- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- e2A-1679-614/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-05661-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- V. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. V. ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ir draudimo išmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
V. V. kreipėsi į teismą pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame prašė priteisti iš skolininko AB „Lietuvos draudimas“ 9 661,43 € (33 359,00 Lt) dydžio neišmokėtos draudimo išmokos 10,99 € dydžio palūkanų, 5 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo įsakymu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 144,81 dydžio bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-21 patenkino kreditoriaus prašymą ir teismo įsakymą išdavė.
Skolininkas pateikė prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog su teismo įsakymu bei kreditoriaus pareiškimu nesutinka.
Šalies argumentai
Po pareikštų prieštaravimų ieškovas V. V. pateikė ieškinį. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 9 661,43 € dydžio neišmokėtos draudimo išmokos 109,85 € dydžio palūkanų, 5 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidais. Ieškovas nurįodė, jog jis sudarė su atsakovu transporto priemonės Subaru Outback, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Transporto priemonė) savanoriškojo draudimo sutartį (KASKO). Sutarties galiojimo metu, 2013-10-20 Transporto priemonė buvo apvogta. Kadangi atsakovas delsė įvykdyti draudimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus ir teisės aktais įtvirtintą prievolę nustatyti Įvykio pasekmes, ieškovas buvo priverstas kreiptis į nepriklausomus turto vertintojus dėl patirtos žalos dydžio nustatymo. Ieškovas taip pat teigė, kad Taisyklių 1.21. punkte išdėstyta standartinė sąlyga dėl transporto priemonės pripažinimo sunaikinta tvarkos laikytina netikėta (siurprizine) ir sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą. Atsakovui ieškovas pateikė visus su Įvykiu ir pasekmėmis jo turimus duomenis 2013-11-07. Atsakovo prievolė išmokėti Draudimo išmoka, vadovaujantis Taisyklių 9.15. punktu, atsirado nuo 2013-11-27, t. y. po 15 darbo dienų, nustačius visas esmines Įvykio ir Draudimo išmokos išmokėjimui reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo sumokėti 5 % metines palūkanas, nuo laiku neišmokėtos Draudimo išmokos.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė, jog Ieškovas kreipėsi į teismą dėl draudimo išmokos priteisimo dar tuomet, kai atsakovas nebuvo priėmęs jokio sprendimo (ar įvykis pripažintinas draudžiamuoju ir išmoka bus mokama ar ne). Teisminės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir atsakovas galės tuo pagrindu baigti žalos administravimo procedūras ir priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo. Draudikas pirmiausiai tyrė pirminius duomenis, taip pat išsiųstas užklausimas dėl įvykio policijai, kad būtų gauta įvykį patvirtinanti pažyma. Surinkti duomenys perduoti tyrimo skyriui, kuris atsakingas už vagysčių bei apiplėšimų tyrimus, kad būtų išnagrinėtos aplinkybės ir priimtas sprendimas dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Atsakovo tyrėjui susipažinus su ieškovo prašymu, transporto priemonės apžiūros aktu, fotonuotraukomis kilo abejonių dėl įvykio tikrumo. Ikiteisminio tyrimo institucijoms nutraukus ikiteisminį tyrimą, atsakovas gavo visą esminę informaciją ir galėjo susipažinti su ikiteisminio tyrimo rezultatais. Išanalizavus teisėsaugos institucijų atliktus veiksmus bei surinktą informaciją, atsakovo vertinimu trūksta duomenų dėl galimo įvykio inscenizavimo įrodymo, todėl atsakovas nusprendė įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atlyginti įvykio metu ieškovo patirtus nuostolius pagal draudimo sutarti. Atsakovas įvykdė visas savo sutartines prievoles, todėl ieškovo reikalavimai nepagristi. Atsakovas taip pat nesutiko su ieškovo ieškinyje išdėstytais argumentais dėl to, kad Taisyklių 1.21. punkte išdėstyta standartinė laikytina netikėta (siurprizinė) ir sudaro pagrindą tenkinti ieškovo reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimų esmė
Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovas pateikė teismui pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų. Ieškovas nurodė, kad po ieškinio pareiškimo teisme atsakovas iš dalies pripažino ieškovo reikalavimą pagrįstu ir 2015-12-18 sumokėjo ieškovui 4 441,00 € dydžio sumą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-15 nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir civilinę bylą dalyje dėl 4 441,00 € dydžio dalies ieškinio reikalavimo nutraukė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas 600,00 € dydžio bylinėjimosi išlaidų ieškovo V. V. naudai. Teismas sprendė, jog Taisyklių 1.21. punkto sąlyga ieškovui nebuvo siurprizinė (netikėta), taip pat nesutiko su ieškovo iškeltais motyvais dėl netinkamos žalos, kuri buvo padaryta pavogus ieškovo automobilio dalis, apskaičiavimo metodikos. Teismas padarė išvadą, jog atsakovo apskaičiuota iš išmokėta 4 441,00 Eur draudimo išmoka apskaičiuota tinkamai.
Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. ieškovo prašymu byloje priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškovo V. V. naudai 57,19 Eur dydžio palūkanų už delsimą sumokėti draudimo išmoką bei 5 proc. metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą 57,19 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir nepriteisti jų iš atsakovo. Nurodė, kad atsakovas - draudimo kompanija laiku atliko administravimo procedūras dėl 2013-10-20 įvykio, kurio metu buvo apvogtas ieškovo automobilis. Atsakovui kilo įtarimų dėl įvykio tikrumo, dėl šios priežasties buvo kreiptasi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Ikiteisminio tyrimo institucijoms nutraukus ikiteisminius tyrimus ir atsakovui gavus visą informaciją bei susipažinus su ikiteisminio tyrimo rezultatais bei pritrūkus papildomų įrodymų, atsakovas nusprendė įvykį pripažinti draudžiamuoju ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo (Draudimo įstatymo 98 str.). Būdamas atidus ir rūpestingas, kaip šioje situacijoje ir buvo būtina, laikydamasis teisės aktų reikalavimų atsakovas vykdė žalos administravimo procedūras, t. y. nepriėmė galutinio sprendimo. Atsakovas kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, jog būtų tiksliai nustatytos visos įvykio aplinkybės. Iki atsakovo galutinio sprendimo priėmimo ieškovo teisės nebuvo pažeistos ir prielaidos kreiptis į teismą dėl gynybos nebuvo, todėl pareikšdamas ieškinį ieškovas be pagrindo įtraukė atsakovą į procesą. Be to ieškovas tinkamai nesuformulavo ieškinio, bylinėjimosi išlaidos išaugo vien dėl to, kad ieškovas net du kartus teikė patikslintą ieškinį ir mažino savo reikalavimus. Dėl šių priežasčių atsakovui neturi kilti pareiga atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, nes jis veikė savo rizika.
Atsiliepimas
Ieškovas V. V. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad teismas jo reikalavimą dėl 5 220,43 Eur atmetė, tačiau sprendimu nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas iš dalies pripažino savo prievolę ir išmokėjo ieškovui 4 441 Eur draudimo išmoką, atitinkamai teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio šioje dalyje. Dėl šios priežasties teismas priteisė iš atsakovo ieškovui dalį bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas be pagrindo pradelsė vykdyti piniginę prievolę. Draudimo taisyklės nenumatė draudiko pareigos nemokėti draudimo išmokos jei atliekamas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas daugiau nei penkis mėnesius atliko abstrakčius įvykio administravimo veiksmus, todėl negavęs paaiškinimų dėl atsakovo turtinės prievolės vykdymo atidėjimo ir nesant tam pagrindo, ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą. Apeliantas turtinės prievolės neįvykdė laiku ir kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas. Skųsdamas sprendimą apeliantas turėjo teikti ne atskirąjį skundą, o apeliacinį skundą. Todėl esamoje padėtyje apeliacinis procesas nutrauktinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.
CPK 321 straipsnio 3 dalis nustato, jog kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu išspręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles. Iš pateikto apelianto skundo matyti, kad jis skundžia tik sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, todėl apelianto nurodytas procesinio dokumento pavadinimas šiuo atveju neturi reikšmės (CPK 115 straipsnio 4 dalis).
Bylinėjimosi išlaidas bylos šalys moka už teismo atliekamus tam tikrus procesinius veiksmus, prie jų taip pat priskiriamos ir šalių turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Toks bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas turi ir prevencinį pobūdį – skatina asmenis ieškoti ir rinktis alternatyvų ginčo sprendimo būdą. Teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).
Bylinėjimosi išlaidoms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 str. 1 d., 88 str. 1 d. 6 p.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d). Taigi sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, tiek ir konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus. Ieškovas prašė priteisti 1 006,84 Eur už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme.
Byloje nustatyta, kad 2014 m. vasario 19 d. ieškovas kreipėsi į teismą dėl 2013-10-20 įvykio, kurio metu jo transporto priemonė buvo apvogta, pripažinimo draudžiamuoju įvykiu ir draudimo išmokos išmokėjimo.
Apeliantas teikė prieštaravimus dėl teismo priimto įsakymo visoje apimtyje, ginčijo ieškovo teisę į draudimo išmoką
2014 m. kovo 26 d. ieškovas pateikė teismui ieškinį.
2014 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 182 str. pagal AB „Lietuvos draudimas“ pareiškimą.
2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki kaltinamojo akto surašymo arba nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ieškovo atžvilgiu.
2015 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta veika, turinti minėto nusikaltimo požymių.
2015 m. gegužės 26 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas atmetė AB „Lietuvos draudimas“ skundą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo.
2015 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Švenčionių rajono apylinkės teismas nutarė apelianto AB „Lietuvos draudimas“ skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinės teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas.
2015 m. gruodžio 16 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl ieškinio pagrindo pakeitimo.
2015 m. gruodžio 16 d. atsakovas priėmė sprendimą išmokėti ieškovui 4 441,00 Eur draudimo išmoką.
2014 m. gruodžio 18 d. teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovo pateikto pareiškimo dėl ieškinio pagrindo pakeitimo.
2014 m. gruodžio 18 d. atsakovas sumokėjo ieškovui 4 441,00 Eur draudimo išmoką.
2014 m. gruodžio 30 d. atsakovas pateikė atsiliepimą.
2016 m. sausio 15 d. Vilniaus apylinkės teismas priėmė ieškovo atsisakymą nuo ieškinio dalyje dėl 4 441,00 Eur drudimo išmokos priteisimo.
2016 m. vasario 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu byla iš esmės išnagrinėta, ieškovo ieškinys likusioje dalyje atmestas, kadangi atsakovui pripažinus įvykį draudžiamuoju draudimo išmoka bylos eigoje ieškovui išmokėta, o ieškovo argumentai dėl to, kad draudikas neteisingai apskaičiavo išmokos dydį, atmesti. Teismas netenkino ieškovo prašymo atlyginti 144,81 € už ieškovo užsakytą turto vertinimo ataskaitą.
Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovo abejonės dėl įvykio tikrumo nepasitvirtino. Atsakovo inicijuotas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas nesant veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tik civilinės bylos nagrinėjimo eigoje atsakovas (apeliantas) draudimo išmoką ieškovui išmokėjo ir išmokėdamas draudimo išmoką ieškovui, apeliantas vadovavosi anksčiau nurodytų ikiteisminių institucijų sprendimais.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog draudikas privalo tinkamai ištirti draudžiamąjį įvykį ir kad draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo ir nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Tačiau pažymi tai, jog LR Draudimo įstatymo galiojusios redakcijos 96 straipsnis nustato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Taigi, vien apelianto įtarimai ar spėjimai negali būti pakankamu pagrindu nepalankiam sprendimui priimti ar jo nepriimti nepateisinamai ilgai. Įstatymas nustato, jog draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį. Svarbu akcentuoti, jog DĮ 96 straipsnio 8 dalis nustatė, jog tuo atveju, jei draudimo išmoka neišmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, draudikas privalo raštu išsamiai informuoti draudėją (naudos gavėją) apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad įstatymo nustatytu terminu jis informavo draudėją apie sprendimo nepriėmimo priežastis, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad ieškovas į teismą kreipėsi per anksti. Priešigai, nei teigia apeliantas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė ieškovo piktnaudžiavimo naudojantis procesinėmis teisėmis. Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (DĮ 96 str. 6 d.). Tokių įrodymų į bylą apeliantas nepateikė. Dar kartą pažymėtina, jog ikiteisminį tyrimą prieš ieškovą iniciavo pats apeliantas ir tai nulėmė ilgą bylos procesą, kadangi civilinė byla buvo sustabdyta ir bylos sustabdymui apeliantas neprieštaravo. Atsakovas, nepripažindamas ieškinio iš esmės, faktiškai nesutiko ne tik su ieškovo argumentais dėl draudimo sutarties sąlygų ginčijimo, bet ir su ieškovo su jo prašymu dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Kaip minėta, kati ieškovo veiksmai nebuvo nustatyti ir tai reiškia, kad atsakovo priešinga pozicija bei jos sąlygoti veiksmai (neveikimas) yra priežastiniame ryšyje su ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis CPK 3 str. 1 bei 7 d., o būtent, kad aiškinant ir taikant įstatymus teismas turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo atsakingas yra atsakovas, kuris privalo atlyginti ieškinį dėl įvykio pripažinimo draudiminiu ir draudimo išmokos išmokėjimo pareiškusiam ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas dalyje. Esamoje padėtyje naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.