Kauno apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovai A. M. ir G. M. ieškinyje teismo prašo panaikinti 2014 m. sausio 7 d. išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria ieškovai A. M. ir G. M. perleido atsakovo V. Č. nuosavybėn 44/87 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 16/33 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą su statiniais (duomenys neskelbtini) (0,1535 ha žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); šiltnamis, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); garažas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); lauko tualetas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ir taikyti restituciją, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. sausio 7 d. sudarė su atsakovu išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, kuria perleido atsakovo nuosavybėn ginčo turtą, o atsakovas įsipareigojo išlaikyti ieškovus, suteikdamas jiems maitinimą, drabužius, nupirkdamas vaistus, išskalbdamas drabužius ir suteikdamas kitas būtinas paslaugas, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir priežiūrą. Nuosavybės teisė į ginčo turtą atsakovui perėjo nuo sutarties sudarymo momento. Pirmus kelis metus nuo ginčo sandorio sudarymo atsakovas V. Č. lankė ieškovus jų gyvenamojoje vietoje vieną ar du kartus per savaitę, nupirkdavo maisto produktų savo nuožiūra, padarydavo sumuštinių keturioms-penkioms dienoms, nupirkdavo būtinų vaistų, tačiau visada paprašydavo grąžinti jo išleistus pinigus, motyvuodamas tuo, jog gauna mažas pajamas, kurių užtenka tik jo asmeniniams būtiniausiems poreikiams patenkinti. Ieškovai jam visada grąžindavo jo išleistus pinigus jiems skirtam maistui bei vaistams. Patys apsilankymai trukdavo ne ilgiau kaip pusvalandį. Atsakovas niekada nėra atvežęs ar išviręs sriubos ar pagaminęs kito karšto maisto. Atsakovas taip pat nepasirūpindavo, kad ieškovė G. M. būtų išvežama į lauką (G. M. nevaikšto, naudojasi specialiu vežimėliu neįgaliems), nors žinojo, kad ji pati to padaryti negali, o ieškovas A. M. dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negali jos išvežti pats. Ieškovams paprašius skirti jiems daugiau dėmesio, padėti kartais išvažiuoti bent į prie namo esantį kiemą, kartais pagaminti karšto maisto, atsakovas V. Č. nurodydavo, jog tam neturi laiko, atvažiuoja tada, kada gali, jie kelia jam per didelius reikalavimus. Apie tai, kad sudarė išlaikymo iki gyvos galvos sutartį, ieškovai suprato tik 2018 m. balandžio mėnesį, kai ieškovė pasiskundė ją aplankyti atėjusiai kaimynei, jog atsakovas jais rūpinasi atmestinai. Ieškovai patys mokėjo visus mokesčius už komunalines paslaugas, todėl nemanė, kad visas jų turtas pagal ginčo sutartį perėjo atsakovo nuosavybėn. Atsakovui V. Č. tinkamai nesirūpinant ieškovais, ieškovai buvo priversti prašyti jais rūpintis kitų žmonių – buvusių bendradarbių, kaimynų, buvusių kaimynų. Ieškovai, įvertinę atsakovo elgesį jų atžvilgiu, 2018 m. gegužės mėnesį raštu kreipėsi į atsakovą dėl sutarties netinkamo vykdymo. Atsakovas 2018 m. gegužės 21 d. pranešimu informavo, kad nuo 2018 m. birželio 1 d. pakeičia pagrindinę išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygą (suteikti maitinimą, drabužius, vaistus, išskalbti drabužius ir suteikti kitas būtinas paslaugas, o jeigu sveikatos būklė reikalauja – ir priežiūrą) į 400 Eur kas mėnesį mokamą periodinę išmoką kiekvienam iš ieškovų. Atsakovui V. Č. tinkamai pagal 2014 m. sausio 7 d. sudarytos išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sąlygas nesirūpinant ieškovais A. M. ir G. M. (nuo 2018 m. birželio 1 d. atsakovas pradėjo mokėti periodines išmokas) liko neįgyvendinti ieškovų lūkesčiai – nebuvo suteiktas maitinimas, drabužiai ir kitos būtinosios paslaugos, jais nebuvo pakankamai rūpinamasi, nebuvo rūpinamasi jų gyvenamuoju būstu, todėl laikytina, kad atsakovas iš esmės pažeidė sutartį ir ieškovai įgijo teisę reikalauti nutraukti ją bei grąžinti nekilnojamąjį turtą.