Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Šiaulių apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-812-368/2017 ir pareiškėjo D. Č. pareiškimu dėl visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjo D. Č. nušalinimo pareiškimas, kuriuo prašoma nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. eB2-812-883/2017 nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė D. B., sprendusi teisėjos I. S. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-812-883/2017 klausimą, netinkamai nurodė, jog teisėja niekada nebuvo nusišalinusi nuo ginčų, susijusių su pareiškėjo D. Č. interesais, nagrinėjimo. Dėl nurodytos priežasties turėtų būti iš naujo svarstomas teisėjos I. S. nušalinimo klausimas, be to, Šiaulių apygardos teismas in corpore buvo nusišalinęs nuo civilinių bylų, kuriose dalyvauja pareiškėjas, nagrinėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. Č. nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo teisėjams iš esmės reiškia dėl dviejų priežasčių: pirma, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, spręsdama teisėjos I. S. nušalinimo klausimą, neįvertino visų objektyvių duomenų, ir, antra, visi šio teismo teisėjai buvo nusišalinę nuo civilinių bylų, susijusių su pareiškėjo interesais, nagrinėjimo.

Nurodyti pareiškėjo argumentai, susiję su Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės procesiniais sprendimais, sprendžiant teisėjų nušalinimo klausimus konkrečioje civilinėje byloje, negali būti tikrinami ir pakartotinai vertinami Lietuvos apeliaciniame teisme, todėl nesudaro pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimą. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2012 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-192-357/2012 nušalinta bylą paskirta nagrinėti teisėjų kolegija dėl to, jog šios teisėjų kolegijos nariai jau buvę sprendę klausimus, neatsiejamai susijusius su civilinės bylos dalyku ir joje keliamais klausimais. Kaip matyti iš minėtos nutarties turinio iš esmės visi Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai buvo dalyvavę vienu ar kitu teisiniu pagrindu nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą dėl to paties palikimo priėmimo, testamento dėl to paties palikimo nuginčijimo, palikimui priimti terminų pratęsimo ir kita, taip pat sprendę kitus šalių ginčus, susijusius su tais pačiais faktais.

Tačiau nagrinėjamu atveju nušalinimas pareikštas Šiaulių apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-812-883/2017 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl Lietuvos ir JAV UAB „Lenox“ bankroto bylos iškėlimo. Taigi, šios ir civilinės bylos Nr. 2A-192-357/2012 nagrinėjimo dalykai nėra susiję, o minėta Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis nevertintina kaip besąlyginis pagrindas nušalinti visus Šiaulių apygardos teismo teisėjus nuo visų bylų, kuriose dalyvauja pareiškėjas D. Č., nagrinėjimo. Vien faktas, jog teisėjai yra nagrinėję kitas bylas, susijusias su pareiškėjo interesais, savaime nereiškia jų šališkumo ar išankstinės nuomonės dėl teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. eB2-812-883/2017 procesinės baigties.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, kad teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).

Šiuo atveju nesant argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai, t. y. nesant nurodytam nė vienam iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, darytina išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. eB2-812-883/2017 gali būti išnagrinėta Šiaulių apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo D. Č. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. eB2-812-883/2017 nagrinėjimo netenkinti.