- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- e2S-935-730/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01347-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“
- Atsakovas
- A. S.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistics“ ieškinį atsakovui A. S. dėl nuostolių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 3000 EUR nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2016 m. spalio 14 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 36, pagal kurią atsakovas buvo priimtas dirbti į ieškovės įmonę (duomenys neskelbtini), susitariant, kad atsakovui bus mokamas 500 EUR dydžio darbo užmokestis per mėnesį. Atsakovas 2018 m. sausio 31 d., vykdydamas savo darbo funkcijas, tai yra vairuodamas transporto priemonę komandiruotės metu, nepakluso darbdavio nurodymams dėl kelionės maršruto, pasirinko netinkamą kelią, dėl to nuslydo nuo važiuojamosios kelio dalies, todėl ieškovei teko užsakyti techninės pagalbos kelyje paslaugas, tai ieškovei kainavo 2723, 03 EUR. Atsakovui pranešus apie įvykį, į atsakovo banko sąskaitą 2018 m. sausio 31 d. buvo pervesta 2300 EUR, o 2018 m. vasario 1 d. – dar 400 EUR, iš viso – 2700 EUR, mokėjimo paskirtyse nurodant „Reiso išlaidos“. Jau po darbo sutarties su atsakovu nutraukimo ieškovė kreipėsi į autorizuotą servisą dėl vilkiko remonto paslaugų suteikimo, kadangi reikėjo panaikinti dėl 2018 m. sausio 31 d. įvykio, dėl kurio kaltas atsakovas, vilkikui padarytus įbrėžimus. Uždaroji akcinė bendrovė „Scania Lietuva“, įvertinusi užsakomų darbų kainą, pateikė peržiūrai skirtą sąskaitą, kurioje pažymėjo, kad remonto darbų kaina sudarys 552,37 EUR su PVM. Kadangi šios išlaidos ieškovei atsirado būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, jos įskaičiuotinos į ieškovo patirtus nuostolius.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo nesutinka su ieškiniu. Nurodo, kad jeigu kalbama apie 2017 m. rugpjūčio 29 d. įvykį (duomenys neskelbtini), kai buvo apgadintas vilkikas SCANIA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltę prisiėmė laivo komanda. Pateikė tai įrodančius dokumentus ir paaiškinimą, reikalingą draudikams. 2018 m. sausio 31 d. vežė krovinį vilkiku IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vilkikas sugedo (nekėlė pagalvių, nesukėlė reikiamo oro slėgio, sunkino važiavimą). Iškart pranešė ieškovei, kad vilkikas sugedo. Ieškovė susisiekė su IVECO servisu, kad duotų patarimų dėl gedimo pašalinimo. Su servisu ir su darbdaviu susisiekė keletą kartų, bet gedimo pašalinti nepavyko. Pasiūlė ieškovei surasti servisą, darbdavys atsisakė, motyvuodamas tuo, jog per brangu ir spaudžia laikas. Darbdavys liepė tęsti kelionę, rizikuojant. Sutarė, jog važiuos trumpiausiu ir tiesiausiu keliu. Tuo keliu buvo važiuota ne kartą, šiuo keliu važiuoja visas sunkiasvoris ir negabaritinis autotransportas. Apie tariamą savivalę ir nepaklusnumą negalėjo būti nė kalbos. Kadangi orai žiemos laiku nenuspėjami, privažiavo slidžią įkalnę, vilkikas į ją nepajėgė užvažiuoti (užbuksavo). Buvo iškviesta techninė pagalba. Jos padedamas mėgino uždėti grandines ant ratų. Uždėti buvo neįmanoma (darbdavys žinojo, kad negalima uždėti grandinių), todėl su technine pagalba vilkikas buvo užtemptas į kalną. Vilkikas nuo kelio važiuojamosios dalies nenuslydo ir iš išorės apgadintas nebuvo. Įvykio deklaracijos pildyti nereikėjo ir, sugrįžus į garažą, jokių paaiškinimų nereikalavo ir pretenzijų nereiškė. Sugedusį vilkiką priėmė įmonės automechanikas. Ieškovė pati turi prisiimti kaltę, neįvertinusi gedimo rimtumo ir su tuo susijusių galimų pasekmių, todėl ir turėjo nuostolių. Įmonė pažadėjo atsiskaityti už darbą, bet neatsiskaitė. Ieškovė paprašė atlyginti už techninės pagalbos iškvietimą 2018 m. vasario 1 d. ir tada pasakė, kad neišmokės uždarbio, ir pasiūlė kreiptis į Darbo inspekciją, tai jis ir padarė. Po jam palankaus darbo ginčų komisijos sprendimo darbdavys pažadėjo bet kokia kaina išsireikalauti pinigus. Apie jokius geranoriškus susitarimus nebuvo kalbos, nieko nežadėjo, nebuvo duodama pasirašyti jokių aktų, įrodančių jo kaltę. Ieškovas darbo ginčų komisijos sprendimo neskundė. Ieškinys pateikiamas beveik po metų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2019 m. vasario 27 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą, išaiškino ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją, grąžino ieškovei patikslintą ieškinį, teisme gautą 2019 m. vasario 26 d., ir grąžino ieškovei 68 EUR žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismo motyvai:
Šalies argumentai
3.1. Pirmosios instancijos teismas dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo žalą, kuri atsirado dėl atsakovo netinkamo darbinių funkcijų vykdymo, jų metu buvo apgadintas ieškovei priklausantis transportas. Pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso 220 straipsnio 1 dalį darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tiesiogiai teisme turi būti nagrinėjamas darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu.
Žemesnės instancijos teismas
3.2. Pirmosios instancijos teismas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto nurodė, kad ieškovės atstovės nurodė, kad į darbo ginčų komisiją nesikreipė, nes yra praleidusi numatytą 3 mėnesių terminą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nors ieškovė yra praleidusi DK 220 straipsnyje 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pateikti rašytinį prašymą nagrinėti ginčą darbo ginčų komisijai, tačiau privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą (DK 220 straipsnio 2 dalis), jeigu prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis darbo ginčų komisija pripažįsta svarbiomis.
3.3. Pirmosios instancijos teismas dėl teisinio reglamentavimo nurodė, kad sistemiškai aiškinant Darbo kodekso nuostatas, tiek darbuotojas, tiek darbdavys dėl materialinės atsakomybės taikymo turėtų kreiptis bendra tvarka individualiems darbo ginčams nagrinėti nustatyta tvarka į darbo ginčus nagrinėjantį organą, netaikant išimties. Teismas padarė išvadą, kad šis tarp šalių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „GLA Logistics“ prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – perduoti bylą nagrinėti toliau pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Apeliantė dėl faktinių aplinkybių nurodo, kad nagrinėjamu atveju buvo įvykę du eismo įvykiai, tai yra 2017 m. rugpjūčio 29 m. ir 2018 m. sausio 31 d., tai patvirtina rašytiniai įrodymai. Teismui ieškinys buvo pareikštas 2018 m. gruodžio 14 d., tai yra praėjus daugiau nei penkiolikai mėnesių nuo pirmojo įvykio ir daugiau nei dešimt mėnesių nuo antrojo įvykio kilimo ir kartu nuo ieškovės reikalavimo teisių atsakovui atsiradimo dienos, iš to akivaizdu, jog terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją ieškovė iš esmės praleido. Ieškovė nesutinka su teismo nutartyje daroma išvada, kad šiuo atveju ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, pateikiant darbo ginčų komisijai prašymą atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą. Nors ieškovė ir turi teisę tokį prašymą teikti, tai savaime nereiškia, kad ieškovė gali pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka – teismas šiuo atveju visiškai nevertino, ar ieškovės galimybės pasinaudoti minėtu savo pažeistų teisių gynybos būdu yra realios.
4.2. Apeliantė dėl termino atnaujinimo nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo paaiškinta, kad nėra objektyvių ir svarbių priežasčių, kurios sudarė kliūtis ieškovei per įstatymo nustatytą terminą ginti savo teises kreipiantis į darbo ginčų komisiją – tai yra ieškovė, nesulaukusi, kol atsakovas geruoju atlygins savo darbdaviui padarytą žalą, 2018 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais atliko išskaitas iš atsakovo darbo užmokesčio bei komandiruotpinigių, nors tokios teisės neturėjo, ir toks išskaitų atlikimas darbo ginčų komisijos 2018 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. DGKS-5267, kuriuo buvo išnagrinėtas atsakovo A. S. skundas dėl darbo užmokesčio bei kitų išmokų priteisimo iš buvusios darbdavės uždarosios akcinės bendrovės „GLA Logistcs“, buvo pripažintas neteisėtu. Kaip matyti iš to, kas nurodyta, teismas turėjo bei galėjo įvertinti, kad ieškovė terminą kreiptis su skundu į darbo ginčų komisiją praleido dėl priežasčių, kurios negalėtų būti vertinamos nei kaip objektyvios, nei kaip svarbios, todėl pagrindo tikėtis, kad darbo ginčų komisija tenkintų atsakovės prašymą dėl termino atnaujinimo skundui pateikti, nėra, tai atitinkamai reiškia, kad ieškovės galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčų sprendimo tvarka nėra realios.
Atsiliepimas
5. Atsakovas A. S. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir atskirąjį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
5.1. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad tarp šalių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas nėra naikinamasis ir privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka dar galima pasinaudoti, ieškinys dėl žalos priteisimo paliktinas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkinamas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, konstatavus faktą, kad nėra pasinaudota ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės nurodo, kad teismas palikdamas ieškinį nenagrinėtą netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, nenustatė priežasčių dėl ikiteisminės ginčų tvarkos nagrinėjimo, nevertino galimybių atnaujinti procesą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas patenka į ginčų sritį, kuriai privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka. Atsižvelgiant į šalių nurodytus argumentus, darytina išvada, kad byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad ginčas dėl nuostolių kildinamas iš darbo teisės pažeidimų, pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą nurodydamas, kad apeliantė turi kreiptis į darbo ginčų komisiją.
9. Pirmiausia byloje nėra ginčo dėl fakto, kad ieškovės prašomi priteisti nuostoliai yra susiję su darbo santykiais, tai yra su atsakovo, kaip buvusio darbuotojo, galbūt atliktais neteisėtais veiksmais. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra pasinaudojimas įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka tam tikrų kategorijų bylose. Jeigu asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas ginčo išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teismas atsisako priimti ieškinį arba palieka jį nenagrinėtą, tačiau tik tada, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. DK 216 straipsnyje nustatyta, kad individualius darbo ginčus nagrinėjantys organai yra darbo ginčų komisija ir teismas. Darbo ginčų komisija paprastai yra privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis individualius darbo ginčus, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. Darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius (DK 220 straipsnio 1 dalis). Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu (DK 220 straipsnio 2 dalis).
11. Atsižvelgiant į tokį darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos reguliavimą, darytina išvada, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nėra nustatyta kita tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarka, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka galioja, tai yra jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis visų pirma turi kreiptis į darbo ginčų komisiją. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančioje DK redakcijoje nurodyta dar ir tai, kad ieškinys dėl darbo ginčo dėl teisės teisme pagal CPK nuostatas gali būti pareiškiamas ir darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su atitinkamu prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės (galiojančio DK 231 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju individualų darbo ginčą dėl teisės savo sprendimu jau išsprendžia tiesiogiai teismas.
12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad apeliantė kreipėsi į teismą praleidusi terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją. Šiame kontekste sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė, pareikšdama savo reikalavimus tiesiogiai teismui, o ne darbo ginčų komisijai, nesilaikė darbo teisės normose nustatytos individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos. Kita vertus, ir pats teismas įvairiose šio ginčo procesinėse stadijose, tai yra priimant ieškinį, rengiant parengiamąjį teismo posėdį, ruošėsi ginčo nagrinėjimui. Teismas nustatė, kad apeliantė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka tik antrajame parengiamajame teismo posėdyje.
13. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas vadovaujasi vėliausiais precedentais, tai yra Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019 ir Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1541-852/2019 formuojama praktika dėl aplinkybių, kai bylą nagrinėjant teisme išaiškėja aplinkybės, kad ieškovas pareiškęs ieškinį nesilaikė išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos ir kai ginčo nagrinėjimas yra pažengęs.
14. Nurodytose (nutarties 13 punktas) teismų nutartyse išaiškinta, kad tuo atveju, jei yra praleistas terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją terminas, būtina įvertinti, ar terminas buvo praleistas ne tik dėl ieškovės, tačiau ir ar tam turėjo įtakos ir teismo (ne)atlikti procesiniai veiksmai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ieškinį pateikė 2018 m. gruodžio 14 d. ir teismas tik antrojo parengiamojo posėdžio metu, tai yra po daugiau nei dviejų mėnesių laikotarpio nutarė palikti ieškinį nenagrinėtą, paaiškėjus, kad ieškovė nepasinaudojo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į 13 punkte nurodytą teismų praktiką nėra jokių priežasčių manyti, kad ganėtinai daug, skaičiuojant nuo žalos atsiradimo momento, praleistas terminas apeliantei darbo ginčų komisijoje būtų atnaujintas, termino įtakos darė ir teismo atliekami procesiniai veiksmai. Todėl labiau tikėtina, kad vien dėl aiškiai praleisto termino išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka apeliantė jau nebegalėtų pasinaudoti, darbo ginčų komisijoje ginčas nebūtų išnagrinėtas iš esmės, o apeliantė vėl turėtų iš naujo inicijuoti tapatų ginčą teisme. Tokiam ginčui, teismo įsitikinimu, turėjo būti taikoma privaloma neteisminė nagrinėjimo tvarka, numatyta DK 220 straipsnio 1 dalyje, tai yra darbo ginčų komisijoje. Nepaisant to, šiuo metu proceso dalyviai objektyviai negalėtų pasinaudoti tokia neteismine tvarka, kadangi yra praleistas DK 220 straipsnio 1 dalyje numatytas 3 mėnesių kreipimosi į darbo ginčų komisiją terminas. Esant šiai situacijai ir įvertinus tai, jog darbo ginčo neišnagrinėjimas darbo ginčų komisijoje dėl praleisto procedūrinio kreipimosi į ginčų komisiją termino nekliudo darbo ginčo šalims kreiptis į teismą, šis darbo ginčas išsprendžiamas iš esmės.
15. Atsižvelgiant į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-421-464/2019, konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti ieškinį, neįvertino, ar apeliantė yra įvykdžiusi sąlygą, kuri jai konkrečiu atveju suteikia teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir bylą nagrinėjo virš dviejų mėnesių. Toks procesinis rezultatas, teismo vertinimu, be kita ko, reiškia, kad apeliantei yra užkirsta galimybė apginti savo pažeistas teises, o tai neatitinka pamatinių civilinio proceso tikslų – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus bei kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad esant tokiai susiklosčiusiai situacijai, teisės į teisminę gynybą užtikrinimas yra svarbesnis tikslas nei formalus teisės aktų taikymas ir aiškinimas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, palikdamas apeliantės ieškinį nenagrinėtą, netinkamai išaiškino procesines teisės normas, ieškinio priėmimo laikotarpiu tinkamai nekvalifikavęs šalis siejančių teisinių santykių ir ginčo kilmės, todėl netinkamai išsprendė ne tik ieškinio priėmimo klausimą, tačiau ir bylos teismingumo klausimą, vėliau sąlygojusį apeliantės teisės į teisingą teismą bei teisminę gynybą pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismo išvados
17. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes (nutarties 8–16 punktai), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, todėl ginčijama nutartis naikintina ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.