- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- 1S-167-1035/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03339-2021-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- A. G.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), deklaravusio gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybėje, neteisto, kaltinamo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį, skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. G. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas ir nustatytas jos terminas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
A. G. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: 2021 m. vasario 16 d., apie 15.00 val., Rotušės aikštėje, prie kavinės „Amatininkų užeiga“, Vilniuje, Didžioji g. 19A, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš A. U. (A. U.) įsigijo narkotines medžiagas – kanapes (antžeminių dalių), pavadinimu ?9-tetrahidrokanabinolis, kurių grynas kiekis – 0,378 g, kurias laikė su savimi folijos lankstinuke iki 2021 m. vasario 18 d. 17.10 val., kuomet jį sulaikė policijos pareigūnai jam būnant automobilyje ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso E. S., (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais A. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamajam be pateisinamų priežasčių neatvykstant į ekspertinę įstaigą, jam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartimi pakeista į suėmimą ir paskelbta jo paieška. Ši kardomoji priemonė paskirta, nustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą, t. y. kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo
A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2022 m. balandžio 29 d. 06.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi, išnagrinėjus klausimą dėl suėmimo pagrįstumo, palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis skirti kaltinamajam kardomąją priemonę – suėmimą ir nustatytas 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 29 d.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
Skundu kaltinamasis A. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį. Nurodo, kad 2022 m. balandžio 19 d. neatvyko į teismą, nes buvo nedarbingas dėl blogos savijautos. Nedarbingumo pažymėjimas galiojo iki 2022 m. balandžio 22 d. Tai matyti iš ,,Sodros“ duomenų. Apelianto teigimu, jis nebuvo pasislėpęs, o tik susirgęs ir pakeitęs gyvenamąją vietą. Būdamas laisvėje tikisi greitai susirasti darbą, yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Labai gailisi dėl neatvykimo į teismą.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė patenkinti skundą, o prokuroras – atmesti.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Skundas tenkinamas iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, nurodančių, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.
Kardomosios priemonės skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis).
Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuotą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo duoti parodymai, kiti baudžiamojoje byloje surinkti duomenys) leidžia manyti, kad A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą veiką. Teismas, nagrinėdamas kardomosios priemonės skyrimo klausimą, netiria ir nevertina byloje surinktų duomenų, nesprendžia įtariamojo (kaltinamojo) kaltės ir veikos kvalifikavimo klausimų. Minėtų duomenų pakankamumo kriterijus, sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą, yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, t. y. kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant (nagrinėjant) bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, turi būti nustatytas bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę pakanka bent vieno iš jų.
Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. ir 2022 m. balandžio 29 d. nutarčių matyti, kad kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą, o vėliau nustatytas jo terminas, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis nepranešė teismui pasikeitusios gyvenamosios vietos adreso, pats nenuvyko į ekspertizės įstaigą būdamas informuotas apie ekspertizės atlikimo laiką ir vietą, nebuvo atvesdintas į ekspertizės įstaigą, t. y. dėl švelnesnės kardomosios priemonės neveiksmingumo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) (6 t., b. l. 48). Kaltinamajam šiuo adresu siųstas teismo šaukimas į pirmą teisiamąjį posėdį grįžo neįteiktas, grąžinimo priežastis – neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą (7 t., b. l. 146). Reaguodamas į šią aplinkybę, pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi nutarė atvesdinti kaltinamąjį į teisiamąjį posėdį (7 t., b. l. 144). Tačiau iš 2021 m. rugsėjo 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2021 m. rugsėjo 13 d. nuvykus nutartyje nurodytu adresu A. G. nerastas. Kaimynas paaiškino, kad jam nuotraukoje parodyto asmens nepažįsta ir nėra matęs. 2021 m. rugsėjo 14 d. pakartotinai patikrinus minėtą adresą, A. G. nesurastas (7 t., b. l. 148). Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatant kaltinamojo asmenybę, A. G. nurodė teismui, kad gyvena kitu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini) (7 t., b. l. 149–158). Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis pats neinformavo teismo apie pasikeitusią gyvenamąją vietą. Be to, būdamas pasirašytinai informuotas, neatvyko į 2021 m. spalio 25 d. teisiamąjį posėdį (8 t., b. l. 6–7). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi A. G. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė (8 t., b. l. 38–39). Ekspertinė įstaiga informavo teismą, kad ekspertizę numatoma atlikti 2022 m. vasario 8 d., taip pat prašė užtikrinti kaltinimo atvykimą (8 t., b. l. 53). Pažymėtina, kad kaltinamajam teismo išsiųsta nutartis ir pranešimas atvykti į ekspertinę įstaigą grįžo neįteikti. Iš bylos medžiagos matyti, kad šie procesiniai dokumentai kaltinamajam buvo siųsti kelis kartus ir abiem teismui žinomais adresais, tačiau nė karto nebuvo įteikti. Apie ekspertizės atlikimo vietą ir laiką A. G. pavyko informuoti telefonu (8 t., b. l. 57). Tačiau ekspertinė įstaiga informavo teismą, kad A. G. neatvyko 2022 m. vasario 8 d. atlikti ekspertizės, ir nustatė naują ekspertizės atlikimo datą – 2022 m. balandžio 19 d. (8 t., b. l. 68). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartimi nutarta A. G. atvesdinti į ekspertinę įstaigą, nutartyje nurodant minėtus du žinomus kaltinamojo gyvenamosios vietos adresus (8 t., b. l. 69). Ekspertinė įstaiga informavo teismą, kad A. G. neatvyko 2022 m. balandžio 19 d. atlikti ekspertizės, ir nustatė naują ekspertizės atlikimo datą – 2022 m. birželio 28 d. (8 t., b. l. 115). Iš policijos pareigūno, vykdžiusio nutartį dėl A. G. atvesdinimo į ekspertinę įstaigą, pranešimo matyti, kad buvo nuvykta abiem adresais, tačiau durų niekas neatidarė, susisiekti telefonu nepavyko, nes telefonas išjungtas (8 t., b. l. 115).
Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. nedirba, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, neturi vaikų, taip pat pastovios gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis nėra susaistytas stipriais socialiniais ir ekonominiais ryšiais. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis, nepranešdamas teismui, nuolat keičia gyvenamąją vietą. Kaip minėta, kaltinamasis buvo nurodęs dvi gyvenamąsias vietas, tačiau iš jo sulaikymo protokolo matyti, kad jis buvo sulaikytas dar kitoje vietoje – (duomenys neskelbtini) (8 t., b. l. 132).
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad kaltinamasis vengia atvykti į ekspertinę įstaigą ir taip vilkina bylos nagrinėjimą. Minėta, kad kaltinamajam jo paties nurodytais gyvenamosios adresais siunčiami teismo procesiniai dokumentai grįžta neįteikti. Kaip matyti, kaltinamojo pareiga dalyvauti procese (be kita ko, nuvykti į ekspertinę įstaigą) negali būti užtikrinama vien taikant procesinę prievartos priemonę – atvesdinimą, nes ji nėra efektyvi, kadangi kaltinamasis policijos pareigūnų nerandamas, nes nuolat keičia savo gyvenamąją vietą ir nepraneša apie tai teismui. Taigi A. G. taikyta švelnesnė kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti nebuvo pakankama užtikrinti jo dalyvavimą procese. Įvertinus minėtas aplinkybes ir skundžiamos nutarties motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą. Šios išvados nepaneigia gynėjo akcentuojamos aplinkybės, kad jo ginamasis nėra teistas, pripažino savo kaltę, galisi, todėl, pasak gynėjo, realios laisvės atėmimo bausmės skyrimo tikimybė yra labai maža. Atkreiptinas dėmesys, kad dalyvauti procese yra kaltinamojo pareiga, o ne teisė. Iš bylos medžiagos matyti, kad jis jau du kartus pakeitė gyvenamąją vietą neinformavęs teismo. Nesant galimybės susisiekti su kaltinamuoju, jam būnant laisvėje, ir informuoti jį apie ekspertizės atlikimo vietą ir laiką, bylos teisminis nagrinėjimas praktiškai yra neįmanomas. Kaltinamajam nustatytu laiku neatvykus į ekspertinę įstaigą, kitas ekspertizės atlikimo laikas paskiriamas tik po dviejų mėnesių.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, nes tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę gali būti įgyvendintas BPK 119 straipsnyje numatytas kardomųjų priemonių taikymo tikslas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese.
Skundžiama nutartimi suėmimo terminas nustatytas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 29 d. Tai reiškia, kad suėmimo terminas nustatytas iki 2022 m. liepos 29 d. Minėta, kad skundžiama nutartis motyvuojama tuo, kad kaltinamasis neatvyksta atlikti teismo paskirtos ekspertizės. Bylos duomenimis, kitas ekspertizės atlikimo laikas numatytas 2022 m. birželio 28 d. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra būtina laikyti kaltinamąjį suimtą ilgiau nei būtina ekspertizei atlikti, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas suėmimo terminas mažinamas iki 2 (dviejų) mėnesių.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
tenkinti iš dalies kaltinamojo A. G. skundą.
Palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartį, kuria palikta galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis paskirti A. G. kardomąją priemonę – suėmimą.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytą suėmimo terminą iki 2 (dviejų) mėnesių.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.