155), taigi, toks jo elgesys linkęs kartotis. Be to, nuo 2020 m. gegužės 9 d. iki 2020 m. birželio 2 d. gydėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl alkoholio vartojimo, nustatytas priklausomybės sindromas (b. l. 78), kas taip pat kelia abejonių dėl siūlymo nustatyti tik minimalų specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam K. B. nustatytinas dvejiems metams terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 16 d. (b. 1. 98–99).

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teismo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 800,00 eurų.

Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas asmeniui turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jam bausmė nėra skiriama, jis nepatiria kitų neigiamų pasekmių (neturi teistumo), būtent baudžiamojo poveikio priemonių tinkamas parinkimas ir individualizavimas padeda užtikrinti bausmės paskirtį ir tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50- 788/2018, 2K-79-511/2018) yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės – tarp jų ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas turi įvertinti tesėtai ar neteisėtai buvo įgytas automobilis, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar automobilis nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė K. B. buvo įvykdytas jam vairuojant E. M. nuosavybės teise priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).E. M. savo automobilį patikėjo K. B. tam, kad šis galėtų naudotis transporto priemone, kadangi savo neturėjo, tačiau nenumatė ir negalėjo numatyti, kad K. B. automobilį vairuos būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui ir valdytojui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Kaip matyti iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ rašto, vidutinė transporto priemonės „VW Golf“, 2000 m. laidos, kaina Lietuvoje su PVM 1490,00 eurų, tačiau E. M. pateikė pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad E. M. automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo už 800,00 eurų sumą (b. l. 49–52) ir tokia šios transporto priemonės reali vertė yra tikėtina.

Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdama savo veiksmus, važiavo mieste ir vairavo jai nepriklausančią transporto priemonę, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma, tai yra 800,00 (aštuoni šimtai) eurų, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103-106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus prašymu, vadovaujantis BK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kaltinamajam K. B. buvo paskirtas gynėjas (b. 1. 122, 123), kuriuo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose koordinatorius parinko advokatę I. M., kuri pateikė 2021 m. rugsėjo 21 d. advokato orderį LA Nr. 776722 (b. 1. 125).

Iš 2021 m. rugsėjo 20 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymos Nr. (12.33 Mr) PT-6244, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, matyti, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam K. B. buvo patirta 99,00 eurų išlaidų advokato teisinėms paslaugoms (b. l. 117). Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis dirba, gauna pastovias pajamas, yra darbingo amžiaus asmuo, be to prašoma išieškoti 99,00 eurų suma yra sąlyginai nedidelė. Įvertinus šias aplinkybes, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo K. B. valstybės naudai.

Kaltinamajam K. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 95–96, 98–99) – paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones K. B. atėmimą dvejiems metams.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“; automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, 2021 m. rugsėjo 16 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. Š. nutarimu grąžintas E. M., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas neribotoje E. M. žinioje.

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

K. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti K. B., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti K. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. rugsėjo 16 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš K. B. išieškoti konfiskuotino turto – E. M. priklausančio automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 800,00 (aštuonis šimtus) eurų.

K. B. išaiškinti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (800,00 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus turi būti sumokėta į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjęs nurodytą sumą, jis privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120, arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėjus konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – K. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie baudžiamosios bylos medžiagos (b. l. 103), nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“; automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarimu grąžintą E. M., nuosprendžiui įsiteisėjus palikti neribotoje E. M. nuosavybėje.

Išieškoti iš K. B. 99,00 (devyniasdešimt devynis) eurus valstybės naudai už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas (Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini), arba kitas) nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Meilutis